Mac iš Windows perspektyvos

(wicho nuotrauka)

Vieniems mūsų Mac buvo pirmas kompiuteris, kitiems – pamaina nusibodusioms Windows sistemoms, dar kitiems – iš reikalo naudojama, svetima įprastai Windows aplinkai, sistema. Todėl ir požiūriai labai skiriasi. Aš savo požiūrį laikyčiau neutraliu, bet nemėgstantiems Mac jis atrodo pernelyg pozityvus. Ką gi – šiandien jums siūlau nusivylusio Mac vartotojo rašinį. Karolio laiškas apie MacBook Pro buvo šiek tiek ilgesnis, bet bendru sutarimu aš jį sutrumpinau.

Karolis rašo:

Apple Macbook Pro – pirkti ar nepirkti?

Perskaitęs nežinau.lt testą apie Apple nešiojamąjį kompiuterį Macbook, nusprendžiau prisidėti ir aprašyti savo patirtį su nesenai įsigytu Macbook Pro kompiuteriu. Mano tikslas nėra kažką išpeikti ar pagirti, taip pat neaprašysiu daugelio teigiamų ar neigiamų kompiuterio ar operacinės sistemos savybių, bet papasakosiu ko reikėtų tikėtis įsigijus Apple Macbook Pro.

Kepkime kiaušinius

Apple Macbook Pro kompiuteris tikrai žavus, patrauklaus dizaino, nėra sunkus ir atrodo tvirtas. Ekranas padengtas plonu stiklo sluoksniu, tad neturėtų greitai susibraižyti, o spalvos ekrane – ryškios. Tiesa, toks apsauginis stiklo sluoksnis taip pat ir trūkumas, kadangi žmonės dirbantys su spalvomis, jas matys šiek tiek išplautas ir didesnio kontrasto, o kambario atspindžiai – blaškys. Jei kompiuterį perkate darbui su spalvomis, vertėtų įsigyti ir išorinį ekraną, nes net prie idealiausio kalibravimo, spalvų neatitikimas spausdinant maždaug dešimt procentų. Atrodo menkniekis, bet kai vietoje sodrios raudonos gauni beveik vyšninę, gali ir iš darbo išlėkti, jei nepasidaręs bandomojo spausdinio perduosi reklamą užsakovams ar panašiai.

Kompiuterio aliumininis korpusas atrodo tvirtas ir atsparus įbrėžimams, bet nelaikyčiau jo tvirtesniu už prieš tai turėto HP nx9420 kompiuterio korpusą. Prie platesnės klaviatūros mygtukų išdėstymo gan greitai pripratau, tačiau vis nepriprantu prie kaitros kairėje korpuso pusėje. Šiame Macbook Pro kompiuteryje yra įdiegtos dvi vaizdo plokštės. Viena tiesiogiai įmontuota į pagrindinį mikroschemų lustą (a la motininę plokštę), o kita – išorinė (tik nepagalvokite, kad kompiuterio išorėje :) ) ir gerokai galingesnė. Dirbant energiją saugančiu rėžimu – naudojama integruota, o norint žaisti ar užsiimant rimtu redagavimu, montavimu ir pan. – prisireikia įsijungti išorinę. Pasileidus kompiuteryje žaidimą, vaizdo plokštės temperatūra anot daviklių šokteli iki 75 laipsnių, pats procesorius įkaista iki 67 ir jūsų rankos padėtos ant klaviatūros ima kepti. Nejusite šiek tiek įkaitusio korpuso, jusite karštį! Tad po kiekvieno mygtuko paspaudimo teks atitraukti ranką nuo klaviatūros. Bene labiausiai kaistantys klavišai yra „123“ ir „qweasd“, „tab“ ir „shift“. Kiekvienas žaidėjas pasakys, kad būtent šiais klavišais dažniausiai valdomas jūsų herojus, automobilis ir pan. Maketuojant ar redaguojant vaizdo medžiagą dirbsite su pele, bet ar jūsų nenervins, kad jūsų kompiuteris kaista? Kaitra kompiuterio apačioje dar intensyvesnė, maniškio stalo apdaila nuo karščio ėmė irti! Nejaugi kompiuteriui dabar reikia įsigyti ir specialų priedą jam laikyti ant stalo? Kompiuterio aušintuvai, išilgai monitoriaus apačios – nėra pakankamai efektyvūs, be to triukšmingi. Pats kompiuteris aušintuvus įjungia temperatūrai šoktelėjus virš 85 laipsnių pagal Celsijų. Žinoma, kiti kompiuteriai kaista lygiai tiek pat, tačiau dėka didesnių aušintuvų vedinami efektyviau ir taip netriukšmauja. Maniškis HP turėjo po atskirą aušinimo angą procesoriui, vaizdo plokštei ir darbinei atminčiai. Apple Macbook Pro turi vieną bendrą ilgą aušinimo angą, o šiluma į ją patenka irgi netiesiogiai. Mano akimis žiūrint, kelios papildomos angos kompiuterio šonuose dizaino nesugadintų, bet Steve Jobs juk mėgsta minimalizmą. Taigi, įsigijus šį kompiuterį teks taikytis arba su kaitra, arba su dideliu triukšmu. Norėdami dirbti tyliai ir šaltai, turėsite išjungti vieną iš vaizdo kortų, tad prarasite spartą.

