(HeyRocker nuotrauka)
Skaitau šiandien Martyno Žilionio raštą, patologijų terminais padabintą, ir suprantu, kad argumentai tų, kas ragina apmokestinti žmonių savo duomenų saugojimui skirtas laikmenas, pasibaigė dar neprasidėję. Vietoje jų prasidėjo visų esamų ir išgalvotų oponentų drabstymas purvais pagal pačias liūdniausias mūsų viešojo skaitmeninio diskurso tradicijas.
Pyktis – blogas patarėjas. O kad patarėjo reikia, matosi, išfiltravus panieką ir neapykantą.
Nors apie laikmenų apmokestinimo idėjos problemas rašiau anksčiau, galima trumpai apibendrinti, kodėl ši iniciatyva veda į akligatvį:
1) Neaišku, už ką norima imti mokestį. Jei kūrinys yra legaliai įsigytas, jo pirkėjas gauna teisę padaryti savo reikmėms kopijas nemokamai (paskaitykite programinės įrangos sutartis ar pakalbėkite su pačiais autoriais – ar atsiras muzikantų, aktorių ar fotografų, kuries sakys, kad nori papildomo mokesčio už kopijas, jei jų kūrinys jau įsigytas ir apmokėtas?). Jei kūrinys įsigytas nelegaliai, laikmenos mokestis niekaip negali kompensuoti šios kopijos. Jei netikite, pasiklauskite LATGA-A teisininkų.
2) Neįrodyta, kad atmintinės yra naudojamos svetimų kūrinių kopijų darymui. Kol neturime profesionaliai nesuinteresuotos organizacijos atlikto tyrimo, negalime teigti, kad USB atmintinės, atmintinių kortelės, dedamos į fotoaparatus, filmavimo kameras, telefonus ir pan. yra naudojamos svetimų kūrinių saugojimui. Kiek man teko susidurti, šios laikmenos dažniausiai naudojamos asmeniniams dokumentams, vaizdo įrašams ir duomenims saugoti. Bet kuriuo atveju, prieš apmokestinant turi būti tiksliai nustatyta svetimo turinio dalis šiose laikmenose.
3) Nepateikti viešam svarstymui paskaičiavimai, kiek ekonominės naudos bus autoriams ir kiek iš tiesų gautų pajamų bus sunaudota mokesčių administravimui. Be šių skaičių pasiūlymas apmokestinti išvis yra beprasmis. Autorių teisių organizacijų renkami mokesčiai niekada nepasižymėjo finansiniu skaidrumu, tad dar vieno pridėjimas tik sustiprins abejones dėl tikro rūpesčio autorių gerove.
Be to, jau esu minėjęs, kad šie „galvos mokesčiai“, renkami nežiūrint realaus kūrinio vartojimo ar nevartojimo, pakiša nelemtą „vistiek ima už vagystę, tai kodėl nevogti?“ mintį. Įvesdami tokius mokesčius autorių teisių gynėjai kenkia savo pačių propagandai. Jei nubausi žmogų dar prieš nuodėmę, tai ar bus jis linkęs paisyti tavo pamokymų nenusidėti?
Apie kitus Martyno tekste minėtus dalykus esame anksčiau diskutavę. Ne, žmonės nemoka už kiekvieną gautą naudą. Kartą išmokęs išsikepti kiaušinienę, aš recepto autoriui kiekvieną rytą nemoku. Lygiai kaip ir patarimų, kaip lygiai vonioje suklijuoti plyteles. Ir dainas aš sau dainuoju, eiles deklamuoju ar anekdotus, istorijas pasakoju be iš paskos sekančios kiaulės-taupyklės.
Kūrybos vaisiais žmonės tūkstantmečius naudojosi ir dabar naudojasi nemokamai. Ne bausmės ir mokesčiai, o kūrinio vertės suvokimas yra autoriaus atlygio laidas.
Galime diskutuoti dėl visų čia pateiktų klausimų. Tačiau ar galima juos vadinti „debiliškais“?
