
(geishaboy500 nuotrauka)
Rugsėjo mėnesio išradimas – deja, kol kas labai teorinis, nors galimybė jį paversti tikrove yra. Jei kas jį įgyvendintų, sulauktų pasaulinės šlovės ir didelio visų, rašančių internete, dėkingumo. Garantuotai. Bet apie viską iš eilės…
Problema. Problema labai sena ir gerai žinoma: kai parašai komentarą kokiame nors portale ar tinklaraštyje, negali patogiai sekti tolesnės diskusijos, nes skirtingai nuo straipsnių RSS, pranešimai apie naujus komentarus ar atsakymus į skaityklę neatkeliauja. Žinoma, dažnas tinklaraštis turi galimybę prenumeruoti konkretaus įrašo komentarus – jei neklystu, visi WordPress tinklaraščiai tai gali, tereikia užsakyti www.tinklarastis.lt/rasinys-apie-ka-nors/feed srautą. Kai kurie autoriai yra įdiegę įskiepius, leidžiančius straipsnių komentarus užsakyti el. paštu.
Naudojausi abiem būdais, bet abu jie turi trūkumų: 1) prenumeruojant kiekvieno pakomentuoto straipsnio komentarus, skaityklėje labai greitai prisikaupia šimtai „vienkartinių“ prenumeratų, kurias reikia tvarkyti ar vėliau išvalyti; 2) prenumeruojant paštu šios problemos nėra, tačiau pastebėjau, kad kartais į senus rašinius (ypač užsienietiškuose tinklaraščiuose) pradedamas grūsti šlamštas. Be to, paštu gaunamų pranešimų atsisakyti yra kebliau nei RSS prenumeratos, o pats laiškas su pranešimu apie naują komentarą yra per toli nuo pačios diskusijos – dažnai taip ir nepaspaudi nuorodos į svetainę.
Dėl šių priežasčių diskusijos tinklaraščiuose vyksta vangiai. Arba ne taip efektyviai ir patogiai, kaip galėtų vykti su specializuota skaitykle.
Sprendimas. Speciali komentarų skaityklė. Tai kompiuterio programa (gali būti Adobe Air platformoje), kuri registruoja naujus jūsų „pėdsakus“ diskusijose ir pateikia tolesnę jų diskusiją atskiruose diskusijų srautuose, panašiuose į Twitter pokalbius ar pranešimus Facebook tinkle.
Įsivaizduokime, kad kairėje įdėtas vaizdas yra ne iš Twitter pokalbių programos Destroy Twitter, o iš tos specialios komentarų skaityklės, ir vaizdas bus apytikriai aiškus.
Atskiroje kortelėje galima peržiūrėti visas diskusijas, kuriose dalyvaujate (pagal straipsnių pavadinimus). Diskusijos su naujais komentarais automatiškai pakyla į sąrašo viršų (kaip tai daro RSS srautai NewsFire programoje). Paspaudus bet kurią diskusiją, atsidaro „twitterinis“ vaizdas, kuriame sudėti visi įrašo komentarai, pageidautina su diskusijos atšakomis ir hierarchija, jei tokia sistema yra įdiegta tinklaraštyje.
Peržiūrint diskusiją, čia pat galima būtų pokalbį pratęsti. Užpildome laukelį, išsiunčiame, o diskusija atsinaujina ir autoriaus tinklaraštyje, ir mūsų skaityklėje. Negana to, ji galėtų rodyti komentaro būklę: ar jis yra patvirtintas, ar sulaikytas peržiūrai – gal dar ir pranešti apie patvirtinimą galėtų, jei taip nurodyta nuostatose.
Galimas variantas ir su vidine mininaršykle, kurioje galima pasižiūrėti pradinį įrašą, jei diskusija vyko seniai ir jau prisimiršo straipsnio turinys. Straipsnyje galima būtų pažymėti tekstą, o jis automatiškai atsirastų rašomame komentare citatos pavidalu – pravartu tais atvejais, kai komentuojama konkreti teksto dalis.
