(just.Luc nuotrauka)
Spauda gyvena sunkų metą. Iš dalies – kaip ir mes visi, tačiau jei mes po metų ar dviejų tikimės, kad viskas grįš į senas vėžes ir prasidės ekonomikos kilimas, tai spaudai tokia pati perspektyva nežadama vien dėl kelio gale laukiančios interneto ir bendruomeninių tekstų jame giljotinos. Na štai – ėmiau ir pripažinau, kad jau tikiu Alfa.lt portalo vadovo Virgio Valentinavičiaus prieš 11 mėnesių pasakyta mintimi, kad tinklaraščiai yra tradicinės žiniasklaidos duobkasiai. Kodėl dabar, o ne anksčiau? Iš dalies dėl to, kad apie sunkią finansinę padėtį ir gelbėjimo planus prakalbo net patys didžiausi (The New York Times, pavyzdžiui), iš dalies dėl to, kad supratau, jog laikraščiai miršta ne dėl to, kad atsiranda kažkas geriau už juos – jie miršta, nes internetas, būdamas (subjektyviai) menkesnės kokybės, savo informacijos mase pakankamai atskiedžia tradicinės žiniasklaidos vertės suvokimą, kad ši nebegalėtų išsilaikyti. Tuojau bus aiškiau…
1 duobkasys – kompiuteris. Laiko, praleidžiamo prie kompiuterio ar kitų elektroninių įrenginių, ir laiko, praleidžiamo be jo, santykis visą laiką kinta pastarojo nenaudai. Ne tiek dėl to, kad žmonės vietoje 8 valandų praleidžia 12 ar daugiau valandų prie kompiuterio, kiek dėl to, kad vis daugiau žmonių pradeda naudotis kompiuteriais. Prieš 10 metų šeimoje aš vienas iš trijų intensyviai naudojausi kompiuteriu, prieš 5 metus – du iš trijų, šiandien – visi trys šeimos nariai turi po kompiuterį ir bent dalį dienos praleidžia prie jo. Mano mamai 80+ metų – ji kasdien prie AK praleidžia bent valandą ar dvi.
2 duobkasys – laikas. Kadangi didėjantis kompiuterio vartojimas vis mažiau laiko palieka „analoginiam“ gyvenimui, tai žmonėms tenka spręsti, kas jame yra svarbiau ir perskirstyti turimą laiko resursą. Aktyvus sportas, sveikatingumo dalykai, bendravimas su namiškiais, draugais, pirkiniai, spektakliai, filmai kino teatruose, koncertai, knygos – visa tai, stokojant laiko, dažniausiai laikoma didesniu prioritetu už laikraštį ar žurnalą.
3 duobkasys – darbas. Tokia darbo diena, kuri tradiciškai prasidėdavo nuo kavutės, laikraščių ir paplepėjimo su bendradarbiais ima nykti. Ypač versle, kur darbdavys nesupranta, kodėl jis turi apmokėti tokias „prastovas savišvietai“. Gal valstybinėse įstaigose tai dar likę, bet ir ten rytai vis dažniau prasideda nuo dalykinių susitikimų, skambučių ir produktyvaus darbo. O kai dar karpomi biudžetai…
Padarykime pauzę ir dirstelėkime dar kartą į išvardintus faktorius. Nė vienas iš jų nepriklauso nuo pačios spaudos – t.y. ji negali pakeisti vyksmo, kaip negalėjo pakeisti pakinktų arkliams gamintojai, Fordui paleidus pirmąjį konvejerį. Joks taupymas, gamybos kaštų optimizavimas, kainų mažinimas ar papildomų paslaugų teikimas nepadės.
