Visada buvau Linux fanas, nors naudojau Windows OS. Dar būdamas mažesnis, turėdamas Windows svajojau apie Linux, nors aplinkui buvo šnekama, jog tai nieko gero nežadanti operacinė sistema ir iš jos nieko doro nebus. Po kelių stumtelėjimų pirmyn nusprendžiau, jog reikia išmėginti, įsirašyti, pažiūrėti, prisiminti laikus, kai nagrinėjau Windows 95 ir kai reikdavo kompiuterį beveik kas mėnesį vežti taisyti.
Pirmieji Linux diegimo kartai buvo nesėkmingi, mat niekaip negalėdavau sukonfigūruoti interneto, o be interneto man kompiuteris praktiškai lieka paprasčiausia dieną naktį ūžianti dėžė. Beje buvo problemų ir su vaizdu – viskas mirgėjo ir pan. Buvo ir antras kartas, jau su naujesne Ubuntu versija, tačiau pabaiga buvo tokia pati – ištryniau po dviejų dienų.
Na, kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja, ir šįkart nusprendžiau įsirašyti, tiesiog priversti OS dirbti mano kompiuteryje. Kol kas viskas puiku, internetą pasijungiau labai paprastai (anksčiau buvau žioplas ir internetą jungdavau per „sudegusią“ savo tinklo plokštę). O dėl grafikos, tai tereikėjo įrašyti vaizdo tvarkykles. Kadangi nežinau.lt komentaruose buvo ir pasiūlymų rašyti apie Linux programas ir apie pačią OS, tai nusprendžiau rašyti apie savo nuotykius pereinant nuo Windows prie Linux. Tikiuosi, tai padės naujokams ir Windows vartotojams suprasti daugiau apie šią operacinę sistemą, galbūt net prisidėsiu prie šiokio tokio jos populiarinimo.
Dabar jau žinote, kokiomis aplinkybėmis šių rašinių serija prasidėjo, laikas eiti prie mūsų pagrindinių reikalų – Linux (sakydamas „Linux“, dažniausiai turėsiu omenyje Ubuntu, nes būtent šią atmainą naudoju).
Linux istorija
Kadangi tai pirmoji visų rašinių dalis pradėsiu nuo Linux praeities. Per daug nesikapstydamas pateiksiu tik pagrindinius faktus, susijusius su Linux atsiradimu, šiuo atveju apie Unix atsiradimą (1970 m.) nekalbėsiu, nors tai yra visos šios OS šeimos pamatas.
1991 metais, jau po GNU licencijos atsiradimo (1990 m. pradžioje), Linus Torvalds pradėjo dirbti prie MINIX sistemos, kuri buvo sukurta Unix pagrindu. Tuo metu jis negalvojo apie rimtą projektą, sistemos programavimas buvo jo hobis. Ilgainiui būtent iš MiniX išsivystė Linux branduolys. Sistema buvo skirta ir pritaikyta tuometiniams 32-bitų Intel 386 platformos kompiuteriams.
Pradžioje ji naudojo jau minėtos, MiniX sistemos aplinką ir buvo sukurta GNU licencijos pagrindu, tai reiškia, kad ją jau tuo metu visi galėjo naudoti kaip nemokamą ir pritaikyti savo projektams. Vėliau Linux Linus Torvalds modifikavo GNU GPL licenciją ir išleido GPLv2. Dar po ilgų darbo valandų, naktų, savaičių ir mėnesių Linux sistema tapo visiškai funkcionali. 1994 metais buvo išleista Linux 1.0.0 OS, o 1996 metais L. Torvalds „pakrikštijo“ Linux pingvinuką – buvo patvirtintas šios OS simbolis Tux. 2003 metais buvo išleista 2.6.0 branduolio versija iš 5,929,913 pradinio kodo eilučių. Mano naudojama Ubuntu išleista 2004 metų spalio 20 dieną.
