Galinga antraštė? Ji ne tokia kvaila, kaip atrodo. Gizmodo rašo, kad Kembridžo universitete sugalvota, kaip pagaminti tris dolerius kainuojančią, 12 kartų efektyvesnę už volframo modelius, 60 metų tarnaujančią LED lemputę, kurios puslaidininkiai išauginti ne ant brangaus safyro, o ant paprasto ir pigaus silicio. Baigei mokslus, už porą šimtų litų nusipirkai lempučių visam butui ir iki gyvenimo galo ramus, kad mokėsi už apšvietimą pigiai. Tai gal rimtai tik dabar tą lemputę išradome, ką?
Archyvas
- Lapkritis (2011) (1)
- Liepa (2011) (1)
- Birželis (2011) (1)
- Gegužė (2011) (1)
- Balandis (2011) (4)
- Kovas (2011) (3)
- Vasaris (2011) (12)
- Sausis (2011) (29)
- Gruodis (2010) (3)
- Lapkritis (2010) (2)
- Spalis (2010) (13)
- Rugsėjis (2010) (16)
- Rugpjūtis (2010) (19)
- Liepa (2010) (33)
- Birželis (2010) (24)
- Gegužė (2010) (18)
- Balandis (2010) (12)
- Kovas (2010) (18)
- Vasaris (2010) (30)
- Sausis (2010) (45)
- Gruodis (2009) (56)
- Lapkritis (2009) (80)
- Spalis (2009) (77)
- Rugsėjis (2009) (80)
- Rugpjūtis (2009) (116)
- Liepa (2009) (121)
- Birželis (2009) (171)
- Gegužė (2009) (204)
- Balandis (2009) (192)
- Kovas (2009) (188)
- Vasaris (2009) (221)
- Sausis (2009) (264)
- Gruodis (2008) (269)
- Lapkritis (2008) (240)
- Spalis (2008) (205)
- Rugsėjis (2008) (147)
- Rugpjūtis (2008) (110)
- Liepa (2008) (127)
- Birželis (2008) (204)
- Gegužė (2008) (213)
- Balandis (2008) (299)
- Kovas (2008) (278)
- Vasaris (2008) (304)
- Sausis (2008) (371)
- Gruodis (2007) (213)
- Lapkritis (2007) (235)
- Spalis (2007) (243)
- Rugsėjis (2007) (233)
- Rugpjūtis (2007) (256)
- Liepa (2007) (257)
- Birželis (2007) (169)
- Gegužė (2007) (274)
- Balandis (2007) (291)
- Kovas (2007) (304)
- Vasaris (2007) (249)
- Sausis (2007) (83)
Temos
- apžvalgos (18)
- blogai•lt (853)
- datos (154)
- grandys (433)
- internetas (955)
- komentarai (265)
- kompiuteriai (268)
- komunikacijos (307)
- kreivės (127)
- laidos (1)
- miestas (102)
- naujienos (2356)
- neteisybės (136)
- organizacija (149)
- patarimai (407)
- programos (435)
- rinktiniai (485)
- savaitgalis (7)
- siuntinukai (428)
- skaitiniai (47)
- svetainė (361)
- svečiai (30)
- testai (122)
- tinkliniai (1)
- video (889)
- virtuvė (24)
- šeima (61)
- žinynas (199)
- įvairūs (147)
11 Comments
Manau ju gyvavimo trukme bus dirptinai sutrumpinta iki kokiu 10 metu, kitaip istiks lempu gamintojus krize jei zmogus tik karta gyvenime is ju pirktu :)
Visada tik pliusai… O, kad šitos lemputės ne tai, kad perdega kaip kaitrinės, o tiesiog jų šviesumas ilgainiui mažėja, mažėja (ir taip, kad praktiškai jas arba reik labai dažnai keisti, arba tau užtenka, kad jos vos vos šviečia ir svarbiausia tik pradžioje parodyti WOW efektą)… Be to norint, kad nemirgėtų vėlgi tas prietaisas dar pasiima savo dalį energijos… Žodž… Tobulint dar reik norint pakeisti fluorescensines. Neišbaigta technologija…
@ Kęstutis
Nesuprantu, iš kur paėmei, kad šviesumas ilgainiui mažėja? Tebeturiu 1982 metų Elektronika stiprintuvą, bei 1987 metų Sharp magnetofoną, kuriame yra tie LED šviestukai garsumui pademonstruot. Šviečia taip pat ryškiai, kaip ir anksčiau. Tiesa, ir pagaminti jie prieš pastarųjų metų LED renesansą, kai buvo išrasti būdai gaminti puslaidininkius švaresnius ir dėlto galingesnius. Bet ne tame esmė. Esmė tame, kad kaitriosiose lemputėse, volframo siūlelis „garuoja“. Vistik temperatūra 3000 laipsnių. Tad nežymiai, bet garuoja. Mažėja siūlelio diametras, didėja varža. Prie didesnės varžos, volframas įkaista dar daugiau, ima šviesti ryškiau, dėl ko galiausiai nutrūksta (perdega). Įdomiausia, kad prieš pat perdegant, kaitrinė lemputė ima naudoti žymiai daugiau elektros, nei nauja – nebe 100 W, o 110 W ar dar daugiau, dėl tos pačios didesnės varžos.
