Laisvas balsas iš Kubos

Trumpa priešistorė: rinkdamas kolegų prenumeratų sąrašus ir ieškodamas dar neatrastų tinklaraščių, Pauliaus sąraše radau lietuvišką projektą apie Kubą „Generacion Y“. Užsiprenumeravau jį ir pradėjau skaityti nė nežinodamas ypatingos šio tinklaraščio istorijos. Vėliau, kai paminėjau vieną įrašų Blogoramoje, apsikeitėme laiškais su Paulium, ir dabar labai džiaugiuosi galėdamas čia patalpinti jo pasakojimą. Tai proga sužinoti daugiau apie tai, ką gali tinklaraščiai…

Blogas „Y karta“ – pasakojimai apie Kubą iš vidaus

„Laisvės sala“ – ne tokia jau ir laisva

Kuba – šalis, kuri mums asocijuojasi su saule, jūra, salsos ritmais, gerais cigaras ir dar geresniu romu, mulatėmis ir socializmo nostalgija. Tikras rojus turistams, šimtais traukiantiems į šią „laisvės salą“, kurioje laisvės jos piliečiams jau seniai nebėra. Kubiečiai jau penkiasdešimt metų gyvena neva socialistinėje sistemoje ir neva laisvoje šalyje. Režimas laikosi ant represinio aparato pamatų.

„Freedom House“ 2008 metų įvertinimu, pagal Spaudos laisvę Kuba lenkia tik Birmą, Turkmėnistaną ir Šiaurės Korėją. Nepriklausomi žurnalistai sėdi kalėjimuose, o bet kuris bandymas leisti „samizdatą“ griežtai baudžiamas. Tačiau prieš metus Kuboje atsirado naujas reiškinys – blogerių judėjimas. Nors interneto prieiga Kuboje yra labai brangi ir ribota, tai nesutrukdė greito šio reiškinio plitimo visoje saloje. Blogosfera tapo labai svarbia laisvos viešosios erdvės alternatyva.

Pradininkė – „Y kartos“ atstovė

Šio judėjimo pradininkė yra Yoani Sanchez, kurios blogas „Y karta“ per labai trumpą laiką susilaukė labai daug skaitytojų dėmesio tiek salos viduje, tiek užsienyje. 2008 metų pradžioje jai buvo skirta Ortega y Gasset premija už žurnalistiką, tuomet (2008 vasario pabaigoje) jos blogas buvo pradėtas cenzūruoti, ir prisijungti prie jo iš Kubos nebeįmanoma. Tačiau šis apdovanojimas ją pakėlė ant bangos ir Yoani tuo pasinaudojo, kad galėtų kuo daugiau papasakoti apie tai, kas vyksta jos šalyje, pritraukti daugiau tarptautinio dėmesio. Jai nebuvo leista išvykti iš Kubos atsiimti apdovanojimo.

Kodėl „Y karta“? – Taip Yoani vadina savo kartą, žmonės gimusius septyniasdešimtaisiais ir aštuoniasdešimtaisiais. Visus juos vienyje tie patys patyrimai ir tuo metu populiarūs vardai prasidedantys Y raide. Be to, ši karta yra pakankamai subrendusi, ir, autorės nuomone, galėtų imtis iniciatyvos ir pakeisti režimą.

JAV savaitraštis TIME įtraukė ją į 100 įtakingiausių žmonių sąrašą. Jos blogas yra stulbinamai populiarus, kiekvienas įrašas susilaukia apie 2000 komentarų ir jau yra laimėjęs keletą tarptautinių tinklaraščių konkursų. Kuboje „Y karta“ skaitoma ne internete, žmones ji pasiekia kitomis formomis – kompaktiniuose diskuose arba kitose laikmenose. Sunku įvertinti, kiek skaitytojų tekstai pasiekia tokių būdu, bet atrodo, kad daug, nes žmonės pažįsta Yoani, stabdo ją gatvėje, dėkoja, o tie kurie neišdrįsta prieiti, tiesiog pritariamai linkčioja.

Savitas stilius

Yoani yra filologė, jos pasakojimai (įrašai) labai literatūriški, tai trumpos istorijos, šmaikščios ir kandžios įžvalgos, provokacijos ir metaforos apie Kubos kasdienybę, sistemos absurdus, žmonių santykius ir socialinius reiškinius, viltis ir nusivylimus. Ji negaili kritikos nei valdžiai (dėl absurdiškos politikos ir laisvių trūkumo), nei patiems kubiečiams — dėl abejingumo, prisitaikėliškumo, baimės, melo, dviveidiškumo.

Yoani jau metus yra „akla blogerė“, ji pati negali matyti ir redaguoti savo blogo, tai daro užsienyje gyvenantys jos draugai, dauguma iš jų jau ir bendražygiai.

Galima skaityti ne tik ispaniškai

Ilgainiui atsirado ir blogo vertimai į kitas kalbas. Yoani, jausdama daugybės žmonių paramą sugalvojo, kad puiki proga pasiekti auditoriją būtų versti jos tekstus į kitas kalbas. Ji tiesiog kreipėsi į savo draugus užsieniečius prašydama prisidėti prie „Y kartos“ ir ją išversti į savo kalbą. Taip atsirado būrys draugų verčiančių „Y kartą“ savanoriškai, tarp kurių buvo ir viena lietuvė mergina, kuri dabar pildo lietuvišką jo versiją.

„Kodėl aš verčiu blogą? – Prieš vykdama kelionės ieškojau alternatyvios informacijos apie tai, kuo iš tikrųjų gyvena kubiečiai, bene daugiausia geros informacijos radau tinklaraščiuose rašomuose iš Kubos, jie net „sukabinti“ ant tos pačios platformos (www.desdecuba.com) kuri vadinasi „Desdecuba“ (vertimas – „iš Kubos“). Susitikau su Yoani Havanoje, ji man parodė tikrą kubietišką realybę. Po to palaikėm ryšį. Po kiek laiko ji man parašė laišką prašydama versti blogą ir į lietuvių kalbą. Aš sutikau, norisi kad ir lietuviai sužinotų, kokia yra Kubos realybė…“ – sako ji.

Paulius