Prie trukūmų pastebėsiu ir tai, kad USB jungtys per daug suglaustos. Kadangi dauguma USB atmintinių nėra standartinio dydžio, o platesnės, tad teks ištraukinėti papildomai prijungtus laidus. Taip pat jungčių tik DVI! Nežinau ar kas nors turi mažiau papildomai jungiamų įrenginių nei kokie trys, keturi? Keliausite į BMS ir pirksitės papildomai šakotuvą.

Prie teigiamų savybių – naktį maloniai šviečianti klaviatūra, įmagnetintas maitinimo laidas ir didelis pelės manipuliatorius (a la trackpadas, ar kaip ten jis lietuviškai). Ekranas atsilenkia ir laikosi neblogai, bet jei mėgstate gulėti ant nugaros, sulenkę kelius ir į juos atrėmę kompiuterį pastebėsite, kad kompiuteris vis bando užsiverti.

Paslaptingoji OS X

Ne kartą ir ne du esu girdėjęs kokia OS X stebuklinga, nelūžtanti, atspari virusams ir t.t. Su įvairiausiomis operacinėmis draugauju jau senai. Senos rusiškų kompiuterių operacinės, kurių nei pavadinimų neprisimenu, DOS, Windows 3.11 ir likusios Windows OS, pirmoji pažintis su UNIX komandine eilute, džiaugsmas ėmus plist Linux operacinei sistemai (nors ir dabar ją laikau skirtą pažangiems, o ne eiliniams) ir žinoma teko susidurti su Apple operacine sistema. Kadangi senais laikais Apple kompiuteris Lietuvoje buvo tikra retenybė, tad pirmą kartą išvydau tik Apple OS 9 versiją. Anokia ten ir pažintis, pakilojai langus, pasižiūrėjai kur kas ir pamiršai. Dar šiek tiek vėliau teko truputi dirbti su pirmąją OS X versija, įvairiose parodose ar pas draugus šiek tiek čiupinėti Tigrą, tad su Leopardu draugauti ir dirbti pradėjau tik įsigijęs Macbook Pro kompiuterį. Pirmas įspūdis kaip ir parduotuvėje – gražu, viskas mirga marga, įvairiausios animacijos ir efektai, lanku iššokantys dokumentai, šokinėjančios piktogramos ir t.t. Jei vėliau jus jos pradės nervinti, viską galima išjungti. Peršokus nuo Windows Vista ar kitos Windows OS (taip aš tas vienintelis iš kelių šimtų žmonių Lietuvoje, kuriems Windows Vista veikia be priekaištų ir neturiu didesnių nusiskundimų) manau daugelis susidurs su šiomis problemomis/nepatogumais/principiniais darbo skirtumais. Pasikartosiu, tai yra darbo su Windows ir OS X skirtumai, o ne vienos ar kitos operacinės pranašumai.

