Konkursas! Internet Explorer spartinimo receptai

spartinimas26.jpg
(eriwst iliustracija)

Senokai jokių žaidimų neturėjome, ar ne? Bekraudamas kuprinę kelionei į Kazachstaną, skubu jums palikti pramogą su prizais. Ji ypač aktuali tiems, kas naudojasi naujausia Internet Explorer naršyklės versija, bet prisijungti gali visi smalsuoliai.

Taigi konkursas:

Susipažinkite su Internet Explorer 8 greitintuvais ir išbandykite vieną kitą. Lietuviškų tokio tipo priedų kol kas yra nedaug, tačiau gal gali būti daugiau? Sugalvokite savo greitintuvų versijas ir aprašykite jas šio įrašo komentare: ką jie turėtų daryti, kaip palengvintų darbą su Internet Explorer, kokias funkcijas atliktų. Greitintuvai gali būti susiję tiek su jūsų mėgiamomis Lietuvos, tiek ir su užsienio svetainėmis.

Lemiamas skaičius yra aštuoni – taigi aprašyti teks aštuonis greitintuvus. Originaliausių ir aktyviausių dalyvių laukia prizai. Prizai, tiesiogiai susiję su naršymu:

1-os vietos laimėtojui atiteks Microsoft Arc Mouse pelė,

2-os ir 3-os vietos laimėtojams – po Microsoft Wireless 2000 pelę.

Jei toks iššūkis jums atrodo per menkas, galite išbandyti jėgas kitame Microsoft žaidime – ten galima laimėti kelionę į Las Vegą, Xbox 360 Elite ir išmaniuosius telefonus.

Linkiu gerų pramogų! Dar kartą primenu: vienas komentaras – aštuonių greitintuvų idėjos. Laiko turite visą savaitę iki kito pirmadienio. Sėkmės!

Posted in internetas, kompiuteriai | Tagged , , , , | Comments closed

Apklausa apie žiniasklaidą internete

klausimas26.jpg
(Eelke Dekker nuotrauka)

Šį kartą norėčiau paprašyti visų nežinau.lt skaitytojų paslaugos – paskirti kavos pertraukėlę atsakymams į apklausos apie žiniasklaidą internete klausimus. Šią apklausą sukūrėme kartu su Vilniaus universiteto žurnalistikos studentais. Ji skirta patyrinėti, kiek ir kaip skaitoma/žiūrima žiniasklaida internete, kaip ji vertinama, ko iš jos tikimasi, kokią vietą bendrame žiniasklaidos „eteryje“ ji užima.

Klausimų tėra tik vienuolika – tikrai nesugaišite daug laiko, o atsakymų mums reikia iš kuo daugiau žmonių, kad susidarytų platesnis vaizdas. Suprantu, kad kreipdamasis į šio tinklaraščio skaitytojus, kreipiuosi į išskirtinę aktyvių technologijų vartotojų grupę. Tai ne vienintelis kanalas, kuriuo platinamas kvietimas atsakyti į apklausos klausimus. Raginu studentus ir prašau jūsų parekomenduoti ją paties įvairiausio amžiaus, patirties ir aktyvumo internete žmonėms. Nepretenduojame į reprezentatyvią apklausą, tačiau tikimės, kad jos rezultatai, vis dėlto bus reikšmingi.

Taigi nepatingėkite paspaudinėti tinkamus laukelius. Pažadu pasidalinti apklausos rezultatais ir išvadomis!

Apklausa yra štai čia. Ji yra anoniminė – pabaigoje pateiktą el. pašto adreso laukelį užpildyti nebūtina – tai apklausos svetainės kvietimas, o ne apklausos dalis.

Iš vieno kompiuterio apklausą galima pildyti tik vieną kartą, tad jei norite dalyvauti keliese (namuose), arba bandykite iš skirtingų, arba ištrinkite slapuką (cookie).

Iš anksto labai dėkoju už pagalbą!