Konkurentai: interneto portalai ir patys žmonės (tinklaraščiai). Pirma klaida, kuri daroma lyginant tradicinę spaudą (ir žiniasklaidą apskritai) su internetu, yra kokybės lyginimas. Neva laikraščiai niekada neišnyks, nes juose yra „mūsų korespondentas rašo iš Bagdado“, kai daugelis portalų ir, žinoma, tinklaraščiai tokių resursų, profesionalų ir patirties neturi. Žinoma, neturi – bet jie turi būdus savaip patenkinti skaitytojo žinių poreikį: interneto portalai keičiasi tarpusavyje rašiniais ir aktyviai naudoja trumpus žinių agentūrų pranešimus, o tinklaraščiai, nesistengdami centralizuoti žinių, tą funkciją palieka RSS agregatoriams (Google Reader ir pan.). Kadangi tinklaraščius rašo milijonai, tai visada gali rasti žmogų, kuris gyvena Badgade ir apie jį rašo. Jis gal nėra profesionalus žurnalistas, bet jo tekstai atlygina vietos specifikos išmanymu, nuoširdumu, aktualumu ir visiškai nieko nekainuoja.
Staiga paaiškėja, kad ta išliaupsinta (save išliaupsinusi?) spauda yra visiškai pakeičiama, o jos deklaruojamos vertybės, net kai jų laikomasi, turi pakaitalus. Redakcijos atranką ir kokybės kontrolę keičia bendruomeninės rekomendacijos ir socialinių reitingų sistemos. Analizę ir tyrimus keičia tinklaraščių nuomonės ir paieškos mechanizmai. Operatyvumas seniai palaidotas paprastų įvykių liudininkų su fotografuojančiu telefonu ir Twitter paskyra. Netobuli pakaitalai, bet daugeliui žmonių jie yra pakankamai geri, įvertinant tai, kad yra greitai, patogiai pasiekiami ir nieko nekainuoja.
Kitas virsmas, ilgainiui paliesiantis ir portalus, yra šaltinių decentralizacija. Portalai kol kas imituoja mirštančią spaudą, valdydami (pirkdami) žinių šaltinių informaciją ir saugodami savo srautą visokiais „griežtai draudžiama be redakcijos leidimo raštu…“. Tas dalykas jau irgi su kvapeliu. Pirmieji eksperimentai su bendruomeniniais tekstais jau prasidėjo, ateityje jie vis intensyvės. Kiek laiko mus skiria nuo tinklaraščių agregatoriaus, galinčio atstoti portalą? Anglų kalba tokį sudėti galima šiandien. Lietuvių kalba – reikės metų kitų, nes kai kurios nišos dar yra likusios be dėmesio. Ir vėl – klys tie portalai, kurie manys, kad juos išgelbės „kokybė“. Jau dabar esminis jų traukos taškas nėra rašinių kokybė, o patogumas ir diskusijos (kokios nekultūringos jos bebūtų).
Ta decentralizacija yra esminis žiniasklaidos virsmo dalykas. Šiandien techniniai dalykai, srauto, serverių kaina dar varžo invididualias garso ar vaizdo transliacijas per internetą. Bet mes labai nebetoli didelės grėsmės ne tik spaudai, bet ir radijui bei televizijai. Kaip tekstai internete tapo „spauda be spaudos leidimų“, taip garso transliacijos ir laidos internete, sukurtos atskirų žmonių, taps radiju ir televizija be RRT padalintų dažnių. Ne taip jau toli ta diena, kai valdžia atsibus be licencijuotų ir prižiūrimų komunikacijos kanalų. Ir kas tada? Kažkam – košmaras. Pati visuomenė bus „suvalgiusi“ žiniasklaidą. Visi mes būsime tapę medijų piratais…
25 Comments
Mano tėvas turi lapį, bet praktiškai namo niekad net nesineša, darbe tik brėžiniams peržiūrėt naudoja.. o namie ir toliau prenumeruoja visą makulatūrą ir prie jos praleidžia tikriausiai 5x nei prie PC. :D
Pensininkai tikrai pastebėjau, kad yra tokie hardcore gameriai, kai iki vakaro pliekia kortom online su kitais pensininkais. Man tai jie tokie juokingi su tais kortų game.. :DD
daug teisingų minčių. o dar jeigu atkreiptume dėmesį į tai, kad laikraštis nėra vien tiktai informacijos skleidimo priemonė, o daugiau įrankis įvairiausio plauko intrigose ir politinėje kovoje ir pasitaiko kad „užsidirba“ šantažuodamas (pvz. „sumokėk kad nepaskelbčiau šios info“), tai ta jų mirtis manau yra neišvengiama ir savalaikė.
