Lokyz: „pirmą pusmetį, esu beveik tikras, manęs neskaitė beveik niekas…“

Kartais ima juokas pagalvojus, kad nežinau.lt ar kuris kitas jo amžininkas jau yra projektas „su patirtimi“. Dar nepraėjo nė 10 mėnesių kai jį pradėjau. O ką tada kalbėti apie pradėtus 2003-aisiais ar dar anksčiau? Daugelio lietuviškų tais laikais pradėtų tinklaraščių, taip pat ir minimų čia, jau nebėra. Kalbuosi su „Stebėjimų“, kurie išliko ir tebegyvuoja, autoriumi. Apie pradžią, apie tai, ką perskaičiau jo puslapiuose, apie temas, kuriomis diskutavome anksčiau, apie viską po truputį…

„Bloginimas“ 2003-iaisiais turėjo būti ganėtinai vienišas užsiėmimas. Kas skaitė tavo pirmuosius įrašus? Kada atsirado pirmieji kontaktai su kitais rašančiais?

Jau senokai man imponavo Justin’o links.net. Nusižiūrėjęs juos, kažką panašaus į bloginimą esu bandęs daryti ir anksčiau, tiesa tie bandymai neišliko. Tai buvo tokie „namų puslapiai“ be rimtesnės turinio valdymo sistemos, tad po kurio laiko pasimiršdavo tų puslapių slaptažodis, o dar po kurio laiko ir adresas.

Po to pasipainiojo Bloggeris ir labai gera jo funkcija – „Blog this!“. Va tada slaptažodžio jau nepamiršau.

Bent jau pirmą pusmetį, esu beveik tikras, manęs neskaitė beveik niekas, išskyrus užklystančius pavienius praeivius. Žinia, sunkūs buvo laikai – Blogger varikliukas tuo metu neturėjo nei RSS, nei komentarų, Livejournal buvo tik pagal kvietimus. Prisukti išorinę RSS paslaugą rankomis išmokau gerokai vėliau. O ar kas nors lankosi net nenutuokiau, kol nebuvo lankytojų skaitliukų.

Buvo gal kažkiek apmaudu, tačiau kita vertus tie įrašai ne tokie jau ir vertingi – daugiau nuorodų kratinys ir paburbėjimai pagal nuotaiką. Beje, paburbėjimų forma blogas išliko iki šiol.

Kontaktai atsirado per pirmą bandymą kaupti lietuviškus blogus vienoje vietoje berods pas Dzhibą (toks lietblogs.lt prosenelis). Iki jų žinojau gal tik Gobbito blogą, bet ir jį man buvo parodžius draugė.

Tada jau po truputį, komentuojant kitus ir susilaukus kitų komentarų atsirado kontaktai, santykiai ir emocionalus bendravimas su kitais. Kai kurie iš jų ilgainiui tapo draugais ir draugėmis.

Kaip atrodo pokyčiai, tendencijos lietuviškuose tinklaraščiuose per tą laiką?

Per tą laiką atsirado masė, ir pradėjo ryškėti tam tikros tendencijos. Atsiradus masei atsirado ir daugiau kokybės, ir daugiau šlamšto. Na ir, žinoma, pats svarbiausias dalykas – visuomenė jau žino, kas yra blogas, o susipažįstant jau kartais paklausiama, ar turi blogą.

Esi rašęs gigantiškoje Blogger bendruomenėje, o dabar – nedidelėje Unknownbug. Ar pravarti rašančiajam „ferma“?

Bloggeris – greičiau bendrabutis nei bendruomenė – daug rašytojų ir visi savo gardeliuose. Savo ruožtu Unknownbug – daugiau ar mažiau pažįstamų žmonių kampelis. Jei nuoširdžiai – skirtumo nejaučiu, gal tik pagalba Unknownbuge geresnė, žmogiškas „techsupportas“ . Unknownbuge kai kurių dalykų trūko, bet nežinomas greitai juos sutvarkė, tad dabar nejaučiu jokio ryškaus skirtumo. Galite laikyti tai pagyrimu nežinomam.

Kalbant apie fermas – kiek pastebėjau, pakankamai veiksmingos yra tik tos kuriose buriasi panašių pažiūrų žmonės ir formuojasi bendruomenės.

