Muzikos, o kartu ir visa gretima, atgyvenusiais autorių teisių įstatymais varžoma, rinka keičiasi nebe mėnesiais ir net nebe dienomis. JAV RIAA ir kitų analogiškų organizacijų pastangos paduoti į teismą visus pasaulio gyventojus (grupėmis po 20 tūkstančių) atvedė prie logiškos pabaigos – pačių autorių teisių saugos principų skaitmeninei informacijai, įrašų kainodaros ir platinimo mechanizmų bankroto. Bandžiusios tapti naujųjų laikų inkvizicija, autorių teisių saugos organizacijos prarado žmonių pagarbą, pasitikėjimą ir galiausiai tapo pajuokos objektais.
Viskas baigėsi tuo, kad į priešakines kovos linijas su RIAA ir į ją panašiomis stojo ne tik interneto aktyvistai, bet ir patys muzikantai. Štai jums vos vienos savaitės chronologija: Radiohead naująjį albumą In Rainbows išleidžia internete, leisdami patiems pirkėjams pasirinkti mokamą kainą (kai kas iš mūsų jau spėjo tuo pasinaudoti); Nine Inch Nails tuojau pareiškia atsisaką sutarčių su atgyvenusiomis įrašų studijomis ir nuo šiol bendrausią su gerbėjais be tarpininkų; dar nespėjus nutilti šurmuliui dėl šių pranešimų, analogišką sprendimą paskelbia Jamiroquai ir Oasis; tuojau pat The Charlatans ir Madness pasiūlo visus albumus nemokamai ir singlus už 99 britų pensus. Pirmadienį Madonna atstovai paskelbia, kad ir popmuzikos karalienė nutraukia kontraktus su įrašų studijomis, ateities pajamas daugiausiai siedama su koncertine veikla.
Kodėl? Paprastesnio atsakymo negali būti: muzikantai gyvena iš savo gerbėjų simpatijų. Prieš gerbėjus nukreipta veikla, tegu ir pateisinama tebegaliojančiais (nors visiškai atgyvenusiais) įstatymais, griauna muzikantų verslą. Jei grandiozinės RIAA užmačios būtų įgyvendintos, tai neliktų pasaulyje nė vieno žmogaus, kurio šeimoje nebūtų nuteistųjų už nelegalų muzikos klausymą. Po galais, juk britai pradėjo grasinti vaikams teismu už garsiai grojamą muziką, prilygindami tai transliacijoms! Koks muzikantas koncerte norėtų išvysti plakatus „Dėl tavęs mano mama ir brolis sėdi kalėjime“?
Nesu toks didelis optimistas, kad tikėčiau autorių teisių lobį lengvai pasiduosiant – dar pamatysime ne vieną parodomąjį spektaklį su teisiamais darželinukais ir senelių namų gyventojais. RIAA, MPAA ir kitų tokių organizacijų skryniose nusėda milžiniški „rūpesčio komisiniai“, kurių prarasti jie nenori. Be darbo liktų ir didžiulė teisininkų, besispecializuojančių šioje srityje, kariuomenė. Bet manau, kad protestas prieš teisių terorą pasiekė kritinę masę.
Naujų autorių ir vartotojų komercinių santykių paieškos irgi nebus lengvos. Bet neeikvodami jėgų kovai su atgyvenomis, juos sukurtume kur kas greičiau. Todėl ir tikiuosi, kad tas supuvęs grybas netrukus išvirs iš koto.
17 Comments
„pastangos paduoti į teismą visus pasaulio gyventojus (grupėmis po 20 tūkstančių)“ Jie tikrai tą bandė?
hmm… tai vat kodėl šiandien UserFriendly nupaišė tokį smagų stripą .))
labiausiai įstrigo šito žmogaus patirtis. Ilgokas tekstas, dar ilgesni komentarai, bet akiratis vertėsi iki paskutinės raidės.
http://www.fistfulayen.com/blog/?p=127
> Aurimas
RIAA yra iškėlusi 20 tūkstančių bylų. Taip. Jie patys teigia, kad čia tik pradžia.
Ganėtini tiesmukiškas, tačiau paviršutiniškas straipsnis, o iš dalies ir požiūris į šį reikalą. Ši tema gan opi, bet taip sutirštinti spalvų nereikėtų… Kaip ir visur, taip ir kalbant apie autorių teises yra labai daug niuansų. Be abejo, laikas bėga, daiktai keičiasi, tačiau nebūtinai vyksta revoliucijos. RIAA yra visai kitas pasaulis lyginant su mūsų kontinento sistema, todėl nereikėtų visų suvienodinti.
