Didžiausios Holivudo studijos dreba iš pykčio, knygų leidėjai dejuoja dėl mažėjančių pardavimų, muzikos įrašų industrija bejėgiškai stebi krentančią albumų pardavimų kreivę, senosios programų kūrėjų tvirtovės – Adobe, Microsoft ir pan. – laukia „šitos beprotybės pabaigos“, o žaidimų kūrėjos Nintendo vadovas Satoru Iwata neslepia, kad rinka skęsta, neatlaikydama spaudimo.
Apie ką kalbama? Neatspėjote. Ne apie torrentus, failų prieglaudas žiniatinklyje, Usenet serverius ar paprasčiausią kopijavimą į atmintukus bei įrašomus DVD. Kalbama apie tikrus autorius, muzikantus, TV serialų kūrėjus, rašytojus, programuotojus ir dideles įtakingas verslo bendroves – Apple, Amazon, Netflix, Ebay, Rovio, Electronic Arts, Zynga, GetJar. Visi šie žmonės, oficialiai priklausantys turinio kūrėjams, jų autorinių teisių savininkams bei legaliems pardavėjams ar platintojams yra naujieji piratai.
Su jais neįmanoma kovoti, nes jie veikia išskirtinai legaliai. Jie nieko nevagia, bet atima verslo perspektyvą iš tūkstančių kitų bendrovių, studijų, redakcijų, leidyklų. Jų metodas paprastas – jie skaitmeninį turinį parduoda už 99 centus arba dalina nemokamai.
Muzikos gerbėjai nusiperka vieną dainą iš albumo, o ne visą albumą; pavargę po dienos darbo žmonės nuomojasi serialus, nes jie pigesni ir ne taip įpareigoja susikaupti kaip filmai; į savo skaitykles Kindle ar iBooks klientai parsiunčia pigiausias knygas, kurios populiarumu jau lenkia klasikinius bestselerius; Angry Birds rodo didelę riebią špygą visai Mario ir draugų imperijai, o programų kūrėjai per 2-3 metus nuo ištisų kainoraščio kategorijų nubraukė po vieną ar net du nulius gale.
„That’s kind of insane“
(Engadget nuotrauka)
Prieš 4 dienas Apple pristatytas iPad 2 tikriausiai nebuvo didžiausia renginio naujiena. Na, taip – spartesnis, lengvesnis, plonesnis, su vaizdo kameromis ir HDMI jungties galimybe – viskas gerai, bet man didžiausią įspūdį padarė GarageBand programos pristatymas, tiksliau – jos kaina. Penki doleriai. Renginį gyvai komentavęs Joshua Topolsky iš Engadget taip ir parašė „That’s kind of insane“.
Kad būtų aiškiau, kodėl „beprotiška“, iškasiau iš savo popierinio archyvo keletą 1996-tų metų kompiuterijos žurnalų ir paieškojau analogiškų produktų kainos. Pigiausias, kokį radau, kainavo $499. Ir neturėjo nė trečdalio GarageBand galimybių. Programos, kuri veikia planšetėje…
Kodėl jie taip daro?
Doras ekonomistas jums pasakytų, kad produkto, kurio tiražavimas kainuoja 0 ct, kaina neišvengiamai artės prie nulio, nepriklausomai nuo to, kiek kainavo pačio produkto sukūrimas. Kuo didesnė rinka, tuo spartesnis tas artėjimas prie nulio. Taip didžiausių „turgaviečių“ savininkai – Amazon ir Apple – ir tapo naujaisiais „piratais“. Internetas yra globalus, jame yra nuolat auganti jau daugiau kaip 2 milijardų žmonių minia, tad kainų nulis artėja stulbinančiu greičiu.