Dar viena svarbi funkcija – automatiška komentarų sekimo pabaiga. Nuostatose galima būtų nurodyti, po kiek laiko nuo paskutinio diskusijos komentaro ji išimama iš sekamų sąrašo (pvz., po mėnesio nuo paskutinės žinutės). Kitas svarbus bruožas – geometrinė regresija. T.y., vos įtraukus naują straipsnį, po kuriuo vyksta aktyvi diskusija, naujų komentarų patikrinimas gali vykti kas 3 ar 5 minutes, po 6 valandų – kas 10-15 minučių, kitą dieną – kas pusvalandį ir taip iki sekimo pabaigos.
Privalumai. Plika akimi matyti, kokios naudos tai duotų tiek tekstų internete autoriams, tiek skaitytojams:
- Galimybė sekti diskusijas labai padidintų įsitraukimą į jas. Straipsniai, šiandien sulaukiantys kelių komentarų, sulauktų keliasdešimt, o aktualesnėmis temomis – net kelių šimtų ar tūkstančio.
- Visi komentarai būtų siunčiami į autoriaus svetainę, todėl, skirtingai nuo komentavimo Google Reader, tinklaraščiai neliktų nuskriausti. Didesnis jų kiekis tinklaraščiuose skatintų naujus, dar nedalyvaujančius diskusijoje žmones įsijungti ir aktyviai dalyvauti.
- Patogesnis komentavimas su citavimu padėtų išvengti nesusipratimų.
- Programa atsimintų komentarų autoriaus „rekvizitus“ ir automatiškai juos įterptų komentuojant: nereikėtų kiekvieną kartą rašyti vardo, pašto, URL.
- Kai taip lengva komentuoti ir skaityti diskusijas, jos galėtų daug efektyviau papildyti rašinius ir tapti vertingu resursu skaitytojams.
Iššūkiai. Pagrindinis tokios programos kūrimo sunkumas – labai įvairios komentavimo sistemos portaluose ir tinklaraščiuose, neturinčios vieningo API. Neveltui Disqus ir Intense Debate stengiasi sukurti vieningas komentavimo sistemas. Kai taip smarkiai skiriasi komentarų rašymas Blogger, WordPress ir kokiame Delfi, sudėtinga bus užtikrinti programos veikimo patikimumą.
Tačiau nebūtina gi visko padaryti vienu ypu. Aš būčiau laimingas, jei pradžiai bent jau WordPress tinklaraščiai (gal su specialiai parašytu įskiepiu), galėtų naudotis tokios programos teikiamais privalumais. O vėliau gal pavyktų prijungti ir kitas sistemas arba jose rašančius autorius suvilioti akivaizdžiais tokios komentarų skaityklės privalumais ir tokiu būdu paskatinti juos persikelti į pačių administruojamus WordPress tinklaraščius.
Taigi, ponai programuotojai, kas pakels pirštinę?

17 Comments
dar integracija šito dalyko į google readerį.
Manau, tai nelabai realu, nes skirtingi tinklapių komentarai skirtingai suprogramuoti. Todėl neįmanoma padaryti universalaus mechanizmo, kuris postintų komentarus į skirtingus tinklapius? Nebent tinklapiuose būtų naudojamas koks nors bendras mechanizmas…
Kažkoks pluginas tai galėtų susiteminti manau.
Aha, tai ir paminėjau tekste. Įskiepio prireiktų. Bet tai ne didžiausia problema.
