(marfis75 nuotrauka)
Mūsų su Martynu disputas tęsiasi, šį kartą jau kiek kultūringesnis. Martyno argumentus galima perskaityti tiek mano atsakymo komentaruose, tiek ir naujame įraše. Nenorėdamas kartotis, aš šį kartą problemą būčiau linkęs paliesti kitu kampu – asmeninio kūrėjo ir jo kūrinių gerbėjo santykio aspektu. Kad būtų aiškiau, apie ką kalba, pateiksiu labai paprastą pavyzdį:
Grupė X yra jaunas, neseniai debiutinį albumą įrašęs kolektyvas. Nors dėmesio jiems negaili nei specializuota spauda, nei radijo stotys, atlikėjų pajamos nėra vertos net samdomo darbuotojo pavydo. Didžiausią dalį pajamų grupė uždirba koncertuodama, dalyvaudama festivaliuose ar grodama uždaruose vakaruose. Be to, muzikantai šiek tiek prisiduria režisuodami garsą reklamoms ar įrašydami garso takelius įvairiems projektams.
Nieko čia naujo – taip gyvena daug muzikos grupių.
Taip, grupė X yra išleidusi CD – ir kadangi tai nebuvo paprasta (ar juo labiau pigu) padaryti, juo labai didžiuojasi. Grupės gerbėjai daugiausiai klauso jos muzikos koncertuose ar per radiją, bet patys tikrieji perka ir CD. Ne tiek iš reikalo, nes grupės dainas galima nemokamai parsisiųsti iš jos pačios MySpace tinklalapio, bet norėdami turėti suvenyrą ir taip parodyti padėką ir pagarbą mylimiems atlikėjams.
Ir vėl – nieko naujo. Tai įprasta atlikėjų ir jų kūrybos gerbėjų santykių istorija.
Na, o vieną dieną LATGA-A žmonės ima ir pasiūlo „toliaregišką“ sprendimą: kodėl gi tų, pačių ištikimiausių ir labiausiai mylinčių grupę gerbėjų neapmokestinus papildomai? Nusipirkai CD – sumokėjai. Įsirašei į MP3 grotuvą – sumokėjai. Saugodamas mėgstamos grupės CD pasidarei klausymui atskirą kopiją – vėl sumokėjai. Argi ne puikus planas?
Autorių teisių organizacijoms, kurios visiškai nesidomi kūrėjų ir jų gerbėjų santykiais, toks planas atrodo puikus. Bet ar jis atrodo puikus patiems kūrėjams? Kodėl jie turėtų reikalauti papildomos kompensacijos iš tų, kas yra pagrindinis jų populiarumo ramstis? Tų, kurie nepaisydami darganos renkasi į festivalius, kad išgirstų mėgstamą grupę? Kurie perka CD ne klausymui net, o tam, kad progai pasitaikius sumedžiotų solisto autografą?
Tie žmonės mylimos grupės kūriniams per metus ir taip gali išleisti ne vieną šimtą litų. Kabinėjimasis dėl kelių centų perrašant CD į ausinuką yra labiau įžeidimas nei prašymas dorai atlyginti. Ką atsakytų grupė tokiam gerbėjui, jei jis paklaustų:
- Vyrai, aš nepraleidžiu nė vieno jūsų koncerto. Nešioju jūsų marškinėlius, kolekcionuoju įrašus, rašau apie jus, organizuoju keliones su draugais į festivalius, kur grojate… O dabar jūs sakote, kad apvagiu jus nemokėdamas už tai, kad iš legaliai nusipirkto jūsų CD perrašiau muziką į savo ausinuką/telefoną? Jūs rimtai?..
Mes rimtai? Rimtai norime, kad kūrėjai savo gerbėjams paaiškintų, kodėl nevalia klausyti jų muzikos iš telefono, nesumokėjus prieš tai kažkiek centų už „atgaminimą“? Pavyzdžiui, koncerto pradžioje, iškarto po „Sveikas, Vilniau!!!“. Ar man vienam tai atrodo kaip groteskas?
Ir dar. Rašiau komentaruose, kad neneigiu atlikėjų teisės užsidirbti papildomai, tegu ir už tą nelemtą kopijavimą. Tik ar ne paprasčiau tiesiog imti ir pridėti tuos kelis centus prie CD kainos? Bent jau tiems, kas to norės, ką?