Posted in komunikacijos, svetainė | Tagged , , , , | Comments closed

Konferencija namuose

webinar21.png

Nors apie „webinarus“ (kaip bus lietuviškai? „žiniatinklinarai“?) girdėjau senokai, nė viename kažkodėl nedalyvavau iki praeito trečiadienio, kai susigundžiau Hewlett-Packard kvietimu pasižiūrėti naujos HP spausdinimo strategijos dideliems klientams pristatymą.

„Webinaras“, jei yra ir daugiau tokių kaip aš, dar jo nepažįstančių, yra iš dalies interaktyvi konferencijos ar seminaro transliacija per internetą.

Atsidarai sau nurodytą svetainę naršyklėje ir žiūri. Pranešėjų video transliuojamas viename langelyje, skaidrių medžiaga – kitame, dažniausiai gerokai didesniame (žr. iliustraciją). Apačioje yra laukelis užduoti klausimą pranešėjui ar diskusijos dalyviui. Visa tai vyksta labai sklandžiai, nepaisant to, kad konferencija vyko San Franciske, o aš klausiau jos Vilniuje. Smulkus, bet įdomus „webinaro“ bruožas – pranešėjui reikia sveikintis su visomis laiko zonomis – ir „labas rytas“, ir „laba diena“, ir „labas vakaras“.

Kadangi dalyvavau tik viename tokiame renginyje, nežinau, ar jis tipiškas. Aš asmeniškai pasigedau mygtuko parsisiųsti skaidres (netgi po vieną, kol jos rodomos) ir pokalbio tarp „webinaro“ dalyvių (teksto žinutėmis, kaip buvo Login 2009). Bet šiaip, sakyčiau, kad tokios virtualios konferencijos formatas yra labai geras – nekompensuoja realaus buvimo renginio vietoje, bet užtat sutaupo kelis tūkstančius dolerių lėktuvo bilietams ir viešbučiui. Jei temos pasirodys įdomios, ateity tikrai dalyvausiu.

Trumpai apie pačią HP konferenciją. Trumpai, nes ji pirmiausiai skirta didelėms tarptautinėms korporacijoms.

Hewlett-Packard kartu su Canon ir Federal Express Jungtinėse Valstijoje ir kai kuriose kitose šalyse sukūrė virtualų „biuro tinklą“, kuris veikia tarsi jūsų verslo padalinys, kur benuvyktumėte: jis gali atspausdinti ir pristatyti dokumentus, paruošti publikacijas, padaryti reikiamas kopijas, įrišimą ir t.t. ir pan. Svarbiausia, kad visa tai valdoma tiesiai iš kliento firmos centrinio biuro per uždarą HP informacinę sistemą. Taip užtikrinamas saugumas, patikimumas ir galimybė visada turėti naujausią dokumento versiją, net jei ji buvo pildyta ar perdaryta klientui beskrendant į kitą miestą. Kadangi į šį HP kuriamą tinklą įtraukti ir Hilton viešbučiai, tai jie irgi veikia kaip virtualios kliento verslo atšakos.

Kitas įdomus sprendimas – „print“ mygtukas Blackberry telefonams. Kartu su RIM sukurta sistema, kuri leidžia spausdinti iš telefono tiesiai į artimiausią spausdintuvą. Žinoma, tai neveiks svetimame biure ar kur kavinėje, tačiau jei esate savo firmos, partnerių, įjungtų į tą patį tinklą biure, Hilton viešbutyje ar šalia Federal Express Office, tai tas mygtukas išties atspausdins dokumentą pačiame artimiausiame jums spausdintuve. Didelėms organizacijoms tai turėtų būti labai patogu.

Na, o jei visos šios šnekos apie spausdinimą atrodo technologiškai pavėluotos (gyvename „paperless“ laikus, ar ne?), tai tikriausiai nustebsite, kaip aš nustebau – vien Jungtinėse Valstijose dokumentų spausdinimo verslas tebėra vertinamas 121 milijardu dolerių per metus. Dėl tokio verta pasistengti…

Posted in internetas, kompiuteriai | Tagged , , , , | Comments closed

Matematikai kviečia į IT konferenciją

konferencija24.png

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas organizuoja kasmetinę IT konferenciją MIDI 2010. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, todėl organizatoriai laukia visų, besidominčių informacinėmis technologijomis. Netgi žada rėmėjų prizus.