Kazka panasaus bando mozilla padaryti su Snowl http://labs.mozilla.com/snowl/
Snowl bėda ta, kad jie viską nori sudėti į vieną vietą: ir paštą, ir Twitter, ir visokius kitokius dalykus. Netikiu, kad viena programa gali būti vienodai gera viskam (pavyzdžiui, nurungti Gmail paštui). Bet gali būti, kad Snowl kodas padės paplisti specializuotoms komentarų agregavimo programoms.
ateis Google Wave ir problemos nebeliks :)
Manau, kad geriausias galimybes tai padaryti tokios sistemos kaip Disqus (nors man ID labiau patiko) ar Intense Debate. Jau pačios savaime jos turi didelę vertę rašantiems rimtesnius komentarus ir besidomintiems jų išliekamaja verte, jie lengviausiai galėtų pasiūlyti ir vienastoks minimas paslaugas.
Seniai svajoju apie komentarų sekimą, bet tiek RSS tiek komentarų užsakymas paštu atrodo pernelyg netobuli – mane dažniausiai domina tik diskusijos tęsinys po mano komentaro, bet ir tai toli gražu ne visi komentarai – gaunant juos paštu ar RSS yra paštu yra per didelis trukdis su maža tikimybe, kad komentaras bus turiningas. Va toks neįpareigojantis Twitter analogas būtų daug patogiau. Dar pridėkim galimybe slėpti nereikšmingus komentarus ir paskui gali maloniai pasiskaityti prasmingas diskusijas :)
Realiausiai šitą reikalą įsivaizduoju Fox Addonu, darbo daug, bet realu :)
AnyWay reikia laukti Google Wave’o :)
O gal universalaus mechanizmo ir nereikia. Tegul veikia kaip wordpress widgetai ar greasemonkey iskiepiai: kas nors vis vien sukurs delfiui, lrytui ar dar kam nors. Svarbu pats griautis :)
Pirštinių kilnoti nepasirašau. Noriu tik paklausti, kas mokės už papildomus duomenų srautus.
Matai, /. išmokino, kad srauto prašyti dažniau kaip kartą per valandą yra negražu. Mano RSS skaityklėje populiariausi intervalai 1,2,6,24 val. Imkime blogiausią variantą, aš svetainės srauto paprašau 24 kartus per parą. Tarkime, kad aš parašiau tris komentarus į tris skirtingus straipsnius. Tai iš viso aš srautų paprašysiu 24+3*(12*6+4*18) = 456 kartus. T.y. generuosiu 19 kartų didesnį srautą. Ir geriausiu atveju tik 10% atvejų gauti kažką naujo.
Ar tinklaraščio savininkas pasiryžęs tokius srautus pateikti? Ar skaitytojai suinteresuoti visa tai siųstis (kaip supratau) į mobilų įrenginį, ar pasiryžę tam srautui apdoroti naudoti analogiškai kartų didesnį baterijos „sulčių“ kiekį? (Prisimenate, kad kažkuris lietuviškas blogų agergatorius buvo pritrūkęs resursų ant serverio srautų apdorojimui?) Aš tuo linkęs abejoti.
Sprendimas? Naudoti push principą. Į jį pakliūna pranešimai el.paštu. Dabar, _kur_ galima pushinti? Tiesiai į vartotojo programą neišeina, nes viena, ji gali neturėti realaus IP adreso (IPv6, kada tu ateisi?), antra gali būti neįjungta tuo momentu, kai parašomas komentaras, tuo tarpu sekti, kaip pavyko pranešti ir daryti pakartotinus pranešimus labai jau daug klapato. Lieka kažkoks servisas, prie kurio programėlė iš mobilaus įrenginio galėtų būti prisijungusi tada, kai tik gali, ir taip simuliuotų push principą iki pat galo.
Tačiau čia kyla klausimas, o kokia biznio logika tokį servisą laikyti (apie sau pasidariusius entuziastus nekalbam)? Ir kaip atsisprinti pagundai pasilaikyti komentarus sau, bei bandyti iš to išspausti papildomą kapeikytę. Nebent, jei tai darytų mobiliojo ryšio operatoriai, bandydami suvalgydami mažesnį srautą pateikti geresnį servisą. Tačiau, vėlgi, klausimas, kas jiems yra naudingiau — imti didesnius pinigus už panaudotus srautus ir reikalui esant statyti papildomą aparatūrą, ar bandyti dirbti patogiau. Įtariu, pirmas variantas.