Kiekvienu atskiru atveju 99 ar 0 centų kainą galima paaiškinti skirtingais motyvais, tačiau juos visus sieja bendri dėsningumai: globalus platinimas, socialinis interneto fenomenas ir sparčiai didėjanti informacijos skaitmenizacija. Stabdžiai ir pagraudenimai, kad tuoj, neva, visi atsivalgys „nekokybės“ ir grįš mokėti po 50/500/5000 dolerių, neveikia. Jie net materialiame gyvenime neveikia (antraip neturėtume IKEA, Casio, Škoda ar RyanAir), tai ką jau kalbėti apie skaitmeninį. Gali įtikinėti žmogų, kad skrydis Qatar Airways pirmąja klase yra visiškai kitas dalykas, bet neįrodysi, kad dėl to jis visą gyvenimą turi atidėti po dešimtadalį algos. Norime skristi ir skrendame. Galų gale tas skrydis šiais laikais trunka tiek pat kiek troleibuso kelionė iš Pašilaičių į Antakalnį ar trumpiau. Galima netgi pastovėti…
Knygų, kurios skaitmeniniu pavidalu Amazon parduodamos už nepilną dolerį, autoriai turi savų motyvų. Gerai, jei esi tarp 20-ies populiariausių autorių pagal New York Times sąrašą. O jei ne? Jei tau jau kelinti metai iš eilės nepavyksta ten patekti, net jei parduoti dešimtis ar šimtus tūkstančių? Tai imi tuomet ir paleidi savo detektyvą už 0,99. Vieta šalia Johno Grishamo, Dano Browno ir kitų korifėjų yra saldi savaime. O paskui dar aptinki, kad pardavus milijoną knygų už dolerį nuostolio vis tiek nėra…
Kiek vertas Angry Birds žaidimas? Anksčiau daug prastesni kasetėse konsolėms būdavo parduodami už 50 žalių. Galėjo taip padaryti ir Rovio. Būtų pardavę kelis tūkstančius (jei tiek), gautų piktų apžvalgų žaidimų žurnaluose ir svetainėse (neverta mokėti už tokį primityvą!) ir galvotų, ką daryti toliau. Tačiau jie paleido už „kapeikas“. Ir dabar jų nuopelnų sąrašas „#1 Paid App“ atrodo kaip Pasaulio atlaso turinys: nuo „#1 Paid App in US“ iki „#1 Paid App in Nicaragua“. Įskaitant ir Lietuvą. Ir niekas priekaištų neturi – gal ne stebuklas, bet ir kainuoja gi beveik nieko…
Kai kam norisi šlovės ir populiarumo, kai kas nori parodyti dulkinus padus Adobe (ei, Pixelmator!), kai kas tiesiog nori atrasti savo vartotoją, mesdamas tinklą kuo plačiau ir bandydamas ištrūkti iš „ilgos uodegos“ galo. Labai nemažai šių žmonių sugeba rasti pusiausvyrą tarp kainos ir platinimo aprėpties: parduodant milijonus kopijų, atsiperka netgi labai brangūs projektai.
Pop Will Eat Itself?
Buvo kadaise Dar tebėra tokia talentinga ir maištinga grupė (buvo atvykusi ir į Lietuvą, jei įdomu). Jos pavadinimas – tarsi neišsipildęs lūkestis, kad populiarumo banga ilgainiui nuslopins save, palikdama minios pasigėrėjimui tik tikruosius talentus. O bus taip kada nors? Sunku pasakyti. Kartais ir mane aplanko jausmas, tarsi stebėčiau sparčiai besipučiantį nulinių kainų burbulą. Paklausai protingų žmonių dejonių ir priekaištų, patikrini kasmet vis ilgėjantį „neprisitaikiusiųjų“ bankrotų sąrašą ir pagalvoji, kad gaila vis dėlto. Galėtų užtekti vietos ir pinigų visiems. Bet aš… aš tai saviškius išdalinu po dolerį ar kelis naujiesiems piratams.
30 Comments
Nežinau, nesivalgo man tie naujieji piratai. Net nežinau ar gražu talentingus žmones tapatint su „imančiais nes gali“ torrentų useriais, „duodančiais nes ne jų“ servisais, ar net gariūnuose šąlančiais dvd stumdytojais. Manau visai politkorektiška būtų kokias kabutes naudot, jei kalbam apie „neva pavogtų pajamų dalį“.
Nors ir tos nepavogtos. Ir net nenukreiptos kitur. Nes tai iš naujo segmento gautos pajamos ir aš labai abejoju ar jos turi įtakos senąjam.
AAA žaidimų kategorijos žaidėjai serga ir miršta nuo visai kitų ligų. Beje tas pats Activision čia puiki kontra. Sveikas, didelis ir labai didelius grynųjų aktyvus turintis rinkos žaidėjas ir šiandien jis toks tik todėl, kad nepasidavė žaidimų po 1USD vajui, maža to, 10USD truktelėjo savo AAA RRP.