Muzikantai ir kiti kūrėjai, atsiliepkite. Ką jūs manote apie „kompensaciją“ už legaliai įsigyto jūsų kūrinio perrašymą į ausinuką, telefoną ar tiesiog atsargai, kad susibraižęs diskas nepražudytų kūrinio?
38 Comments
Džiugai, o kodėl tu manai, kad geriau žinai už pačią muzikos industriją? Kiek ten eina iš principo dainuoti ir kiek eina užsidirbti? TAIP, yra lievų grupių, kurios dainuoja iš malonumo, bet likusieji nori iš to užsidirbti ir turėti pelną, tad CD generuoja papildomas pajamas.
O kodėl tu perki naują kompiuterį kai seną sulaužai, naują automobilį ir t. t. ? Tik tavo asmeninė problema, kad tu CD diską subraižei ar nesaugojai (yra ir dar trapesnių daiktų pardavime, kurių nieks nekompensuoja), o jei nori klausytis mp3 – tai iškart ir pirk mp3, o ne daryk kopiją.
Juk ir pats nenorėtum, kad tavo tinklalapio turinys virstų kopijom, kopijų kopijom, o tau pačiam reiktų gyventi „iš koncertų“, t. y. pasisakymų gyvai per kokį login ir panašiai, nes nieks nesivargintų į tavo tinklapį eiti, nes būtų 60 nezinau.lt klonų, per 2-3 sek. sudubliuojančių tavo įrašą?
Ar jaustumeisi taip pat ir taip pat nuožmiai pasisakytum prieš autorines teises? Gal jos ir perdėtos, bet kol kas nieko geriau nesugalvota. Autorinės teisės niekaip nepaveiks tikrų grupės fanų, jie kaip pirko taip ir pirks, o va ne fanus reiki atpratinti nuo „nemokamos muzikos“ internete. Mano galva logiškiausiai būtų tiesiog sudėti dideles baudas ir atjungti piratams internetą bent pusei metų :)
Sveika Pakalnute,
dėl nusipirkimo mp3 formatų dainas. Galbūt gali apšviesti kur? Nes kiek žiniau, kolkas Lietuvoje toks dalykas neegzistuoja.
Beto, uždarbis iš CD, manau yra minimalus. Beto, galbūt aš jau per daug išlepęs ir pripratęs prie tokio gyvenimo, bet nepirksiu disko neperklauses jo. (Nors vieną parduotuvė sudaro tokią galimybė? Galbūt man dainos nepatiks). Esu nusipirkęs ne vieną diską lietuviškos muzikos, bet pirma jį perklausęs. Spėk iš kur gavau muzika? Taip. Internetu atsisiunčiau. Be to keli diskai kuriuos klausau yra ir viešai paplatinti internete pačių autorių. Ir jie žino, kad kam reikęs vis tiek pirks diskus, kas nepirks tas nepirks. Nemanau, kad šiuolaikinei visuomenei įmanoma įvesti tokį dalyką, kaip mokėjimą už muziką prieš ją klausant. Ne vieną žmogų pažįstu kuris pirma klausė dainas per kompiuterį gautas nelegaliai, tik po to važiavo į koncertus, nes jam taip patiko, kuris žiūrėjo filmus internetų arba atsisiuntęs o tik po to ėjo į tu aktorių/režisierių filmus. Mano nuomonė tegu tik džiaugiasi, kad kažkas siunčiasi muzika internetu, tai nemokama reklama jiems – kuri šiais laikais kainuoją nemažus pinigus. Asmeniškai aš perklausęs šimtus gal net tūkstančius dainų ir jeigu tu dainų kurios man patiko atlikėjai, atvyktu į mano miestą (ar gretima miestą) koncertuoti, mielai ten nuvykčiau. O iš „lempos“ kažkokios negirdėto atlikėjo ar girdėto du kartus per tv/fm (kur gi daugiau galima išgirsti nemokamai?) nevykčiau.
Galbūt ne visai rišliai išdėsčiau mintį, bet manau turėtum suprasti ką noriu pasakyti.