įdomus straipsniukas, o šantažavimas gali sėkmingai vykti ir decentralizuotoj žiniasklaidos sistemoj, be to gali atsirasti kas išmoks tokią sistemą suvaldyti ir pasinaudoti :)
@Andrius laisvai gali. O kas dėl suvaldymo: na įsivaizduokim ateitį, kad blogeriai jau įleidžiami į visas Seimo, Vyriausybės etc. preskonferencijas. Bet tik su leidimais. O leidimai išduodami tik tiem kas rašo „teisingai“, o visiem kitiem „Sorry visos vietos jau užimtos“.
Aš nemanau, kad periodinė spauda mirs. Tiesiog ji transformuosis į labiau išskirtinesnę. Tas išskirtinumas tai nebus kažkoks žurnalistas iš Bagdado. Tai bus kažkokia įdomi informacija, kurios negalėsi rasti prieš tai niekur kitur. Norėdamas pirmas su tokia info susipažinti – niekur nesidėsi pirksi tokius leidinius. :) Žinoma, kyla klausimas, kas tai turėtų būti per info. Atsakymas? Spėju, kad per ateinantį penkmetį sužinosime kas tai… :)
@MekDrop
Manai, kad tai pasiteisins? Įkuriu žurnalą „Elito-grafija“, surenku talentingiausius, pasirašau sutartis, draudžiančias kitur skelbti savo mintis, moku didelį honorarą ir švilpauju sau leisdamas mėnesinį žurnalą po 25 litus? O koks bus jo tiražas? Ar autoriams užteks tavo tūkstančio skaitytojų mainais į šimtus tūkstančių internete? Šiais laikais žmonės sveria ne tik pinigus, sveria reputaciją ir minčių sklaidą. Aš ir dabar per mėnesį internete randu pakankamai kokybiškų, įžvalgių, analitiškų, kabinančių, literatūriškų kūrinių, kurie sudėti į „gliancą pobrangiai“ galėtų konkuruoti su bet kuriuo žurnalu.
Ne, neišdegs… Ir vėlgi – mes grįžtam prie kokybės diskusijos. Tai klaida. Kokybė neišgelbės spaudos.
stiprus rašinys!
Pas Džiugą ne vien kiekybė (kaip daugeliui gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio), bet ir kokybė. Jei visų blogerių straipsniai būtų kaip šis, tradicinės spaudos niekas nepasiilgtų.
Jei viskas vystysis taip kaip aprašyta, manau, atsiras niša žinių (kokybiškų – čia tiems, kuriems atrodo, kad Delfis ar pan. taip daro) surinkimui ir pateikimui vartotojui. Šitoj vietoj vėl atsiranda jau minėta problema dėl informacijos valdymo ir manipuliavimo ja. Kita vertus, vartotojui jau dabar sunku atsirinkti naudingą ir tikrą informaciją (gal kaip Džiugas sako visuomenė tą sureguliuotų, bet procesas man atrodo per daug inertiškas).
Ir pabaigai: nepamirškit to malonumo, kai šeštadienio rytą prie kavos pavartai laikraštį, popierius yra mieliau :)
@MekDrop
Ir kokia informacija, kurios negalėsi rasti niekur kitur, tai bus? Pvz?
Tikrai smagus įrašas. Ačiū. Sutinku, kad spaudai bus ne kas (dėl to daugelis laikraščių pereina į web, taip pat spausdina „blogeriškas“ naujienas ir pan.). Dėl radijo ir teliko, čia dar tolokai turėtų būti – vis dėlto tekstu, garsu ir vaizdu perduodamos informacijos dydžiai (t.y. vieno txt ir vieno video) gerokai skiriasi. Kol neatsiras super truper laidi technologija, tol turėsim palaukti… Nors youtube’as jau irgi ima valdyti. Ž0, visko gali būti. Visko.