Anyway, didieji lygiai taip pat pasuko 1USD keliu ir esančių pavyzdžių jau marios. Net ir absoliutus nulis jau negąsdina, kad ir tų pačių EA turinčių kelis tikrai padorius F2P projektus. Ir būtent remiantis šiomis tendencijomis, jau keli metai iš eilės dalis žaidimų industrija besidominčių žmonių gan aktyviai pranašauja PC renesansą, kuris realiai jau prasidėjęs. Atvira platforma leidžia eksperimentuoti tiek su produktu, tiek su kainodara, tiek su lėšų gavimo modeliu. Kurdamas žaidimus Nintendo ar Sony platformai, to paprasčiausiai negali daryti, nors ir ten jau randasi alternatyvos, kurios įsigalės jei ne su šita, tai su kita konsolių karta.
Tiesiog prisimenu, kad diskusijose, mes visada kvestionuojam ar ne per daug už savo kūrinį reikalauja autorius ar leidėjas, per tą terpę lyg ir pandydami pateisinti piratavimą kaip reiškinį. Ir aš visada laikiausi pozicijos, kad autorius ir leidėjas, turi teisę reikalauti tokios atlygio kokio jis nori, jei man kaina netinka aš neperku, neklausau, nežiūriu, nežaidžiu. 1 dolerio bumas ir yra tų diskusijų išraiška. Ir tai toli gražu ne naujiena. Indie turėjo ir kitokių modelių (ala pay what you will) kur gautas uždarbis irgi kėlė seilėtekį aplinkiniams. Steam servisas tų pačių rezultatų pasiekia ir su AAA žaidimais. Ir nė vienas jų nėra piratas. Tiesą sakant net ir kabutėse. Nes jie kuria, eksperimentuoja ir ieško naujų modelių. Jų sėkmė yra jų išmonės ir darbo rezultatas.
Piratai kabutėse ir be jų čia yra todėl, kad jų poveikis yra vertinamas identiškai torrentams, tik kad be teisinių priekabių. Žinoma, žiūrint ko paklausysi.
Aš matau ne tik „eksperimentus“. Apie eksperimentavimą kainomis ir tais pačiais „mokėk, kiek nori“ esu nemažai rašęs anksčiau. Dabar rašau apie vieno dolerio spaudimą, kuris yra socialinis ir ekonominis reiškinys, nepriklausomas nuo autorių valios. Activision gali ir toliau didžiuotis didinanti kainas – lygiai tol, kol susivoks, kad nebeliko PC bazės, kuriai kainas ji taip pagirtinai didina. Už tai šiandien pat galiu pastatyti apvalią blizgančią 5 litų monetą.
Žinoma, dolerio ekonomikoje laimi greičiausiai susivokiantys ir mikliausiai išnaudojantys galimybes. Pavadinkime tai jų išmone ir darbo rezultatais. Niekas neginčija. Tačiau aš labai rimtai ginčyčiau tai, kad ši kryptis yra grynas autorių išradimas, jų valios išraiška, kuri gali taip pat sėkmingai baigtis, vos tik jiems nusibos už tiek pardavinėti.
Susitikim čia po kokių 2 metų ir pratęskim diskusiją. :)
Tai, vat, kad aš būtent čia pirmą syk ir perskaičiau apie tai, kad jis lyginamas ir vadinamas identišku. Nes negirdėjau, kad kas taip sakytų. Pramonė, net apie pagrįstai žalingą „Preowned market“ kalba nuosaikiau, nes tai vistiek biznis iš kurio visi turi naudos.
