Linksys WRT160N – per greitas?

Nėra taip sudėtinga įsigyti per greitą technikos įrenginį. Galima įsidėti itin galingą vaizdo plokštę su moderniausiu trimačiu spartinimu ir nežaisti žaidimų, kuriems jis iš esmės skirtas. Galima sukrauti į kompiuterį aštuonis branduolius ir toliau dienų dienas sėdėti prie Word dokumentų. Galima namų belaidį tinklą įrengti su Linksys WRT160N kai jame nė vienas kompiuteris neturi N plokštės, o interneto sparta tesiekia varganus 4 Mb/s. Mano namuose vienas kompiuteris turėjo 802.11n „draft“ plokštę, tačiau vieno, kaip žinia, tinklo bandymams yra per mažai.

Labai galimas dalykas, kad ne vien man Linksys WRT160N šiuo metu yra „per greitas“ belaidžio tinklo maršrutizatorius. Tačiau tai „investicija“ į ateitį. N ryšio standartas diegiamas visoje naujoje tinklo technikoje, o ir šviesolaidinį internetą namuose turi vis daugiau žmonių. Didesnis belaidžio tinklo veikimo nuotolis ir pralaidumas – patrauklus dalykas nedideliems biurams.

Kadangi WRT160N – nebe pirmas maršrutizatorius, kurį apžiūrėjau, pasistengsiu surašyti tai, kas jame yra nauja.

• N sparta. Teoriškai gali iki 300 m spinduliu siųsti/priimti duomenis maksimalia 600 Mb/s sparta, nors realiai spidulys siektų apie 100-150 m, o sparta – 100 Mb/s. Ideali pora internetui per šviesolaidį.
• Dizainas. WRT160N neturi išorėje stirksančių antenų. Pati dėžutė primena NSO ar astronauto šalmo detalę – gražus daikčiukas. (Mano bandytoje versija turėjo sidabrinės spalvos korpuso apvadą, bet vistiek gražiai atrodė). Melsvos lemputės irgi dar neatsibodo.
• Wireless Protect. Maršrutizatorius turi tik du mygtukus: perkrovimo (reset) ir Wireless Protect mygtuką pačiame korpuso centre, tarp indikatoriaus lempučių. Jis skirtas paleisti automatinį saugų belaidžio tinklo konfigūravimą tarp dviejų įrenginių, naudojančių Wireless Protect. Deja, aš turėjau tik vieną… Technologijos pažadas – dar greitesnis tinklo konfigūravimas „vieno mygtuko paspaudimu“.
• Maršrutizatoriaus prijungimo procedūra beveik nesiskiria nuo ankstesnių (namie turiu WRT-54G), tačiau pati maršrutizatoriaus programinė įranga (valdoma per naršyklę) yra kiek patobulinta ir aiškesnė konfigūruojant pirmą kartą. Beje, WRT160N turi pirminio konfigūravimo tvarkykles ne tik Windows, bet ir Mac kompiuteriams.
• LELA. Linksys su kai kuriais brangesniais produktais dabar siūlo patobulintą techninės pagalbos internetu paslaugą LELA. Man jos neprireikė (be to, reikia registruotis), bet žinoti, kad tokia yra – gerai.
• Mažas elektros matinimo blokas, normalus elektros kištukas. Čia du dideli privalumai. Mane varo iš proto adapteriai integruoti kartu su kištuku – tie monstrai netelpa į jokį prailgintuvą ir sveria kaip traktoriaus akumuliatorius. Šia prasme WRT160N yra pavyzdingas įrenginys.

Beje, WRT160N turi ir keturias laidinio tinklo jungtis, kurių aš nenaudoju, bet jos tikrai pravers tiems, kas turi senesnių stacionarių ar ir nešiojamųjų kompiuterių. Kadangi negalėjau išbandyti N tinklo spartos (dėl kompiuterių stokos) ir spindulio (vienintelis N kompiuteris – stacionarus), tai neradau ir kuo skųstis. Vienintelis (nerimtas) nusiskundimas – nestandartinė korpuso forma, neleidžianti nieko dėti ant jo viršaus. Jei ant stalo dar turite ir modemą, tai teks jį dėti po Linksys maršrutizatoriaus apačia. Jei ir modemas ne stačiakampis, tuomet gal geriau juos kabinti ant sienos (WRT160N turi skylutes vertikaliam tvirtinimui)?

Tiesa, Linksys WRT160N yra nepigus dalykas – radau už 330 litų BMS kataloge. Norintys turėti aparatą, bet sutaupyti šią sumą, teoriškai gali laimėti šį maršrutizatorių. Bet tik teoriškai, nes praktiškai aš dar nesugalvojau, kaip tai padaryti – atiduoti už komentarą atrodo tiesiog nepadoru ir (man atrodo) nuvertina gerą ir brangų produktą. Reikės sugalvoti kokį nors konkursą.