43 Comments
O ar tau nesusidaro toks įspūdis, kad jeigu tos laikmenos apmokestinamos, tai kaip ir leidžiama į jas rašyti ką tik nori: piratinę muziką, filmus ir pan. Juk mokestis tai jau sumokėtas!
Čia toks pats įspūdis, jeigu susimoki už kambarį viešbutyje ir galvoji, kad rankšluostį gali pasiimt su savim. Juk mokestis jau sumokėtas!
Nesisvaigink su tokiais argumentais. Viesbutyje sumoki uz nakvyne, o ne uz ranksluosti.
Ketvirtoje nuo apačios pastraipoje tai ir minima.
eilini karta, kazkoks valdininkelis bando sau lengvus pinigelius i kisene padeti su tokiom pataisom. apmaudu.
nesigilinant taip apie viską galima pasakyti
Truputį šalia temos, truputį į temą, bet man patiko :) Palieku, kad nepasimestų geras daiktas:
http://randomfoo.net/oscon/2002/lessig/free.html
Na visa sita pinigu ploveju isterija apie kasdien milijonais apvagiamus vargsus meninykus tai primena tik viena sena anekdota:
Suranda milicininkai pas kaimo senioka samagono aparata ir sako jam:
- Sodinam Tave, seni
Tas:
-Už ką?
Šaunieji tarybiniai milicininkai:
-Už naminės varymą.
-Bet juk nevarau naminės- atsako seniokas
-Bet aparatas tai yra
-Tai tada sodinkit ir už išprievartavimą
-O tai ką? kažką išprievartavai?- suglumę teiraujasi liaudies ramybės saugotojai
-Ne. Bet aparatas tai yra …
O gal iš tikro reik susimastyti apie visų vyrų pasodinimą už išprievartavimą. Juk tada bus pasodinti ir tie, kurie iš tikro yra prievartautojai ….
Pasikartosiu: kompensacija autoriams mokama už faktinį jų teisių apribojimą
Visiškai pritariu, kad logiškai mastant ‘tuščios laikmenos’ mokestis turėtų nuvesti į akligatvį. Deja yra tam tikrų grupių suinteresuotumas, kuris gali priversti įstatymų leidėją priimti ir nelabai logiškus sprendimus.
jei žiūrėti iš istorijos pozicijos, tai šis mokestis buvo pradėtas rinkti 1961 m. nuo audio kasečių, veliau, nuo 1980 m. ir nuo video kasečių. Iš esmės mokestis buvo labai glaudžiai susijęs su radijo ir televizijos plėtra, bei audio ir video įrašymo įrenginių atsiradimu. Autoriai buvo sunerimę, kad žmonės masiškai kopijuos jų viešai atliekamus kūrinius (per radiją ir televiziją) ir nepirks originalių įrašų. Taigi akivaizdu, kad pats mokestis iš esmės istoriškai yra pasenęs, nes matyt sutiksit, kad šiuo metu nėra daug tokių, kurie įsirašinėja per radiją leidžiamas dainas, galbūt šiek tirk kitokia situacija su televizijos turinio įrašymu. Tačiau vis tiek, kaip bežiūrėsi, esamas reguliavimas nėra pritaikytas dabartiniam interneto naudojimui.
Dėl mokesčio ekonominės naudos, yra atliktos studijos, kurios nurodo, kad tam tikrais atvejais mokestis padaro didelę žalą (Ispanų sturijoje, kuri dar nėra paskelbta viešai nurodoma, kad 1 surinktas euras, atneša 57 centus nuostolio, t.y. mokesčio surinkimo sąnaudos yra labai didelės, tą patvirtina ir esamos mūsų LATGA-A ir AGATA sąnaudų ataskaitos, bet apie tai – vėliau. Informacinės visuomenės direktyva, nors ir nėra išsami „tuščios laikmenos“ klausimai, tačiau įtvirtina taip vadinamą de minimis taisyklę, pagal, kurią atlyginimas gali būti nerenkamas, jei dėl tam tikro naudojimo padaroma žala yra minimali
Pabaigai šiek tiek skaičių, kad suprasti kas dėl menko mokesčio surinkimo yra labiau nuskriaustas ir ar tikrai mūsų autoriai dėl negautų pajamų yra labai engiami.
