Lanva vs. 106: antras raundas

(anyjazz65 nuotrauka)

Liutauras nepatingėjo sudėlioti teisinius argumentus Lanva naudai. Negali pykti – jie tokie patys vienpusiški, kaip mano rašyti priekaištai lobistų operacijai. Su teisine kalba man, neturinčiam teisininko išsilavinimo, labai sudėtinga diskutuoti, tačiau pabandysiu. Kaip ir anksčiau, aš teigiu, kad bet kurio iš tų Lanva „pagautų“ 106 Linkomanijos narių kaltė neįrodoma arba jos išvis nebuvo.

Faktinės aplinkybės. Gal apskritai užtektų ir prieštaravimų čia, nes nė vienas iš Liutauro išvardintų dalykų nėra faktas: 1) gal būt galima teigti, kad Lanva platino Windows 7 Linkomanijos tinkle, bet iš turimų duomenų negalima teigti, kad minėti vartotojai ja keitėsi, ypač bet kokia funkcionalia jos dalimi; 2) Lanva pateikti duomenys rodo, kad vartotojai siuntėsi failus, tačiau kieno adresus ji gavo, neaišku. Formuluotė „registruoti įrenginiai atsisiuntė“ yra klaidinga, nes IP išorėje turi maršrutizatorius, o ne kompiuteris; 3) Diskai buvo nukopijuoti oficialiai leidus Microsoft (bent jau taip teigia Lanva). Nustatyti, ar pirminis kopijavimas buvo nelegalus neparsisiuntus failo yra sudėtinga, o gal ir neįmanoma.

Dėl teisinės bazės dalies neverta diskutuoti, nes 1) tai yra teisė; 2) ji nebuvo pažeista.

Subjektas arba, kitaip tariant, ar IP ir siuntėjo kompiuteris yra tas pats? Liutauras išdėsto daug punktų, kuriais siekiama įrodyti, kad IP administratorius (maršrutizatoriaus, kito ryšio mazgo) yra atsakingas, net jei per jį jungėsi kažkas kitas. Ryšio organizacijos gali tam samdyti specialų personalą ir diegti apsaugos priemones, žmonėms gi parduodami masinės gamybos produktai, kurie ne visada turi sukonfigūruotą apsaugą nuo įsilaužimo ar prisijungimo iš išorės. Kai kuri įranga, pvz., Fonera, yra tyčia atvira bent jau to paties tinklo vartotojams. Ne vienas tinklaraščio autorius yra aptikęs ir aprašęs nerakintą kaimynų prieigą, kiti gi geranoriškai dalinasi savo interneto jungtimi. Čia reikėtų atsižvelgti į tai, kad asmeninių sistemų ir ryšio mazgų saugumo pažeidimas nėra nei išimtinis, nei netgi retas dalykas – saugumo specialistai teigia, kad pasaulyje yra keliasdešimt milijonų kompiuterių, kuriuose įdiegti virusai platina el. pašto šiukšles, naudojami failų perdavimui ir pan. (botnetai).

Liutauras rašo, kad šioje srityje nėra teisinės patirties. Lietuvoje gal ir nėra, tačiau galima pacituoti šiomis dienomis Danijos kovos su piratavimu organizacijos (Antipiratgruppen) paskelbtą pareiškimą: „courts do not sentence owners of Internet connections simply because of technical identification of IP-adresses and technical recognition of files“ („teismai neteisia interneto jungčių šeimininkų vien dėl techninio IP adreso identifikavimo ir techninio failų atpažinimo“). Daugiau informacijos yra Freeform101.

Subjektyvioji pusė arba ar yra kaltė? Čia Liutauras nepateikia stiprių argumentų. Jei teismas teistų pagal išankstinę nuomonę ir be įrodymų („Visi Linkomanijoje yra piratai“, „Microsoft internetu programų neplatina“ (!!!) ), tai ši dalis būtų suprantama. Bet! Microsoft platino ir platina programas, įskaitant Windows OS internetu. Geras pavyzdys – šiandieninis Milvio rašinys apie (tikiuosi legaliai) parsisiųstą Windows 7 Enterprise. Taigi Windows 7 platinimas internetu vyksta ir dabar, todėl išankstinių vartotojo žinių apie tai, kuri versija (Ultimate negalima, o Enterprise galima?) yra potencialiai legali, o kuri ne, siuntimo metu, dar prieš peržiūrint licenciją, gali ir nebūti.

Liutauras taip pat teigia, kad vartotojas turi žinoti, kad Microsoft produktus galima siųsti tik iš kūrėjo svetainės. Tai irgi klaida. Beveik visa programinė įranga platinama daugybėje įvairiausių serverių: specializuotų programų archyvų Tucows, Download.com ir t.t. Netgi didelės firmos stambių siuntinių distribucijai naudoja serverius-tarpininkus, nuomodamos jų tinklą iš Akamai ar pan. Kadangi Microsoft specialiai apie tai nėra perspėjusi, tai vartotojas gali rinktis sparčiausią ir patogiausią jam sprendimą.