Kadangi pagal profesiją esu dalinai žurnalistas, dalinai dizaineris, žvelgsiu į šių pusių. Visų pirma, Windows operacinėje buvau įpratęs turėti įdiegtą tik lietuvišką klaviatūros išdėstymą, o reikiamą simbolį ar skaičių gaudavau nuspaudęs ir laikydamas dešinį ALT klavišą. Sutikite, kad tai žymiai patogiau nei kas kart perjunginėti „vėliavėles“ prie laikroduko. Su OS X panašus triukas gaunamas spustelėjus klavišą „~“ bėda tik ta, kad bent jau mano rankoms jis yra labai nepatogioje padėtyje, o ir galioja tik vienam simboliui į priekį, tad rašant ilgiau nei du skaičius kyla problemos. Šiek tiek pasikankinęs radau sprendimą ir įdiegiau kitą lietuviškos klaviatūros išdėstymą. Iš karto atsirado galimybė rinkti skaičius nuspaudus ALT ar rinkti lietuviškas kabutes spaudžiant 9 ir 0. Beje, vėliavėlėms keisti įprasto ALT + Shift priskirti nepavyks :) Teks susigalvoti naują derinį be ALT ir SHIFT klavišų, o pas draugus atėjus – atspėti, kadangi nėra jokios, pagal nutylėjimą numatytos kombinacijos.

Pasigesite ir DELETE, PAGE UP, PAGE DOWN, HOME, END klavišų. Renkant daug teksto dažnai norisi lengvai peršokti per kelias eilutes pirmyn ar atgal, į priekį ar galą. Galima laikyti nuspaustą „CMD“ ir keliauti su rodyklėmis, bet peršokama tik per žodžius (Microsoft Office išimtis). Nepatogu, kad norint ištrinti tuščias eilutes, teks visuomet keliauti į patį galą ir spausti BACKSPACE. Viena tai atlikti ofise, visai kitkas programiniame kode ar trinti nematomas eilutes Adobe InDesign programoje.

Jau minėjau, kad dizaineriai dažniausiai turi kelis ekranus. Ne išimtis ir aš, prie kompiuterio jungiu didelį Samsung ekraną. Tiesa, teko įsigyti papildomą perėjimą, mat Macbook Pro neturi standartinės VGA ar skaitmeninės jungties, turi ar tai mini ar tai mikro ar kažką tokio. Įsigijus perėjimą teko atsisveikinti su dar 120 litų. Skirtingai nei Windows sistemoje, kiekvienam ekranui gali priskirti atskirą darbalaukio fono paveikslėlį, ekrano užsklandą, o svarbiausia – spalvų profilį (kas nedirba su spalvomis, tam tai nėra svarbu). Neįprasti dalykai prasidėjo panorus perkelti programos langus iš vieno ekrano į kitą. Taip, naršyklė keliauja lengvai, bet tarkim norėdami pernešti Adobe Photoshop – gerokai pavargsite, kadangi visų pirma reikės „sulaužyti“ įrankių juostą į keletą dalių ir jas pertempti atskirai. Bent jau man labai neįprasta yra tai, kad OS X programos negali pasididinti per visą ekrano plotą (maksimizuotis) ir neturi savo lango. Jei Windows operacinėje dirbdamas su photoshopu turi bendrą „langą“, kuriame matai įrankines ir redaguojamas nuotraukas, tai OS X tokio bendro „lango“ neturi ir kiekviena įrankinė ar dokumentas pats sau yra langas, kurį gali tampyti nepriklausomai nuo kitų.

O grįžtant prie klaviatūros nuorodų, tik pradėjęs dirbti su OS X supratau, kodėl Lietuvos Ryto spaustuvės dizaineriai taip puikiai išmano galybę klaviatūros nuorodų (man iki tol asmeniškai nelabai jų reikėjo), pasirodo viršutinės juostos, kurioje sėdi visi File, Edit, Format, View, Help ir etc. į kitą ekraną taip lengvai nenuneši, o nunešęs ir atjungęs papildomą ekraną kartais pastebėsi, kad ji ten taip ir liko kitame monitoriuje, tad tu nebegali dirbti su kitais langais, ar pasiekti kompiuterio išjungimo/perkrovimo. Taigi, tam kad nereiktų su pele keliauti per du langus iki „File > Open Recent“, teks mokytis nuorodas.