Iš kitos pusės – sutinku, muzikos pasaulio laukia naujovės. Lygiai kaip artėja Microsoft pabaiga, taip artėja ir „mainstreemo“ finišo tiesioji. Pasaulyje yra begalė indie labelu, grupių ir atlikėjų ir daugumos iš jų tikslas nebėra užkariauti viso pasaulio, o rasti tuos klausytojus, kuriems iš tikrųjų būtent tokios muzikos reikia… monopolio niekada nebuvo ir nebus.
nežinau.lt kūrėjui, kaip žmogui, kuris į pasaulį žiūri po penkių metų gyvensenčio žmogaus akimis rekomenduojų rytoj atvykti pasiklausyti kito pasaulio muzikos:
http://www.autarkeia.org/micro.....-campaign/
> Eimantas
Iš tikrųjų. :) Geras sutapimas. Nors koks čia sutapimas – dabar visi apie nieką kitą ir nerašo.
> 47
Er. JK, žinoma, ne kontinente. Bet ES įstatymai smarkiai nuo amerikietiškųjų nesiskiria autorinių teisių srityje. Lietuviški irgi.
Galima daugiau apie paviršutiniškumą?
> ctz
Jo, šitas nerealus, skaičiau:
„I personally don’t have any more time to give and can’t bear to see any more money spent on pathetic attempts for control instead of building consumer value. Life’s too short. I want to delight consumers, not bum them out.“
OMG :)
„Microsoft pabaiga“
“mainstreemo” finišo tiesioji“
„kito pasaulio muzikos“
šitie „padarė“ mano vakarą.
47, tu jaučiu, žaidi video žaidimus ant Linux, nezinau.lt skaitai undergroundu, o lashishos vakarus lygini su mirtim.
Teisingas požiūris. Bet įtariu, kad daugeliu atvejų jis gerai veikia tik didelėse rinkose. Nesu tikras, kad mūsų atlikėjams užteks į koncertus ateinančių klausytojų, kad galėtų išgyventi ir kurti muziką. Nors tiems keliems, kurių verta klausytis, tikrai užteks, nes manau, kad mes galėsim jiems sumokėt ir daugiau. O visi kiti lėtai išmirs.
Tą turėjau galvoje rašydamas „Naujų autorių ir vartotojų komercinių santykių paieškos irgi nebus lengvos.“ Bet jų reikia pradėti ieškoti dabar. Klubų programos, koncertai, tiesioginiai įrašų (nerakintų) pardavimas koncertų vietose su kokiu nors ypatingu suvenyru gerbėjams. Yra tų variantų sukurti papildomą vertę. Aš ne rinkodaros žmogus, bet spėju, kad įmanoma palikti skaitmeninę muziką laisvą ir užsidirbti. Jei, žinoma, esi talentingas.
kiek zinau dauguma lietuvos atlikeju ir negyvena is parduotu albumu. beje, svaras jau seniai sake „vok mano repa“ :)
aš tiesiog už, kad atlikėjas darytųsi pinigus, o ne kažkokie media gigantai. Žinoma, kalba net nesisuka apie mažus leiblus, kurie specializuojasi konkretaus stiliaus muzikos leidyboje. Juos dažniausia įkūria patys atlikėjai.
bet kokiu atveju, muzika turi būti nemokama, su teise klausytojui sumokėti tik jam pačiam to norint bei einant į savo mėgstamo atlikėjo pasirodymus. Faktas, kad CD ar LP išleidimas kainuoja pinigus ir kažkaip turi visa tai atsipirkti, bet nemokamai padalinti muziką internetu 160 kbps mp3 formatu nebūtų didelė problema. O po to paleist fizinį formatą į prekybą, kurį ištikimi gerbėjai tikrai nusipirks, o jei nepirks, vadinasi ir taip albumas buvo šūdas ir nėr ko čia vaidint muzikanto :))
Apie Radiohead dar parašysiu ryt.
Jei atlikėjai ir įrašų kompanijos negaus pelno už albumus, o tik už koncertus, tai galiausiai albumų išviso niekas nebeleis, o jei neleis tai nebus ko persisiųsti ir klausyti savo kompiuteryje ar grotuve.
Axis, tavo žiniai albumus galima leisti ir be leidybinės firmos :) Apskritai, Radiohead pirma leidžia atsisiųsti, o tada išleis albumą fiziniame pavidale. O apie pelną paskaityk ryt pas mane :)))
Būtinai paskaitysiu.
Nagi tikrai puikus straipsnis – poziciskas, bet uztektinai neutralus pasisakymas aktualia tema, naudingas informavimas, svarbus faktai, tendenciju pastebejimas ir racionalus ju analizavimas. Ar kritikuojantys parasytu geriau? Spaudziu ranka autoriui. Keep it up.
P.S.keletas komentaru tikrai praskaidrino diena
2 Trackbacks
[...] jie uždirba daugiau nei su jomis, nes gauna beveik visą sumą, neskaitant smulkių išlaidų. Nežinau.lt jau rašė, kad tiek NIN, tiek Jamiroquai, Oasis ir kt. atsisako leidybinių firmų gigančių [...]
[...] tačiau tai jau yra naudojama rėmėjų pavidalu. Kitas įdomesnis būdas, manau, galėtų būti „Radiohead‘ų“ pasirinktas muzikos platinimo modelis . Muzika nemokama, o klausytojai susimoka tiek kiek jie mano, kad buvo verta. Tokį modelį naudoja [...]