Šiandien spaudžiau labai daug reklamų. Tiek skydelių, tiek ir teksto reklamų Google paieškos rezultatuose. Užsienietiškose svetainėse nevengiu paspausti reklamų, jei sudomina žinutė. Kartais apsigaunu, bet šiaip esu atradęs ne vieną įdomų dalyką tokiu būdu. Tačiau šiandien ko gero pirmą kartą gyvenime tai dariau lietuviškose svetainėse. Žmonės, man atsivėrė akys! – Net interneto reklama Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi kaip dangus ir žemė.
Nežinau, ar esate kada nors paspaudę lietuviškos reklamos skydelį. Jei esate, atsiprašau už žinomų dalykų pasakojimą – tiesiog man pačiam tai buvo stulbinantis atradimas. Jei nesate niekad to darę, iškilmingai pristatau lietuviškos reklamos internete ypatumus:
- Daugybė firmų, dedančių savo reklamas internete, tame internete nieko neveikia, o kartais net neturi funkcionalios svetainės.
- Net jei firma, besireklamuojanti prie Google paieškos „šviestuvai“, turi savo svetainę, joje būna sudėti tik paiki šviestuvų paveiksliukai be jokios informacijos, be kainų ir be galimybės juos įsigyti internete.
- Skydelyje pateikiama „vilionė“ neturi jokio atsako jį paspaudus – labai dažnai esi tiesiog įmetamas į pagrindinį svetainės tinklalapį su nutylėta, bet aiškiai menama komanda „susirask pats tolesnę informaciją, jei tau taip reikia“.
- Dalis reklamos skydelių veda į nerandamus „404″ tinklalapius (!!!).
- Tik maždaug dešimtadalis visų besireklamuojančių skydelių pavidalu turi ypatingą pasiūlymą tiems, kas jį paspaudė. Nė vienas nesuteikė jokios papildomos nuolaidos, nors internete rastas klientas jiems sutaupė krūvą pinigų.
- Pavyko surasti vos porą reklamų, kurios buvo specifinės ir pritaikytos internetui. Visos kitos lygiai taip pat sėkmingai galėjo būti šiukšlėmis mano realioje pašto dėžutėje.
- Labai retai pasitaikė, kad reklama vestų tiesiogiai prie veiksmo – pirkimo ar užsakymo. Dažniausiai reikalingi papildomi veiksmai, įskaitant fizišką apsilankymą parduotuvėje ar kur kitur.
Aš visiškai apstulbęs ir priblokštas. Kai blokuoji reklamas ar pakenti tik gerai pažįstamose svetainėse, gali apgaudinėti save apie vietinės rinkodaros efektyvumą. Kai susiduri su tuo realiai…
Kam verslas apskritai mėto pinigus reklamai internete, jei ta reklama yra visiškai nepritaikyta internetui, neišnaudoja jo galimybių, o ir pats verslas tam yra nepasiruošęs? Mados reikalas? Reklamos agentūrų užkalbėjimai? Tiesiog būtinybė išleisti numatytą „biudžetą“ tinkamai nepasiruošus?
Su tuo pačiu susijęs, dar platesnis klausimas: kam verslui reikalingos neveiksmingos svetainės internete? Tokios, žinote, 1994-ųjų laidos „vizitinės kortelės“ (į kurias veda 9 iš 10 reklamos nuorodų)? Ką aš turėčiau tokioje svetainėje veikti – grožėtis firmos pastatu ar nuotrauka skyrelyje „mūsų kolektyvas“? Kaip toks marazmas tebėra gyvas šiandien?
Daug neatsakytų klausimų ir vienas griežtas patarimas visoms verslo bendrovėms turinčioms ar ketinančioms turėti savo svetaines internete: nekurkite nefunkcionalių svetainių. Jei esate prekybininkai, jūsų svetainė turi parduoti. Jei teikiate paslaugas, aš jas turiu gauti jūsų svetainėje. Jei gaminate, aš turiu gauti visą informaciją apie jūsų gaminius jūsų svetainėje. Visais kitais atvejais jūsų buvimas internete yra beprasmis, kaip ir to buvimo reklama.