>>O kodėl tu perki naują kompiuterį kai seną sulaužai, naują automobilį ir t. t. ? Tik tavo asmeninė problema, kad tu CD diską subraižei ar nesaugojai (yra ir dar trapesnių daiktų pardavime, kurių nieks nekompensuoja),
Kai sugenda kompiuteris ar automobilis žmonės juos paprastai remontuoja. T.y. pakeičia susidėvėjusią detalę. Daiktą keičia kai susidėvi, atgyvena visa bazė (kėbulas, motininė plokštė). Meno kūriniuose bazė yra turinys, o ne laikmena. Laikmeną galima be problemų pakeisti.
>> o jei nori klausytis mp3 – tai iškart ir pirk mp3, o ne daryk kopiją.
Techniškai tai neįmanoma. Nes vien audio formatų yra šimtai (mp3, mp2, flac, ape, wma, wma pro, wma lossless, wavpack, aac, mp4, mka, amr, awb, ogg, ac3, dts, dts-hd, real audio, alac, lpcm ir daugybė kitų formatų, jų versijų + dar įvairūs audio diskų formatai). Manot prekybininkai sugebės pateikti tokią įvairovę? Juolab, kad ir dabar prekybininkai tesugeba prekyboje pateikti tik vienintelį CD formatą.
>>Juk ir pats nenorėtum, kad tavo tinklalapio turinys virstų kopijom, kopijų kopijom,
Kad ir kiek žmogus darytų asmeninių kopijų, jis visada naudos vienu metu tik vieną kopiją. Ir čia aš jokios žalos autoriams nematau. Žala daroma tik tada, kai tos kopijos pradedamos dalinti kietiems asmenims. O tai jau piratavimas ir visa kita opera, kuri nesusijusi su laikmenų apmokestinimu.
O ką daryti, jei manau, kad muzikos industrija nesupranta, ką daro? Šiaip galėčiau nekišti trigrašio, bet tai papildomas visų mūsų apmokestinimas. Neteisingas ir nereikalingas.
Dėl to nežinau.lt „skriaudimo“. Jei nepatingėtumėte paskaityti licenciją pačioje tinklalapio apačioje, pamatytumėte, kad kiekvienas norintis gali daryti kiek nori kopijų manęs nė neklausdamas. Prašom, mielai! Kur gi čia problema?
Ir šiaip mes čia ne apie piratavimą kalbame, o apie legaliai įsigyto kūrinio kopijų asmeninėms reikmėms apmokestinimą. Ar nekyla klausimas, kodėl tokio mokesčio nėra ten, kur ir muzikos rinka stipriausia, ir technologijų pažanga didžiausia – Jungtinėse Valstijose?
Galbūt ne visai į temą, bet verta atkreipti dėmesį:
„TAIP, yra lievų grupių, kurios dainuoja iš malonumo, bet likusieji nori iš to užsidirbti ir turėti pelną, tad CD generuoja papildomas pajamas.“
Sakyti, kad grupės, kurios dainuoja iš idėjos yra lievos, yra kvaila, nes praktiškai visa Lietuvoj parduodama lietuviška muzika yra popsas. Ar popsas yra š. čia manau nesiaiškinsim, visai kita tema, bet šis teiginys yra neteisingas.
O nemanai, kad čia galėjo būti ironija? ;)
Autorinės teisės niekaip nepaveiks tikrų grupės fanų, jie kaip pirko taip ir pirks, o va ne fanus reiki atpratinti nuo „nemokamos muzikos“ internete.
tai kurioj čia vietoje autorius/atlikėjas patiria nuostolį? jei nebebus nemokamos muzikos tai nefanas pinigų vistiek nemokės – nes jis nėra fanas. jei būtų „nemokamai“ tai bent yra tikimybė, kad kai kurie nefanai pavirs fanais.
Pažiūrėkim į viską iš esminio kampo:
Jeigu aš sukūriau kažką, tai natūralu, kad aš noriu, jog mano kūrinį pamatytų/išgirstų/patirtų kuo daugiau žmonių… Kitaip sakant, kūrėjas nori, jog jo idėjos pasiektų kuo daugiau žmonių. O juk dalinimas idėjomis ir stumia žmoniją į priekį. Kažką mano kūrinys praturtino, o mane praturtino kažkieno kito kūrinys. Finale visuomenė praturtėja. Juk tai ir yra svarbiausia. Tai kodėl taip aršiai stengiamasi visą šitą procesą apsunkinti ir sulėtinti įvairiais mokesčiais, draudimais ir baudimais motyvuojant to, kad autoriai badauja?