Ubuntu pažadai
Oficialioje Ubuntu svetainėje galime rasti keturis pažadus, kurių kūrėjai tikisi laikytis:
- Ubuntu visada bus nemokama, įskaitant versijas verslo įmonėms bei saugumo paketus ir atnaujinimus.
- Ubuntu turi ir turės komercinį pagalbos centrą Canonical firmoje ir daugybę kitų, išsidėsčiusių visame pasaulyje.
- Ubuntu bus verčiama į visas kalbas, kokias tik galės pasiūlyti atvirojo kodo bendruomenė.
- Ubuntu diegimo diskuose yra tik nemokama programinė įranga.
Ubuntu: Desktop ir Server leidimai plačiau
Desktop leidimas patogus paprastiems vartotojams. Su juo galite naršyti internete, klausytis
muzikos, žiūrėti filmus, kurti dokumentus, viską, ko geidžia jūsų širdis. Tik įrašę šią OS matote tuščią darbastalį, be jokių piktogramų ir kitų akį traukiančių smulkmenų. Ekrano tema yra maloni akiai, tačiau asmeniškai man atrodo šiek tiek nuobodi (ne bėda viską galima pakeisti). Iškart po įrašymo galite naudotis visomis funkcijomis, išnaudoti Ubuntu šimtu procentų, mat, viskas nustatoma įrašinėjant (procesas trunka apie 25 minutes), nuo kalbos iki interneto ir slaptažodžių nustatymų.
Desktop leidimas taip pat yra patogus ir tuo, kad jame jau yra surašyta didžioji dalis reikalingiausių programų, tokių kaip Microsoft Office atitikmuo OpenOffice, Gimp, Mozilla Firefox ir kt. Belieka parsisiųsti tik atnaujinimus, kurių išties yra nemažai, tačiau viską atnaujinate vienu kartu, taip sutaupote nemažai savo brangaus laiko. Pirmąjį kartą teks palaukti išties nemažai (mano atveju buvo 73 atnaujinimo paketai).
Šiam leidimui užtenka paprasto kompiuterio, turinčio 256 MB RAM, 4 GB vietos kietajame diske. Šią atmainą taip pat galima įrašyti Apple kompiuteriuose, bei sistemose su 64 bitų procesoriais.
Server leidimas. Puikus dalykas saugiems serveriams „kurti“. Per 15 minučių iš to pačio disko galite įrašyti visą LAMP (Linux, Apache, Mysql, PHP) sistemą ir LTSP (Linux Terminal Server Project). Apie serverio leidimą iš patirties nieko negaliu pasakyti, nes pats nenaudojau, todėl apsieisime su pagrindine informacija. Plačiau apie jį galite sužinoti apsilankę oficialioje Ubuntu svetainėje.
Pagalba internete ir vartotojų forumai
Atvirojo kodo projektai labai populiarūs internete, todėl gausu ir įvairių svetainių bei forumų apie Linux. Internete radau tikrai nemažai informacijos, tačiau naujokams (gal tiks ir šiek tiek patyrusiems) atrinkau keletą nuorodų:
- UbuntuGuide - aprašymas ir beveik visi klausimai, galintys iškilti naujokui, bei atsakymai į juos.
- Oficialios Ubuntu svetainė pagalba
- Vienas didžiausių Ubuntu forumų internete
- Linux klausimai – informacinė svetainė su knygų apžvalgomis, nuorodomis į LinuxWiki, apmokymais bei patarimais.
- Linux komandos viename tinklapyje – pravers naudojant terminalą (kalbėsime vėliau).
- Lietuviška Ubuntu bendruomenė
Prisdėjimas prie Ubuntu kūrimo
Ubuntu yra atvirojo kodo kūrinys, tad bet kuris vartotojas gali parsisiųsti ir žvilgtelėti į pradinį Ubuntu kodą, prisidėti sukurdamas naujų programų ar sistemos priedų.
