(merwing nuotrauka)
Perskaičiau labai įdomų The Boston Globe straipsnį apie šiuolaikinius kūdikio smegenų ir mąstymo procesų tyrimus. Ne, jis ne vien jauniems tėvams ir pediatrams. Iki pat moderniausių laikų kūdikiai buvo laikomi begalviais – kai kurie mokslininkai teigė, kad jie netgi nejaučia taip, kaip suaugę, todėl juos galima operuoti be anestezijos (!) Kadangi tokio amžiaus vaikai negali rišliai kalbėti ar kitu būdu perduoti savo mintis, buvo laikoma, kad tokių jų galvelėse apskritai nesama.
Dabar gi technologijos leidžia šiek tiek giliau įsiskverbti į kūdikio smegenis, analizuoti neuronų sąsajas ir stebėti unikalų kūdikio proto veiklos procesą. O jis yra nuostabus. Per santykinai trumpą laiką kūdikio smegenys sugeria milžinišką informacijos kiekį, suformuoja būtinus asmenybės funkcionavimui priežastinius ryšius. Neveltui kartais sako, kad esminis žmogaus formavimo etapas su kūdikyste ir pasibaigia. Gal net pasakymas „lenk medį, kol jaunas“ iš esmės jau yra pavėluotas – kamieno bruožai susiformuoja iki tol, kol tėvai ir visuomenė pradeda aktyvų auklėjimo procesą.
Tie patys mokslininkai dabar sako, kad ne iki galo suformuoti neuronų takai yra didelis privalumas suaugusiam žmogui. Jie yra kūrybiškumo, talento gal net genijaus šaltinis. Baudelaire sakė: „Genijus yra valios pastangomis sugrąžinta vaikystė, nei daugiau, nei mažiau“. Dabar mokslininkai yra linkę sutikti su poetu. Dar daugiau – gali būti, kad dažnai vaikams prikišamas negebėjimas koncentruoti dėmesį, išsiblaškymas, elgesio principų nebuvimas yra ne trūkumas, o natūralus evoliucinis žingsnis. Prisitaikymas prie informacinio amžiaus. Niekada anksčiau žmogus per gyvenimą neapdorodavo tiek įvairios informacijos, dažnai prieštaringos, kaip dabar. Senų laikų dogmos nereikalavo mąstymo – tik paklusnumo ir pritapimo. O dabar, norėdamas gyventi ir būti pranašesnis už kitus, turi išsaugoti tą kūdikio galimybę sugerti bet kokį kiekį informacijos, nesiaurindamas dėmesio spindulio, išsaugoti idėjų, koncepcijų, paradigmų daugiakalbiškumą.
Aplinkiniai kaltina vaikiškumu? Tai komplimentas…
10 Comments
Puikios įžvalgos. Aš stebiu savo 3 mėn. kūdikį – viską supranta, tik negali pasakyti…
Įdomus straipsnis ir dar įdomesnės išvados. Tiesa, tas keistas projektavimas, kad yra kūdikiai ir esam mes, verčia manyti, jog kūdikis tai kažkoks atskiras vienetas.
Bet manyčiau, kad mintis ‘išsaugoti tą kūdikio galimybę sugerti bet kokį kiekį informacijos“ yra šiek tiek absurdiškas, nes net ir dabar mes sugeriam milijonus kilobaitu info iš kurios panaudojam vos kelis procentus, pas kūdikius yra lygiai tas pat, tik jie dar nežino ko nesupranta ir tai yra normalu. Iš esmės manau, kad mintis buvo ta, kad kurie sugeba mąstyti vaikiškai – tai yra nebijoti klausimo KODĖL ir nesigėdyti smalsumo, gali išlošti.
