(Jason Kuffer nuotrauka)
Sumanę apmokestinti žinias internete, turime ne tik suskaičiuoti, kiek buvusių skaitytojų liks mokėti, bet ir nuspręsti, kuo remsis mūsų leidinio kainodara. Dažniausiai naudojami du išeities taškai: 1) pagal analogiją su popierinio leidinio kaina, 2) pagal panašių projektų kainas ir patirtį internete. Kiekvienas šių būdų turi savo šalininkų redakcijose, o Valleywag pasakojama istorija apie „kainų karą“ The New York Times viduje rodo, kaip sunkiai suderinami yra du priešingų polių požiūriai.
Spausdinto leidinio redakcija reikalauja nustatyti identišką jam elektroninės versijos kainą. NYT atveju tai būtų apie 30 dolerių per mėnesį arba 360 dolerių (900+ litų) per metus. Redakcija reikalauja tokios kainos tam, kad skaitmeninis laikraštis neatimtų skaitytojų iš popierinio (ta pačia logika vadovaujasi daugelis knygų leidėjų). Nesvarbu, kad skaitmeninį leidinį paruošti ir platinti yra daug kartų pigiau. Nesvarbu, kad tokios pačios naujienos ekrane nieko nekainuoja (kaip kad dabar tos pačios NYT svetainėje). Nesvarbu, kad nė vienas skaitytojas nežada tiek mokėti (paskaitykite Valleywag straipsnio komentarus). Taip net geriau: jei elektroninė versija žlugs, galima bus bankrutuoti žinant, kad dėl to yra kaltas internetas ir jo komunistai (labai juokingas Delfi straipsnis – ačiū Mariui už nuorodą).
Elektroninės versijos redakcija, suprantama, nenori, kad jos darbo vaisius būtų sunaikintas dar negavęs progos pasirodyti skaitytojui. Jie siūlo tris kartus mažesnę kainą, kurią, tiesa, dalis skaitytojų vis vien laiko didoka. „Skaitmenininkų frakcija“ kainą siūlo atsižvelgdama ir į konkurencinę aplinką, ir į technologinį progresą (pavyzdžiui, CD ir MP3 svarstykles). Skaitmeninė versija veikiausiai pakeis didžiąją dalį popierinio leidinio – jei ne iškart, tai per kelis artimiausius metus. Bausti skaitytojus „popieriaus mokesčiu“ už patogesnės jiems versijos pasirinkimą yra absurdas – net toks gerbiamas leidinys kaip New York Times nesugebės įrodyti, kad tas mokestis yra pagrįstas.
Spėju, kad netrukus sužinosime, kuri pozicija nugalėjo, nors galutinis rezultatas paaiškės tik kitais metais, kai už laikraščio kainą internete savo pinigais balsuos (arba ne) jo skaitytojas.
Beje, susijęs klausimas: ar žiniasklaidai suskatus slėpti tekstus už mokesčių sienų neatsitiks taip, kad vieninteliai nemokamai pasiekiami vieši komentarai, diskusijos ir analizė liks tik tinklaraščiuose? Gal po poros metų mūsų laukia šio nerimto rašymo prisikėlimas?
11 Comments
http://polishlinux.org/gnu/pro.....-property/
Manau, neblogas straipsnis, kad apžvelgtum, pakritikuotum, ar pasiremtum juo kitame įraše ;)
Aišku, kad kažkuriuo momentu skaitmena įveiks popierines žiniasklaidos priemones, bet tai nebūtinai turi reikšti kainų sumažėjimą. Kiek teko girdėti, tai ir dabartinių laikraščių (turiu galvoj popierinius) kainą yra kur kas mažesnė, nei jų leidimo savikaina, jeigu tektų leisti juos be reklamos (didele dalimi paslėptos užsakomuosiuose straipsniuose ir kitokiose vieš.nuomonės formavimo įrankiuose). Tegul persikėlimas į www reiškia ne mažesnes kainas, o kokybiškesnį, objektyvesnį turinį!