Jei norite, galite prisidėti kaip programuotojas, kaip dizaineris, kaip žmogus turintis daugybę žinių ir norintis jomis pasidalinti įvairiose pagalbos svetainėse ar tiesiog siūlantis pakeitimus. Pasirinkimas didelis – belieka apsispręsti kaip norėtumėte prisidėti.
(bus daugiau)
Ankstesni nežinau.lt straipsniai apie Linux:
33 Comments
Ačiū už tokį išsamų ir naudingą straipsnį, gal ir aš kada nors išmėginsiu šį OS’ą
p.s. pataisyk linkus , kur patys apatiniai
pastebėjau, kad ubuntuforums, iškilus nestandartinėms problemoms, atsakymo kartais ir nesulauki… Esu Gentoo fanas, bet tai jau labiau serveriams, nei namų vartotojams skirta linux atmaina. Tik gentoo dar nebuvo tokios problemos, kurios nebūčiau išsprendęs forumų pagalba.
Ubuntu esu bandęs, diegiau net į Senuką IBM skreitinuką. Tačiau niekaip nepriverčiau dirbti su wifi beviele tinklo korta. Kiek pastebėjau, daug kas skundžiasi šia problema. Visa kita – Kaip namų vartojimui Ubuntu labai tinka. Bent jau iš tų atmainų kurias bandęs ne serveriams (Suse, Debian, Slackware, Redhat)
Taisau, ačiū!
> manoakys
Tikra tiesa dėl tų Ubuntu Forums. Aš tris kartus buvau susidūręs su problemomis ir iki šiol visi trys mano klausimai neatsakyti – o praėjo jau du metai.
Dabar susidūriau su nauju klausimu. Kaip įdiegti Linux į išorinį USB diską? Radau keletą atsakymų, bet jie vienas kitam prieštarauja. Žiūrėsiu, kas gausis.
„Vėliau Linux Torvalds modifikavo GNU…“
Linus, ne Linux ;)
geras straipsnis.
seniau norejau pasidaryt Linux instalinimo ir naudojimo blog-irasu serija, bet taip ir neprisiverciau.
respect.
Dėkui už klaidų pranešimus (dėkui vienastoks, kad suregavo), taip apt malonu girdėti teigiamus komentarus.
Gytis> Straipsnių bus ir daugiau.
Kaip tik esu prisijungęs iš Ubuntu ir dėl to nesugebėjau greitai sureguoti į jūsų pranešimus apie klaidas, nes kol kas viską nagrinėju.
Rašykite savo komentarus apie tai ko norėtumėte sulaukti iš ateinančių straipsnių.
Norėčiau iškart apžvelgti, kad vėl bus truputį įžangos, nes visko į šį vieną nespėjau sudėti. O vėliau jau prasidės mano nervų gadinimo su Linux aprašymai, bei sprendimai, kuriais pasinaudojau. :)
nusibodusi tematika netgi Lietuvos blogsferoje. O pereidinėti nuo Windows ant Ubuntu, tai tas pats, kas pasikeisti skiną mokant skaityti.
Priklauso nuo asmeninio santykio. Kadangi dauguma tebesinaudoja Windows, tai daugumai Linux OS labai įdomi. Kitiems jau seniai nusibodo ir Linux, ir FreeBSD. Tas pats pasakytina ir apie kitas technologijas – juk ir PHP, ir JavaScript – praeito tūkstantmečio dalykai… :)
Na jei klausi apie ką norėčiau dar rašinių, tai būtu visai šaunu, jei parašytum apie Photoshop CSx paleidimą ant Ubuntu/Kubuntu(tai man padės apsispręsti kuria atmainą naudoti).
Ubuntu – šauni Linux atmaina. Tik kyla problemų su spauzdintuvais ir internetu. Dar trūksta truputi draugiškų konfiguracijos langų, kad netektu taip dažnai naudotis konsole. Jei Ubuntu leidėjai dar pridėtu langų bibliotekas, t.y. langų programų palaikymą, tai ilgai netrukus visi peršoktu ant Ubuntu.