Talentingi muzikantai nebadauja, o ir dėl piratavimo labiausiai bliauna tie, kuriems garaže norisi daugiau Ferarių. Muzikantai puikiai gali išgyventi iš koncertų pajamų. O internetas tik suteikia kūrėjui turėti daugiau gerbėjų, kurie noriai eis į jo koncertus.
Štai pvz neturiu aš nė vieno Arcade Fire albumo nusipirkęs, bet mielai eičiau į jų koncertą ir nepagailėčiau to 100 eurų. Neturiu aš ir nė vieno Domanto Razausko (vienas iš tų „lievų“, kurie iš malonumo groja) albumo nusipirkęs, bet į jo koncertus vaikštau.
Taigi aš dabar matau situaciją, kur tikri kūrėjai turi kaip niekad daug gerbėjų, kurie jį paremia, o popsininkai ir godūs „labelai“ verkšlena dėl to, kad per mažai milijonų uždirbo.
Todėl man ir šis noras apmokestinti laikmenas yra tiesiog absurdiškas.
Dar juokingiau atrodo tas zombiškas kartojimas tų pačių frazių „intelektualinė nuosavybė“, „autoriaus teisės“ kartojimas. Norisi tokiam zombiui klausimą užduoti – tu kūrėjas ar tu verslininkas?
Jei pasidomėtum, tarkime ES institucijos kur turi foto archyvus ES šalių, nededa foto su turistų lankomais objektais, pvz.: Paryžius be Eifeilio bokšto ir pan., ir tik todėl, kad ten suprantama ir vertinama autorinės teisės, taip kad nuotrauka su Eifelio bokštu pardavime pažeidžia jį projektavusio architekto teisę į intelektualinę nuosavybę.
Tai gal išvis uždraudžiam visiems gyventi Paryžiuje? Nes kiekvienas to miesto gyventojas mato tą statinį ir gauna vienokią ar kitokią (ne)materialinę naudą. Juk tai irgi autorių teisių pažeidimas?
Pakalnute, gal galėtum duoti šaltinį, kuriuo remiesi savo teiginyje (nuo „ir todėl…“)?
Na, nežinau, kokie jų motyvai, bet tikrai ne autorių teisių. Pirma, tai Eifelio bokšto „apsauga“ baigė galioti (jei kada apskritai galiojo) prieš keletą dešimtmečių, o antra – jei ES nori pagelbėti turizmui, tai kaip tik turėtų naudoti kuo daugiau vaizdų su patraukliais tos šalies objektais.
Vėlgi tradicinė košė galvose, neskiriant autorinių ir nuosavybės teisių ;)
Painiojam minkštą su šiltu, gerbiamoji: nufotografavus Eifelio bokštą, nepažeidžiamos jokios inž.Eifelio autorinės teisės. Autorinės teisės gali būti pažeistos tik vienu atveju: kai tą nuotrauką kas nors pristatytų kaip savo, t.y. plagijatas.
Kaslink nuosavybės teisės, tai čia yra du momentai:
1) jei nuotrauka kažkam priklauso (nebūtinai autoriui), tai už jos panaudojimą imamas mokestis, kitaip turime nuosavybės teisų aka (c) pažeidimą
2) inž.Eifelio nuosavybės teisės gali būti pažeistos tik tada, jei kas nors panaudos kur nors statybose jo užpatentuotus sprendimus. Bet ir čia tik tuo atveju, jei patentas tebegalioja. Pvz., LEGO kaldėlės patentas bagėsi 1988 metais ir dabar bet kas gali gaminti analogiškus produktus
Diskutuojant apie architektūros objektų, skulptūrų kūrėjų autorines teises nereikėtų pamiršti, kad bet kokia architektūra yra autorinis kūrinys, tad negalima skelbti jokių fotografijų, kuriose užfiksuota architektūra. Nėra skirtumo ar tai Eifelio bokštas ar mano močiutės trobelė. Iš kitos pusės, jei neskelbsime gražiausių vietovių ir objektų nuotraukų, kaip prisiviliosim turistus? O turistai savo kelionės vietovėje palieka pinigus, kurie naudojami tiek Eifelio bokšto, tiek kitų autorinių objektų priežiūrai, įskaitant ir mokesčius už muzikos transliavimą viešbučiuose, restoranuose ir pan.
