(ittybittiesforyou nuotrauka)
Lietuvoje yra ne taip jau daug tinklaraščių, rašomų kelių autorių. Buvo Dienos Duone, yra Cafe Blogas, Dansu Dansu, Marketer.lt, Apie Reklamą. Tačiau kol kas Lietuvoje nėra nei vienos ilgaamžės keleto autorių tinklaraščio iniciatyvos, todėl norėčiau panagrinėti tai, kodėl vertėtų pagaliau susiburti keletui autorių į vieną tinklaraštį ir pradėti dirbti bendrai. Žinoma, rašant atsiranda ir problemų kylančių dėl keleto autorių, pasistengsiu nepamiršti išnagrinėti ir jas.
Kolektyvinio tinklaraščio privalumai
Tinklaraščiui, taikančiam į populiariausių sąrašą, labai svarbi yra temų gausa. Turiu omenyje ne tai, kad reikia rašyti apie viską, bet tuo pačiu ir apie nieką. Noriu pasakyti, kad turint keletą autorių vienoje grupėje galima nagrinėti platesnį temų spektrą toje pačioje kategorijoje: tarkim, jeigu jūsų tinklaraštis apie kavą, vienas autorius gali pristatinėti kavos pupelių rūšis, antrasis rengti kavos paruošimo receptus, trečiasis pasakoti apie žinomiausius kavos gamintojus ir pupelių augintojus. Būtent tokia plati temų aprėptis padeda tinklaraščiui greičiau siekti populiarumo ir lengviau sudominti skaitytojus.
Dar vienas svarbus dalykas, kurį gali padaryti didesnis autorių skaičius – tai parašyti didesnį skaičių įrašų per tą patį laiką. Žinoma, nėra būtina visiems autoriams rašyti kasdien. Galima susitarti, rašyti tam tikrai laiko tarpais ar pan. Būtent dėl to, tinklaraštis pasidaro dar populiaresnis: dažnai atnaujinami tinklaraščiai yra įdomesni skaitytojams, nes jie ten gali rasti informacijos dažniau, nei kituose tinklaraščiuose. Tačiau tam turi būti ir saikas. Reikėtų rasti tą ribą kuri yra geriausia ir priimtiniausia jūsų skaitytojams. Dažniausiai tai būna 2-4 įrašai per dieną. Didesnis įrašų skaičius gali būti palaikytas informacinėmis šiukšlėmis ar atsibosti ir priversti jūsų skaitytojus atsisakyti tinklaraščio RSS srauto prenumeratos.
Kai turite keletą autorių, taip pat galite apsisaugoti nuo netikėtų problemų. Tarkim atsitinka taip, kad vienas iš autorių suserga ar kur nors iškeliauja, tai nesukelia jokių rimtesnių problemų, nes kiti autoriai gali ir toliau rašyti tinklaraštį nepalikdami jo tuščio ilgesniam laikui. Taip pat, tai yra naudinga, kai kuris nors iš autorių nori detaliau panagrinėti vieną temų, susirasti tinkamos literatūros ir informacijos šaltinių. Autoriui rengiančiam rimtesnį straipsnį, nereikia bijoti, kad tinklaraštis, kuriame jis rašo liks tuščias ir dėl to praras skaitytojus. Jis tiesiog žinos, kad kiti autoriai tuo metu galės parengti straipsnių savo ruošiamomis temomis ir nepaliks tinklaraščio vieno trūnyti be turinio. Taip kad, galėsite pamiršti visas savo baimės dėl tuščio tinklaraščio ir tereiks susitarti su kitais tinklaraščio autoriais, kad tomis dienomis jie dažniau publikuotų savo straipsnius.