Norėčiau priminti apie dar vieną išeitį spaudai.
Kaip jau esu rašęs, spauda šiais laikais yra praktiškai vienintelė žiniasklaidos priemonių rūšis, kurios produkcijos kiekis apskaičiuojamas ir pagaminamas iš anksto, bandant atspėti, kiek vartotojų ją nupirks.
Riziką bandoma mažinti prenumerata, maža kaina (arba jos nebuvimu), nuolat save reklamuojant, ieškant tokių temų, kurios priverstų žmogų nusipirkti tą laikraštį, etc.
Išeitis galėtų būti savitarnos laikraščių spausdinimo mašinos. Leidėjams nereikėtų iš anksto gadinti popieriaus. Reikiamą tiražą reguliuotų pati rinka – prie automato priėję skaitytojai patys atsispausdintų sau reikalingą kiekį: nebūtinai visą laikraštį, galbūt tik atskirą sudominusį priedą ar puslapį. Spausdinimo mašinos monitorius viliotų aktualiausiomis temomis, o pardavėjai išvengtų tokių skaitytojų, kurie viską perskaito dar parduotuvėje.
Būtų išspręsta ir operatyvumo problema, nes būtų galima nuolat atnaujinti laikraščio tekstus, todėl spauda nepraloštų internetui ar radijui. Be to, žmogus rankose galėtų laikyti popierių – tai, kuo laikraštis pranašesnis už virtualią žiniasklaidą. Trumpai tariant, turėtume beveik optimalų spaudos ir interneto portalo derinį.
Plačiau čia: http://cibulskis.blogspot.com/.....audai.html
@cgedas
Idėja įdomi ir teoriškai sprendžia kai kurias problemas, bet ji remiasi tuo, kad vien už popierių rankoje žmogus sumokės didelius pinigus. Tam, kad ji būtų gaji, spausdintuvų reikia daugiau nei dabar yra bankomatų. Kas iš spaudos magnatų galėtų aprėpti tokias investicijas, jei net bankai kooperuojasi (DnB Nord/SEB, Danske/Nordea/kažkas) statydami bankomatus? Kadangi produkcijos kainos nebegalės mažinti didelė ofseto mechanizacija, kadangi aparatų priežiūra, valymas, popieriaus ir dažų pildymas (dažnas, nes aparatai dideli negalės būti) didins savikainą, laikraščio atspausdinimas kainuos gal 15 Lt šiandienos kainomis. Ir užtruks (šeštadieninės laidos) apie valandą. Kas pirks?
OK. Aš suprantu, kad kalbi apie tolimos ateities viziją, kai technologijos išspręs daugybę mano surašytų kliūčių. Bet spauda mirs iki tol. :) O suvenyrinių leidinių, norintiems rankose palaikyti popierių, visada bus atitinkamose parduotuvėse.
Nemanau kad artimiausius 50 metu popierine spauda mirs. Kazkaip prognozuojant ateiti pamirstama kad Lietuvoje jau dabar apie trecdali gyventoju yra pensininkai, ir visuomenes senejimo tendencija dides toliau. O pagyvene zmones nera imlus naujoms technologijoms ir didzioji dauguma jokiais internetais nesinaudojo ir nesinaudos. Taip sutinku kad laikrasciai keisis, kraustysis i interneta ir ten konkuruos su naujienu portalais, taciau popierinis variantas egzisuots paraleliai.
Del blogu tai ju konkurencija laikrasciams yra niekine, bent jau Lietuvoje. Pirmiausiai del kokybes. Neskaitant kokiu 10 kokybisku blogu, like 99% yra idomus tik patys sau ar kitiems blogeriams. Juk net shio populiariausio blog’o Lietuvoje prenumeruotoju skaicius panasus i kokio Pakruojo laikrascio Auksine Varpa prenumeratoriu skaiciu :)
@Mantas
Mat kaip? Gaila, kad negalėsim po tų 50 metų susitikti ir pasitikrinti. Gal susitinkam po penkių?