Anyway. 1 dolerio spaudimas ir yra juntamas dėl to, kad egzistuoja 9.99 price tag’as. Ir tai laikina. Žmonės atsirūšiuos, atsisijos ir viskas bus po senovei. Faktas, kad tai nervina Satoru. Jis atsidūręs labai blogoj padėtyje, nes 1 dolerio spaudimas savyje slepia daug daugiau. T.y. Nintendo, kaip ir viso kito DIDELIO verslo niekada netenkins stabilus pajamų/vartotojų kiekis. Biznis turi augti ir augti porporcingai. Dabar gi žaidimų biznis auga, o nintendo dalis, ne tik, kad nedidėja, bet dar ir traukias. Ir tai normalu, nes paskutinius kelis metus jie dirba gan nelanksčiai ir juos vandens paviršiuje būtent Mario ir laiko. Mario ir tie, kas visada už jį mokės 49.99, tuo pat metu visą kitą pirkdami kitur. Kitaip tariant, tai apie ką kalba Iwata, nintendo išgyvena senai. Tik tada kai niekas nenorėjo kurti žaidimų Wii, jis neturėjo ką kaltinti. O dabar turi, nors problema ta pati. Niekas nenori kurti žaidimų nintendo sistemoms, nes nintendo žmonės perka tik žaidimus kuriuos daro nintendo. Jei niekas nekuria, sunku plėsti ir žaidėjų ratą, sunku plėtoti žanrus ir pasiūlą. 1 dolerio spaudimas šioje vietoje identiškas ir Nintendo konkurentams, nes pasiteisinus 1 dolerio tag’ui, kūrėjai išeina kurti už dolerį, nes uždirba jie toli gražų ne dolerį. Vadinasi Nintendo ar Sony praras ne tik pinigus. Ir tiesą sakant ne tik pinigų praradimo jie ir bijo. Konsolė miršta ne tada kai jai nebelieka pirkėjų, ji miršta tada, kai jai nebėra patrauklių žaidimų (kainos/kokybės prasme, nelabai svarbu). Taip mirė Sega, taip mirė ngage, tai vos nepribaigė sunkiai apsukas didinačio PS3. Teko skaityti pranašystę, kad tai atsitiks ir iphone, jei nebus sutvarkytas turgus, kuriame šiuo metu kūrėjui su produktu labai sunku būti pamatytam. Bet kuriuo atveju visos tos mirtys, rinkos dėsningumas. Jei Nintendo nulinks, ne ją nužudys apple, tai rodys tik tai, kad nintendo neliko vietos šiame pasaulyje, nes niekas nenori jos tokios kokia ji yra. Ir ji užrauks savo platformą, kurs tik žaidimus ir sėkmingai pardavinės juos greta kitų, po tą patį dolerį. O dabartinėje situacijoje Nintendo deja ir atrodo taip, lyg stebėtūsi, kad 3D eroje, niekas neeina į nebylius kinoteatrus.
Šį kryptis jokiu būdu nėra autoriaus išradimas. Tai rinkos dėsnis. Žmonės visada pirks daugiau to kas pigu. Apple žaidimų ir programėlių kūrimo kaštai yra juokingi ir fenomenu čia reiškinys tapo būtent todėl, kad pirmos, nelimituojamo tiražo kopijos kaina yra gerokai artimesnė nuliui, nei kažko, ką dėl mano PS3 pagamino EA. Ir aš nemanau, kad autorius jaučiasi kažką parduodamas už 1 USD. Autorius vertina ar to ką jis gauna finale jam užtenka, kad gyventi ir kurti toliau. Jei ne, jis visada turi opcijas, tame tarpe ir opcija perkelti Angry Birds į PSN ir ten už jį prašyti daugiau.
Manau, kad mes čia ar kitur susitiksim anksčiau :)
Aš negalėčiau pasigirti gerai išmanąs žaidimų rinką. Nintendo čia pakliuvo tik todėl, kad tai dar vienas balsas ta pačia tema, kuria jau porą metų kalba visi kiti – filmų kūrėjai, knygų leidėjai ir taip toliau. Visada pradžia būna tokia pati: mūsų produktai yra beprotiškai vertingi, mes nesame tokie kvaili, kad atiduotumėme juos Amazon ar Apple už dolerį. Tuomet seka kokių metų pauzė, per kurią kas savaitę paskelbiama vis apie naujus ir naujus leidėjus prisijungiančius prie A&A dolerinės. Galiausiai nebeatlaiko ir „kokybininkų“ klanas. Atėjo The Beatles į iTunes, atėjo pagaliau Random House su savo knygomis į iBooks. Visi ateina. Spaudimas toks. Klausimas, ar tie susilaikantieji iki šiol ką nors išlošia iš laukimo?
Mano nuomone, vieni išlošia, kiti ne. Tarkim turiu labai pagrystų spėlionių dėl to, kad world of warcraft, tapęs nemokamu šiandien, greitai taptų niekam neįdomus ir nereikalingas, nes nario mokęstis tarnauja kaip garantas, kad klube renkasi tik tie, kam tas klubas tikrai patinka.