Nepamirškime ir to, kad platesnis autorių ratas, reiškia ir platesnį stilių pasirinkimą. Vieni autoriai rašo trumpai, koncentruotai ir šmaikščiai, kiti tuo tarpu mėgsta išsiplėsti, nagrinėti temas detaliai, su visomis detalėmis ir rimtu tonu. Vieniems skaitytojams patinka juoktis skaitant, apie naujausią Apple produktą, kitiems patinka rimta analizė su „kabinėjimusi“ prie mažiausių detalių, kurios ne visada būna reikšmingos. Todėl galima sakyti, kad jeigu turėsite keletą autorių, galėsite patikti keletą kartų didesnei publikai. Vieni skaitytojai pasirinks autorius, kurie jiems patinka labiau, kiti tuo tarpu pasirinks kitus. Jūsų tikslinė auditorija prasiplės kaip reikiant.
Kolektyvinio tinklaraščio problemos
Atėjo laikas paminėti ir šio tipo tinklaraščių minusus. O jų tikrai yra – jeigu autorių komanda ganėtinai skirtinga, jų gali prisirinkti dar daugiau.
Labai svarbus dalykas yra nevienodas kokybės lygis. Žinoma, visi burdamiesi į krūvą stengiasi surinkti kuo geresnių tinklaraščių autorių komandą ir kurti kuo geresnį turinį. Tačiau kartais atsitinka taip, kad rašant tinklaraštį autorių kokybė pradeda vis ryškiau skirtis. Kai kuriems skaitytojams tai gali nepatikti. Vieni autoriai gali dominti jūsų skaitytojus, kai kiti tuo tarpu tik juos erzins. Būtent dėl to, vertėtų pagalvoti apie atskirų RSS kanalų įdiegimą kiekvienam autoriui. Taip pat yra dar viena drastiška galimybė: stebėti tinklaraščio skaitytojų atsiliepimus ir jiems labiausiai nepatinkančius autorius, ar autorius kurie tiesiog erzina nemažą dalį skaitytojų pašalinti iš tinklaraščio komandos. Tai yra šalutinis variantas ir geriau jį naudoti tik tada, kai skaitytojai bus prarandami dėl prasto autoriaus.
Rašant keleto autorių tinklaraštį gali atsitikti ir taip, kad vienas autorius išnagrinės tą pačią temą, kuri buvo jau neseniai nagrinėta, ar tiesiog nepastebėjęs, kad vienas parašė apie naują tarnybą prieš 5 min. kitas praneš apie ją taip pat. Būtent todėl autoriams reikėtų, kaip nors susitarti, kad ruošiant straipsnius apie tai būtų paliekama žinutė. Naudojantis Wordpress galima tiesiog sukurti juodraštį su straipsnio pavadinimu ir kitiems prieš pradedant ruošti naują straipsnį tereiktų persiskaityti kokios temos dabar autorių yra nagrinėjamos ir pasistengti išvengti pasikartojimo. Tas pats galioja ir neseniai rašytiems pranešimams: reiktų išvengti dubliavimosi ir tarp jų. Žinoma, norint platesnio funkcionalumo dar galima pasinaudoti ir kitomis papildomomis tarnybomis. Tarkim apie naujus ir būsimus straipsnius visi galėtų pranešinėti į Evernote tarnybą ir kiekvieną kart prieš rašant pažvelgti ar dar niekas neaprašė šios temos, per pastarąsias dienas.
Prie pliusų minėjau tai, kad labai didelis privalumas yra galimybė kitiems autoriams rašyti naujus įrašus, kol vienas iš autorių yra susirgęs ar pan. Tačiau, kai kuriais atvejais toks laisvas grafikas gali tapti ir minusu. Užsienio tinklaraščiuose yra tekę matyti tinklaraščių, kurie neapgalvoję šio aspekto padarydavo taip, kad vieną dieną publikuodavo daugybę įrašų, o kitą dieną dėl nesusitarimo tiesiog palikdavo tinklaraštį be jokių naujienų. Tai tikrai nėra geras dalykas ir kenkia jūsų tinklaraščio geram vardui. Verčiau susitarkite su autoriais, kad jie pasinaudos Schedule funkciją ar praneš kitiems autoriams kada planuoja publikuoti savo naują įrašą. Labai gerai būtų, jeigu autoriams pavyktų susitarti, kas kokį laiko tarpą kiekvienas galėtų publikuoti naują įrašą ir stengtis laikytis šio tvarkaraščio.