Trečias niaunsas, kaip ir su visomis push technologijomis, kaip apsisaugoti nuo priregistravimo informavimui svetimų adresų.
Oho, ar šita diskusija tikrai nukreipta į aplikacijos/idėjos kritiką ar čia diskutuojame apie interneto architektūros problematiką?
Pats Džiugas paminėjo, kad aplikacija gali būti web service’as. Tokiu atveju srautą didina tiks vienas veikėjas – aplikacijos robotas. Matomas padidėjęs srautas atsiranda tik tarp vartotojų ir service’o.
Bet ir šiaip, ar srautas dabar jau toks brangus? Turėtumę skaičiuoti visus savo švaistomus pingus? Ar bent susimąstome kiek aplikacijos mūsų pašonėję įvykdo užklausų mums nematant. Kitą vertus pats Google kokius srautus formuoja: (iš Jeff Atwood tweet) googlebot/2.1 retrieved 125,518 urls in 1.3 gb (stackoverflow) (per day).
Edvinai, mano komentaras atsirado tik todėl, kad mano supratimu Džiugas siūlo techniškai labai neefektyvų būdą problemai spręsti. Kritikuoti bandžiau konstruktyviai, siūlydamas alternatyvas. Deja, kai kurios iš jų dėl dabartinės architektūros yra neįmanomos, tai kažkiek gavosi užgriebta ir „architektūros problematika“.
Antroje pastraipoje tu darai prielaidą, kad bus vienas vienintelis operatorius, kuris užsiims tokia veikla. Taip, uždara tiekėjo sistema gali sulaukti nemažai naudotojų, tačiau labai abejoju, ar ji taptų tokia visuotine, kaip kad yra RSS/Atom. Atviroje sistemoje kiekvieno komentaro autorius gali naudoti skirtingą operatorių, taigi tinklaraštis-operatorius grandyje srautas sumažės tik tuo atveju, jei pasiseks.
Tarp vartotojų ir operatoriaus RSS srautas taip pat vargu ar būtų pati efektyviausia technologija. Sakyčiau, patikrinimui labiau tiktų kažkoks pingas UDP pagrindu (gal netgi specializuota DNS užklausa), o patys tekstai būtų traukiami kad ir per rss, tačiau paprašant operatoriaus nesiųsti jau turimų įrašų/komentarų/etc.
Dėl srauto brangumo. Manau, kad smarkiai priklauso, kiek ir kokio jo perki. Mobilus visada nebus pigus dėl ribotų dažnių. Stacionarus taip pat labai skirtingai kainuoja, jei perki jo blogui su 1000 įrašų ir 100 skaitytojų, ar pilną eurotunelio skermens optinę šlangą. Pažįstami skundėsi, kad turėjo problemų dėl viršytų srauto limitų. Galbūt tiekėją neteisingą buvo pasirinkę. Tačiau problema yra, ir Džiugo pasiūlymas ją paaštrintų.
O ir šiaip, norint sukulti didesnį akmenį, galima ieškoti didesnės kuvaldos ir didesnio diedo, kuris ta kuvalda mojuotų. O galima geriau apžiūrėti tą akmenį ir su senu plaktuku trinktelėti ten, kur geriausiai skyla. Aš beveik visada pasisakau už antrąjį metodą.
Man regis, taisyklė prašyti srauto kas valandą baigė galioti prieš kelis metus, atsiradus Twitter ir kitoms panašioms tarnyboms bei jų klientams. Taip, logiškiau būtų, kad patys tinklaraščiai apie tai paskelbtų. Gal tas įskiepis, kurio vis tiek reikėtų, galėtų siųsti pranešimą per standartines „push“ sistemas? Tuomet srauto reikėtų gerokai mažiau.