Kitas – ar LED šviestukai tikrai mirga?? Vienas dalykas, jiems reikia kaip ir nuolatinės srovės, ne kintamos, taip kaip taupiosiosiose lemputėse (fluorescencinės) – pastarosios tikrai mirga tankiau, nei kaitriosios. Skirtumas tik, kad kaitriųjų lempučių siūlelis, prie kintamos srovės, nespėja ataušti (prigesti), kad akis imtų pastebėt mirgėjimą. Nors šaltoje patalpoje, lemputės siūlo temperatūra žemesnė, nei normali, dėl to jautresnė akis gali imti pastebėt mirgėjimą. Fluorescencinėse, priešingai, šviesą skleidžia elektronai, bombarduojantys fosoforu padengtą stiklą. Kaip žinia, prie kintamos srovės, elektronų skaičius taip pat kintamas, dėl ko ir matomas mirgėjimas, ir dėl šios priežasties, paprastai geriau naudoti po 2-4 fluorescencines lempas, nei vieną, taip sumažėja tas mirgėjimo efektas.
Tad sakau, kaitrinių lempučių neišbaigta technologija, taupiųjų. LED dar tik kuriama gamybos technologija, bet prie tokių parametrų jie geriausi ir jų šviesos atspalvis natūraliausias.
yuko, privelei truputi. Tai bendros sumoj nekaip skaitosi, nors tikiu, kad norejai gero.
@ nerami_bite, na nežinau kur privėliau. Man pačiam skaitosi normaliai. :) Išskyrus paskutinę pastraipą gal.
yuko, bandysiu uzkabint ;)
1. Volframo siulelis nutruksta paprastai ne del to, kad ikaitus jo varza dideja, o kaip tik atvirkshciai, kol siulelis neikaites, paprastai ijungimo momentu ir esant mazai varzai teka labai dideles sroves.
2. Didejant lemputes siulelio varzai (del volframo garavimo) srove mazeja ir tuo paciu jos suvartojamas galingumas ne dideja, o kaip tik mazeja (nebent trumpintusi tarpusavyje susuktas volframo siulelis, del ko varza mazetu ir srove ishaugtu, del ko ir suvartojamas galingumas irgi ishaugtu).
3. „Mirga tankiau“ idomus terminas. Gal geriau vartoti zodi daznis. Shiaip zmogus gali pastebeti mirgejima tik iki 55Hz.
4. Na prie vidines volframo iki 3000 siekiancios temperaturos, ishorines temperaturos itaka del keliu laipsniu pokycio abejoju ar turi daug itakos mirgejimui, bent jau akimi tai skirtumo nepastenbesi.
5. Fluorescenciniu lempu mirgejimas galetu buti sumazintas ne ju kiekiu, o nebent veikimo faze ar dazniu.
6. LED kaip tik siauras (dengia tik dalimis) spalvu spektras, ne ishtisinis kaip pvz kaitriuju lempuciu, kuriu spektras artimas saules shviesai.
Labai labai ačiū už pataisymus. Matau, kad esat savo srities žinovas ir tikrai dabar užkabinot į teisingą kelią.
Dėl „mirgėjimo tankiau“, tai čia buvo kaip atsakymas į komentarą iš anksčiau. Tikra tiesa, kad kas keičiasi tankiau, nei 55 kartų per sekundę tas akiai nebepastebima. Bet čia norėčiau pasitikslint, kas yra pastebėjimas ir kas yra jautrumas. Pastebėjimas, mano supratimu, tai ką mato akis ir suvokia žmogaus sąmonė, pvz, besikeičiančios skaidrės. Jautrumas gi, sąmonė nespėja apdorot informacijos, fiksuojamos akimi trumpiau nei 0,2 milisekundės – tiek užtenka veidui atpažinti. Norėjau pasakyt, kad jei vaizdai keičiasi tankiau, informacija turbūt persiduoda į pasąmonę, o iš ten ko gero keliauja į psichosomatiką(?) kaip dirgiklis, kurį žmogus „jaučia“ arba ignoruoja. Pats susiduriu su tokiu jutimu, kai prisėdu prie kineskopinio monitoriaus, kuris veikia 75, 70, 60 ar dar blogiau 50 Hz dažniu, mirgėjimo lyg ir nepastebiu, bet labai greitai akys tiesiog pavargusios ima perštėti. Smarkūs „geimeriai“ turbūt papildytų, kad geriausiai žaidžiasi, nežinau, bet turbūt prie 80 fps, kas atitiktų 80 Hz?
Ir pasistengsiu trumpai į kitus klausimus, nes užkabinot, kad pasiskaičiau wikipedijoje apie tas nelemtas lemputes :) Pasirodo, siūlelio diametrui pasikeitus vos 1 proc, varža išauga 25 procentais, tad jei siūlelis kokio 0,5 mm skersmens, pakanka 0,005 mm – 5 mikrometrų pasikeitimo – plaukas storesnis. Be to garavimas vyksta per visą siūlą, tačiau netolygiai ir susidaro didesnės ir mažesnės varžos zonos, atitinkamai skiriasi ir laidumas. Čia jau jūs galėtumėt pasakyt, kokios srovės veikia ir kaip kinta galia sudalinus visą siūlą mažomis „atkarpėlėmis“ dl.