Nepatiko ir tai, kad užvėrus ekraną – kompiuteris iškarto užmigdomas, tad jei nori persinešti iš kambario į kambarį, siųsdamasis kokį nors failą – kompiuterį neši atvertu ekranu. Tiesa pabunda iš miego kompiuteris gana greitai, bet po kokių 15-16 tokių užmigimu jam darosi sunku keltis, ekrane pradeda matytis įvairiausi dryžiai ar programos neatsako, tad bent jau aš – karts nuo karto darau tiesiog „shutdown“, o ne paguldau miegoti.

Aišku viskas veikia gerokai greičiau nei su mano senuku HP, bet čia žinoma ne stebuklinga OS dėta, tiesiog naujasis kompiuteris beveik dvigubai spartesnis. Norėčiau sugriauti ir mitą apie tai, kokia OS X nekimbanti. Kompiuteris pakimba, nustoja reaguoti į komandas lygiai taip pat dažnai kaip ir Windows. Dar geriau – jei lūžta OS X, tai ji lūžta pati, o ne dėl trečios šalies programinės įrangos (kaip tai dažniausiai nutinka su Windows). Šiek tiek komiška situacija, pirmą kartą OS X pakibo vos įsigijus kompiuterį. Įsivaizduokite, paprašote Apple konsultanto ištraukti kompiuterį iš pakuotės, kad apžiūrėti ar ekrane nėra mirusių taškų, sugaištate keletą minučių įvedinėdami savo vardą, slaptažodį ir tinklo nustatymus, tada sakote aha viskas puiku, spaudžiate „Shutdown“ ir kompiuteris pakimba :)

Reziumuojant – OS X sparti ir patraukli operacinė, bet pažintį pradėdami su ja po Windows ar Linux – pavargsite ir stebėsitės jos darbu daugiau nei keletą savaičių, o kai kurių mielų dalykėlių taip ir nerasite: tarkime didesnių failų rūšiavimo ir vaizdavimo galimybių; atsakymo į užklausą pasirinkimo klaviatūra (čia tarkim iššoka langas su atsakymais Yes, No, Cancel) ir t.t. Keista, kad pažymėjus tkelis failus ir norint sužinoti kiek jie užima vietos, turėsite patys sudėti megabaitus, kadangi pažymėjus mažiau nei penkis failus, rodomas ne bendra informacija, o pateikiama informacija kiekvienam failui atskirai.

Tikiuosi Apple fanai manęs iškart neužsipuls. Taip, OS X turi krūvas puikių savybių, kurių neaprašiau ir nepapasakojau. Tiesiog skaitytojas, norintis įsigyti Mac’ą išgirs ir sužinos papildomus faktus apie kuriuos dažniausiai nekalbama ar nutylima.

Kelios pastabos, vardan objektyvumo:

• Galimas dalykas, kad MacBook Pro taip smarkiai kaista tik nuo žaidimų. Kadangi kai kurie mano kolegos darbe naudoja MacBook Pro (taip pat ir intensyviam darbui su Photoshop, InDesign ir Illustrator), tai vakar vakare apėjau juos ir pačiupinėjau kompiuterių korpusus po visos darbo dienos – jie buvo vėsūs. Gal Karolio kompiuteris turi defektą?
• Norėti, kad MacOS X būtų tokia pati kaip Windows – bergždžias reikalas. Jei nesiseka mokytis MacOS, tai tikriausiai verta grįžti prie pažįstamos aplinkos. Verta žinoti, kad kitoje OS skirsis ne tik komponentų išdėstymas, bet ir darbo metodai.
• Besikalbėdamas su kolegomis, naudojančiais Mac, atradau papildomų akmenėlių Apple darže, kurių Karolis nepaminėjo. Pavyzdžiui, nauji MacBook neturi ant klaviatūros obuolio, alt ir command simbolių, o programų meniu klaviatūros komandos pavaizduotos būtent su jais – naujam vartotojui bus labai painu. Arba dar – Mac neatpažįsta svetimų pelių, bet leidžia jomis naudotis, todėl išplėstinius nustatymus galima keisti tik prijungus Mighty Mouse, nors paskui jie veikia ir su kitomis pelėmis.

Skirtingos perspektyvos – gerai. Padeda suprasti, kaip naujam produktui su nauja OS sekasi adaptuotis rinkoje, kurioje dominuoja Microsoft Windows.