Magija be veidrodžių – Panasonic Lumix G1

Veidrodiniai fotoaparatai – labai žavūs daiktai. Tokie žavūs, kad juos šiais laikais perka ne tik profesionaliai fotografijai, bet ir mėgėjiškai, jei tik išgali – dešimtys tūkstančių litų už aparatą ir objektyvus yra antras pagal brangumą „žaislas“ po prabangaus automobilio. Man irgi patinka Nikon D90, Canon EOS 50D ar Olympus E3, bet žinodamas, kad niekada iš fotografijos duonos nevalgysiu, negaliu pateisinti sau tokio pirkinio. Tai ką daryti, jei vis dėlto norisi maksimalios galimos kokybės, neužstatant buto?

Vienas galimų variantų – nauji tarpiniai Four Thirds ar Micro Four Thirds modeliai, kurie turi profesionalių fotoaparatų bruožų (keičiamus objektyvus, jautrius sensorius, daugybę rankinių ir automatinių režimų), tačiau nenaudoja veidrodžių ir todėl sutaupo pusę kainos. Be to, jie yra gerokai kompaktiškesni. FT ir MFT modelius nuo pernai rudens aktyviai propaguoja Olympus ir Panasonic. Man į rankas pakliuvo Panasonic Lumix DMC-G1K.

Kai kurie fotoaparato duomenys:

Taškų skaičius – 12,1 Mpix (13,1 Mpix bendras)
Matricos dydis – 17,3 x 13 mm
Fokuso nuotolis – 14-45 mm (35 mm atitikmuo – 28-90 mm)
F skaičius – F3,5 – F5,6
ISO – 100-3200
Maksimalus nuotraukos dydis – 4000×3000 taškų
Skaitmeninis vaizdo ieškiklis (1,2 Mpix)
Atlenkiamas skystųjų kristalų ekranas (460 Kpix)
Atminties kortelė – SD, SDHC, MMC
Elemento resursas – 330 nuotraukų
Vaizdo stabilizavimas, veido atpažinimas, AF sekimas, spalvų temperatūros, 16 programinių režimų, vaizdų sekos rašymas, juostos efektai
Kaina – apie 2200 litų

(originalas 4 MB)

Trys dalykai

Aš šio fotoaparato visais įmanomais režimais nebandžiau ir net neketinau to daryti – nebūtų užtekę laiko ir žinių. Todėl rašau tris dalykus, kurie man paliko didžiausią įspūdį. Pagal juos spręsčiau, ar rinktis tokį, ar ieškoti kitokio fotoaparato.

Keičiami objektyvai. Kai neketini keisti profesijos į fotografo, bet domina platesnis galimybių spektras, keičiami objektyvai yra gerai. Gali verstis su pakankamai universaliu 14-45 mm, kuris yra komplekte, o gali sutaupyti ir 200 mm „patrankai“.

Skystųjų kristalų ieškiklis. Veidrodukų fotoaparate nėra, tad vaizdas į ieškiklį „gyvai“ paduodamas tiesiai iš jutiklio matricos. Pffft? Nebūtinai. Vienas didelis tokio ieškiklio privalumas naujokams – visi jautrumo, išlaikymo, fokusavimo ir kt. pakeitimai parodomi iš karto. Taigi nereikia spėlioti, kaip atrodys vaizdas padidinus ar sumažinus EV ar pakeitus ISO.

Spalvinis perspėjimas. Lumix G1 yra ganėtinai sudėtingas aparatas su labai daug nustatymų. Praktiškai įsitikinau, kad ką nors sujaukti yra labai lengva. Čia gelbsti ieškiklyje matomos piktogramos aplink vaizdą. Jos ne visada suprantamos nepasklaidžius knygelės, bet jei visos yra žalios spalvos, vadinasi galima spausti kadro mygtuką. Geltonos spalvos piktogramas aš pavadinau „visada yra Photoshop“, o raudonos – „išjunk portreto režimą fotografuodamas kalnus“.

 
(fragmentas / originalas 4 MB)

Dar keli dalykai

Spavų natūralumas. Man asmeniškai didžiausias Lumix G1 pliusas – labai tikroviškai užfiksuotos spalvos. Jei mano muilinukė yra linkusi kurią dalį (dažniausiai mėlyną) paryškinti, tai G1 fiksuoja visiškai natūralias spalvas (bent jau vertinant iš akies).

Užlenkiamas ekranas. Didysis (ne optinio ieškiklio) LCD ekranas yra ant horizontaliai ir vertikaliai sukiojamų vyrių. Nežinau, ar jie patikimi, tačiau tas sukinėjimas yra geras dalykas: gali atlenkti ekraną į save ir priglausti prie aparato (kaip daugumoje modelių), gali atlenkti į šoną, kaip filmavimo kamerose, o gali ir uždaryti ekranu į vidų, kad žiūrint pro ieškiklį karštą dieną prakaitas ant veido ir barzdos šeriai negadintų jo paviršiaus (aš taip savo fotoaparato ekraną beveik numarinau).

Minusiukai. Kaip gi be jų. Pirma – paėmus į rankas aparatas atrodo kažkoks „nepilnas“, nes yra žemas – imi jį ne visais pirštais kaip veidrodinį, o tik dviem kiekvienos rankos. Tai pripratimo reikalas, žinoma. Antra – atminties kortelė nestabiliai laikosi lizde. Retkarčiais, ypač po prijungimo prie kompiuterio, Lumix G1 praneša, kad „kortelė yra užrakinta“. Tai lengvai pataisoma – reikia išimti ją iš vėl įdėti.

Išvada. Kol gyvas mano senukas Olympus, naujo fotoaparato nesidairau. Bet jei reikėtų pirkti dabar, ko gero rimtai svarstyčiau Lumix G1. Yra nauja jo versija su HD filmavimo galimybe. Tai, sakyčiau, tinkamas pasirinkimas fotografijos entuziastui, nenorinčiam patekti į brangiausios fotooptikos pinkles.