Tas laukimas labiausiai ir atsiliepia platform holderiams, nes stambūs leidėjai kaip minėjau nespjauna į žaidimus po dolerį ir taip pat juos gamina. Bet man toks jausmas, kad problematika vis tiek slypi ne tame kiek surenkama (ar atseit netenkama lėšų/klientų), o tame, kad kai garsiai pasakoma kiek šiuo metu yra verta žaidimų industrija, tiek sony, tiek nintendo ima sielotis dėl sumažėjusios savo dalies bendram katile, vertinant procentais. Todėl tiek Sony, tiek MS, tiek Nintendo galų gale turės rasti savo platinimo modelį/atsaką į naujas grėsmes, arba nustoti vystyti savo platformas. Aš neabejoju, kad Nintendo mielai pardavinėtų Mario portus apple’ui po 1USD ir būtų ypač sunku iškrapštyt juos iš topų, bet jie to nedaro ir nedarys, nes turi savo platformą, savo R&D kaštus, marketingą ir pasaulines ambicijas. Faktas, kad neradę būdų vėl paversti savo produktus konkurencingais jie taip ir pasielgs. Savo metu taip pasielgė Sega ir šiandien jau galima sakyti, kad nieko baisaus nenutiko. Kompanija neprarado veido, neprarado IP, turi pardavimus atrodo sveikai ir tebėra kultinė.
O šiaip viso gaming sektoriaus pajamos kol kas auga. Bankrotų daug, dauguma jų dėl nelankstumo, nenoro dirbti, ieškoti naujų formatų ar nulipti nuo 2008 sruvenusių pinigų upių, kurios tuo metu buvo absoliučiai neproporcingos. Nepaisant to, kad skaičiuojant dirbančias galvas ir išlaidas industrija traukėsi, gal 20% gal daugiau, tie kas išsilaikė, jau šiandien atrodo sveikai.
Galų gale būtent krizės metais industrija du syk sumušė savaitės pardavimo rekordus. Ir tai padarė su brangiausiu žaidimu rinkoje ;).
Manau, kad ne daug liko laukti iki Microsoft Windows parduotuvėlės.. O po to jau džiaugsiesi ir xbox Live pilnais žaidimais po $1. :)
Kažkada Nintendo ant piršto suskaičiuojama tų konsolių buvo, dėl ko kainos atitinkamos. Dabar kiekvienas, jei ne xbox Live žaidžia, tai telefone ar kompe. Visai kitas rinkos dydis.
Galima verkti, kad serialą ar kokią TOP GEAR laidą kainuoja sukurti milijoną, bet vis tiek kažkodėl jas kuria ir rodo nemokamai. Turbūt, kad visi jas ir taip žiūri. Kai tas pats CoD pasieks TV skaičius, tai garantuotai taps nemokamas ar kainuos $1/mėn. Kitaip paprasčiausiai neįmanoma pasiekti didesnės rinkos, nes tik maža dalis norės mokėti daug (kas vyko senovėje) iki šiandienos masinės casual eros ir iPhone, tuoj Windows app store kaip standarto su tuo praktiškai nemokamu soft. :)
Kaip apsigimes piratas ir per sukastus dantis pries kelias dienas Starcraft 2 isleides 170 Lt tikrai nemanau, kad PC gresia koks nors saulelydis. Kaip minejo Artojas, PC geimingas smarkiai pasistumejes i prieki. Nebereikia nieko patch’inti, konfiguruoti grafikos, viskas padaroma automatiskai. Pora peles spragtelejimu ir tu jau tinkle su tobulai parinktu oponentu, nekalbant apie milziniska bendruomene su Youtube transliacijomis. Rimtiems AAA produktams 1$ zaidimai gresmes tikrai nekelia.
Be to, nei jei „1$ tendencija“ teisinga, abejoju, kad Nintendo labai tinkamas pavyzdys, nes cia persidengia lygiagretus reiskinys – bendros problemos visame Japonijos elektronikos sektoriuje.