Taigi pernai surinkta 440 tūkst litų (neskaitant skolos, gautos už praeitus metus). Jie paskirstomi taip; 40 proc. autoriams, 30 proc atlikėjams, 30 proc. gamintojams. Prieš tai dar atskaitoma 25 proc. Nacionalinei kino rėmimo programai.44 Autorių, LATGA-A narių yra apie 3800. Taigi nuo pernai surinktos sumos, kiekvienas autorius gaus po maždaug 30 litų per metus. LATGA-A tuo tarpu pasiima apie 10 proc. (40 tūkst.) nuo visos surinktos sumo ir vėliau dar 10 proc. nuo autoriams paskirstomos sumos. Taigi pasiima apie 52 tūkst. litų. Surinkdami apie 440 tūkst. per metus, met lyginant ES mastu esame prie galo. Tam kad pasiektumėm ES vidurkį reiktų surinkti apie 10 kartų daugiau (gal ir šiek tiek mažiau, bet tebūnie). Taigi jei surenkam 10 kartų daugiau, tuomet kiekvienas autorius gauna po 300 litų per metus, tuo tarpu LATGA-A užsidirba 520 tūkst. litų.
Tuščios laikmenos administravimo sąnaudos – apie 20 proc. Nemažai?
Sakyčiau akivaizdu, kas labiau suinteresuotas, kad būtų renkamas didesnis mokestis…
Būtų puiku gauti nuorodą apie studiją Ispanijoje. Taip pat pasiūlymo, kokia galėtų būti kritikuojamo, pasenusio modelio alternatyva.
O dėl administravimo išlaidų – jos gali tapti didesnės nei surenkamos kompensacijos, jeigu jų niekas iš viso nemokės (kuo toliau, tuo mažiau CD parduodama ir mažiau kompensacijų sumokama, nors kažin ar mažiau kopijuojama).
Neprivarydamas komentaru viska surasiau savo puslapyje http://nocopyright.lt/?p=168
Ten pat atsakiau
Atrasiau irgi ten pat.
Kaip tik vakar per tv mačiau interviu su vienu pagyvenusiu rusų audio leidinio redaktoriumi, kur jis, kalbėdamas apie muzikos laikmenas, pasakė vieną man labai patikusią mintį: „pirminė pagrindinė idėja dėl ko žmogus kuria dainą – kad kuo daugiau klausytojų jo kūrinį išgirstų; ir kam mes, norėdami klausyti jo kūrinio, turime mokėti kažkokiam plastmasės gamintojui už CD ar DVD plastiko gabaliuką“. Retorinis klausimas – ar autorius kuria meną kuris patinka jam pačiam ir tam tikrai grupei klausytojų, ar gamina produktą (dainą), kurį galėtų kuo daugiau ar brangiau iškišti kuo platesnei vartotojų rinkai?
Aišku, autoriui matyt nereikia pinigų gyvenime, kad atsirastų tie kūriniai
Tai kodėl gi pačių autorių ir nepaklausus? O tai dabar atrodo, kad čia kažkas už juos ėmė ir nusprendė…
Labai mielas ponas Zilionis mano komentara – anekdota istryne is savo blogo. Nes jam ne tik argumentu truksta, bet net nesugeba kitokios nuomones pakesti.
Labai mielas ponas Zilionis, ne toks jau mielas ir ne toks jau ponas – kadangi jis nesėdi visą laiką prie interneto, tai ir negalėjo patvirtinti to komentaro. Dabar jis jau patvirtintas, o argumentu, ačiū netruksta.