Aš, Pakalnute, atsiprašau kad nesu kompetetingas, bet jūsų žodžiai prsilenkia su bet kokia logika. Beabejo, tai tik mano nuomonė.
Niekaip nesuprantu kam reikalingas šis mokestis, jei kūrinys įsigytas legaliai. Kam tai reikia apmokestinti, kokią mes žalą padarysim autoriui, pasidarydami legaliai įsigytos prekės kopiją? Jokios, nes prekę jau apmokėjom jos pilna kaina, mano nuomone čia tik pagalvės mokestis, bandymas papildomai išgauti kelis centus.
Pirmas palyginimas atėjęs į galvą: jei aš perku augalo sėklų, ar turiu mokėti papildomą mokestį, už tai kad ateity galėsiu iš išaugusio augalo sėklų pasidaryti naujų „kopijų“? Galima galvoti, kad toks „mokestis“ jau įskaičiuotas į pirkimo kainą, bet kodėl tada nenorima įskaičiuoti šio mokesčio į pradinės prekės kainą, kaip Džiugas jau siūlė? O gal toks mokestis jau yra neoficialiai įskaičiuotas į pradinės prekės kainą, o dabar dar bandoma jį pridėti antrą kartą, oficialiai? :)
O jei jau apmokestinam laikmenas, tai gal reikėtų apmokestint ir tuščią spausdinimo popierių? Ant jo irgi galima atsispausdinti autorių teisėmis apsaugotus kūrinius. O gal popierius tokiu mokesčiu jau oficialiai apmokestintas/planuojama apmokestinti, tik aš to nežinau? :)
Dėl augalų sėklų, beje, siūlau pasidomėti Monsanto kompanijos istorija JAV. Ji yra padavusi į teismą nemažai fermerių būtent dėl patento pažeidimo, kai jie išsaugodavo naujas sėklas vėlesniems sodinimams. Tai puikus pavyzdys iki ko gali nueiti autorių teisių apsauga.
Čia reikėtų nepamiršti, kad tai, ką laikome „teise“, nėra fizikos dėsnis. Vieno asmens teisė (tiek autorinės apsaugos, tiek ir betkurios kitos srities) tuo pat metu yra visuomenės įsipareigojimas – šiuo atveju nekopijuoti, neperparduoti ir pan. Teisė ir įsipareigojimas – tai tos pačios monetos dvi pusės. Visuomenė prisiėmė šį įsipareigojimą, manydama, kad iš to bus daugiau naudos, nei žalos. Tačiau tai nereiškia, kad ji negali pakeisti savo nuomonės, o tuo pačiu – ir įsipareigojimų. Ši kova dėl autorių teisių ir yra visuomenės nuomonės permainų vėjų atspindys.
Kas liecia Monsanto kompanija – verta paziureti Food Inc. filma ir dar karta ivertinti tokiu sprendimu racionaluma ir kaip tokie sprendimai pralobinami… Nesu tikras, kad musu visuomenei to reikia.
Kiek pamenu, Lietuvoje buvo planuojama statyti atviro lauko(!) augalu genetiniu bandymu laboratorija. Tuomet buvo uzsiminta apie Monsanto ir ju veiklos „specifika“.
Man šiuo klausimu patinka media konsultanto James McQuivey požiūris. Jis teigia, kad iš tikrųjų žmonės niekada nemokėjo už turinį ir niekada nemokės. Mes sutinkame mokėti tik už priėjimą prie turinio: vis daugiau išleidžiame greitesniam internetui, mobiliems duomenų planams, išmaniesiems telefonams, kabelinei televizijai, skaitmennei filmų peržiūrai ir t.t. Kažkad laikraščiai buvo bene vienintelis priėjimas prei turinio. Dabar yra internetas, už kurį sutinkame mokėti, bet ne daugiau.