18 Comments
Aš manau, kad tokios reklamos labiau ne reklamos agentūrų, bet labiau reklamuojamų prekių/paslaugų savininkų primytuvokas mąstymas: „svarbu reklamuotis – nesvarbu kaip“. Žinoma, aš suprantu kai taip elgiamasi taupant resursus. Tačiau kodėl pvz. Hostex.lt su krūva pinigų taip keistai reklamuojasi? Svarbu, kad baneriukas suktųsi, bet nesvarbu kur…
Tiesa, kas liečia kad užsienyje mažiau prastų reklamų. Aš manau, kad tik šiek tiek… per rodomas Gmail’e tekstines reklamas nekartą man teko pakliūti į anglakalbes svetaines su kuriomis pagal dizainą net ir iš lietuviškų nežinau, ką galima būtų panašaus rasti… Tiesa, dar ir kažkokiame užsienio blog’e neseniai man teko skaityti kažką panašaus…
Manau, kad reklamos atspindi Lietuvos verslo požiūrį į Internetą. Yra nemažai neblogų Interneto produktų, šiek tiek idomios ar naudingos reklamos, bet iš savo patirtis galiu pasakyti, kad daugybės bėda yra tame, jog sprendimus, kokia bus Interneto svetainė ar reklama, priima žmonės, kurių kompiuterių raštingumas yra analogiškas 1-2 klasių išsilavinimui.
Žmonės, kurie užsako, vertina ir tvirtina tokius dalykus, visiškai nenutuokia kaip tai turėtų atrodyti ir kas yra gerai, o kas blogai. Aš pvz nesuvokiu, kaip kraupius kraupios kokybės paveikslėlius prikabina visi didieji Lietuvos naujienų portalai. Tačiau kelis kartus paklausus žmonių, kurie tai daro, „kodėl?“ – jie atsako klausimu, kuris viską paaiškina „O kas čia negerai? Reikia paveiksliuko – yra paveiksliukas.“. Bėda ta, kad žmonės dirba darbą, kurio neišmano ir tiesą sakant dažnai nelabai ir siekia išmanyti.
Paprasčiausia tiesiog yra daryti taip, kaip darei jau nuo neatmenamų laikų, o kai atsiranda kažkokie velnio kompiuteriai ar Internetas, tai kuo mažiau su jais turėsi bendro, tuo lengviau nueisi į dangų :)
Toks požiūris manau yra viena pagrindinių Lietuvos bendro atsilikimo priežasčių.
O atsakymas būtų ypatingai paprastas: visi kalba apie reklamą, bet niekas nekalba apie konversiją – lankytojo tapimą klientu. Beje, nei textads, nei adclick net neturi įrankių konversijai pamatuoti. O beje, kas iš lietuviškų reklamos tinklų turi?
dėl „nefunkcionalių“ puslapių.
nesutinku, kad geriau jokio puslapio, nei tiesiog „vizitnė kortelė“. įmonių kataloguose dažniausiai duodamas tik vienas tel nr, nėra nuorodų, kaip rasti saloną etc. dažniausiai šie dalykai būna gerokai išsamesni tose „vizitinėse“ svetainėse. taip pat jos dažniausiai gerai randamos per google su paieškos žodžiu – įmonės pavadinimu.
dėl vieno dalyko sutinku vienareikšmiškai: į tokias svetaines investuoti reklamuojantis, yra absurdas :)
del nefunkcionaliu svetainiu irgi nesutinku, gerai jog isviso tokie puslapiai kuriami, nes kitaip puses ieskomu imoniu taip ir nerastum. Pvz, ieskau kas tekintu motociklo variklio cilindrus, realiai, tokia imone kurioje dirba keli saltkalviai savo svetaineje, tikrai negali nieko parduoti internetu, nes ji pardavineja paslaugas, ne prekes. Beto tos paslaugos neimanoma niekaip uzsisakyti, bet vistiek naudinga rasti tokios imones pusali, ieskan google, nes kitaip net nezinotum jog tokia yra. Tokie puslapiai skirti ieskantiems tam tikru paslaugu, o ne siaip binzinejantiems po interneta. Zinoma dazniausiai Lietuviskos reklamos baneriai, buna banalus ir mazai informuojantys.
Tokios iš pirmo žvilgsnio nefunkcionalios reklamos, didina brendo žinomumą, jeigu tau nuolatos į galvą kals kokį logo, užrašą, tu norom nenorom prisiminsi. Ir reikalui esant pirmiausia į galvą šaus šitas išpopsintas brendas plius minus užslėpta žinutė.
Moka už parodymus, tai ir galvoja tik apie banerio rodymus, rodymų skaičių ir kuo didesnį banerio rėksmingumą. Kaip TV.
Tiesa, kad kai kurie besireklamuojantys nelabai turi supratimo apie tai ką daro. Panašu, kad jų žinios apsiriboja tuo, jog reklama turi pasiekti kuo daugiau žmonių, o internetas, kaip media kanalas, gi tikrai daug pasiekia..
Ir tada gauni mailus „mūsų programuotoja padarė banerį..“ Ir tuomet jis sveria 3-4 kartus daugiau, nei vidutinis. Ir tuomet jis atrodo panašiai kaip jų svetainė. Ir tuomet užsakovas nustemba, kad galima nukreipti ne į titulinį, o į konkrečią informaciją..