Svarbu nepamiršti ir to, kad rašant tinklaraštį gali nesutapti autorių nuomonės. Jeigu nuomonės nesutampa tiesiog nagrinėjant tokį klausimą „Ar Twitter yra naudinga?“ tai gali išeiti tik į naudą. Skaitytojai bus supažindinti su platesniu nuomonių spektru ir galės išklausę argumentų patys pasirinkti kuri iš nuomonių jiems priimtinesnė. Tačiau, gali nutikti ir taip, kad autorių nuomonė išsiskirs kalbant apie tolimesnę tinklaraščio plėtrą. Jeigu jūsų nuomonės tokiu ar panašiu, kitu tinklaraščiui taip pat labai svarbiu klausimu išsiskirs kardinaliai gali būti labai sunku suderinti tolimesnį tinklaraščio darbą. Jeigu ginčas per daug išsiplėtotų, galėtų atsitikti ir taip, kad tinklaraštis tiesiog žlugtų ar prarastų vieną ar kitą autorių. Tai yra labai pavojinga. Būtent todėl vertėtų pagalvoti tinklaraščio autoriams apie atsakingo autoriaus išrinkimą. Turiu omenyje, kad atsakingajam asmeniui būtų patikėtos tokios pareigos, kaip derybos tarp nesutampančių autorių nuomonių ir galutinio žodžio priėmimas, kai autoriams tiesiog nepavyktu susitarti ir rasti bendro sprendimo būdo.
Dar viena problema iškyla, kai tinklaraštis pradeda gauti pelną. Kaip tą pelną reikėtų pasiskirstyti autoriams? Ar pagal jų įrašų kiekį? Ar pagal žodžių skaičių įrašuose? Į šį klausimą gali atsakyti, tik visi autoriai susėdę kartu ir bandydami susitarti, kaip jiems geriausiu. Juk skirstymas pagal įrašų skaičių yra tikrai labai teisingas. Gali atsitikti taip, kad rečiausiai rašantis autorius publikuos daugiausiai skaitytojų susilaukiančius straipsnius ir visada sukels diskusiją tarp skaitytojų, kai tuo tarpu dažniausiai rašančiajam gali tiesiog nesisekti aprašyti populiarios temos. Žinoma, galima pasiūlyti kaip nors derinti populiarumo ir dažnumo santykį. Tam, galima panaudoti Google Analytics. Ši tarnyba, dėl savo detalios statistikos leistų susižinoti kiekvieno įrašo populiarumą atskirai. O tai turėtų būti tikrai svarbus rodiklis kalbant apie pelno paskirstymą.
Kolektyvinį tinklaraštį pradėti tikrai verta, tačiau visada reiktų dar prieš pradedant tinklaraštį išsispręsti mano paminėtas problemas. Susitarimas tarpusavyje padės išvengti ginčų galinčių kilti vėlesniame tinklaraščio vystymo etape. Tikiuosi, visi kurie perskaitė šį straipsnį, kitą kartą prieš pradėdami tinklaraštį susimastys ar verčiau pradėti tinklaraštį vienam ar geriau pabandyti susirasti dar bent vieną autorių, kuris galėtų prisijungti prie autorių komandos.
Tai yra Ezg įrašas svečiuose. Edvinas šiomis dienomis daug rašo apie tinklaraščių problemas ir sprendimus – tai naudingi skaitiniai prieš Login 2009. Paskaitęs vieną jų ir pakomentavęs, ėmiau ir sulaukiau šio įrašo svečiuose. Jei turite ką pasakyti nežinau.lt skaitytojams, visada galite parašyti ir jūs.
