Internete labiausiai traukia nemokami dalykai. Google paieška už 120 Lt./mėn.? Gmail už 50 Lt./mėn.? Delfi už 3 Lt./d.? Absurdas. Nė viena iš populiariausių Lietuvos ar užsienio interneto tarnybų tokia netapo siūlydama paslaugas už pinigus. Bet lygiai taip pat aišku, kad interneto plėtra neįmanoma be uždarbio. Vieną kitą svetainę ar tinklaraštį entuziastai gali paleisti ir iš atruistinių paskatų, tačiau išpopuliarėję jie pradeda ryte ryti pinigus už serverius/duomenų srautą/priežiūrą. Taigi kažkoks finansavimas neišvengiamas. Bet koks?
The Long Tail tinklaraštyje aptikau Box UK padarytą sėkmingiausių 2008-ųjų interneto tarnybų verslo modelių apžvalgą. Joje ne tiek jau daug netikėtumų, bet populiariausius verta išvardinti su pavyzdžiais:
- Išlaikoma reklamos (34%). Pagrindinis verslo modelis visiems nuo Google Search iki nežinau.lt (su išlyga*).
- Su mokama „premium“ versija (12%). Dalis mokančių klientų apmoka kartu ir nemokamą versiją visiems. Taip veikia daug interneto tarnybų – Remember the Milk, Toodledo ir pan.
- Rekomendacijos (8%). Svetainės uždirba, nukreipdamos į elektronines parduotuves ar paslaugų bendroves (knygų ar technikos apžvalgos, kainų palyginimo svetainės).
- Komisiniai (8%). E-prekybos portalų ir aukcionų (eBay) principas. Nuo kiekvieno įvykusio sandorio svetainė gauna nedidelį procentą.
- Virtualios prekės (8%). Širdelės socialiniuose portaluose, ginklai, šarvai, užkeikimai interneto žaidimuose.
- Susiję produktai ar paslaugos (6%). Svetainė nemokama, bet programa ja naudotis telefone ar kompiuteryje – kainuoja.
Dar pasitaiko prekyba papildomais produktais (5%) (svetainė nemokama, bet prekiauja knygomis, marškinėliais), aukų rinkimas (5%), mokesčiai iš trečiųjų šalių (5%) (Facebook), rėmimas (4%), apmokama vieta populiarumo sąrašuose ir pan. (2%), papildoma prenumerata (2%) (patarimų naujienlaiškio, žurnalo), reputacijos kūrimas (1%) (tikintis vėliau uždirbti iš eksperto konsultacijų).
Taigi verslo modelių nemokamame internete yra daug. Abejonės verslu žiniatinklyje dažniausiai kyla dėl to, kad susvyruoja pasitikėjimas pagrindiniu ramsčiu – reklama. Krizės ar kitų faktorių veikiama ji gali sunykti, smarkiai apsunkindama ja besiremiančio verslo veiklą. Galimas sprendimas – iš anksto numatyti mišrų uždarbio modelį, kuris remtųsi patogiausia vartotojams forma, tačiau galėtų pajungti papildomus pajamų šaltinius situacijai pasikeitus.
*-Išlyga. Reklama išlaiko serverį, bet neapmoka mano darbo.
12 Comments
Vis pasijuokiu iš Delfi siūlamo mokamo el. pašto sąlygų (apie nemokamas jau nekalbu, jos apgailėtinos) – 50 MB pašto, prisegtų failų ir adresų knygelės saugojimui už 3 Lt/mėn. ;) …ir mokama registracija ;)
Atmetus specializuotas sritis (socialinių portalų širdeles ir aukcionų komisinius), panašu, kad Lietuvoje kol kas galima gauti pajamų tik iš reklamos, gal vieną kitą litą iš „premium“ versijos. Rašau „gauti pajamų“, nes pelno tikėtis nelabai verta:) Bet rašau ne pesimistiniu tonu. Tiesiog konstatuojų situaciją:)
Nežinau.lt gali išnaudoti praktiškai visus šiuos modelius :) ir galbūt netyčia bent šiek tiek padengti vienastoks darbą ir atsidavimą. :) bet…
Ką reiškia „mokesčiai iš trečiųjų šalių“?
