Šie keturi paveikslėliai – Davido Armano padaryta anksčiau paskelbtų Chriso Andersono iš Wired keturių nemokamos ekonomikos modelių vizualizacija. Ji labai paprastu būdu parodo, kaip verslas gali užsidirbti, tiekdamas žmonėms produktus ar paslaugas už dyką. Beveik su visais jais susiduriu kasdien – ir visi jie veikia, todėl kaltinti „nemokamą“ ekonomiką, kaip atimančią iš kūrėjų pinigus, yra nerimta.
Nekomentuosiu smulkiau pačių modelių, nes jie aiškiai pavaizduoti ir aprašyti. Paminėsiu tik konkrečius atvejus iš praktikos:
- Vienas mokamas, kitas – ne. Bene seniausia verslo naudojama dalijimo už dyką atmaina. Visai neseniai ja pasinaudojau GOG svetainėje: pirkau „Fallout“ žaidimą už 6 dolerius ir „Fallout 2“ gavau nemokamai.
- Apmokama iš reklamos. Televizija, radijas, turinys daugybėje interneto svetainių. Kai skaitau naujienų portalus, tai gaunu informaciją nemokamai būtent pagal šį modelį.
- Nemokamą versiją apmoka mokama. Neseniai baigiau rašyti darbus į Remember the Milk atmintinę, kuria naudojuosi nemokamai. Ji turi Pro versiją, kuri kainuoja pinigus ir išlaiko nemokamą versiją tiems, kas nenori išlaidauti arba išsiverčia su kuklesniu funkcijų rinkiniu.
- Paslauga ar prekė atiduodama mainais į nepiniginius dalykus. Ketvirtadienį Logitech produktų pristatyme prie užrašų knygelių (su PR agentūros simbolika) buvo ir rašikliai (su Logitech simbolika). Organizatoriai pasirūpino, kad norintys pasižymėti mintis neliktų nuskriausti, jei neturi su savimi rašiklio, bet kartu „išmainė“ pinigus kainuojančias prekes į dėmesio ir rūpestingumo jausmą. Faktas, kad tokie smulkūs dalykai vyksta aplink mus kasdien, nepaneigia, jog visa tai yra ekonomikos dalis.
Tačiau dažniausiai naudojamas kelių išvardinų modelių mišinys. Kai skaitote nežinau.lt, veikia antrasis ir ketvirtasis modeliai. Dalį svetainės išlaidų padengia reklama, tačiau rašinius ir savo laiką aš labai mielai atiduodu mainais į jūsų dėmesį, diskusijas mums įdomiomis temomis ir bendravimą. Tam tikra prasme galima sakyti, kad nemokamas tinklaraščio modelis yra remiamas mano darbe uždirbamų pinigų. Kuo geriau veiks nemokamos ekonomikos modeliai, tuo daugiau laiko aš galėsiu skirti darbui su tinklaraščiu ir gerės rašinių kokybė.
Kad nemokamas verslas yra geras verslas įrodo vien tai, kad pasaulio milijardierių sąraše yra daugiau kaip tuzinas žmonių, kurie labai plačiai naudoja nemokamos ekonomikos modelius arba verslą grindžia tik jais. Žinoma, kuo brandesnė ekonomika apskritai, tuo lengviau tuos modelius diegti. Tačiau ir Lietuvoje visi keturi modeliai veikia.
8 Comments
„Nemokamą versiją apmoka mokama“ nemokama, bet kažkas apmoka. ;D Tai ne tokia ir nemokama, nieks iš nieko neatsiranda, vistiek kažkas turi sumokėt, o tai nėra „nemokama“..
Tas pats, kaip sakyti, kad restoranai yra nemokami, jei pakvietęs žmogus sumokėjo už pietus. :D
Originaliuk :-) Vėl tu… Sakant „nemokama“, galvoje turimas tas produktas, kuris pasiekia galutinį vartotoją.
