Klausimėlis: kaip naujos smulkaus rašinėjimo tarnybos ir teksto žinučių tarnybų liejimas su Web 2.0 tarnybomis įtakoja tradicinius tinklaraščius? Ką žada Tumblr, Pownce, Twitter, Jaiku ir kiti panašūs projektai blogosferos ateičiai? Ar jie yra alternatyvos įprastoms sistemoms, ar galiausiai susilies į vieną, gal būt turtingesnę, o gal būt chaotiškesnę visumą?
Visų pirma norėčiau iš dyko buvimo įvesti naują tinklaraščių kategorizavimą pagal standartinio įrašo dydį:
- standartinis – bet kokios platformos įrašas, ilgesnis nei viena pastraipa;
- mikroblogas (Tumblr, iš dalies Pownce) – citata, iškarpa, sentencija, klipas, dažniausiai su sakiniu ar keliais teksto;
- nanoblogas – ne ilgesni už SMS limitą pranešimai Twitter, Pownce, Jaiku sistemose;
- pikoblogas – bežodžiai signalai: taškai žemėlapyje, jaustukai, nuotaikos spalvos ar kažkas panašaus.
Iki šiol visų tinklaraščio formų (jei jas tokiomis galima pavadinti – aš abejočiau, bet Mashable! drąsiai vadina) sąlytis yra labai menkas. Nuorodas turi dėti rankomis, kai kurias mažąsias formas galima patalpinti specialiuose skydeliuose ar dėželėse įprasto tinklaraščio šoninėse skiltyse. Tačiau API nėra integruotos, todėl į „inkliūzai“ atrodo kaip prasta reklama ar šiaip svetimkūniai.
Realiai nėra jokios integracijos ir su socialiniais tinklais. Neturime universaliojo Facebook atitikmens Lietuvoje, o tai kas yra, pasibaigia (bent jau turėtų pasibaigti) su pradinės mokyklos klasėmis.
Potencialiai asmeninis tinklaraštis galėtų būti ne tik minčių, bet ir kontaktų internete, dalyvavimo interesų grupėse, akcijose, priklausomybės akademiniams sluoksniams, miesto ar regiono bendruomenėms, idėjų mainų atspindys ir centrinė valdymo „dispečerinė“. Truputėlį nelogiška baigus rašyti įrašą savo tinklaraštyje, keliauti į soctinklo profilį ir papildyti jį naujomis nuorodomis, pranešti apie savo kūrinius Pownce ar Twitter „stalkeriams“ ir atvirkščiai – prisirinkus iš ten informacijos, vėl ją dėti į Tumblr citatas ar tiesiai į tinklaraštį su komentarais.
Toks blaškymasis, jei, žinoma, žmogus nori visur dalyvauti, yra labai neproduktyvus. Jis neigiamai veikia ir pagrindinį tinklaraščio projektą, kuris ilgainiui tampa vis trumpesnis, kapotesnis, ima rastis nuorodų į neprisijungusiems nepasiekiamus resursus. Skursta visos „asmenybės internete“ briaunos – Twitter sunkiai rasi draugą tik pagal įrašus jame. Jei kiti projektai nepapildo bendro vaizdo, tai praranda vertę ir bendravimas „web smsais“.
Kita vertus, dažnai pastebiu, kad toli gražu ne visa informacija atitinka pagrindinio projekto paskirtį ir formatą: dienos eigoje būna visko – ir rimtų minčių, vertų straipsnio, ir informacijos, kuri netelpa į apžvalgas, ir šiaip lakių juokingų ar susimąstyti raginančių frazių, kurios puikiai tiktų mikro ar nano blogams. Randu aibę įdomių nuorodų, siuntinių, komiksų, dainų, kuriomis mielai pasidalinčiau, bet nenoriu to daryti maksimaliai nuo esamo projekto nutolusiose tarnybose.
Svajočiau apie tarnybą ar žiniatinklio platformą, kuri integruotų visa tai į vieną visumą su atskirai įjungiamomis ar išjungiamomis dalimis. Laimėtų visi, net mažiau intensyvūs informacijos tinklaraščiai (o gal ypač tokie), nes kiekvienas mikro, nano, mini ar piko dalies papildymas suteiktų naujos gyvybės ir prasmės apsilankyti.
Gal painiai čia viską surašiau, bet esmė turėtų būti aiški. Man nepatinka, kad naujosios rašymo formos konkuruoja su pagrindiniais asmeninės leidybos projektais, kai iš tikrųjų jos turėtų juos išplėsti ir papildyti. Kol to nebus, visi Twitter ir Pownce tebus tik žaislai.