Spėju, kad leidėjai į kainą žiūri kompleksiškai. T.y., pasiūlius e-laikraštį neišvengiamai mažės p-laikraščio tiražas ir kaip pasekmė, didės vieneto savikaina. e-laikraštis turi panašią priklausomybę tik savikainoje nėra popieriaus ir spausdinimo kainų.
Viskas būtu paprasta, jeigu el. ir pop. pirkėju skaičių būtu lengva suprognozuoti. Finansistai greit paskaičiuotu kainas su tikslu gauti max-pelną ir visi nusiramintu. Bet gi neaišku, kaip pasikeis pirkėjų skaičius, kiek „nupirataus“ ir panašiai. Todėl prognozės daromos iš pesimistinio varianto ir gaunasi, kad popierinis variantas duoda didesnius pelnus nei pop.+el.
Jei jie nuspręstu laikinai „pamiršti“ pelnus, manau pereitų prie e-l. be didelių problemų. NYT nelaimei, tokios didelės bendrovės yra labai priklausomos nuo akcininkų nuotaikų, kurie mato dividendus čia ir dabar. Nemanau, kad p. Merdokas turi didelį pasirinkimą (arba tiesiog neturi plieninių k****ų :).
Pataisymas: p. Merdokas per savo News Corp. imperiją valdo New York Post. New York Times yra atvira, biržoje kotiruojama bendrovė, kurią valdo Sulzberger šeima, o vienas didesnių akcininkų yra Meksikos milijardierius Carlos Slim.
reklama: „15min“ buvo ir bus nemokamas :)
Valio, padaugės laiko darbams ir poilsiui, nes už TOKIAS žinias tikrai nemokėsiu nei grašio. Ir dabar mažai skaitau – išklausau žinias ir apžvalgas per radiją, o į svetaines tik komentuoti užsuku.
Panašu, kad problema Lietuvoje sprendžiama tipiškai lietuviškai…
Sumažėjo pelnas – ne ieško naujų pajamų šaltinių, o veja lauk darbuotojus:
„Lietuvos rytas“ atleidžia kelias dešimtis darbuotojų: http://www.delfi.lt/news/econo.....d=29129453
Gerai kad 15 minučių nemokamas. Verslo žiniom, kaip reklaminiam laikraščiui siulyčiau prisijungti prie 15 minučių:)
Žengiant į skaimetinę rinką manau reikia tiksliai žinoti kokios jos galimybęs ir ką leidėjas gali pasiūlyti.
Labai geras pavyzdys su „WIRED“.
http://blogs.adobe.com/air/201....._expe.html
Labai rekomenduoju pažiūrėti šitą, kad ir „promo“ tipo klipuką:
http://tv.adobe.com/watch/xd-i.....with-wired
Labai stipriai ir aiškiai matosi, kokia turi būti ta naujoji žiniasklaida. Naujas turinio pateikimas, naujas interaktyvumas ir t.t. Jeigu paprastai perkelti tekstus iš laikraščių į kompiuterių ekraną, tai tikrai ne daugelis suras pakankamai priežasčių, kodėl tai yra naujas „lyyygis“. Bet pridėjus toną interaktyvumo, spartumo (informacijos suprantamumo ir įsisavinimo greitumo prasme) – rezultatas labai gali būti toks, kokį pranašauja tame klipe: „Maybe for the first time, people will value this experience so much, they’ll pay for it“.
Aš esu įsitikinęs, kad išgyvens tiek popierinė spauda, tiek skaitmeninės naujienos, o skaitmeninių naujienų bus tiek mokamų, tiek nemokamų. Yra mokama ir nemokama spauda, yra mokama ir nemokama televizija… taip bus ir mokama bei nemokama interneto ziniasklaida. Stambiausi, autoritetingiausi šaltiniai gali sau leisti tapti mokamais, bet visada atsiras ambicingų, siekiančių išpopuliarėti projektų, kurie analogiškas naujienas teiks nemokamai. Mes pvz. labai sveikintume, jei KaunoDiena nuspręstų apsimokestinti – KaunoŽinios iš karto galėtų save pozicionuoti kaip nemokamą alternatyvą ir gerokai pasikelti lankomumą.