Mat kaip? :) Aš irgi šalia esu. Smaksau Steam’e, kaip daugelis kitų. Bet aš ir ten dolerio kultūrą jau labai aiškiai matau. Kad ir pilnas keturių žaidimų Civilization IV rinkinys už 20 litų prieš porą savaičių. Na taip – dar ne po dolerį, tačiau… Tokių kaip aš, galinčių palaukti mainais į 95% nuolaidą daugėja. O ir laukti kartais ne taip jau ilgai reikia. :)
O kalbant apie Steam, niekas to nesako, bet D2D content’as ir akcijos ar nuolaidos yra tobulas atsakas i retail second hand. Kokia tai problema truputi kalbėjom, čia, gal bus proga kada paskaityt:
http://www.dievorezimas.lt/201.....u-nuomone/
http://www.dievorezimas.lt/201.....pini-musi/
Esmė tame, kad retail’as vis dar atneša gerokai per daug pajamų, todėl leidėjai pagrystai bijo kraustytis i D2D platformas. Nenori pyktis. Bet judesys yra ir jis proaktyvus. O formulė labai paprasta. Week 1 pardavimai už RRP, brangiai. Taip surenkamas TOP BUCK iš tų kam reikia ir rūpi. Po mėnesio ar šiaip švenčių proga 70-90% nuolaida ir uždarbis nuo to ką parduodi. Lyginam su gatve? Ten tas pats. Užsienį gatvės retaile po savaitės jau būna kalnai preowned kopijų, kurias pardavus kūrėjas ar leidėjas negauna nė cento. Todėl šioje vietoje, mano nuomone virsmas neišvengiamas. Pramonės gigantai tiesiog garsiai apie tai nekalba, nes nėra pasirengę. Bet tai nereiškia, kad jie laukia.
Na, bet pazhiurek i tokia magica – kai zhaidimas (ne indy, ne ipadinis, bet toks +/- A lygio zhaidimas) nuo pat pradzhiu paleidzhiamas su 10$/EUR price tagu’u – ka mes gaunam – daugiau pardavimu nei tuo pachiu metu ishleistas AAA lygio. Ash tikrai nemanau, kad jie per ąų dienu butu pardave 200000 kopiju jei butu paleide ‘normalia’ kaina.
Mano supratimu tai normali praktika, juk tiesa pasakius praktishkai tik praamogu industrija galejo sau leisti prabanga absoliuchiai viska, nesvarbu ar tai aaa lygio zhaidimas, ar rusyje susuktas pusfabrikatis budavo pardavinejamas uzh ta pachia kaina. Chia panashu i situacija, kai audimo treningas kainuotu tiek pat kiek armani kostiumas. Imho tai yra sveikintinas posukis.
Na, bet cia klausimas kiek tos zemos kainos „apvalgo“ pagrindinius zaidimus ir kiek jos suzvejoja papildomu pajamu is kolekcionieriu ir kompulsyviu pirkeju. As pats pirkau Counter Strike: Source uz kelis eurus ir isijunges ji tebuvau vos 5 minutems. Tam Civilization IV gi jau 5 metai, vargu ar daug liko samoningai atideliojanciu ir laukianciu tos zemesnes kainos.
Nebūtinai 5 metus. Steam’e išpardavimai vyksta beveik nuolat. O tai reiškia, kad formuojasi pirkimo kultūra (panašiai kaip visokie GroupOn klonai terorizuoja mažmeną). Tai nėra atsitiktinis reiškinys. Mac ir PC programų (ir šiek tiek nepriklausomų žaidimų) rinkoje „bundle“ pasiūlymai tapo norma. Išeina nauja programa, pažiūri – brangoka. Nieko tokio: yra Mac Bundle Watcher, pavyzdžiui. Netrukus ji bus ten. O kai atsirado Mac App Store, kainos krito dar labiau.
Kartais aš nelaukiu ir perku brangiai. Bet vis rečiau, nes kartais kainos 50% krenta jau kitą dieną. Gal koncentruojantis į vieną kurią sritį tai ne taip matosi, tačiau aš stebiu visą turinio rinką ir dolerio ekonomika jau dabar ją krečia kaip drugys.
Dolerio ekonomika yra naudinga tik rinkos plėtimui. Tie patys grupiniai pirkimai naudingi tik kaip promo akcija tavo produkcijai ar paslaugai. Versle kaip versle – yra vienetai laimėtojų ir kalnas norinčių laimėti. Turime tikriausiai virš 15 lietuviškų žaidimų itunes store po 1 dolerį, tačiau išskyrus kokį vieną, kiti nedriokstelėjo savo rezultatais.