Dėl pensininkų: kodėl žmogus, dabar aktyviai besinaudojantis internetu ir kompiuteriu, išėjęs į pensiją staiga turėtų tai pamiršti? Taip, pensininkų daugės, bet kartu daugės ir interneto vartojimas. Taip jau yra JAV, Japonijoje, Anglijoje, kur į soc. tinklus plūsta vyresni žmonės.
Dėl tinklaraščių: šiandien Lietuvoje yra apie 600-700 tikrai kokybiškų tinklaraščių ir jų skaičius sparčiai didėja. Bet čia irgi reikėtų žiūrėti ne į konkretų dienos skaičių, o į tendenciją. Net jei šiandien „Auksinė varpa“ turi puspenkto tūkstančio prenumeratorių, ar tas skaičius auga? Ar jis bus didesnis kitais metais?
Šiaip tai paminėčiau dar vieną duobkasį — pačius laikraščius. Ten tiesiog nebėra ką skaityti.
@cgedas
Na tik paimkim tas griozdiškas bei brangias spausdinimo mašinas ir pakeiskime elektroniniu popieriumi ir galimybe Internetu parsipūsti naujausia laikraščio numerį už protingą mokestį…
@Vienastoks – laikraščių spausdinimo savitarna turi ir daugiau „kabliukų“, pavyzdžiui, ji turėtų pakeisti reklamos rinką, panašiai, kaip DVR keičia televizijų rinką – žmonės galbūt tiesiog nesispausdintų puslapių su reklama.
Kita vertus, kažin, ar aparato išlaikymas ir aptarnavimas kainuotų brangiau už spaudos kioską, ypač jei tai taptų masinio vartojimo dalyku. O spausdintuvai irgi nėra jau tokie lėtuoliai, be to, žinoma, šiai idėjai reikia laiko:)
@Karve – bet juk elektroniniame popieriuje būtų galima skaityti ir portalus – nemokamus:)
Elektroninio popieriaus išplitimas greičiausiai ir žymėtų tą lūžio tašką, kai nugalėtojais galėtų pasiskelbti ir spaudos laidotojai, ir mylėtojai, nes tai tiesiog būtų sintezė:)
Vyksta lėtas bet atkaklus (įkainotos) informacijos virtimas (nemokamomis) žiniomis, ir prieš šitą traukinį su šakėmis nepašoksi. Popierinė spauda dar laikysis klasikinių jos naudotojų grupių sąskaita, tačiau tai bazei nykstant, pereis į virtualią erdvę, kur bandys duoti paskutinį mūšį. O po to liks tik simbiozė su portalais ir tinklaraščiais.
Čia dauguma diskutuoja apie spaudą, o aš dar norėčiau pridėti pora žodžių apie radiją ir televiziją.
Dėl radijo – tai jis turės visas sąlygas mirti tuomet, kai pigaus ir spartaus bevielio interneto ryšio padengimas pasieks bent 70% šalies teritorijos (kad žmogus galėtų klausyti savo mėgiamą kanalą)ir (svarbiausia) kuomet bus išnaikintos neva autorių teises ginančios tarnybos. Tik tuomet, kai muzika taps tikrai nemokama ir galėsi klausyti live’o praktiškai bet kur, tuomet ir radijui gros laidotuvių maršas. Žinoma galima apsieiti ir be interneto ryšio, o norimą programą įsirašyti, bet žmonės iš prigimties yra tinginiai.
Dėl televizijos truputi liūdniau. Čia prisėdęs nesumesi savo mėgiamo playlist’o. Kokybiškos (tiek techniškai, tiek turino prasme) laidos sukūrimas kainuoja daug laiko ir darbo sanaudų kurių paprasti žmonės dažniausiai neturi. Be to TV (kaip ir kinas) – tai komandinis sportas. Todėl čia turėtų būti didesnė kooperacija tarp daugelio žmonių. Taigi tokią savoką kaip nacionalinė nepriklausoma interneto TV galime atmesti. Daug didesnė tikimybė, kad televizijas pakeis tarptautiniai internetiniai „TV kanalai“ kuriami žmonių gyvenančių ir dirbančių skirtingose šalyse ir kontinentuose. Vienintelė niša kurioje galėtų išlikti nacionaliniai TV kanalai – tai operatyvus žinių pateikimas iš vietos naujinų ir įvykių kuriems būtinas operatyvumas, apie žinias, kurios greitai pasenta. Nes ne kiekvienas aktyvistas gali mest darbą ir pasičiupęs kamerą lėkti į kažkokio įvykio vietą ar spaudos konferenciją. Juolab, kad daug kur jis gali būti ir neįleistas.