Pavyzdžiui socialiniame tinkle imami pinigai už kitų sukurtas programas arba „valdiklius“. Jei nori knygų parduotuvė susikurti savo virtualų klubą ar kelionių agentūros – bilietų kasą, sumoka socialiniam tinklui.
Na, mokamos svetainės yra kai kuriose šalyse. Bet jos susijusios su finansais, ekonomika. Jei neklystu, prenumeratoriai gauna daugiau ir greičiau, nei paprastas vartotojas. Bet čia siaura srytis ir suprantama, kodėl žmonės sutinka kloti pinigėlius. Pirmas gavęs info apie finansiškai naudingus sandėrius taps laimėtoju:)
@Komjaunuoli, man atrodo, Jūsų tarpininkas panašiai daro Lietuvoje.
cgedas, atleiskit, ne visai supratau ką turite omenyje?
yra ir dar vienas budas, kuris čia nėra paminėtas – didelė svetainė gali suktis netgi be tiesioginių pajamų, ji gali viso labo dirbti kitai svetainei, tarkim konkretus pavyzdys – http://www.sunkvezimiudalys.lt – ji dirba tik konkreciai svetainei http://www.toverta.lt . isivaizduokime kad as budamas verslininku – sukuriu tikrai rimta tinklapi sunkvezimiudalys.lt ir jame nera reklamos, daug naujienu , forumas skirtas transportininkams ir daug nuorodu i mano paties svetaine toverta.lt , as gaunu pelna is dukterinio tinklapio per produkta ,realizuojama kitame tinklapyje.
Vienas nedidelis pastebejimas del verslo modeliu pritaikomumo Lietuvai – koks modelis tai bebutu, tiesioginio uzdarbio (reklama, affiliate, papildomi servisai, etc.) ar netiesioginio (minetas sunkvezimiu pvz.), visose uzdarbio lygtyse dalyvauja lankytoju skaicius. O zinant LT vartotoju skaiciu, labai didele dalis geru iniciatyvu lieka be uzdarbio, nes nesugeba sugeneruoti kritines mases, o rinka nera pasirengusi remtis labai ilgu long-tail’u. Jei net ir remtusi, is to negautu naudos tinklapio savininkas. Tarkim 100 000 lankytoju per men = 500 000 perziuretu puslapiu x 3 baneriai, nerealistinis 100 % reklamos uzpildymas ir perdetai ikainota auksta CPM kaina 20 Lt = 3000 Lt/men. Ar daug svetainiu gali pasidziaugti 100 000 lankytoju ir idealia pardavimo masina ? Galima aisku galvoti apie affiliate, clicku pardavima, sponsoriavima, spec. projektus ir pan., bet deja didele dalis siu pasvarstymu ir liks pasvarstymais…
Turiu Vytautai sutikti su Jumis dėl lankytojų skaičiaus, tačiau manau ties tuo viskas ir užsibaigia :). Realiai man, tarkim tam kuris reklamuojasi yra aktualu ne lankytojai o paslaugos pirkėjai. Pateikiu pvz. http://www.perkraustymopaslaugos.lt (toliau pp) vs imones.lt . Palyginame šių dviejų portalų įkainius ir akivaizdžiai matome kad tam kad figūruotum tinkamoje vietoje pp reikia mokėti maždaug 10 kartų mažiau nei norint buti matomu tinklapyje imones.lt. Idomiausia tai, kad dalyvavimas pp yra ženkliai efektyvesnis (turime duomenis). Tokiu atveju klausimas – kodėl aš negaliu mokėti daugiau mažam, bet atitinkamai ir gauti daugiau. Reikia pripazinti kad tokie maži kaip pp neturi galimybės gauti itin dideliu pajamų, tačiau turint 5-10 tokių konkrečių teminių puslapių situacija keičiasi ir pajamos tampa tikrai padorios.
Ką reiškia „mokesčiai iš trečiųjų šalių“?
2 Trackbacks
[...] Nemokamas internetas: verslo modeliai [...]
[...] bet internete jis įprastas. Galite apie kai kurias nemokamo verslo formas paskaityti dansu.lt, nezinau.lt ir dar daugiau susirasti. Turime panašų pavyzdį ir lietuviškame knygų versle, prieš kurį [...]