Į laikmenų apmokestinimą žiūrime tik iš blogosios pusės – jeigu mes nusiperkame kūrinį, tai kodėl mes turime už jį dar kartą mokėti, jog galėtume išsaugoti kopiją? Tačiau kiek žmonių iš 100 šiais laikais perka tuo kūrinius ir kiek iš jų siunčiasi internete? Aišku, aš nepritarčiau ir tikrai nenorėčiau, kad norint nusipirkti USB raktą reikėtų mokėti dar ir už tai, jog jį turiu.
Tačiau tai skaitau gana protingu sprendimu. Jeigu jau nemokam už atsisiųstą kūrinį, tai bent susimokėsim už jo saugojimą. Vis kažkoks pliusas tiems, kurie nori pasipelnyti.
Kai perkame plokštelę, tai ar mokame už teisę ją kopijuoti? Esu tikras, kad labiausiai pelnosi kai kurios IT kompanijos
Aš asmeniškai nebeperku jokių CD įrašų ar DVD filmų. Ir jau geriau sumokėsiu papildomus pinigus už tai, kad galėčiau juos įsikelti į USB raktą, nei kaskart pirkt plokšteles ir už jas mokėti po 20 ir daugiau litų.
Kada autorius kuriančius dėl pinigų pradėsime vadinti tikru vardu – verslininkais?
Mes analogiškai irgi visi verslininkai, nes siekiame naudos kitų (šiuo atveju autorių) sąskaita
labai teisingas autorių gynėjų apibūdinimas. Pats nebūčiau geriau sugalvojęs.
Na va ir vel matau kad lietuvoje pradejo kurti mokeshchius ish palubinsko
Tai taipogi apmokestinkime ir HDD diskus nes pagrindines kopijos juose ir saugojamos. Toliau apmokestinkime ir serverius toliau apmokestinkime ir nauja atsirandanchius ytaisus informacijai saugoti a to visi tik kalba apie CD DVD IR USB ir kitas laikmenas.
Susimastykite liaudis ka jus shnekate ir darote. Man jau bloga daruosi nuo tos LT politiku naujos šizofrenijos bangos. Pradedant Kubilium ir baigiant visais kitais žemesnio rango tarnautojais.
O kad liaudis piratavo ir piratauja ir pirataus tai yra normalu. Tokia jau musu prigimtis viska gauti nemokamai.
Ir jai jau pradedam apie kaupilklius šnekėti ir jų apmokestinimą tai gal tada pagalvokima kokia nauda iš to autoriams. Ogi jokios nes kas yrodys kad toje laikmenoja ash saugo vienokio ar kitokio autoriaus kurinį taigi skaitau šitą mokestį eiliniu valdžios išsidirbinejimu ir pasipelnimo šaltiniu.
Kad sitas mokestis ne valdzios sugalvotas ir pinigai ne valdziai eina. Nereikia painioti. Kubilius cia niekuo detas. Placiau LATGA-A puslapyje http://www.latga.lt/naudotojam.....ises-aktai
Kiekvienas pagal savo sugedimo laipsnį
Esu nemazai su jais susidures, taip pat mano aplinkos zmones (televizijos, radijo stotys, kavines ir barai) galetu pasakyti ta pati – reketas, valstybei dar galima butu atleisti, o privaciai kompanijai?
Priminė gan šviežią požiūrį įvairių autorinių teisių klausimu: http://www.ted.com/talks/johan.....lture.html
Aš nieko prieš už šį mokėstį neturiu. Juk jei mes jau sumokėjom už kūrinius ir šiaip piratinę informaciją/medžiagą, tai vadinasi turim ją legaliai. Tada bet kas, kas įrašyta į flash atmintį, tampa legalu.