Ričardas> labai lauksiu :) jau dabar brandinu mintį išbandyt Ubuntu, bet nežinau ar verta, lauksiu patarimų iš jūsų pusės
Verta mėginti dirbti su Linux. Nors yra šiokių tokių problemų, bet manau, kad galima su laiku viską išsiaiškinti ir naudoti, tenkinant savo poreikius ir be jokių kylančių problemų. :)
Nesakyčiau, kad taip paprastą peršokti, kai pats jau tikriausiai esi prie visko pripratęs.. Be to daugiau nei 5-6 metus nesu naudojęs nieko kito kaip Windows, tad išties dabar susiduriu su nemažai problemų.
Nemanau, kad tai yra nusibodę, o jeigu kas ir rašo apie tai, tai rašo savo pamąstymus, manau nėra tokio „projekto“ kaip čia. Dar vienas įrodymas, jog kažkam tai įdomu – komentarai.
Paklausinėjau keletą pažįstamų IT profesionalų, klausdamas kokia OS jų manymu geriausia (darbui ir naršymui internete), tai visi kaip susitarę sakė: abi. :) Šiek tiek nustebau, tačiau visko gali būti…
Antroji dalis turėtų pasirodyti artimiausiu metu darbo dienomis. :)
Mano palyginimas. Windows ir Linux. Klaipėda ir Vilnius. Po Klaipėda važinėji, vaikščioji, – viskas matyta, regėta. Kur nori be problemų nueisi, ką panorėsi nuveiksi… Vilnius, žinau, kad visko daugiau, geriau ir… bet nepažystama …
Bet pripratęs prie Klaipėdos ir nors tu ką…
Nors pagyvenus Vilniuje ir pradedi suprasti kas yra sostinė…
Pagal tavo palyginimą išeitų, kad Klaipėdoje gyvena 90 proc. žmonių. :)
Aš teturiu vieną bėdą – neina prisijungti prie interneto per Ubuntu. Labai daug dar nekrapščiau, bet mėginom dviese su draugu, pas kurį viskas tvarkoj, krapštyt ir nesigavo. Rimtas stabdis tyrinėjimui, kadangi be interneto Ubuntu mažai ko verta (nebent kitais būdais gaunamos licenzijos reikiamos ir kiti papildiniai).
Žinot, kokia man dabar didžiausia problema pereiti prie Ubuntu? Kaip ištuštinti 120 GB diską? :-)
Simonai, jei pavyks man pokštas su išoriniu USB disku, tai parašysiu, kaip įsimesti Linux netuštinant pagrindinio. :)
„…kadangi be interneto Ubuntu mažai ko verta…“
Belekoks kompas be interneto netenka 80% (jei ne daugiau) savo galimybių. Sistema čia įtakos neturi :)
Visiškai sutinku, bet prieš keletą metų, kai neturėjau interneto buvo kitaip :)
Geras sumanymas ši straipsnių serija. Dabar vis daugiau paprastų vartotojų ieško saugesnės ir patogesnės operacinės sistemos nei senstantys Win XP, o Linux kaip tik pasiekė aukštą „draugiškumo vartotojui“ lygį ir tinka naudoti ne vien kompiuterių profesinalams.
>Bad.F.Word
Photoshop CS galima paleisti su Crossover 4.2 arba naujesne versija: http://www.codeweavers.com/com.....385;tips=1
paskutinė nuoroda (linux stumtraukis) biski kreiva, pataisykit ;)
Ačiū, pataisiau. :)
Kolegos,
o kaip del game’u paleidimo per Linux’us apskritai?
nesu mazas (24m) tuo paciu kazkaip girdejau kad Linuxai skirti labiau darbui ir tokio daikto kaip CS is esmes tektu atsisakyti.
ar tiesa?