@Mantas
„…Juk net shio populiariausio blog’o Lietuvoje prenumeruotoju skaicius panasus i kokio Pakruojo laikrascio Auksine Varpa prenumeratoriu skaiciu :)…“
Vienastoks yra ne kartą rašęs, kad RSS kolkas dar nėra radęs kelio į žmonių širdis. Juk RSS dažniausiai prenumeruoja tie, kas geriau išmano įvairias technologijas ir jų paskirtį. Žinau daug žmonių kuriem gali viską parodyti, paaiškinti privalumus etc. O jie užsispyrę clickins bookmarks’us ar įvedinės adresą iš atminties. Ir tai galioja ne tik vyresnės kartos bet ir jauniems žmonėms – juk standartinė reakcija į dalykus kurių nesupranti turbūt 75% yra atmetimo reakcija. Todėl tik iš prenumeratorių skaičiaus negalima nieko pasakyti. Nes jei skaitytojų būtų tik tiek kiek prenumeratorių, tai reklamos agentūros reklamą internete stumtų ne atsižvelgdamos į lankytojų kiekį (kuris yra neporgnozuojamas nei lojalumu nei pomėgiais), o tik pagal prenumeratorių skaičių – kurį gali visada žinoti ir diferencijuoti pagal visokias grupes.
Kalbant apie negyvų medžių (popierinės spaudos) mirtį įdomus yra ir technologinis aspektas (http://www.rzu.lt/?2009-02-28).
Pasinaudodamas tema norėčiau paklausti patarimo: ar yra kokios nors specialios priemonės/formatai, jei noriu savo romaną, pritaikęs elektroninėms knygoms, laisvai dalinti? Ar tik reikia sugeneruoti PDF, ar dar kas nors?
Raimundui Zabarauskui – elektroninės knygos yra daugybės formatų. Praktiškai – vos ne atskiras kiekvienais skaityklei, plius dar e-knygos telefonams ir panašiai. Kiekvienam prietaisui yra ir PC programos, kuriomis galima gaminti sau tinkančias knygas. Ko gero rtf supranta visos, o jei rtf netinka – bet kada galima kelti į txt.
Na, pasaulis vystosi netolygiai – daugelyje besivystančių šalių internetas greitas ir plačiai paplitęs tik miestuose ir miesteliuose, ir tai ten, kur gyvena jaunesni žmonės, o kur kaimai, atokios vietovės, tai toli jiems iki šito viso progreso… Taigi Vakarų Europoj, JAV spauda gal ir tikrai sparčiai nyksta, bet ne kitur…
Nors šiaip tai linkiu jai kuo greičiau arba persiorientuot, arba nusprogt :) galų gale, juokinga darosi, kai laikrašty pamatai beviltiškai pasenusias (delfyje seniai perskaitytas) žinias, verstinius str. iš interneto, surankiotus iš nemokamų šaltinių. Kodėl kas nors turėtų už tai mokėt?
Beje, teko skaityt šia tema popieriniam žurnale, kur buvo visai rimtai aiškinama, kad reikia kuo sparčiai apmokestint internetinių laikraščių, žurnalų skaitytojus, nes informacija NĖRA NEMOKAMA, piktai rašė jie :)
As tai nesuprantu kaip spauda dar gyvuoja.
Tikriausiai ji gyva tik del to, jog zmones nezino kokia neefektyvi ten yra reklama :).
laikai keiciasi, popierinius laikrascius tuoj galutinai pakeis internetiniai leidiniai, tai naturalu