Kai kuriems gal visai ir užtenka banerio mirgėjimo internautų akyse. Jis galėtų net ir niekur nevesti, tik būti su matomu logotipu, informacija apie pigių silkių akciją ar pan. Bet iš įpratimo bei norėjimo išnaudoti visas jo teikiamas galimybes, įdeda dar ir kokią nors nuorodą.
Lietuviška reklama? Nesamone. Pažiūrėkim į gana stipriai reklamuojamą Omnitel.. Gal kas nors zino kas kiek laiko pas juos atnaujinamas tinklapis? Bent jau aš randu ten kokių pusės metų senumo info…
Bene pirmas blaivus lietuviškos interneto reklamos kultūros įvertinimas. Svarbus, reikia apie tai kalbėti, pagaliau pasakyti, kad karalius tai juk nuogas.
Sutinku su autoriaus išvadiniu patarimu, bet nenoriu sutikti (tuo pritariu ežiukui), kad nereikia svetainių – vizitinių kortelių. Kur kas baisiau skambių žodžių ir blyksinčių vaizdų srautas be prisistatymo — įmantrus įvaizdis, sąmoningai vengiant išsiduoti, kas iš tikrųjų yra buveinės šeimininkas, ką siūlo ir ko nori iš lankytojo. Deja, tokių daugybė, tokia mada tebeplinta. Registruojant daugiausia laiko tenka sugaišti perprantant pradinius dalykus, apibrėžiant glaustą aiškų apibūdinimą, ko Gūglius ištrauka internautui nepasakys.
Tai va kodėl šiandien per paskaitą tokią reklamų baimę jutom :)
Karve, iš kur tavo patirtis, kad internete labiausiai atsilikę verslininkai? Mano patirtis byloja atvirkščiai: neskaitant pačių programuotojų ir elektronikų, pirmųjų internautų dauguma buvo privatūs verslininkai. Smalsūs, veiklūs, drąsūs žmonės. Susidomėję interneto patogumu, galimybėmis, nauda. Ne visi, bet santykinai tai ryškiai.
Deja, dabar asmeninio verslo praktiškai nebėra — viešpatauja „akcinės“ bendrovės. Ir viešosios „institucijos“. Kurių vadybininkams toli iki menamo savininko elgesio paskatų. O reklama — patogus, paprastas būdas „išplauti“ ir išsidalinti pinigams.
Juk reklama turi užsiimti ne vadovai, o atsakingi išmanantys specialistai — įtikinėtojai, artistai, menininkai. Kuriems reklama turi ne pranešti dalykines savybes, ne skelbti išrastą naujovę, o kalti tiesiai į pasąmonės geismus, užburti, pakerėti, apžavėti. „Neapgausi — neparduosi“. „Gerai prekei reklamos nereikia“ -> „Gerai reklamai prekės nereikia!“.
Pasakysiu trumpai: kokia įmonė, tokia ir reklama.
@Vladas:
Taiklus pastebėjimas. Jei kartais ir pasitaiko rasti kokią įdomiau suręstą reklamą ar nestandartinį pasiūlymą, dažnai jis būna nedidelės bendrovės, kuri iš interneto reklamos tikisi ir siekia konkrečios naudos. Patys nykiausi skydeliai būna tie, kurie įdedami didžiųjų firmų „dėl komplekto“ (kad reklama būtų ir per TV, ir per radiją, ir lauko skyduose, ir internete).
aš tai manau, kad reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje taip yra, nes tai reiškia, kad yra daug galimybių į rinką ateiti naujiems verslininkams, turintiems naujų idėjų ir konkuruoti su senbuviais. užsienyje tą padaryti būtų sunkiau.
Vakar Best Internet metu Nidas Kuberis, buvęs vienos didziausiu kūrybinių agentūrų darbuotojas, atviru tekstu pripažino, kad kūrybinės agentūros Lietuvoje yra visiškos impotentės kai kalbama apie internetą.
Tai ko norėti iš eilinio verslininko…
spaudyk tas reklamas kurios yra delfi tituliniame, o ne kazkur giliai uzkistos
Kalbant apie reklamą, ji gali turėti keletą tikslų, tokių kaip: informavimas, skatinimas, priminimas, advokatavimas. Taigi negaliu sutikti su autorium, kad reklaminė nuoroda internete visada turi nuvesti tiesiogiai prie veiksmo. Pačios organizacijos tikslas gali būti visiškai kitoks, pavyzdžiui, padidinti savo žinomumą, nurodyti savo geriausiais puses, atsakyti į konkurentų reklamą. Tai gali būti ir rSv padalinio informacinis pranešimas, gal būt tai ir yra maišoma šitame straipsnyje.