nz/e8kflr arba tas nelemtas trumpinimas

(Atelier Vanessa Maurer nuotrauka)

Internetas nebūtų internetas, jei jame nesklandytų pačių paikiausių, keisčiausių, juokingiausių ar net idiotiškiausių idėjų. Gerai, kad jis toks. Redaguojamos ir cenzūruojamos medijos internetui kasdien ir pralaimi taškų dėl to chaotiško pastarojo kūrybiškumo. Nors daugelis dalykų, aptinkamų internete man toli gražu nepatinka ar netgi sukelia pasibaisėjimą, įpratau prie jų kaip kainos, kuri mokama už judėjimą į priekį.

Bet yra ir išimčių. Kartais internete atsiranda itin blogų sumanymų, tokių, kurie kelia grėsmę informacijos pasiekiamumui, saitams tarp jos fragmentų, visam žiniatinklio (dabar jau „saityno“?) stuburui. Turiu galvoje adresų trumpinimo tarnybas, kurias ant bangos iškėlė Twitter populiarumas: TinyURL, bit.ly, is.gd ir gal dar kokį tūkstantį visame pasaulyje. Net lietuviškų atsirado, nes URL trumpinimo kodas nėra sudėtingas.

Tokių tarnybų prireikė Twitter žinutėms, nes jose negalima viršyti 140 ženklų ribos. Nors Twitter yra interneto tarnyba, ji nesugeba naudotis pagrindiniu žiniatinklio elementu – nuoroda (nekoduoja HTML, o pateikia kaip tekstą, tik tinklalapyje paverčiamą į nuorodą). Taigi, rašančiam Twitter nėra kaip įdėti ilgesnių nuorodų adresų, jei nenaudojamas URL nukreipimas, kuris ilgą nuorodą paverčia trumpa.

Kodėl Twitter taip riboja teksto ženklų skaičių? Įdomu, kad atsakymo į šį klausimą nėra tarnybos FAQ, tačiau jis paaiškėja apsilankius Twitter nuostatų skyrelyje. Skiltyje „devices“ galima nurodyti savo telefono numerį ir pradėti skaityti bei rašyti žinutes, naudojant mobiliojo ryšio operatoriaus trumpųjų žinučių (SMS) paslaugą. Na, o apie šios apribojimus teksto ilgiui gerai žinome…

Jei Twitter iš tiesų būtų telefoninė tarnyba, ženklų ribojimas ir negebėjimas užrašyti URL pagal žiniatinklio standartus būtų suprantamas. Tačiau peržiūrėjęs savaitgalį apie tūkstantį įvairių pažįstamų ir nepažįstamų žinučių Twitter tarnyboje radau tik dvi, parašytas ir išsiųstas, naudojant SMS. 99,8% Twitter vartotojų naudojasi naršyklėmis, specialiomis programomis kompiuteryje arba telefone, kurioms 140 ženklų apribojimas visiškai nebūtinas. Klasikinis pavyzdys, kai „uodega vizgina šunį“.

Priverstinai trumpas tekstas nėra blogai. Kaip netruko atrasti Twitter vartotojai, jis skatina išradingumą rašant labai konkrečiai, lakoniškai, ypač jei stengiesi išvengti žargono. Kai kurios Twitter žinutės būna grakščios kaip haiku.

Blogai yra tik su nuorodų peradresavimu per URL trumpinimo tarnybas. Yra trys pagrindinės priežastys, dėl kurių šios tarnybos ir pati Twitter sulaukia daug aštrios kritikos:

1. Twitter žinutėje neįmanoma „perskaityti“ adreso ir suprasti, kur jis veda. Antraštėje užrašytas mano išgalvotas „nz/e8kflr“ trumpinys yra geras pavyzdys. Kur toks adresas vestų: į juokingą vaizdo klipą YouTube? Naudingą programą? Kokią nors nešvankybę? Žinutės autorius turėtų tinkamai savo nuorodą pristatyti tekste, bet retas taip daro. Dažniausiai pasitaikantis žinučių tipas – „Ne, nu čia tai geras! http://tr.ta/68hwq“. Tuomet imi, spaudi nuorodą ir… pamatai tą patį klipą ar svetainę penktą kartą iš eilės, nes anksčiau dėję nuorodas elgėsi analogiškai, o trumpinimo tarnybos duoda skirtingus adresus tam pačiam tinklalapiui (nes dažnai jos pačios skiriasi). Naujos kartos programos (mano naudojamos Tweetie ir Nambu), bando iššifruoti sutrumpintas nuorodas, bet dėl trumpinimo tarnybų gausos ir įvairovės tai ne visada pavyksta ir dar be reikalo apkrauna ryšį.
2. Šiukšlių ir reklamos platintojai mikliai suvokė, kad paslėptos po trumpiniais nuorodos yra tobulas būdas vilioti žmones ten, kur jie, pamatę tikrą nuorodos adresą, neitų (pvz. „warezdownloadz“ ar pornografijos svetaines). Kai kurios nuorodos tik laiką gaišina, tačiau taip galima nukreipti ir į svetaines, per kurias plinta virusai.
3. „Saitų puvimas“ (link rot). Wikipedia taip vadina žiniatinklio nuorodų struktūros irimą, užsidarant URL trumpinimo tarnyboms ir nustojant veikti jų duomenų bazėms. Jau dabar keleto trumpinimo tarnybų nebėra, o Twitter paieškoje ar Google atrastos jų nuorodos niekur nebeveda. Nėra abejonės, kad taip lengvai dabar besikuriantys šimtai URL trumpinimo tarnybų taip pat lengvai ir užsidarys. Guodžia tik tai, kad trumpiniai nekeičia originalių nuorodų, o tėra tik papildomi jų adresai. Tačiau jau dabar aišku, kad Twitter nėra prasmės kaupti pokalbių archyvą – jis bus pilnas mirusių nuorodų.

TechCrunch klausė savo skaitytojų, ką jie mano apie nuorodų trumpinimo tarnybas. 58% sakė, kad tai blogis, 38% neįžiūrėjo problemos, o 4% nežinojo, kas tai yra. Man tai apmaudžiausia, kad tiek daug nesąmonių atsirado dėl vienos Twitter funkcijos, kuri dabar jau yra visai nereikšminga. Bet esu tikras, kad Twitter nieko nekeis. Kai tarnybos populiarumas auga ne dienomis, o valandomis, apie naudojimo patogumą ir tarnybos tobulinimą nemąstoma – užtenka galvosūkių dėl tarnybos monetizavimo. Tai irgi modernaus interneto bruožas.