Man kyla klausimas, kodėl interneto tiekėjai beveik nemoka autoriams, kurianties turinį? Didėlė dalis jų pajamų gaunama todėl, kad žmonės sumoka už galimybę pasiekti autorių kūrinius.
http://blogs.forrester.com/jam.....-_-blog_27
Tikra tiesa, žmonės nenori mokėti už turinį. Bet tam yra išeitis – reklama. Apsidairykime, aplinkui yra daugybė mokamų ir nemokamų informacijos šaltinių: nemokami televizijos kanalai radantys per valandą ne mažiau 15min reklamos, nemokami laikraščiai (Pvz.: 15min), nemokami naujienų portalai, nemokami koncertai ir renginiai ir t.t. Visi jie išsilaiko tik iš reklamos.
Aišku tiems kam įgrysta įkyri reklama ar netenkina turinio kokybė yra mokami variantai.
Pradėjau rašyti komentarą, bet supratau, kad gausis per ilgas, tad gavosi
įrašas ;)
Visi tie vietinės gamybos „autorinių teisių“ gynėjai neskiria autorinių teisių nuo kopijavimo/nuosavybės teisių, todėl jų galvose ir toliau lieka košė
Aš sužinojęs apie vienos ar kitos grupės koncertą visų pirmiausia ieškau dainų internete, kad susipažinčiau/prisiminčiau jų atliekamas dainas ir jas persiunčiu draugams pakviečiu eiti į koncertą. Nueinu į koncertą paklausau ir tikrai matau, kad gera grupė ir t.t. Noriu įsigyti CD ir kas keisčiausia po koncerto jo nepardavinėja iš kart, turiu ieškoti muzikos prekių parduotuvės ar dar kokio velnio. Aišku, taip ir lieku CD nenusipirkęs :(
O šiaip seniai žinoma, kad atlikėjai daugiau uždirba už koncertus nei už CD pardavimus. Ir šiaip jaunieji atlikėjai galėtu susikurti svetaine, kur būtų „Paaukoti/padėti/paskatinti“ mygtukas, kur kiek nori tiek pervedi jiems
Aš sužinojęs apie vienos ar kitos grupės koncertą visų pirmiausia ieškau dainų internete, kad susipažinčiau/prisiminčiau jų atliekamas dainas ir jas persiunčiu draugams pakviečiu eiti į koncertą. Nueinu į koncertą paklausau ir tikrai matau, kad gera grupė ir t.t. Noriu įsigyti CD ir kas keisčiausia po koncerto jo nepardavinėja iš kart, turiu ieškoti muzikos prekių parduotuvės ar dar kokio velnio. Aišku, taip ir lieku CD nenusipirkęs :(
O šiaip seniai žinoma, kad atlikėjai daugiau uždirba už koncertus nei už CD pardavimus. Ir šiaip jaunieji atlikėjai galėtu susikurti svetaine, kur būtų „Paaukoti/padėti/paskatinti“ mygtukas, kur kiek nori tiek pervedi jiems
Įdomus post’as, tačiau jis neatsižvelgia į kelis dalykus. Pirma, tai tas CD nėra tas pats kaip įrašas bloge, jam „pagaminti“ reikia muzikos instrumentų, apmokėti darbą studijoje, apipavidalinimą, pagaliau pačią gamybą ir platinimo mechanizmą. Tam reikalingos tam tikros investicijos, ir nenuostabu, kad daugelis grupių to negali sau leisti. Kas nors skaičiavo statistiškai kiek dabar albumų per metus išeina, palyginus su 2000?
Taigi tai nėra taip paprasta: pagaminau miegamajame CD, vakare klube pardaviau.
Antras dalykas, kritus apyvartoms šioje srityje, nebeuždirba įrašų studijos, muzikos verslas, ir drįsčiau sakyti ritasi žemyn visos šalies muzikos verslo lygis. Jis netgi pasidaro labai regioninis, neeksportabilus. Nenuostabu, kad muzikos žiniasklaida Lietuvoje irgi neturi jokių lėšų, jos lygis irgi kritęs iki keleto entuziastų blogų.
Trečias dalykas, kalbamos čia kažkokios pasakos, neva iš legalių CD žmonės perkėlinėja dainas į savo grotuvus, tai man parodykit kokį nors reprezentatyvų tyrimą, tai pamatysim iš kur visgi perkeltos tos dainos Lietuvoje, procentais.