Dėl fluorescencinių.. niekad nesupratau, kas yra fazė :) bet jei patalpą apšviečiam daugiau tokių lempų, tai iš principo panašu, nes kiekvienos mirgėjimo dažnis „perdengia“ kitos ir atvirkščiai. Tiesa, neekonomiškai.
LED – visiškai sutinku. Jug rašė, kad lietuvių fizikas sukūrė LED, kuris šviečia selektyviai UV spektre, priešingai nei dabartinėse UV lempose, UV gaunamas per dažų sluoksnį. O LED puslaidininkiai yra metalų lydiniai, kurie turi savo spektrą (natrio, ličio), tad atitinkamai manipuliuojant sudėtimi, manau, kad bus išrastas šviestukas, kurio spektras bus artimas saulės spektrui. O kas įdomu, kad mūsų mėgiamos kaitriosios yra labiau raudonajam ir IR spektre, nes virš 90 procentų energijos paverčia šiluma. Kai LED naudingumas lyg ir 37 procentai, bet gal klystu. Beje apie spektrus, dar gi yra OLED, iš kurių pagaminti ekranai, sugeba atvaizduoti dangaus mėlynės atspalvį, kas vis dar neįmanoma išgauti su kitais ekranais; ar pavaizduoti juodą spalvą, ne pilką, kaip LCD ar CRT. Bet čia ateitis, nors jau lyg ir yra pristatyti šviečiančių oled plėvelių šviestuvų prototipai. Ir atvirai, man labiau priimtina idėja naudoti led šviestuvus, nei kaitriųjų lempučių, ne vien tik dėl 3 kart mažesnių elektros sąnaudų, mažesnių temperatūrų, bet dar ir dėlto, kad apšvietimo dizainas nebus pririštas prie stambiagabaričių „kolbučių“, užtenka pažiūrėt į naujų modelių Audi, SAAB, BMW šviesų sprendimus, o antra, vis dar manau, kad ruošiantis masiniam perėjimui nuo kaitrinių, ES pradedant nuo 2011, gamintojai vis dar stengiasi, kad šviesos atspalvis butū tikrai malonesnis, antraip, visi prisipirks sandėliukus kaitriųjų!
Atsiprašau visų, kuriuos galbūt varginu tokiais ilgais „komentarais“, be to tai tik dar viena nuomonė, ne aksiomos ar kokia disertacija :D
yuko, pagarba.
Jauciu butum neblogas pashnekovas ivairiais klausimais.
PEACE ;)
Aš nupirkau šviesos diodų lempą 1,3 vato už 40 litų ir 19 centų baltos spalvos ir įsukau į tualeto kambarį. Jos tarnavimo trukmė 60000 valandų be pertraukos. Tai maždaug 6,8 metai. Bet visąlaik juk ji nedega, todėl veiks gal 40 metų.
Prisimenų, kad yra pigesnių šviesos diodo lempų ir efektyvesnių. Kažkur parduoda už 6-7 maždaug litus E27 cokolio be PVM.
Taikos ir laimės!
yuko, bandysiu uzkabint ;)
1. Volframo siulelis nutruksta paprastai ne del to, kad ikaitus jo varza dideja, o kaip tik atvirkshciai, kol siulelis neikaites, paprastai ijungimo momentu ir esant mazai varzai teka labai dideles sroves.
2. Didejant lemputes siulelio varzai (del volframo garavimo) srove mazeja ir tuo paciu jos suvartojamas galingumas ne dideja, o kaip tik mazeja (nebent trumpintusi tarpusavyje susuktas volframo siulelis, del ko varza mazetu ir srove ishaugtu, del ko ir suvartojamas galingumas irgi ishaugtu).
3. „Mirga tankiau“ idomus terminas. Gal geriau vartoti zodi daznis. Shiaip zmogus gali pastebeti mirgejima tik iki 55Hz.
4. Na prie vidines volframo iki 3000 siekiancios temperaturos, ishorines temperaturos itaka del keliu laipsniu pokycio abejoju ar turi daug itakos mirgejimui, bent jau akimi tai skirtumo nepastenbesi.
5. Fluorescenciniu lempu mirgejimas galetu buti sumazintas ne ju kiekiu, o nebent veikimo faze ar dazniu.
6. LED kaip tik siauras (dengia tik dalimis) spalvu spektras, ne ishtisinis kaip pvz kaitriuju lempuciu, kuriu spektras artimas saules shviesai.
Draugai,as gal biski ne i tema,bet gal galit padet,kur galima butu rasti gera istorija apie lamputes isradima ir kada ji pirma kart uzsidiege,o ne tai kad pora zodziu,kad pirma lempute uzsidiege 1980m. ir t.t. ir pan.
is anksto labai aciu…