Komentarų (27)
kaip tik apie tai galvojau, nenoriu mesti savo projekto, o rasyti norisi, tik dabar sunkmetis mano verslui, tai neiseina jau daugiau nei menesi prisesti prie blogo rasymo, tuo paciu buciau labai laimingas jei galeciau kam nors padeti savo rasymu.
Tai prisijunk. :) Aš mielai surinkčiau nedidelį, jaukų gerų autorių kolektyvą. Rimtų honorarų negaliu pažadėti, bet pietums porą kartų per mėnesį gal ir pakaktų. ;) Na, ir gal technika kokia pasidalinčiau, jei skaitytojai leistų. :)
Mes irgi rašome kolektyvinį blogą/žurnalą. Kol kas dviese. Baisu priimti bet ką, kad paskui nekentėtų tiek turinys, tiek neišjudėtų pamatas viso darbo.
Kai ir minėjot, tikrai kartais kyla apsibarimų ir pykčių, bet tai natūralu dirbant kolektyve. Mes dažnai patys savyje nesusigaudome, o čia su kitu žmogum dirbant ko galima norėti.
Tiesa dėl uždarbio skirstymo. Tarkim, jei vienas autorių atsakingas už visą dizaino pusę, atnaujinimus ir taip toliau ir jį supa dar kokių 5 žmonių komanda. Manau jis leis jiems rašyti, pats tik kartais įkeldamas savo darbus, vadinas jis kaip ir nevertas uždarbio? :D
Vertas, būtent todėl ir turi kiekvienas kolektyvas susitarti tarpusavyje kaip bus skirstomi uždirbami pinigai. Čia kiekvieno kolektyvo tarpusavio susitarimo reikalas. :)
Hm, o mano profilio autorius turbūt nelabai įsipaišytų?:)
Profilius galima derinti. :) Kiekvienas autorius su savimi atsineša ne tik savo žinias, rašymo manierą ir stilių, bet ir savo temas. Dažniausiai jas galima suderinti, nes kokybiški tekstai dauguma temų yra įdomūs išsilavinusiam žmogui.
Aš tai manau, kad pagrindinė problema yra ta, kad blogo, verslo, telefono nepasidalinsi. Nebent tik su geriausiu draugu, kurį seniai pažįsti, bet sunku surasti tokį draugą, kuris dar būtų blogeris, ir dar jo interesai, temos sutaptų.. :))
Visai kitais atvejais yra kažkokia valdymo forma, kai tie co-autoriai tėra įprastinai darbuotojai.. Bloginimas TIKRAI nėra darbas, todėl jei jų pirmas tikslas yra rašyti „dėl kažko“, labai abejotina, kad jie kažką gero parašys arba tai darys ilgą laiką…
Nebent kažkas pasamdys geriausius blogerius tos srities kaip kokie gizmodo, bet Lietuvos mastu čia mums tik svajoti apie pasaulinį lygį, kol nerašysim angliškai..
Originale,
Tinklaraštyje tikrai puikiai gali tilpti keletas autorių. Tik reikia iniciatyvos ir noro bendrai dirbti. Telefonas ir tinklaraštis tikrai ne tas pats. Jeigu telefonas skirtas asmeninei komunikacijai su artimaisiai, kolegomis ir pan. Tuo tarpu tinklaraštis yra įrankis/erdvė viešai savo darbų publikacijai. Būtent todėl tinklaraštyje tikrai puikiai gali tilpti ir keletas autorių. Tik labai svarbu yra, kad pavyktų visiems autoriams rasti bendrą sutarimą dėl temos ir nubrėžti bendrą viziją tolesnei tinklaraščio plėtai.
Nejaugi pats nepriimtum naujo autoriaus į savo kolektyvą, jeigu žinotum, kad tai patikimas žmogus ir bendraudamas suprastum, kad jūsų vizijos ir supratimas panašūs?