Man teko sekti, kokiu greičiu plinta geras lietuviškas albumas ir per kur.
Taip pat kiek žmonės pasiryžę mokėti už koncertus, tai galit matyt maždaug iš to, kiek bilietų į festivalius Lietuvoje nuperkama ir kiek jie paskui sumoka atlikėjams.
Aišku, kam ta muzika, jei prie ežero užtenka laužo traškesio, šašlyko taukų varvėjimo garso ir alaus butelių atidarymo pokšėjimo. Čia ne šiaip sau rašau, o susipažinęs su kaimyninių šalių (Čekija, Suomija pvz.) turimu vasaros festivalių skaičiumi bei grupių užimtumu.
Ketvirtas dalykas, tai tekste kažkokie išsigalvoti lojalūs fanai kurie perka marškinėlius ir lanko v i s u s koncertus tai čia irgi „wishfull thinking“. Klausimas kurį norisi iškelti – ne „jei nebebus nemokamos muzikos tai nefanas pinigų vistiek nemokės“, o „jei nebus šiame ekonomikos segmente pakankamai pinigų, tai kokybiškos muzikos nebus, t.y. bus vis mažiau ir mažiau muzikos“, ty grįšim į kapelijų ir akustinės muzikos (kuo mažiau žmonių ant scenos metodas – tą ir daro Razauskas, Mamontovas ir Amberlife) bei didžėjavimo laikus, kas iš esmės ir vyksta Lietuvoje. O kaip išsilaikyt 10 žmonių orkestrui ala Arcade Fire? Kaip jam sukurti šou, į kurį eitų ir „nefanai“?
Mano išvada – reikalingas moralinis žiniasklaidos, blogerių spaudimas iš turinio siuntimo uždirbantiems IPT ir mob. operatoriams, kad kurtų kažkokias paramos muzikai schemas, kaip kad yra valstybės Kultūros rėmimo fondas. Tačiau šios įmonės irgi pastoviai teikia savo akcininkams pelno ir nuostolio ataskaitas, todėl vargu ar pasiryžę „mėtyti pinigus“. Kitas variantas – įstatymas apmokestinti laikmenas….mano galva svarstytinas, nes parama žlungančiam ekonomikos segmentui, kuris galėtų ir lėčiau žlugti, jei būtų mažesnis piratavimas.
Dėl aukojimo mygtuko – nepritariu, nes tada muzikantas – „interneto ubagas“? Grįžtame į ryla grojimo turguose taikus?
JO
PS. Esu siuntęsis Arcade Fire albumų ir po to pats lėktuvu vykęs į grupės koncertą už pilną kainą.
Na, kadangi visi autorių gynėjai dabar juos ir taip vaizduoja kaip didžiausius vargšus, nes visi gyventojai yra piratai ir nepirkdami CD palieka be cento kišenėje, tai kodėl to nepripažinus ir neįsidėjus mygtuko „paremti“?
Paskutiniu metu tenka susidurt su Lietuvos džiazo muzikantais. Kažkodėl nepastebėjau, kad jie labai pergyvena, jog jų albumų niekas neperka. Jie koncertuoja, iš to gauna pinigus ir džiaugiasi, kad pas juos visai nebloga situacija. Albumas dabar leidžiamas ne tam, kad pasipelnyt. Tai labiau kaip taškas karjeroje, maždaug „turiu kūrinių, turiu pinigų – galima ir išleist albumą“. Tai tiesiog fizinė kūrybos išraiška. Kai kuriems to ir nereikia – groja sau 10 metų ir net neplanuoja jokio CD kept
Piratavimas neišnyks tol, kol jo nepervadinsim kitu vardu, o papildomi mokesčiai frupėms išlaikyti… Ar jie paskatins klausytis lietuviškos muzikos? Ne.
Tai gal ir rašytojai savo knygas turi dykai dalinti, ir išgyventi iš autorinių vakarų ar kavinėje pasiskolintų centų. Na jei taip būtų buvę prieš 100 metų, turbūt neturėtume nei lietuvių kalbos, nei literatūros, nei tautos.