Na taip, kai žinodamas nusiperki vogtą mašiną, tai vadinasi turi ją legaliai
na tu i argumenta ziuri is visai kitos puses. Tu perki ne vogta masina.
cia panasiai kaip butu – jei tave nuteise uz piliecio X zmogzudyste kurios tu nepadarei ir bausme atlikai (Susimokejau uz „nelegalaus turinio talpinima“ savo diskuose, nors tokio ir neturiu), tai kita karta, isejes is kalejimo, pilieti X jau kaip ir galiu nuzudyti – bausme tai jau atlikta..
Dabar pagalvojau, kad ir blogų autoriai privalo gauti dalį pinigų iš TEO ir kitų interneto platintojų, žinoma ir iš mokesčių mokėtojų. Visam pasauly visi moka už internetą daugiau ar mažiau, taigi visi turi gauti savo dalį. Ypač tie kurie kuria turinį jam.
Dar kartą nuoširdžiai atsiprašau visų tų, kuriuos įžeidė mano įrašas. Tikrai nenorėjau nieko įžeisti. Kita vertus, nemanau, kad aštresnis niekam konkrečiai netaikomas žodis yra blogiau nei atviras melas.
1. Jokio „mokesčio“ imti nenorima. Skaitau ES direktyvą http://www3.lrs.lt/pls/inter1/.....38;p_tr2=2
2 str. Valstybės narės nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies:
a) autoriams – savo kūrinius;
b) atlikėjams – savo atlikimų įrašus;
c) fonogramų gamintojams – savo fonogramas;
d) filmų pirmojo įrašo gamintojams – jų filmų originalus ir kopijas;
e) transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašus nepaisant to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar eteriu, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.
5 str. Valstybės narės 2 straipsnyje nustatytai atgaminimo teisei gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais:
2. b) kai atgaminima asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją.
Taigi turime teisę daryti kūrinio kopiją, su sąlyga, kad kūrinio teisių turėtojams bus teisingai kompensuojama. Negi taip sunku suprast?
2. Taip, neturime nepriklausomo tyrimo, galime diskutuoti kiek į skirtingas laikmenas ko kopijuojama. Tačiau ar tai reiškia, kad nekopijuojam? Abejoju (plg. Anglija: http://www.consumerfocus.org.u.....-tune1.pdf). Siūlau apklausti pažįstamus, kiek iš jų nė karto nieko nekopijavo į USB. Vis dėlto jeigu kopijuojam, tai ar neteisinga už tai kompensuoti? Ir kokia galėtų būti technologija, kuri neleis kopijuoti dabartinių skaitmeninių kūrinių į tą patį USB? Jeigu lauksime tos technologijos, tai iki to laiko kol sulauksim nieko nekopijuosim?
3. Jeigu sutariam, kad kompensuojame autoriams už jų kūrinių naudojimą, jeigu sumokame jiems pinigus, tuomet tai yra jų pinigai. Skaičiuoti kitų pinigus, ką aš žinau.. Galite netikėti, bet tiek Lietuvoje, tiek užsienyje autoriai aktyviai sprendžia klausimus, susijusius su jiems atstovaujančių organizacijų išlaidų ir pajamų panaudojimu. Ir jeigu atidžiai studijavot ataskaitas, taip pat pataisų projektą, ekonominė nauda yra labai tiksliai įvardyta.
Ką reiškia „nežiūrint realaus vartojimo“. Kompensacija mokama už legaliai įsigytų kūrinių kopijavimą.
Taip, už kiaušinienės receptą gal ir nemoki, bet ar yra koks apibrėžtas jos recepto autorius? Ar jis gyvena iš to, kad pardavinėja kiaušinienės receptus?
Taip, kūrybos vaisiais seniai naudojamės, ir jeigu tik kūrinio vertės suvokimas yra atlygio laidas, tai gal tie kūrėjai nei valgo, nei geria, jie neturi nei vaikų, nei namų ir aišku, jiems nereikia pinigų.
Keista, kad su materialine nuosavybe elgiamės atsižvelgdami į jos savininko norus ir in teresus. Tačiau kai kalbame apie intelektinę nuosavybę, tuos interesus pakeičiam savaisiais. Tarsi mes geriau žinotume, kas yra teisinga ir naudinga jos savininkui.