Jau seniai buvo pastebėta, kad kūdikis ateina į pasaulį su gėrio ir blogio idėja, kurią projektuoja pirmiausia į motiną, po to į aplinką ir labiausiai nuo motinos priklauso tolimesnė jo raida. Šiek tiek perdėti yra tam straipsnį kūdikių sugebėjimai, labiau skirti tiems, kurie galvoja, kad tik gimęs žmogus yra su tuščia galva. Ir visa tai gali būti pasekmė to, kad kai kurios mokyklos propaguoja retrospektyvius tyrinėjimus, kiti dirba su pačia medžiaga. Toks ‘pavėluotas’ stebuklo atradimas man sustiprina nuomonę, kad šie mokslininkai buvę pirmosios mokyklos atstovai. Nes jeigu paklaustumėte bet kurios motinos, net ir prieš technologijų laikus, jos būtų šitai pasakę, tik kitais terminais.
Kadangi apie kūdikius pats nieko neišmanau, tai man labiausiai rūpėjo ne dalis teksto apie juos, kiek jų, kaip tobulo „neural network“ mechanizmo apibūdinimas ir sąsajos su informacijos apdorojimo galimybėmis bei kūrybiškumu vėliau gyvenime. Aš būčiau linkęs diskutuoti su pasakymu, kad iš didelio informacijos kiekio panaudojam tik kelis procentus. Panaudojam visą, bet nebūtinai konkrečiam tikslui. Likusioji tampa tarsi statistine informacija, kurią mes dažnai vadiname „intuicija“, priimdami sprendimus.
info panaudojimo kiekis yra faktas ir yra įrodytas moksliškai. Tu renki info visu kūnu, skamba juokingai, bet taip yra. Galiu pabandyti šiek tiek įrodyt – turim penkis (kai kurie šešis..:P) jutimo organus. Tuo metu kas tau atrodo svarbiausia į tą sutelki visą savo dėmesį, bet argi tu klausydamas ko nors, kreipti į dėmesį ką veikia tavo padų oda ar kokią molekulę analizuoja tavo liežuvio receptoriai. tikrai ne! ir tai yra vienas iš apsauginių mechanizmų, nes nuo per daug informacijos žmogus tikrąja to žodžio prasme sprogtų. Nesąmoningai atsirenkame tai kas mum svarbiau. O intuicija yra suvokta, iš pasąmonės atėjusi info dalis, taigi tiem statistiniam kilobaitam reikia sąmoningumo.
galiu pasakyti pagal savo dukrele.
Nuostabi ir tikrai protinga mergaite. :))
„kad jie netgi nejaučia taip, kaip suaugę, todėl juos galima operuoti be anestezijos (!)“
Tokius blyn sundaktarius tik uz kiausiniu ant sausos sakos pakart.
Ne ne ne ant sausos Eugenijau, o ant stiprios ir zalios, kad duok dieve nenuluztu…
tobulas, kai yra kas apgina ir pamaitina
Siaip tie sadistai zydai ir amerikieciai-patys nusprende, kad ju vaikas bus apipjaustytas-pjausto juos be JOKIU nuskausminamuju. O moskliskai irodyta, kad vaikai skausma jaucia labiau. O vaikai cia net skaityti nereikia-yra GENIJAI. NEJOKS suauges nesugebes per 2metus ismokti visiskai negirdeta kalba suvokti tokius fudnementalius dalykus kaip vaizdai garsai, logika geris blogis..tu vaiku galvose tiek visko viksta koki 10x greiciau nei pas suaugusius. Vaikai iki 2metu yra universalus betkokiai kalbai, nuo 2metu jie nebenaudoja dvieju pusrutuliu o tik kairiji tad kalbos mokintis jaus sekasi sunkiau (antros kalbos)
Na zoziu kudikiu aukso amzius – iki 2metu.
kai rasiau kad nebenaudoja dvieju usrutuliu-turejau omeny tik kalba, nes mes suauge naudojam tik kairiji (gal desni-pamirsau :D ) o kudikiia naudoja abu iki 2metu, kol smegenys jiem pasako-tai bus tavo kalba.