1 dolerio fenomenas nėra naujas ir begalę kartų eksploatuotas ir eksploatuojamas už programinės įrangos sektoriaus ribų.
Iš esmės tų „naujųjų piratų“ klientūra yra senieji piratai, kurie pradeda legalizuotis ir pradeda mokėti už medų, kuris juos vilioja ir kurį jie iki šiol kabino nemokamai. Svarbu žmones įpratinti pirkti ir taip keisti jų mąstymą. Kodėl viso to pradžia negali būti programinė įranga/žaidimas etc. už 1 dolerį?
siap uzkliuvo Starcraft 1 vs 2 skirtumelis :)
Starcraft 1 System requirements
90 MHz processor for Windows
120 Mhz processor for Mac OS
SVGA video card or equivalent
16MB RAM (32MB recommended)
DirectX version 2.0 or better
80MB of disk space
Starcraft 2 System requirements
2.6 GHz processor or equivalent
1 GB RAM for XP, 1.5 GB for Vista and 7;
2 GB RAM for Mac OS X
128 MB video card (minimum, Mac/Windows)
512 MB video card (recommended, Mac/Windows)
12 GB hard disk space
Tokia ekonomika, jei kopija nieko nekainuoja, tai piratai buvo ir yra visi Adobe, Nintendo ir kiti niekadėjai, kuriems net mintis buvo užsidėti po $50-5000 už diską. Ir dar įrodinėti, kad vartotojai yra neteisūs, o ne jie.. Iš vis juokinti su „neparduotomis kopijomis“ ir kitais pasisakymai dar prieš metus ar porą..
Dabar gali patys valgyti Grooveshark $3/mėn už visą pasaulio muziką.. Onlive $10/mėn už visus žaidimus ir net pačią ‘konsolę’. Tom pačiom programom App Store ir Android marketplace. Jei dar Microsoft žadėjo analogiška programų parduotuvę su kita Windows versija, tai tikrai pagaliau triumfuos teisybė. Nereiks net jokių piratų partijų ar revoliucijos.. :)
Jei neklystu tai jau senokai Apple GarageBand yra nemokamai perkant bet kuri apple kompiuteri..
Gaila, ta cnet nuoroda niekur neveda (ar čia tik man?). Anyway, abejoju ar kada nors lietuviškos knygos (kad ir elektroninės) kainuos po 1 dolerį. Priežastis – lietuviškai skaitančių pirkėjų kiekis, t.y. rinkos dydis. Viena, kai už 1 dolerį gali parduoti milijoną egzempliorių, kita – kai turi tenkintis keliais ar keliolika tūkstančių. Tiesiog tiek parduotų kopijų nepadengia leidybos sanaudų. Na, nebent visi imsime skaityti angliškai ar vokiškai (o gal kada nors kiniškai). Tuomet nereiks nei lietuviškų knygų, nei lietuviškos muzikos ar filmų.
Kalba – vienas svarbus aspektas, kurį retai girdime. Kainos jau dabar agituoja už skaitymą, darbą, žaidimą, žiūrėjimą ir t.t. užsienio kalbomis. Manau, kad ateityje tai dar sustiprės. O ir koks skirtumas, jei knyga ir taip yra verstinė? Kam man pirkti portugalo Jose Saramago vertimą knygyne už beprotiškus 40 Lt, jei galiu perskaityti angliškai tris kartus pigiau?
Noriu pasakyti, kad aš nei už nei prieš skaitymą užsienio kalbomis.
Bet pagalvojus, kad dėl to iš esmės nunyks lietuvių kalba kažkaip nesmagu…
Bet tendencija tikrai tokia yra ir nebus kitos išeities, kaip visas lietuviškas knygas, naujienas, filmus, muziką dotuoti. Bet iš ko dotuoti, pensijoms ir toms pinigai nesišviečia….
Geroji tokios kainodaros pusė – vis daugiau žmonių rinksis legalius produktus. Kai gerai žinai ko konkrečiai tau reikia ir kokiomis savybėmis ar pridėtinėmis paslaugomis pasižymi skaitmeninis turinys (pvz.: programinė įranga), negaila mokėti pinigus. Kitu atveju, kai nutuoki ko nori iš aplikacijos, bet nežinai konkretaus pavadinimo, išsirinkti gali padėti kelių dolerių kainodara – net jei nepatiks, nesijausi pernelyg nukentėjęs. Tada ir motyvacijos mokėti už skaitmeninį turinį kitą kartą bus daugiau :)
Super straipsnis. Pritariu 100%.
