(courosa nuotrauka)
Šįryt pagaliau įsijungiau Facebook (kuo toliau, tuo rečiau tai darau) pamaigyti patvirtinimus. Susidraugavau su grupele nepažįstamųjų, neprisijungiau prie keliolikos grupių ir iniciatyvų, bet vieną vis dėlto pažymėjau pliusiuku – „Dėl žinių Lietuvos!“. Nesigilinau į aprašymą ir net nesilankiau svetainėje – tiesiog šūkis pasirodė patrauklus. Šiaip aš institucinėmis pertvarkomis netikiu. Mokymas buvo ir tebėra reformuojamas nuolat, bet nesikeičia jo esminiai principai. Man atrodo, kad keisti reikėtų juos, o ne antstatą.
Pastaruoju metu labiau domiuosi e-mokymu, interneto resursais, tobulėjimu „pakeliui“ ir visą gyvenimą, vidine motyvacija žinoti daugiau ir galimybėmis tą siekį patenkinti. Ta pačia proga iškapsčiau iš adresyno Fredo Wilsono rašinį apie investicijas į alternatyvųjį mokymą. Straipsnis (ir jo pirma dalis) įdomus paskaityti net jei esate visiškai patenkinti dabartine švietimo sistema, bet mane labiausiai užkabino dvi frazės:
„Dabartinė švietimo sistema buvo sukurta mokyti pramonės darbininką. Judėdami link informacinės visuomenės turime kritiškai peržiūrėti kiekvieną švietimo proceso dalį.“
Ir svarbiausia -
„Kuo toliau, tuo dažniau besimokantys mokys kitus. Bendruomeninė kūryba plėsis nuo turinio kūrybos į mokymo kūrimą.“
O dabar pagalvokim. Kas lengviau – įveikti biurokratines kliūtis, bandyti pertvarkyti aršiai besipriešinančią akademiją, ar imti kurti savo „universitetus“? Ne, nekartoti tos pačios centralizacijos, hierarchijos ir dirbtinų slenksčių norintiems žinių, o grįžti prie paprastos „mokytojo-mokinio“, „meistro-pameistrio“, „guru-pasekėjo“ sistemos, kuri gyvuoja tūkstantmečius.
Aš nesu dėstytojas (nors esu dėstęs universitete bendrai paėmus 6 metus). Bet žinau kai kuriuos dalykus, kurie įdomūs išmokti kitiems. Kas man kliudo mokyti neformaliai, per internetą? Panaudojant elektronines knygas, tinklaraštį, klausimynus, wiki, garso transliacijas (podcast) ir YouTube video? Viena kalba, arba visomis, kuriomis sugebu? Nejau manote, kad nuo elektroninio pateikimo kursas taptų prastesnis? Aš manau, kad atvirkščiai – jis būtų geresnis, nes nederindamas struktūros su mokymo planais, aš galėčiau išbandyti kitokią, gal būt daug efektyvesnę sistemą.
O ką jei taip padarytų ir daugiau žmonių (tiesą sakant, tūkstančiai užsienyje jau taip daro)? Jei atsirastų centralizuota vieta, kurioje galima būtų „suporuoti“ savo studijų interesus su esamais kursais ir mokytojais? Ar tikrai tokia sistema būtų prastesnė už universitetinę (nekalbant jau apie mokyklinę)?
Gal metus kokius vis pasvarstau, kuo ateityje gali virsti tinklaraštis. Bandžiau klausimą kelti kolegoms, tikėdamasis diskusijos, bet buvau nelabai suprastas. Aš nemanau, kad dabartinis tinklaraščio modelis yra baigtinis. Tačiau nuo tos dienos, kai pradėjau rašyti, pastebėjau, kad tinklaraštis kaip toks (WordPress, Movable Type, Blogger) netobulėja. Tik dzinguliukų daugėja. Sena informacija nusėda archyvuose nenaudojama, temos ir mintys cikliškai kartojasi, diskusijos sukasi jei ne ratu, tai spirale. Visi tekstų vertės rodikliai atiduoti į Google rankas. Autorius kaip voverė bėga rato viduje, vis generuodamas tekstus. Kas atsitinka su parašytais ir kas laukia ateity, jį mažai domina.
Jei atsiimtumėm iš paieškos sistemų teisę struktūrizuoti savo sukurtą turinį, atrinkdami vertingiausias žinias ir suformuodami „kursus“ (ne vieni, kartu su bendraminčiais), sukurtumėme lankomus ir reikalingus „interneto universitetus“. Ir suteiktumėme naują prasmę tiem tinklaraščiams. Tai tik vienas galimas tinklaraščių keitimosi kelias, bet man atrodo, kad jį verta išbandyti.