Dar kartą atsiprašau, jei ką įžeidžiau.
1. Antras „b“ punktas šiaip atrodytų logiškas, tačiau kaip tik ir turi įraše pažymėtų ydų. Klausimas toks: kodėl, siekiant kompensacijos autoriams, siekiama imti mokestį nuo visų laikmenų? Net jei savo dvasia mokestį laikysime pagrįstu, ar dora imti mokestį iš nekopijuojančių? (žr. toliau). Įdomiausia, kad čia yra labai paprastas sprendimas, kuriam visai nereikia įstatymo pataisos. Štai jis: kadangi kūrinys įsigyjamas, tai kodėl pageidaujamo mokesčio už kopijas nepridėjus prie jo kainos? Tarkime, atlikėjas A yra patenkintas, kad perka jo kūrinius ir nemato prasmės papildomai apmokestinti savo kūrybos gerbėjus. Jo CD kainuoja 12 litų. Atlikėjas B mano, kad jo kūriniai turi būti atlyginami ir už kopijavimą, todėl jo CD kaina yra 14 litų. Kokios problemos? Arba, kaip rašai, „negi taip sunku suprast?“.
Šiuo atveju nebus baudžiami tie, kas išvis nenaudoja autoriaus kūrinių, o tie, kas norės pinigų už kopijas – jas gaus. Dar daugiau – nebus skriaudžiami tie vartotojai, kurie turi aiškų ir nedviprasmišką leidimą iš programų ar kitų kūrinių autorių kopijuoti savo reikmėms be papildomo mokesčio (99% mano turimų skaitmeninių kūrinių priklauso būtent šiai kategorijai).
2. Na, to tyrimo ir reikia, kad nesutariame. Jau minėjau, kad nedidelę apklausą dariau. Ir pažįstamų, ir studentų. Į atmintines dažniausiai kopijuojami pačių sukurti dokumentai, PPT pateiktys, pačių darytos nuotraukos, programos (kurias galima kopijuoti be papildomo atlygio). Į fotoaparate naudojamas atmintinės korteles niekada nerašomi svetimi kūriniai – negirdėjau nė vieno atvejo. Neneigiu, kad kai kuriose laikmenose pasitaiko ir muzikos kūrinių. Tačiau, jei nustatytume, kad jų būna, tarkime, iki 10%, apmokestinimo idėjos turėtume atsisakyti, nes ji būtų tiesiog socialiai neteisinga. Juo labiau, kad yra aukščiau minėtas būdas gauti tas pajamas.
3. Netiesa, nes kalbame mokesčius. Atlygį mes galime suderėti prekyvietėje ir dėl jo daugiau nediskutuoti. Man tikrai nerūpi, kur autorius išleis uždirbtus pinigus. Tačiau čia yra iš žmonių renkamas mokestis. Negana to, tai daro ne valstybė ir net ne autorius, o kita organizacija. Ne, aš nesutinku, kad iš visuomenės renkamuose mokesčiuose gali būti neskaidrumo.
Galiausiai dėl to gretinimo su materialinėmis vertybėmis. Jis taip pamėgtas, kad net nepastebima, kai kasa duobę argumentams. Šiuo atveju lygiagretė daugiau nei skaudi mokesčių šalininkams. Imkime pavyzdį. Aš pardaviau skalbyklę ir paskui reikalauju kompensacijos už kiekvieną skalbimo ciklą? Pardaviau automobilį ir reikalauju atlyginti už kiekvieną pravažiuotą kilometrą?
Sveika nuovoka sako, kad gali už tai imti mokestį, jei nori, tačiau privalai tai įskaičiuoti į gaminio kainą ir nereikalauti, kad būtų įvestas „pagalvės“ mokestis. Ypač jei Šiauliuose gamini dviračius, o kompensaciją nori gauti nuo kiekvienos naudojamos ratuotos priemonės. Kur čia teisingumas, kurio šaukiamasi?