Konferencija vyks balandžio 26 dieną MIF patalpose. Pranešimų temos:

14:00 – „Agile, Scrum, and Virtualisation in Barclays“ anglų kalba (Barclays)

15:40 – „Ar tu pasiruošęs dirbti Agile kompanijoje?“ (Adform)

17:00 – „Kaip užsidirbti iš e-paslaugų kūrimo?“ (Sintagma)

17:40 – „IT vystymosi tendencijos artimiausią dešimtmetį“ (Microsoft)

Posted in kompiuteriai, organizacija | Tagged , , , | Comments closed

Perteklinės autorių teisės ir jų pasekmės


Du stiprūs dalykai:

1. Autorių teises uzurpavo tarpininkai ir spekuliantai. Autoriams monopolis į jų kūrinius (netipinė, o ne prigimtinė teisė) buvo suteiktas ribotam laikui mainais į tai, kad jam pasibaigus, visuomenė galės laisvai kūriniu naudotis. Tas laikas buvo 14 metų. Kiek jis yra dabar? Kaip rašoma klipo komentaruose, mes iš savo kišenės mokame mokesčius tam, kad iš mūsų prievarta būtų atimtas kūrinių naudojimas visam gyvenimui (70 ar 90 metų).

2. Studijos negali laimėti. Pirma, dėl to, kad niekada nepažabos piratavimo. Antra (apie tai kalba Michael Geist), kad baigiasi jų laikas. Laikas, kai jie gali remtis nemokančių naudotis kompiuteriais ir lengvai įbauginamų įstatymų leidėjų parama. Skaitmeninė karta užaugs po 20-30 metų. Ji tokių dalykų nesupranta dabar ir nesupras vėliau.

Posted in neteisybės, video | Tagged , , , , | Comments closed

Sizifo darbas ir pertekliaus pinklės

Kur buvęs, kur nebuvęs – štai ir aš. Jaučiu teigiamas permainas – neseniai atsidariau Gmail pašto dėželę ir net sugebėjau atsakyti į keletą laiškų. Darbus irgi susidėjau į sąrašą. Jie dar lėtai juda, bet vis dėlto… Progresas.

§ 20. Turėsim LANVA virusą? Vakaruose kai kurios greito pelno siekiančios kontorėlės autorių ir atlikėjų vardu mėgsta siuntinėti grasinančius laiškus su raginimu pirkti indulgencijas (mokestį už išsisukimą nuo teismo). Nemažai žmonių iškart sutinka sumokėti nepriteistą baudą, nes tiesiog vengia bylinėjimosi. O tai, gerbiamieji, yra aukščiausias brukalo pilotažas. Jei įprasti Nigerijos princai sulaukia atsakymo vienu atveju iš milijono, tai šios pusiau legaliai autorius atstovaujančios firmelės semia pinigus kibirais. Brukalo ir virusų kūrėjai, žinoma, tokia konkurencija nepatenkinti, todėl kaip mat sukūrė atsaką – virusą, kuris jūsų kompiuteryje skelbia radęs „piratinio turinio“ ir tuojau pat pakiša pinigų mokėjimo formą. Būtų juokinga, jei dėl to žmonės nustotų tikėti tikrais laiškais, bet liūdna, kad tokiu būdu ne vienas patiklus žmogelis sumokės…

§ 21. Statistika kaip melo forma. Ne vienas skaitytojas atkreipė mano dėmesį į tai, kad JAV Vyriausybės atskaitingumo organizacija viešai pavadino BSA, RIAA ir kitų autorių teisių saugos organizacijų statistiką kaip, ahem, neatitinkančią mokslo principų. Apie BSA žaidimą skaičiais rašiau po jų paskelbtos ataskaitos. Priremti prie sienos, naujosios statistikos kūrėjai teisinasi meluoją vardan kilnaus tikslo. Bet gi vis tiek meluoja? Visi tie šiurpinantys negautų pajamų skaičiai, tiesa, leidžia autoriams pasijusti sukūrus šedevrus, net kai tai pagrindžia tik „negautos pajamos“ ir niekas daugiau…