Na o tie atlikėjai, kurie parduoda dar kažkokius CD, tai turbūt nemokamus koncertus turi rengt, nes ir taip per daug pasipelno :)
Nežinojau, kad lietuvių kalba – komercinis produktas, sugalvotas grynai siekiant pelno… O aš, naivuolis, tikėjau, kad tie žmonės iš idėjos dirbo…
Bet tai jei norima apmokestinti skaitmenines laikmenas, tai gal prie to pačio ir popierių – juk ten galima knygų puslapius nusikopijuot. Ir dar būtinai reikia apmokestinti žmones, kurie nėra berankiai nebyliai, nes knygą juk galima perpasakoti.
O dėl CD – minėjau gi, kad tai nėra pelno šaltinis. Ir juos leidžia ne tie, kurie turi per daug pinigų, o tie, kurie jaučia, kad jiems to reikia, ir jie tai gali.
Beje kopijavimo firmos taip pat moka LATGA-A’i, apie 2000Lt uz metus jei neklystu, kabejo vienoj VU Sauletekio kopijalkei. O as 5 kart atsisvietes savo kursini darba kazkodel negavau nei cento! o autorius juk as!
Taip, ir dar manau reiktų tušinukus, pieštukus, flomasterius, popierių apmokestinti, nes visi jie gali puikiai pasitarnauti kopijuojant. (ir tuo pačiu visas modernias technologijas: fotoaparatus, kameras, skanerius, printerius, mikrofonus… nes maža kas kaip sugalvos pakopijuoti./..)
Pasirašyk sutartį su LATGA-A, įrodyk, kad tavo kūryba buvo kopijuota daug kartų, tai gal gausi kelis centus :)
Taip, žmonės dirbo iš idėjos, bet spaustuvei tai reikia įrangos, dažų, to pačio popieriaus.
Paskaityk apie to pačio Jankaus spaustuvę, kaip jis vertėsi kai sukosi segmente pinigai ir kai nesisuko. Aišku kam mokėt už knygą, jei galima mokėt už arielką ar ką kitą.
http://www.spaudos.lt/Muziejai.....ustuve.htm
O irgi ne pačiame CD esmė. Yra variantas priduoti į iTunes (vietoj ubagavimo mygtukų), tik kodėl tai Lietuvoje nedaroma. Turbūt irgi „nereikia“ :)
Nemanau, kad lietuvių atlikėjams yra galimybė prekiaut savo įrašais iTunes. O ir koks tikslas jiems neduot galimybės Lietuvoj įsigyt savo įrašų? Juk gigantai nesivargina teikt savo paslaugas mažoms šalims. Nors ir motyvuoja „piratavimu“, jis čia ne prie ko. Jei ką, tai mūsų atlikėjai savo įrašus deda į visokias online parduotuves, kurios Lietuvoje bent jau vekia. Tik jos ne tokios populiarios. Bet juk reikia kažkaip suktis, kai jokie iTunes net nežada pas mus pradėt veikt
Aš esu autorius. Nedainuoju, tiesiog kuriu kontentą (programas, žaidimus, vertimus, vizualizacijas) kompaktiniams diskams ir internetui. Ir kaip autorius negavau nei cento.
Ir kodėl, kaip autorius pagaminęs 50 CD ir juos išdalinęs turiu dar mokėti kažkuriam kitam autoriui, kuris visiškai ne prie ko!?
Geriausia būtų, kad įvestų visuotinį autorinį mokestį (maža kas pakopijavo kokią natą į savo darbinę atminį ;) ) – tai gal nors biudžetą valstybė papildytų ir perskirstytų pagal tėvynės poreikius ;-) Tuomet ir nebūtų skaudu, kad negimiau stalium, kuriam padarius stalo kojos kopiją nebereikia mokėti Cicinui autorinio mokesčio.
Vietoje komentaro gavos labai jau ilgas irasas, tikiuosi uzteks kantrybes kamnors :) http://nocopyright.lt/?p=172
Aš tai laukiu kada pramogų industrija dėl tokių nesamonių nusižudys save.
Šiandien kirpykloje sužinojau, kad jei nesusimoki autorinių teisių mokesčių, negali klausytis tokioje įstaigoje radijo. Štai iki ko nusiritom.
One Trackback
[...] kompensacijas už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais sukėlė tokias karštas diskusijas (nežinau.lt, nocopyright.lt, gumlinas.lt) ir laviną komentarų. Gerbiu ir skaitau visų pasisakymus [...]