Čia nederėtų pamiršti ir to, kad torrentai yra pagrindinis Linux OS platinimo kanalas (oficialus). Operacinių sistemų diegimo failai yra labai dideli, todėl torrentai naudojami dėl spartos. Vartotojas negali žinoti atskirų firmų politikos konkrečių svetainių atžvilgiu, juo labiau, kad mato Windows platinamą internete įvairiausiais būdais.

Objektas arba ką siuntėsi žmonės? Šis klausimas dabar atrodo įdomiausias. Jei imsiu Liutauro argumentus ir panaudosiu juos priešinga kryptimi, tai gausiu štai ką: „Kaltinami piratavimu 106 asmenys siuntėsi Microsoft legaliai šiam tikslui perduotą ir Lanva legaliai mainams ir siuntimui patalpintą programinę įrangą“. Tai kuo jie kaltinami?

Liutauras skuba suteikti visas teises taip elgtis Microsoft ir Lanva, bet ne vartotojams. Ak, na taip – sutinku, vartotojai negalėjo žinoti, kad būtent ši versija platinama su Microsoft leidimu. Bet kodėl jie, nepamatę, kas yra siuntinyje, vos iš kelių bitų parsisiųsto fragmento turėjo nustatyti, kad tai yra nelegaliai platinama versija? O jei viduje būtų buvusi Windows 7 Enterprise, per klaidą pavadinta Windows 7 Ultimate? Tuomet būtų tik procedūrinis pažeidimas (siųsta ne iš to serverio), ar ne?

Dar smagiau šioje vietoje dėl žalos. Žala, patiriama dėl failų mainų apskritai, yra atskiros diskusijos dalykas, tačiau šiuo konkrečiu atveju kažin, ar buvo patirta žala apskritai, nes viskas vyko sąmoningai, su Microsoft leidimu. Platintos programinės įrangos, net jei ja kas pasinaudotų, serijos numeris veikiausiai buvo netikras arba įtrauktas į blokuojamus („blacklisted“). Teismas turėtų nustatyti, kad tokia programa neįmanoma naudotis ir neįmanoma turėti iš jos nei komercinės, nei nekomercinės naudos.

Objektyvioji pusė arba tai kaip vis dėlto iš tikrųjų? Aš lieku prie savo nuomonės, kad Lanva policijai perdavė duomenis be reikalo ar išvis nepagrįstai. Jei nepakanka ankstesniame ir šiame rašiniuose išdėstytų argumentų, tai galėsime pratęsti toliau, bet aš siūlau atsižvelgti į keletą svarbių dalykų:

1. Teisinė praktika su IP ir failų vardų perdavimu kaltinant piratavimu Europos Sąjungos šalyse yra. Tokia informacija pripažinta nepakankama.
2. Europos Sąjungos Parlamentas ir Europos Taryba yra priėmusi sprendimą dėl pažeidimų internete ir interneto atjungimą už juos. Tai ne visai tiesiogiai susiję, tačiau verta pacituoti: „Interneto tiekimas vartotojui galės būti apribotas tik tuomet, kai tokia priemonė proporcinga ir „būtina demokratinėje visuomenėje“, atsižvelgus į nekaltumo prezumpciją ir žmogaus privatumą bei pritaikius sąžiningą nešališką procedūrą, pagal kurią vartotojas būtų išklausytas ir galėtų laiku apskųsti sprendimą.“
3. Microsoft šioje vietoje galėtų būti apkaltinta nesąžingumu, nes pati patalpino Windows 7 torrentų tarnyboje, praėjus labai neilgam laikui po to, kai nutraukė oficialų bandomosios versijos platinimą. T.y. panašu į tai, kad ji spendė spąstus, tikėdamasi, kad į juos įklius ne tikrieji piratai, o vartotojai, kurie tikėjosi parsisiųsti legalią bandomąją versiją, tačiau pavėlavo.
4. Lanva gali būti apkaltinta (tai nurodo ir Liutauras) pažeidusi Linkomanijos svetainės taisykles, neteisėtu būdu gavusi privačią uždaro tinklo vartotojų informaciją. Reikėtų teisiniu aspektu įvertinti ir Windows 7 kopijavimo/platinimo faktą. Nors Microsoft leidimą davė, tačiau abejoju dėl tokio veiksmo legalumo panaudojant jį kaip operatyvinės veikos dalį (man regis, tai yra valstybės teisėsaugos institucijų prerogatyva).

Na ir galiausiai – mano prisipažinimai:

Nesu piratas ir tiesiogiai su jais nesu susijęs. Nesisiunčiau Windows 7 ir apskritai esu ją matęs tik Microsoft stende kelias minutes. Visada perku visą man reikalingą programinę įrangą. Esu legalus trijų Windows OS vartotojas (Windows Vista Home Premium, Windows Vista Home Premium OEM, Windows XP Professional OEM).

Rašau ir ginčijuosi su Liutauru ir kitais dėl to, kad tikiu, jog skaitmeninių failų mainai yra tobulas programinės įrangos ir skaitmeninės informacijos platinimo mechanizmas, kad priemonės, skirtos atskiroms programoms apsaugoti yra nukreiptos visų pirma prieš legalų vartotoją, kenkia visoms programoms, platinamoms internete ir sudaro prielaidas tokių organizacijų, kaip Lanva, piktnaudžiavimui suteiktomis teisėmis.