§ 22. Vieša ACTA be interneto atjungimo? Europos Komisijos atstovai paskelbė, kad iki šiol buvusi slapta ACTA sutartis dėl kovos su falsifikatais ir „intelektinės nuosavybės“ pažeidėjais netrukus bus paskelbta viešai (nors jos turinys „nutekėjo“ jau prieš kurį laiką) ir kad jos tekste nebus užuominų apie atjungimą nuo interneto už svetimų minčių citavimą ir panašius baisius darbus. Geriau vėliau, nei niekada, nors ACTA skleidė blogą kvapą nuo pat pirmosios dienos…

§ 23. Komentarai kvepia paraku. Pastebėjote, kaip smarkiai žmonės ginčijasi dėl viso to piratavimo ir autorių teisių komentaruose? Kai kuri retorika toli peržengia šio tinklaraščio komentarų taisyklių ribas, bet bent dalį jos aš linkęs praleisti – pasak Cory Doctorow, vyksta karas. O kai vyksta karas, tai kvaila apsimetinėti, kad aplink ramu. Nesiimčiau šiandien spėti, kuo jis baigsis, tik žinau, kad kol kas, nepaisant totalinės iniciatyvos griežtinti įstatymus ir nuožminti persekiojimą, rezultatais su vartotojais kovojanti pusė pasigirti negali. Pora įdomių pranešimų: perskaičiau Digg, kad iki teismo pernai The Pirate Bay turėjo milijoną vartotojų, o šiandien turi penkis milijonus; dar perskaičiau, kad Indijos mokslininkai atsisakė užpatentuoti atrastus tuberkuliozės genus, kad vaistus nuo šios ligos galėtų gaminti, kas tik panorės. Ne vien godumas yra žmogaus variklis, ką?


§ 24. Norėjau parašyti „keičiam temą į ramesnę“, bet… Ta tema yra iPhone/iPad. Čia irgi gali sužinoti, koks esi netikėlis, vos pasakęs viešai, kad domiesi tokia technika. Bet dabar bent jau turiu pasiteisinimą – oficialiai iPad ketinu pirkti ne sau (aš taupysiu Google analogui, nes šis tai, atleiskite, dar ne lygis), o savo katinui. Nors katės – toli gražu ne vieninteliai iPad vartotojai, kurie turi iš jo naudos, joms, kaip ir man nėra svarbu, kiek teoriškai programų yra atmintyje, jei vienu metu žaidžiam tik su viena. Gal jau baigiu išaugti „multitaskingą“? Tikrai žinau, kad nepasigesčiau tampymo juostos, jei tik kas nors nepatingėtų sudėti turinį į puslapius. Žaviuosi iPad vien tik dėl to, kad jis sukelia žmonėms minčių apie sąsajų tobulinimą.

O šiaip, ir Google, ir Apple nudžiugino investuotojus gerais finansiniais rezultatais, taip kad, tebūnie taika! Bent šiandien…

Posted in kompiuteriai, neteisybės | Tagged , , , , | Comments closed

Geriausios reklamos

Geriausia reklamaGeriausios reklamos (www.bestads.lt)

RSS

Įkurtas: 2010 m. vasario 13 d.

Pagrindinės temos: reklama, plakatai, virusinė ir uždrausta reklama.

Autoriaus aprašymas: Reklama neturi būti vien nykus balsas iš televizoriaus ekrano ar įkyrios skrajutės, kurias vis randate savo pašto dėžutėje. Reklama – tai atskira meno ir pramogų rūšis. Būtent tokią – geriausią pasaulio audio, video ir foto reklamą męs siūlome savo skaitytojams, juos skatindami aktyviai dalyvauti tinklaraščio veikloje ir pasiūlyti jų manymu geriausias reklamas.

