Muzikos dažnių reguliavimas

Kaip dažnai reguliuojate dažnius muzikos grotuve? Kartais įrašas būna toks prastas, kad nori nenori bandai su juo ką nors daryti. Per vakarėlius norisi padidinti žemų dažnių kiekį, kad kojomis pajustumėme vibraciją; klausant gamtos garsų, dažniau paryškinami aukšti dažniai. Viską darome iš klausos, bet ką reiškia konkrečios ekvalaizerio rankenėlių pozicijos?

Štai jų reikšmės populiariems WinAmp ir iTunes grotuvams pagal Methodshop:

• 32 Hz – pačių žemiausių garsų informacija, tik virpesiai dažniausiai skirti žemo dažnio stiprintuvams (subwoofers). Daug garsiakalbių tokio dažnio apskritai neatkuria.
• 60-64 Hz – Žemiausi bosai ir mušamieji instrumentai. Ilgi stiprių virpesių zona žemų dažnių garsiakalbiams.
• 125-170 Hz – Žemiausias garsas, kurį gali atkurti nedideli garsiakalbiai. Padidinus juos, labiausiai jaučiasi boso sustiprėjimas.
• 250-310 Hz – Vis dar žemi garsai, bet į juos jau telpa „storas“ gitaros ir pianino balsas.
• 500-600 Hz – Artėjant prie vidutinių dažnių ima rastis vokaliniai bosai. Tai bosinių instrumentų vidurinis diapazonas.
• 1 kHz – Sodriausi gitarų, klavišinių, mušamųjų tembrai.
• 2-3 kHz – Dažniai, atitinkantys kalbėjimą „pro nosį“. Popsui, reik manyt, būtina mažinti…
• 4-6 kHz – Elektrinių gitarų ir daugelio kitų instrumentų maksimalios raiškos diapazonas.
• 8-12 kHz – Kylant dažniams, daugiau randasi ušamųjų lėkščių, sintezatorių, ypač gera vokalo sklaida.
• 14-16 kHz – Teoriškai, žmonės girdi iki 20 kHz dažnio garsą, tad 16 jau yra daug. Su kokybiška technika užkėlę šiuos dažnius gausite labai skaidrų, „traškų“ garsą.

Ak, ir dar vienas pastebėjimas. Daug kartų esu matęs gražiomis bangelėmis sustumdytas ekvalaizerio rankenėles. Ne grožis svarbiausia – garsas, nors didelių šiuolių tarp gretimų dažnių populiariose melodijose iš tikrųjų neturėtų būti.