Ir niekaip nesuprantu, kodėl tie, kuriuos ketinama apmokestinti, negali turėti balso, nes esą neišmano, kas yra teisinga ir naudinga juos norinčiam gauti. Šitaip galime iškart visus uždirbamus pinigus paimti iš žmogaus, nes esu tikras, kad atsiras geriau žinančių, kur juos paskirstyti.
Aš jau nekalbu apie tai, kad nė viena autorių teisių agentūra neturi ir negalės turėti duomenų apie tai, kaip paskirstyti gaunamą mokestį sąžiningai – pagal kūrinių naudojimą. Jei radijo stotys ar TV gali pateikti grojaraščius, tai žmonės to tikrai nedarys. O tai reiškia, kad veikiausiai bus remiamas popsas (kokiu kitu rodikliu jei ne populiarumo lentelėmis ketinama naudotis?), o jauni ir nepriklausomi kūrėjai skriaudžiami. Tai nedora.
„Kompensacija mokama už legaliai įsigytų kūrinių kopijavimą.“ – Tai pridekite mokesti prie legiai isigijamu kuriniu kainos, kadangi tik uz ju kopijavima imamas mokestis. Visi tada supras, kam ir kodel mokama. Ir pinigus dalinti bus patogu – sumoketa mokescio uz 200 Ostepenko „dviratuku“ – vadinasi jam tie pinigai ir priklauso, minus administravimo islaidos. Visi patenkinti, ir viskas 100% skaidru.
Bet tada pinigai gaunasi nedideli ir nera kaip ju isplauti, ane?
>>Daugelis komentatorių sako: aš niekada nekopijuoju kūrinio į vieną ar kitą laikmeną. Jei nesinaudoju įstatymų numatyta išimtimi, tai kodėl kažkam kažką turėčiau mokėti? Bet sakykit nuoširdžiai, kiek iš jūsų nė vieno karto, jokiu būdu (kasetės, cd/dvd, usb, etc.) nekopijavot bent vieno ne savo kūrinio?
Bet palaukit, kiek iš tų kopijavusių kūrinius, kopijavo legaliai įsigytus arba bibliotekoje ar kitur viešai prieinamus kūrinius? 90% atvejų sudaro būtent piratavimas, o tai kaip buvo taip ir yra nelegalu. Atmeskime piratus ir susidarys ne tokia jau didelė dalis žmonių, kurie legaliai naudojasi įstatymo numatyta išimtimi. Taigi realiai apmokestinami visi besinaudojantys, bet kokia informacijos kaupiklius turinčia technika, kad nedidelė grupė žmonių turėtų teisę kopijuoti kūrinius? Ar tokia situacija nekvepia “debilizmu”?
Na, o jeigu piratų neatmesti, tai susidaro parodoksali situacija: imame pinigus iš piratų už nukopijuotą kūrinį, bet tuo pačiu nedikriminalizuojame jų veiklos.
Dabartinėje situacijoje realiausias variantas būtų „Donate“ (Paremti) mygtukas šalia skaitmeninio turinio internete (gal būt net ir piratinio),konkrečiam autoriui ar leidėjui.
5 str. Valstybės narės 2 straipsnyje nustatytai atgaminimo teisei gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais:
2. b) kai atgaminima asmeniniam naudojimui bet kurioje laikmenoje ir atgaminantys fiziniai asmenys nesiekia tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją.
Anot įstatymo, kompensaciją autorius turi gauti ne už tai, kad suteikiama teisė atgaminti, o už tai, kad atgaminama. Pirmu atveju būtų galima taikyti mokestį visoms laikmenoms, nes jos visos suteikia galimybę. Tačiau šiuo atveju kompensaciją už atgaminimą galima rinkti tik iš atgaminančių. (Bent jau iš socialinės pusės, dėl teisinės nesu tikras)
Be to, šis įstatymas nagrinėja tik atgaminimo klausimą. Gal kas galit pateikti įstatymą, kokia teisinė situacija su kopijavimu asmeniniais tikslais?