Posted in žinynas | Tagged , , , | Comments closed

Dainelė apie kopijavimą


Tai muzikinis atsakymas į SPA „Don’t copy that floppy“ propagandą, kuri anais diskelių laikais buvo beveik kiekviename JAV kompiuterijos žurnalų numeryje (reklamos pavidalu). Populiariai ir aiškiai net patiems mažiausiems paaiškina, kodėl kopijavimas nėra vagystė ir kodėl tai yra smagu. Po kopijavimu bandoma pakišti daug „baisių“ dalykų, bet visi jie neatlaiko paprasto ir vaizdaus paneigimo šiame simpatiškame klipe…

Posted in video | Tagged , , , | Comments closed

Blogos ir geros naujienos – nuo kurių pradėti?

debill12.jpg
(Britų parlamentas intensyviai svarsto interneto ateitį – Techdirt)

§ 13. Jei jau trylika – tai nuo blogų. Jungtinė Karalystė priėmė DEBill’ą – skaitmeninės ekonomikos įstatymą, kuris numato atjungimo nuo interneto galimybę tiems, kas buvo apkaltintas pažeidęs (bet nebūtinai pažeidė) autorių teisių įstatymus. Jungtinės Karalystės variantas nėra toks neteisingas kaip prancūzų HADOPI, bet represinių priemonių yra daugiau: spartos ribojimas, siuntimo kanalų uždarymas arba atjungimas nuo interneto. Įstatymas buvo prakištas praktiškai be svarstymo tiesiog pažadėjus, kad ateity jis bus pataisytas. Labai valstybinis parlamentarų požiūris, ar ne?

Beje, jei tai galima vadinti atsvara, JK interneto tiekėjas Talk Talk pažadėjo, kad įstatymui nepaklus ir savo vartotojų adresų neišduos. Net jei tai labiau pozicijos išraiška, malonu žinoti, kad ne visi IPT klaupiasi ant kelių prieš paskubomis prakištus parlamento sprendimus.

§ 14. Naujiena – irgi išradimas. Amerikos naujienų agentūros ir kai kurie laikraščiai užsimanė įstatyminio „karštų naujienų“ monopolio (kaip patentinės apsaugos). Teoriškai toks planas padėtų šiek tiek pasipelnyti, nes draustų tam tikrą laiką nuo įvykio aprašyti jį tiems, kas nespėjo pirmieji. Tačiau ne veltui žmonės juokiasi iš sumanymo – žurnalistas (beveik) niekada nebūna arčiausiai įvykio – arčiausiai įvykio būna žmogus su Twitter ar Facebook paskyra ir telefonu su fotoaparatu. Jei „hot news“ doktrina būtų įteisinta tokiu būdu, žiniasklaidai pačiai naujienos pradėtų labai brangiai kainuoti, nes tektų jas pirkti iš pirmo pranešusio.

Atsvara desperatiškai žiniasklaidai – argumentuotas The Economist straipsnis apie būtinybę smarkiai trumpinti autorių teisių galiojimo laiką. Ar nevertėtų grįžti prie ištakų ir palikti 14 metų apsaugą? Ar ne kvaila, kad viso pasaulio autorių teisių terminas priklauso nuo vieno animacinio filmuko sukūrimo datos?

§ 15. 12 milijonų. Ubuntu gali užsakyti naują dainą M. Mikutavičiui – ši Linux atmaina turi keturis kartus daugiau vartotojų, nei mes – krepšinio gerbėjų. Bet ne viskas žydi ir kvepia atviro kodo bendruomenėje – dalis programų traukiasi iš šios platformos.