Manau toje dolerio ekonomikoje pirmiausia yra parduodami daigtai, kurie anksciau buvo pagaminami galimam pirkejui nemokamai (is marketingo pinigu, kogero, tai buvo daroma). Cia as kalbu isskirtinai apie App Store. Nes 99% istisines nuolaidos ir vieno dolerio kaina vistiek nera taspats.
Kodel ankciau ir dabar? anksciau tiesiog nebuvo priemoniu ju parduoti;
o dabar yra priemones ju neatiduoti;
Pastebiu tendencija, kad nemokamu programu-projektu ivairove internete mazeja.
Yra tiesos. Galiu iš atminties du atvejus pasakyti: tekstų redagavimo programa Smultron buvo „mokėk, kiek nori“, o dabar 3,99€, RSS skaityklė Newsfire irgi buvo nemokama, bet dabar irgi 3,99€. Tačiau abejočiau, kad tokių dauguma.
Nežinau, ar GarageBand palyginimas su 1996 metais sukurta analogiška programa, išsprūdo eksprontu ir iš inercijos, nes mintis absoliučiai nelogiška. Nes turėtumėte suprasti, jog programinės įrangos kūrimas 1996 ir 2011 metais skiriasi kaip diena nuo nakties :). O daugiau tai nesinorėtų kartotis, tik paminėsiu, jog mano mintys visiškai sutampa su Artojo mintimis.
Na, nuomonės nuomonėmis. Aš tai labiau skaičiais ir citatomis. Atgal irgi norėčiau panašiai. Nes tokie dalykai kaip „žinok jie iš tikrųjų jau viską suplanavę, bet niekam nesako“ tai truputėlį nerimtai skamba.
O dėl GarageBand tai neišsprūdo. Taip, skiriasi programavimo aplinka, naudojamos bibliotekos, „frameworkai“, kartais net programavimo kalba, bet ir tuo, ir kitu atveju reikia rašyti kodą. Temeta pirmas į mane akmenį tas, kas pasakys, kad suprogramuoti GarageBand buvo „juokų darbas“.
Suprogramuoti tai ne juoku darbas, bet uz tai prasyti pinigu yra sunku. Apple tai labiau pateikia kaip privaluma prie savo kompiuteriu, o ne papildoma (mokama) programa. Darbui su garsu apple turi visam pasaulyje zinoma Logic ir ji kaip pries kazkiek metu taip ir dabar kainuoja nemazus pinigus (kaip ir jos tiesioginiai konkurentai Cubase, Nuendo..). Tuo tarpu garage band yra sukurtas vaikams zaisti ir yra kaip kokie Lite Logico versija.
Beabejo, kad ne juokų darbas, tik pats palyginimas nebuvo tinkamas :).
Šį kartą pridėsiu labai neinformatyvų komentarą, kad patiko straipsniukas :) Išties – šiais laikais vagysčių nereikia bijotis. Bijotis reikia pačios globalėjančios rinkos.
Labai patiko straipsnis ir sutinku su Tomu, bijoti reikia globalejancios rinkos.
Nezinau, as nors pats dirbu ir esu permirkes IT, vis dar pasiryzes moketi ten 20-30 litu uz popierine knyga, kartais net sumoku „nezmoniskus“ pinigus is juokingos algos uz DVD, ir esu pasiryzes moket uz tai, kad galeciau pazaist Quake senuoju stiliumi, o ne QuakeLive. Vienos tiesos niekad nebus.
3 Trackbacks
[...] Naujieji piratai http://www.nezinau.lt/naujieji-piratai [...]
[...] žurnalistikos turinį? Kažin kas iš to ką laimi ir pralaimi? Argi Microsoft, Addobe ir kiti “didieji” šiandien nebijo tų, iš savo tarpo, kurie apsispre… ir argi ne tokia situacija laidžia iš eilės galo išsiveržti tuos, kuriems nesvarbu kažką [...]
[...] kainas ir kodėl, laikau “teisingomis”. Ne taip senai nezinau.lt tinklaraštyje pasirodė įrašas apie “Naujuosius piratus”, kuris “pakurstė” keletą minčių šiam įrašui. Tačiau šį [...]