14 Comments
Geras irasas, pritariu del dabartines svietimo sistemos :)
O vat aš tave suprantu, tik gal vikis būtų tam (ir kitiem įdomiem projektam) tinkamesnė aplinka. Kokioj vikifermoj.
geros mintys, jau senokai galvoju apie nuotolinį mokymą. faktiškai, pasiūlytoji forma yra web-log transformacija į k-log (knowlegde-log), arba tai, kas teorijoje vadinama, žinių visuomenės kūrimu.
idėją palaikau :)
Šis tikslas sveikintinas ir ateityje, toks mokymas tikrai egzistuos. Deja, kol kas – tai tik miražas. Studijuodamas susidūriau su e-mokymu ir jo formomis. Pripažinsiu – patiko. Kilo noras bandyti tai ir mokykloje. Bet čia susidūriau su nenoru, priešiškumu. Patikėkit, mokytojai tikrai sunkiai adaptuojasi prie naujųjų technologijų (vis gi dauguma jų jau vyresnio amžiaus žmonės). Galima juos kaltinti ir peikti, tik ar jie vieni dėl to kalti…? Mokiniai žingeidūs, tik juos reikia mokėti stumtelti į priekį ir e-mokymas galėtų padėti tai padaryti. Matau vizijoje mokyklinius tinklaraščius, juose pateikiama mokymosi medžiaga, užduotys, laboratoriniai, daug diskutuojama komentarų dėka. Mokiniai patys bando kurti, atlikti tyrimus ir t.t… Jo… Gražiai skamba. Visa tai įgyvendinti reikia ne tik noro, bet ir „palankių vėjų“, kurie šiuo metu pučia nepalankia kryptimi. O kai mokytojas bandai kažką daryti ir tik atsimuši į sieną, toliau jau nebėra vidinės motyvacijos dirbti šia kryptimi
Manau, kad norintys gali tai pradėti be švietimo sistemos funkcionierių palaiminimo paprasčiausiai kaip „laisvą kursą“. Jei tai žmonėms (nebūtinai vaikams – įvairaus amžiaus) pasirodys patrauklu ir išpopuliarės visuomenėje, tai palaipsniui ateis ir į mokymo sistemą. Katės maiše tai niekas tikrai nepirks.
Idėja nebloga, tačiau mažiau pritaikoma gamtos moksluose. E-laboratorija daugeliu atveju prasta alternatyva.
Paskaičiau..naudos-nulis, mokymasis tai nėra žinių kimšimas į galvą, tai nėra šiuolaikinės technologijos. Išmokyti žmogų mastyti ir inerpretuoti faktus, žinias, duomenis – štai ir visas supaprastintas mokymo procesas. Šiuolaikiniai mokymo procesai, pagrįsti žiniomis, duomenimis, faktais ir t.t. žlugdo asmenybę, jie asmenybę, jos mąstymą, sunaikina po faktų, duomenų ir kitos informacijos krūva. Mokymas per internetą? Nejuokaukit, žmogaus neįmanoma išmokyti mastyti virtualiai, męs esame primatai, mums reikia bendruomenės ir tiesioginio kontakto.
@Sol
Naudos-nulis? Ar mokykla taip išmokė interpretuoti iniciatyvas? :) Žmogus mokosi ne vien mokyklos suole. Net nesu tikras, kad mąstymo ar priežastinių ryšių jis ten išmoksta. O jei netgi taip, ar dėl to žmonės negali tęsti domėtis jiems svarbiais dalykis ir gausinti savo žinių internete? O dėl primatų tai… išvis keista. Tas pats būtų teigti, kad negalime suvokti lygties, netupėdami medyje su bananu rankoje…
Labas,
skaitau senai, komentuoju pirmą kartą.
Labai įžvalgus ir labai teisingas įrašas. Manau, kad laikui bėgant nemaža dalimi pasitvirtins.
Džiugai, šis įrašas ir mane verčia komentuoti ir pritarti tavo mintims dėl neformalaus mokymo :)
Manau, kad tokia sistema jau kurį laiką egzistuoja ir vis aiškiau išnyra iš underground’o, juk visi žiūrim per youtube įvairius tutorialus pai photoshop’ą arba mitybą ir kt. ko neišmoksim dar nuo „rusų“ užsibuvusioj sistemėlėj :)
Labai įdomus ir susimąstyti priverčiantis įrašas. Tikrai negaliu nesutikti su tamsta. Labai gaila, kad nuo geros idėjos iki jos įgyvendinimo yra labai toli, o kartais net ir per toli ar tiesiog per daug kliūčių tai pasiekti…
Kažkada bloge rašiau apie Virtualųjį Lietuvos universitetą lvu.lt. Nuotolinės studijos yra įmanomos jau dabar. Jos yra gana patrauklios ir, pelningos (taip pat sukuria nišą pasipelnymui iš patiklių žmonių įvairiems sukčiams). Kažkur girdėjau, kad vienas Izraelio miestas uždarė visas mokyklas. Mokslas vyksta toliau nuotoliniu būdu ir organizuojant nuolatines ekskursijas į tam tikras institucijas. Pavyzdžiui chemijos pamoka pravedama kokiame buitinių cheminių priemonių fabrike, biologija – zoologijos sode arba ligoninėje, kalbos pamoka – užsieniečių bendruomenėje, ir pan. Mokymo pabaigoje vaikai laiko egzaminus ir gauna atestatą, kurį Lietuvoje taip pat galima gauti – eksterno būdu. Belieka sukurti atitinkamą infrastruktūrą, aprūpinti mokytojus webcamais ir išmokyti juos naudotis kompu vietoj to, kad leisti pinigus parengimui pasakoti apie princa ir princa :)
pasirodo, kažkas panašaus jau egzistuoja: http://www.studijuok.lt/course/