Pagal tavo tezes, giliau pasikapsčius galima teigti, kad ir šitas blogas yra mokamas. Bet ar tikrai? :-)
Puikus straipsnis, vienoje vietoje aiskiai pateikiantis daznai taikomas tiesas.
@orginalai
Zmogau, susilaikyk nuo savo krastutinimu pagaliau – nukrypdamas tiek daug pamirsti straipsniu ar zmoniu ideju esme ir pagrindine minti.
Labai atsargiai su tuo žodžiu „nemokama“ reiktų elgtis. Sakoma, kad „there’s no such thing as free lunch“.
1. Pirma, reiktų atskirti „bundle“ produktus (kai kartu kainuoja pigiau nei atskirai) nuo grynai „perki vieną, antras nemokamai“. Kas liečia „bundle“, tai taip paprastai gaunamas didesnis pelnas. Dėl antro atvejo sunkiau pasakyt, bet faktas tas, kad nemokamai dalinami dalykai jau buvo užmokėti anksčiau. Jei duoda nemokamą Fallout 2, tai turbūt, kad tokį dabar jau nedaug kas perka, o pelno marža nuo vieno CD gali padengt dviejų (turbūt ir daugiau) kaštus. Kitaip sakant, firmos labdara neužsiima.
2. Išlaidos reklamai irgi išlaidos. Reklamą vartotojai apmoka netiesioginiu būdu. Pvz.: paimkit CocaCola ir kokį nors nebrand’inį konkurentą – skirtumas bene trigubas. Tai vat iš ten už reklamą ir užmokat.
3. Tie, kurie ima A versiją, greičiausiai neimtų B ir ieškotų konkurentų produktų. Techniškai apkarpyti produktą (ypač programą) nėr sudėtinga ir visi kaštai jau būna apskaičiuoti taip, kad B juos padengtų. Panašiai, kaip Microsoft’o piratinių Windows’ų toleravimas ir konkurencijos silpninimas. Galų gale išeina taip, kad šiandien nemokama, rytoj – nebe. Literatūroje vadinama „bargain-then-ripoff“. Įdomus dalykas.
4. Čia mažiau akivaizdu ir turbūt arčiausiai prie „nemokama“. Jūs ką nors gaunat dykai, bet tuo pačiu darot reklamą. Kur reklama nuves, čia jau kitas dalykas ir priklauso nuo rinkos sudėties.
Ir kaip yra sakoma – duok savo darbuotojui užsidirbti ir iš to užsidirbsi dvigubai.
Ne visai straipsnio tema, tačiau „iš tos pačios serijos“ ;)
@Liudas:
Taip, „nemokama“ šiame kontekste reikėtų suprasti siauriau – tik tiek, kad už geidžiamą produktą ar paslaugą įsigijimo ir naudojimo metu nieko nemoki. Tai nereiškia, kad panašios paskirties dalykams niekada daugiau nebeišleisi pinigų. Vienas pavyzdys būtų Gmail – jis nemokamas, tegu ir su reklama. Šiuo atveju paslauga tapo tokia sėkminga, kad pakeitė visą rinką: 99% vartotojų jau niekada nebemokės už pašto programą. Kiek anksčiau su naršykle tai padarė Internet Explorer.
@Liudas:
Taip, „nemokama“ šiame kontekste reikėtų suprasti siauriau – tik tiek, kad už geidžiamą produktą ar paslaugą įsigijimo ir naudojimo metu nieko nemoki. Tai nereiškia, kad panašios paskirties dalykams niekada daugiau nebeišleisi pinigų. Vienas pavyzdys būtų Gmail – jis nemokamas, tegu ir su reklama. Šiuo atveju paslauga tapo tokia sėkminga, kad pakeitė visą rinką: 99% vartotojų jau niekada nebemokės už pašto programą. Kiek anksčiau su naršykle tai padarė Internet Explorer.