
Diskusijose apie faktinės informacijos ir nuomonių bei analizės privalumus pasimeta vienas svarbus interneto turinio elementas, kurį aš vadinu „meta“. Lietuvoje jis menkai žinomas, nes portalai apskritai nenaudoja nuorodų nei į pradinius šaltinius, nei į papildomą informaciją, o tinklaraščiai mažai nuo jų atsilieka arba iš tingėjimo, arba dėl įsitikinimo savo nuomonės pranašumu prieš informacijos įvairovę.
Iš esmės metaįrašas yra klasikinis žiniatinklio tekstas kokia nors tema, kurio pateikiama informacija yra papildyta daugybe kruopščiai atrinktų nuorodų į papildomus šaltinius, susijusią vaizdinę ar garso medžiagą, istorines studijas, enciklopedijų straipsnius, anksčiau skelbtus tekstus ir kitus temos gylį didinančius resursus.
Tobulas pavyzdys – MetaFilter įrašas apie spaudos draudimą Lietuvoje (pav.). Tai santykinai neilgas tekstas apie pagrindinius Rusijos okupuotų žemių nutautinimo politikos XIX a. pabaigoje faktus, tinkamas susipažinti net visiškai nieko apie tai negirdėjusiam. Tačiau jei tema jus sudomino, daugiau kaip tuzinas nuorodų padės įsigilinti ir sužinoti daugiau tiek apie patį laikotarpį, tiek ir apie jo veikėjus, susijusias sąvokas, istorinę tąsą ir šiandienos įvykius.
Metos neatsitiktinai primena Wikipedia straipsnius. Jas rašant autorius stengiasi pagrįsti tekstą šaltiniais, kaip to reikalauja labiau akademiškas enciklopedijų formatas. Tik jei Wikipedia tekste nuorodos veda į kitas enciklopedijos dalis, metoje autorius yra laisvas naudoti bet kokius vidinius ar išorinius resursus.
Daugiausiai tokio informacinio lobio yra bendruomeniniame MetaFilter tinklaraštyje, tačiau kas trukdo metas rašyti „paprastiems“ tinklaraščių autoriams?
Šis formatas turi kelis didelius privalumus:
- Lankstumą – esminę informaciją gali sužinoti vien iš teksto, tačiau turi ir galimybę gilintis į temą, jei sudomino;
- Pagrįstumą – autoriaus rašomas išvadas visada galima patikrinti peržiūrėjus šaltinius;
- Kuklumą – vietoje „aš manau“ randami autoritetingi šaltiniai, perduodantys informaciją;
- Įvairovę – nepatingėjus galima surasti daugybę įvairialypės informacijos temos iliustravimui;
- Išliekamąją vertę – toks įrašas yra vertingas, nes skaitytojui sutaupo daug laiko dėl surinktos į vieną vietą informacijos. Vadinasi, jis veikiausiai pasižymės įrašą savo adresyne ir prie jo grįš, kai vėl prireiks.
Tokiu principu parašytų įrašų retkarčiais pasitaiko ir lietuviškuose tinklaraščiuose, tačiau kol kas dar labai nedaug. Jam parašyti reikia kur kas daugiau laiko ir pastangų, tačiau darbas su kaupu atsipirks skaitytojų įvertinimu ir jūsų tekstų reputacija.

6 Comments
Tame ir reikalas kad reikalauja daug pastangų …
Tu kaip profesionalus žurnalistas turi įgūdžių, tikriausiai dar turi krūvą spec. priemonių darbui su informacija palengvinti. O kaip eilinis blogeris, susiruošęs ką nors „mestelti“, dažnai būnu pamiršęs iš kur tai sužinojau, tyliai nusikeikiu, kad vėl kažko nepasižymėjau ir rašau kaip gaunasi. O be to blogas ─ daugiau emocijos ne darbas ir ne faktų analizė. Kol neatsiras iš to gyvenančių, „meta“ priklausys tik nuo gerų norų.
Vienintelė žurnalisto priemonė – užrašai ir dar gera atmintis.
O meta tekstas – referatas su nuorodom. Ne akademiškai lgas, bet su siūlymais kur paskaityt daugiau, bet ir ne žinutė – skaičiau, nepamenu kur, perteikiu kaip savo mintis.
Tas metafilter rašomas žmonių ar info surenkama internete kažkokio tai automatinio skripto?
MetaFilter rašo žmonės – tai bendruomeninis tinklaraštis. Norintys gali užsiregistruoti ir rašyti. Algoritmai dėlioja Techmeme (techmeme.com) nuorodas – ten jos surenkamos ir surūšiuojamos automatiškai, be komentarų.
Girdejau, kad meta nuorodos labiau privilioja gugles paieskas
Dėl paieškų tai abejočiau – Google beveik neatveda lankytojų, pavyzdžiui, į Blogoramas (tiesa, jos ne viena tema). Bet Google apskritai mėgsta, kai dedamos nuorodos. Dosnus PR tai parodo.