Verslo logika? Labai didelis pasirinkimas, tai verslo plano nesurašiau: „freemium“, Disqus/ID – t.y. kūrimo su mintimi tapti didesnės organizacijos dalimi, ar kuris kitas iš jums patinkančių. Jų yra tiek daug. :)
Na, aš sakyčiau, kad twiteris ir panašūs yra išimtis iš taisyklės. Paprasčiausiai, labai nedaug tarnybų gali pasigirti, kad turi kažką naujo dažniau, nei kas keletą valandų. Ypač, jei žiūrėsime tarp blogų. Tai kokia gi prasmė dusinti tų blogerių serverius dažniau?
> per standartines „push“ sistemas
Ką turi galvoje? Nes aš tikras push sistemas, kuriose pranešimai ateina tiesiai į vartotojo įrenginį žinau tik dvi — SMS ir WAP PUSH (kuris gali atsistoti tiek virš SMS, tiek virš UDP). Jei dar priskaičiuosime tas, kur informacija ateina į vartotojo naudojamą serverį, tai prisidėtų e-mail, senas geras talk, nu ir gal dar kai kurie momentinių žinučių servisai. SMS ne interneto medija. WAP push ir talk mirę. E-mail’ą tu atmetei. Liko XMPP pub-sub. Hmm, gal ir variantas.
O dėl biznio modelių, kiek iš jų yra veikiantys? Manau, vos keli. Dėl minties tapti didesnės organizacijos dalimi, tai randu labai kreivą logiką. Nes protinga didesnė organizacija tave pirks tik tada, kai tavo produktas atneš naudą jai. Tai arba turi būti labai kažkoks specifinis atvejis, arba ta nauda turi būti nešama ir iki įsigijimo. O be to pasižiūrėk į eBay’aus ir skype’o meilės istoriją. Sinergetinių galimybių buvo apstu, ale gavosi nieko.
Pranešimai ir atnaujinimas realiam laike – dabar ant bangos. Ne vien Twitter juos naudoja. Facebook, Google ir daugybė kitų. Naudojamos WebHooks, PubSubHubbub technologijos ir t.t. Juk Google Wave irgi veiks gyvai. Neverta dairytis atgal ar galvoti apie žmones, kurie pamiršo užsakyti neriboto srauto planą. Vadinasi jiems nė nereikia tokio.
O dėl pirkimo. Čia jau visiškos spėlionės nuliniame etape, bet kodėl gi tokios tarnybos neįsigijus Automattic ar pačiai Google? Pirmoji galėtų prijungti prie augančio WP įrankyno, o antroji – išplėsti Google Reader galimybes. Galimybės visiškai neribotos. :) Tik noro reikia.
Ir dar dėl realaus laiko bei srauto. Pamirškim apribojimus ir „vieną kartą per valandą“. Kažkada gera programa privalėjo sutilpti į 16 KB. Dabar gi į tai jau nebekreipiame dėmesio, ar ne? Negi internetą kilobitais per sekundę amžinai matuosime?
Šiaip čia tikrai įdomus projektas būtų, bet sudėtingas… Aš pirštinės nekelsiu dar ilgai :).
3 Trackbacks
[...] problema „Kaip sekti komentarus?“ tebuvo mano galvoje, bet Džiugui parašius pasiūlymą viską automatizuoti, nusprendžiau, kad tų būdų sekti komentarus yra labai daug. Ir nebūtinai [...]
[...] iš gero gyvenimo pasiūliau komentarų skaityklės “išradimą”: jei jūsų rašinys yra populiarus ir plačiai pasklidęs, tai komentarų jam galite rasti ir [...]
[...] suteikia galimybę atlikti norimus darbus vienoje vietoje – Google Wave. Dar rugsėjį Džiugas labai aiškiai iškėlė didžiulę problemą, kurios sprendimo būdo nebuvo. Ta problema: komentarų sekimas iš visų tinklaraščių kuriuos [...]