Butu saunu isgirsti, kodel daugeliui buna tokiu „nedraugisku“ problemu jungiantis i neta.
ar cia kreivas valdymas ar dar kas?
ir siaip – kokie yra stipriausi valdymo principo tarp windowsu ir linuxu? turiu omeny tokie kad butu posamones lygyje (like „C“ = copy / „V“= paste ) ir t.t.
Šią savaitę, tiksliai kada nežinau, išeis antroji dalis, pasistengsiu apžvelgti ir iš čia kai kuriuos dalykus… Dėl žaidimų ir Counter Strike taip pat parašysiu ;)
o gal galit parašyt kaip vienu metu nesuvartant Windows įsidiegti Linux į tą patį kompiuterį? būtų manau naudinga :)
…nes formatuot ir viską dėti nuo nulio – nelabai žavi perspektyva…
Instalaicija labai paprasta ir jau beveik užbaigtoje antroje dalyje parašyti pagrindiniai principai, reikalui esant, galėsiu pridėti ir smulkią informaciją, tačiau nemanau, kad tai būtina, turėtumėte viską surpasti perskaitę II dalį. ;)
kai leidziu manes praso user name ir pasvord as ju nzn kokie jie???? padekit prasau
Jei diegiant, tai reikia pačiam juos sugalvoti. :)
jau zinau o o kaip del 3d kubo kaip juo naudotis???
Siūlyčiau paskaityti pirmąją dalį ir jos komentarus.
Kubas aktyvuojamas per Sistema>Nustatymai> Desktop Effects. Tuomet ctrl+alt ir su pele yra judinamas.
sveiki jo tikrai ydomi ta informacija,kuria parasiai
tik va yra viena beda pameginau isirasyti per vmware
gentoo linux viskas ejosi kuo puikiausiai tik va viena visada susiduriu viena vienintele problema tai
linux configuravimo su internetu nors naudoju windows
platforma ,bet pamaniau o kodel gi ne ,kodel ne isbandzius ubuntu linux taciau pamegines ir vel susiduriau su ta pati problema kaip ir su gentoo linux todel kreipiuosi y visus sios svetaines tiek
naujokus kurie dar ne labai moka ,bet zinau kaip sukofiguruoti interneta tiek patyrusiu ubuntu fanu
aciu is anksto jusu naujas gerbejas ir fanas
:)
7 Trackbacks
[...] autoriai, fotografija ir sugrįžęs savaitės Top 102. Kaip nustatyti savo biologinį amžių?3. Nuo Windows prie Linux – I dalis4. Etiškas uždarbis?5. Wikipedia – ne vien didžiausia enciklopedija6. Šeimos mitai: visi [...]
[...] rašinių seriją “Nuo Windows prie Linux”. Su pirmuoju straipsniu jau susipažinote, todėl iškart einu prie [...]
[...] Centas po cento… bankui į kišenę4. Ar jau užsiprenumeravote Windows? (Nuo Windows prie Linux – I dalis)5. Atsarginės kopijos internete6. Windows balastas7. Visiškai laisvas internetas 2 [...]
[...] 22. Nuo Windows prie Linux – I dalis [...]
[...] kokią nors Gmail alternatyvą, bijau, kad prireiks… Dar liepą Ričardas pradėjo rašyti, kaip jis kraustosi iš Windows į Linux, o aš – apie retesnes operacinių sistemų alternatyvas. Mėnesio gale bandžiau atspėti, kodėl [...]
[...] rašinio mintis kaupiau ilgą laiką, beveik nuo tada, kai pradėjau pirmąją nuo Windows prie Linux straipsnį, nes jau tuomet nutuokiau dėl ko šis nepopuliarumas toks [...]
[...] su Firefox ir labai sunku tą patį atlikti su kita naršykle. Čia beveik tas pats, kas pereinant nuo Widows prie Linux. Kita problema, jausmas, jog naršyklei dar vis trūksta kažko. Nežinau, tiksliai ko (be [...]