§ 16. Oficiali Twitter programa. Galėčiau skųstis dvigubu praradimu dėl to, kad Twitter įsigijo programos Tweetie kūrėjus Atebits. Mat aš Tweetie nusipirkau du kartus (MacOS ir iPhone versijas), o dabar Twitter visiems ją pažadėjo nemokamai. Tačiau be mano pirkinio gal Twitter būtų išsirinkusi kurią kitą programą – štai kaip galima sureikšminti savo litus, kai nori…

§ 17. Svetainių sparta ir Google rezultatai. Google taip nori paspartinti savo turinį indeksuojančių robotų spartą, kad ėmėsi šantažo – paskelbė, kad nuo šiol svetainių sparta turės įtakos (tiesa, nedidelės – vos 1%) paieškos rezultatams. Kad verta raginti spartinti svetaines, aš sutinku, bet perstumdyti rezultatus pagal spartą yra nesąžininga – žmonės svetainių ieško pagal jų turinį, o ne pagal spartą. Šiukšlintojai daug greičiau susitvarkys kešavimą nei mažiau išprusęs žmogelis, kuris tačiau skelbia originalų turinį savo svetainėlėje. Kodėl Google turi jį bausti? Kodėl turi būti baudžiami žmonės, naudojantys Facebook ar Twitter įterpinius savo svetainėse, kurie labiausiai jų krovimą ir stabdo?

Turime ir gerų naujienų – Gmail pašte atsirado peržiūra. Ją galima įjungti „laboratorijos“ nuostatose. Nors kas prašė tuos eksperimentinius priedus sudėlioti ne pagal naujumą, o pagal abėcėlę, man paslaptis…

§ 18. Jeigu ką domina… kodėl Apple nemato prasmės pataikauti Adobe, tai pasidomėkite, ar Adobe buvo draugiška savo gimtajai platformai. Jeigu ką domina… kodėl apie iPad tiek daug žmonių kalba su patosu, tai prisiminkite, kaip mes anksčiau įsivaizdavome ateities kompiuterius.

§ 19. Žvėriška savaitė nusimato, todėl net nežinau, kada dar rasiu laiko parašyti. Bet pasistengsiu. Mėnesio pabaigoje gali tekti skristi į Kazachstaną. Man, kaip niekada nebuvusiam Azijoje, tai labai įdomu. Tikiuosi turėti laiko nuotraukoms ir įspūdžių aprašymui. O šį pirmadienio vakarą jus palieku su įdomiu skaitiniu apie Vilniaus maudykles ir beveik šimtmečio senumo žaidimais vaikams apie cheminį karą ir kitas baisybes. Tai bent pramogos buvo!

karas12.jpg
(Pažaiskime cheminį karą! Iliustracija iš Boing Boing)

Posted in internetas, neteisybės | Tagged , , , , , | Comments closed

IGF Vilniuje, interneto galimybės ir pavojai

§ 10. Didis įvykis, žmonės! Šių metų rudenį Vilniuje vyks penktasis kasmetinis Interneto valdymo forumo (The Internet Governance Forum) susitikimas. Nepažįstantiems organizacijos: tai Jungtinių Tautų organizuotas forumas, kuriame dėl dabartinių interneto galimybių bei problemų ir jo ateities tariasi įtakingiausi politikai, verslininkai, mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Į forumą kviečiamas ir jaunimas, ypač po pernykščio susitikimo Egipte, kuriame nuspręsta paklausyti balso tų, kas internete dalyvauja aktyviausiai.

Apie renginio svarbą galima spręsti vien iš to, kad Lietuva, kaip organizatorė, gavusi teisę suburti vieną iš daugiau kaip 60-ies darbo grupių, joje dalyvauti ir pranešimus skaityti ketina kviesti JAV užsienio politikos vadovės Hillary Clinton padėjėją, žmogaus teisių aktyvistą Michaelą Posnerį, Europos skaitmeninės politikos komisarę Nellie Kroes, Google viešosios politikos vadovą Alaną Davidsoną, JAV Baltųjų rūmų technologijų skyriaus atstovą Andrew McLaughlin, vieną garsiausių interneto technologijų tyrinėtojų Clay Shirky ir dar visą būrį įvairių pasaulio šalių ministrų, interneto verslo vadovų, aktyvistų. Ir tai tik viename seminare – iš viso į Lietuvą suvažiuos apie 1500 dalyvių, kurių vardai šiaip matomi tik portalų ir tinklaraščių įrašuose apie interneto problemas. Žodžiu, įspūdingas renginys.