Kokia logika remiantis kopijavimas atskiriamas nuo vartojimo? Kodėl kopijuojant pažeidžiamos autorių teisės, bet uždraudžiant kopijuot nepažeidžiamos vartotojų? Jei aš nusiperku savo mėgstamos grupės albumą, tai galiu jį „sukti“ CD grotuve iki kol diskas taps nenuskaitomas, taip? Bet jei aš pasidarau to albumo kopiją į HDD, vėliau perkeliu į USB, kad galėčiau paklausyt mašinoj, tada į MP3 grotuvą, kad galėčiau mėgautis muzika bėgiojant rytais, tuomet jau turiu papildomai primokėt, nes esu labiau technologiškai pažengęs? Ir kodėl aš kažką turėčiau kompensuoti autoriui, jei aš ir tik aš klausau atlikėjo albumą. O kaip su muzikos transliavimo tarnybomis? Nes jomis naudojantis irgi vyksta kūrinio kopijavimas. Negi už tai aš irgi turiu atlyginti? Kodėl Steam’as kiekvieną kartą atsisiunčiant tą patį žaidimą neprašo primokėti? Nes ten viskas paskaičiuota (Ir kūrėjams atlyginama, ir serveriai išlaikomi, ir pelnas gaunamas). Ir jiems sekasi puikiai. Kodėl pas mus MP3 kainuoja dvigubai daugiau nei CD versija? Čia gal irgi todėl, kad reikia atlyginti autoriams už kopijavimą? Man tiesiog netelpa galvoj, kaip šiandieninėj visuomenėj, kai kopijavimas vyksta nuolat, kažkas teigdamas, jog tai pažeidžia autorių teises, sugalvoja imti už tai mokestį.
Apskritai aš nesuprantu vieno, nejaugi kopijavimas yra nusikaltimas? Ar kopijavimas išvis daro kokią nors žalą autoriui? Mano supratimu kopijavimas tai yra tas pats kūrinio naudojimas, kaip ir klausymas, žiūrėjimas, skaitymas. Ir dažnai būna taip, kad be kopijavimo dėl techninių galimybių to kūrinio niekaip kitaip nepanaudosi.
Ir apskritai šio mokesčio įvedimas yra net nediskutuotinas, dėl elementarios priežasties – Lietuva nėra uždara šalis. Niekas nesukontroliuos visų USB Flash, HDD ir kitų laikmenų importo. Bus kaip turguose su prekyba „lietuviškomis“ braškėmis. Ant prekystalio 1kg. lietuviškų braškių su visais dokumentais, o iš po prekystalio pardavinėjamos pigesnės lenkiškos. Tas pats bus ir su laikmenomis. Šio mokesčio surinkimo efektyvumas bus mažas, administravimo išlaidos didelės. Ir tai bus tik dar vienas akmuo po kaklu Lietuvos tiekėjams ir prekybininkams, o ne išsigelbėjimas autoriams.
Ar matėte, kad šį Jūsų tekstą įsidėjo alfa.lt?
http://www.alfa.lt/straipsnis/.....7-03_15-00
Ar davėte jiems sutikimą, ar čia jie savivaliauja?
2 Trackbacks
[...] disputas tęsiasi, šį kartą jau kiek kultūringesnis. Martyno argumentus galima perskaityti tiek mano atsakymo komentaruose, tiek ir naujame įraše. Nenorėdamas kartotis, aš šį kartą problemą būčiau [...]
[...] kaip tai labai teisingai pastebėjo Grumlinas. Taip pat prie šio įrašo prisidėjo ir labai arši diskusija dėl laikmenos mokesčio. Pasistengsiu per daug neapsistoti ties šiuo mokesčiu, nors ir [...]