Kaip.tik.ten esi ko gero nuosekliausias ir aktyviausias naudotojas…

Mano bičiulio Audriaus pakurtas kaip.tik.ten, internete kabojo gan ilgai, tačiau buvo naudojamas labai specifiškai – sistema turėjo vartotojų, bet visi ją naudojo tik savo nuorodom kaupti ir kaupdavo jas kaip privačias, kad tik niekas nepamatytų. Audrius primontavo indų sukurtą modulį ir pasiūlė naują sistemą išbandyti. Rezultatas pasirodė patrauklus, tad buvo gaila palikti jį nežinioje. Ta proga mestelėjau tekstą pas save ir prikalbinau dar porą žmonių įsidėti žinutes pas save. Efektas buvo neblogas – lietuviška blogsfera kurį laiką daug ir intensyviai kalbėjo apie ktt, tačiau naudojosi mažai. Atrodė, kad reikia tam tikros kritinės masės, kad sistema pasirodytų patraukli naujiems vartotojams. Tai ir įrašinėjau tai, kas man pasirodydavo įdomu.

Na, bet atrodo, prielaida apie kritinę masę nepasiteisino, ir ilgainiui ktt liko tam tikros grupelės bendraminčių ar panašaus skonio žmonių užeiga, o tai, manau, irgi nėra blogai. Kažkaip ktt sugebėjo išvengti kitų panašių projektų likimo ir netapo infošlamšto kaupykla. Na ir, žinoma, tikiuosi, kad vartotojų daugės.

Ar dažnai naudojiesi pasižymėtais resursais? Kaip jie tau praverčia?

Man patinka kaip.tik.ten, tai tokia vieta kaip ir del.icio.us – pasidedi kažką į stalčiuką, jei prireiktų vėliau. Ne kartą yra taip buvę – randi kažką gero, pasižymi vienam kompiuteryje, po kurio laiko to prireikia iš kito kompiuterio, ir jau niekaip nesugebi atkasti tinklapio. Va čia ir praverčia ktt, kuris skirtingai, nei dažnai naudojamų nuorodų katalogas naršyklėje, gali praryti bet kokį kiekį nuorodų ir nedingsta perinstaliuojant Windows.

Dar ktt labai patogu, jei tam tikras nuorodas naudoji keliuose kompiuteriuose – tereikia sužymėt juos specifine gaire, o po to nusitempti į nuorodų įrankinę Firefoxe ir turi nuolatos tarp kompiuterių atsinaujinantį sąraįšą.

Kokiomis žiniatinklio tarnybomis naudojiesi? (nebūtinai lietuviškomis)

Google kalendoriumi, dokumentais, paštu, Last.fm, Todoist, Hiveminder, Bloglines. Čia tos kur prilipo ir naudojamos kone kasdien. Šiaip tai jų išbandžiau kelias dešimtis – beveik viską ką rasdavau, po to jau nusibodo.

Didžiausias nusivylimas – bandžiau priprasti prie Scrybe, bet nepaisant didžiulių jo galimybių – nelimpa nors tu ką.

Kartas nuo karto „paburbi“ apie naujus lietuviškus techninius terminus. Kaip jie turėtų gimti, kad būtų priimtini kuo didesniam žmonių skaičiui, įskaitant kalbininkus? Koks naujadaras labiausiai erzina?

Nėra kokio nors vieno specifinio kuris erzintų, mane labiau erzina terminų neintuityvumas ar kvailas skambesys. O juk taip paprasta patikrinti, ar žodis „prilips“ kalboje – paklausk penkių skirtingų žmonių nesusijusiu su ta sritimi, kaip jie mano, ką reiškia vienas ar kitas terminas – jei daugiau nei pusė atspės – terminas geras, jei ne – į istorijos šiukšlyną. Vadovaujantis tokiu principu nemažai terminų išvis nebūtų išvydę dienos šviesos – na kad ir nesąmonės sinonimu tapęs „vaizduoklis“ (kažkodėl jaučiu, kad nuo šito žodžio jau ir kalbininkus ištinka isterija). Galima pavardinti ir daugiau – „tinkinti“ (tinkuoti?), „čiurkšlinis“ (nusičiurkšti?) spausdintuvas, „rinkmena“ (puzzle?). Atskira istorija – „skreitinukas“. Žodis, prisipažinsiu, man simpatiškas, bet vėlgi – „skreitas“ pernelyg marginalus žodis, kad prigytų.

Mūsų kalba užkonservuota, naujadarus komisija turi įteisinti(!), VLKK atlieka kalbos policijos funkciją. Gal todėl visi mieliau keikiasi kitomis kalbomis, o negalvoja savų keiksmų. Jei kokį Sruogos „Ma jį činčibaras“ ar „tegu prasmenga ir toje vietoje lieka sūri bala tyvuliuoti“ reikėtų įteisinti, vargu ar pavyktų…