Šiandien buvau Užsienio reikalų ministerijoje, susitikime, kuriame svarstėme, kokią diskusijų kryptį parinkti Lietuvos organizuojamai konferencijos darbo grupei. Pagrindinės kryptys tarsi būtų dvi: žodžio laisvė internete ir atvira prieiga skaitmeninio paveldo. Pirma tema natūraliai dera su renginio data – rugsėjo 15 dieną bus minima Tarptautinė demokratijos diena. Tačiau agitavau priimti ir antrąją temą – manau, kad atviros prieigos prie informacijos ir žinių bei kultūros (literatūros, kino, garso įrašų) problema dabar yra bene aštriausia, tad pasiūliusi tokią temą tarptautiniam forumui Lietuva ne tik parodytų, kad jai rūpi skaitmeninės visuomenės išprusimas ir paveldo skaitmenizavimas, bet ir atkreiptų dėmesį, kad dėl šio, daugybe painių teisinių normų susaistyto informacijos klodo prieigos turi tartis viso pasaulio politikai, verslininkai ir akademinis sluoksnis.

Kaip atrodys galutinė dienotvarkė dar neaišku – bus matyti. Aišku tik tai, kad pats forumas ir visos jame svarstomos temos yra vienas svarbiausių (jei ne svarbiausias) interneto metų įvykis. Labai smagu, kad bent kelioms dienoms interneto dėmesio centras bus Vilniuje.

Kai turėsiu daugiau žinių apie IGF renginį, pranešiu. Lietuvoje, kaip minėjau, jį kuruoja URM ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas.

§ 11. Interneto žvalgybos valdyba. Pentagonas labai nemyli Wikileaks. Nieko nuostabaus, ypač po paskutinio „nutekėjimo“ – vaizdo įrašo iš karo Irake 2007-aisiais, kuriame nufilmuotas JAV kariuomenės antpuolis, kurio aukomis tapo 12 žmonių, įskaitant du Reuters žurnalistus. Reuters kreipėsi į JAV vyriausybę, prašydama išslaptinti įrašus, tačiau ji atsisakė, o štai Wikileaks su tautos iš Twitter pagalba ėmė ir iššifravo užkoduotą vaizdo įrašą, kurį dabar jau peržiūrėjo daugiau kaip 4 milijonai žmonių (pilna versija – 40 min., trumpa – 18 min.). Silpnesnių nervų žmonėms nesiūlau žiūrėti, nors mes tikriausiai esame užgrūdinti daug baisesnių vaizdų veiksmo filmuose.

Ta proga the New York Times svetainę Wikileaks praminė „interneto žvalgybos žvalgyba“ (pagal analogiją su CŽV). Wikileaks yra paskelbusi daugybę „nepatogių“ dokumentų, įskaitant kankinimų Guantanamo įlankos kalėjimuose ataskaitas, interneto cenzūros ataskaitas, naftos skandalo Peru, taršos Afrikoje dokumentus ir daug kitos karštos informacijos.

Nežinau, ar IGF svarstys Wikileaks ir panašių svetainių iniciatyvas, bet tikriausiai ir tą klausimą reikėtų apsvarstyti. Kas yra Wikileaks – grėsmė valstybėms ir verslui, kurio paslaptis ji atskleidžia, ar naujos kartos skaitmeninės demokratijos saugiklis, neleidžiantis net kariuomenėms ir slaptosioms tarnyboms jaustis neliečiamomis? Kaip elgtųsi Lietuvos valdžia, jei tokia svetainė atsirastų mūsų šalyje? Kaip ji turėtų elgtis?

§ 12. Netikėtas požiūris į iPad. Kodėl Google gali labai nepatikti iPad būdas naudoti internetą

Posted in internetas, organizacija | Tagged , , , , , | Comments closed