Savo bloge pritaikiau biurokratinę valdymo formą. :D http://www.topzone.lt/forumas/.....oriai.html
Kažkada įkūrėm dviese, bet kai matai, variantas tokio lygiaverčio bendradarbiavo iš tikro yra žymiai sunkesnis ir ilgai netrunka.
Tik atrodo gražu ir lengva, bet realiai tai neveikia. Nebent dirbi su kažkuo kaip draugas, tai yra kaip nesvarbu, kad draugas pas tave valgo, ir kaip draugas š nemala… Kitaip praktiškai – fail.
Būtent dėl to ir šiame įraše minėjau, kad gerai yra kai išrenkamas vienas atsakingas asmuo, kuriam priklauso galutinio žodžio teisės. Žinoma, paimt ir pasidalint per pus yra labai sunku, kai reik rast bendrus tikslus. Čia yra vienas iššūkių bendrai autorių komandai. Todėl geriau išanksto pasirinkt atsakinga žmogų ir tada nesinervuot.
Pagal kažkokį valdymo modelį valdant blogą, žmonės nesuinteresuoti gerai rašyti, arba tai jiems greit atsibosta.. Realiai geras blogas bus, tik jei žmogui pirma pačiam patinka rašyti blogą.
Galima nusamdyti kietą blogerį, kad rašytų tavo bloge kaip Gizmodo, bet čia Lietuvoje, nemanau, kad įmanoma tokį pelną su blogu pasiekti, jog išmokėtum tokiems blogeriams normalią algą.
Vos užmetęs akį į straipsnį supratau, kad kažkas ne taip. Straipsnio pabaigoje paaiškėjo to priežastis – ne vienastokio čia įrašas. Būtų tikrai malonu, jei pradėjus rašyti keliems autoriams išlaikytumėte panašų informacijos pateikimo/teksto formavimo principą. Jei yra pavadinimai, juos paryškintumėt (bold), o punktus pažymėtumėte taškais ar pan.
Keista, bet pasigedau nuorodų. Keista, nes tokiam įrašui jų kaip ir nereikėtų. Matyt, vienastoks bus pripratinęs ;-)
Na, čia svečio įrašas – tai jis turi autoriaus numatytą struktūrą. Žinoma, rašant reguliariau į tą patį tinklaraštį, svarbiausi įrašų bruožai visų autorių būtų panašūs.
labai pravers šis postas :) aČIū
Cinamone, tu ir taip mažų mažiausia siamo dvynys :P
Lt-blogosferoje įdomu tai, kad blogeriai
iš pat pradžios ima remtis instrukcijomis,
kurios formalizuoja rašymo-komentavimo procesą.
Nieko blogo, bet kam tada laužti galvą, kuriant kokį nors
turinį, jei visų komentarų tikslas yra „Paclickink mane“ ;]
Gal reikia kada padaryti tokia Clickų diena, pagal „Abrakadabros“
akcijos pavyzdį, kai facebooke visi „generavom turinį“,
rašydami ir komentuodami žodžiu „abrakadabra“.
Kai dėl posto – labai laiku jis pasirodė, ačiū.
o dabar paclikinkit mane :]
Jei turi ką parašyti apie kavos pupelių rūšis, galėtum rašyti į vikipediją.
Arba plėtoti tinklaraštį ir sutraukti skaitytojų auditoriją. Nes vikipedija yra šaltinis mokslinei informacijai, o tinklaraštis informacijos sklaidai. Todėl būtų labai sunku parašyti į angliškąją vikipediją apie kavos pupeles kažką naujo, nors į lietuviškąją dar būtų galiam rasti naujienų.
Reaguodamas į „Tačiau kol kas Lietuvoje nėra nei vienos ilgaamžės keleto autorių tinklaraščio iniciatyvos“, tegaliu kukliai priminti http://www.g-taskas.lt Po poros savaičių tinklaraščiui bus 3 metai ir, reikia pastebėti, kad tai niekada nebuvo vieno žmogaus kuriamas daiktas (pastovių autorių skaičius visada varijuoja 3-6 asm. ribose).
Paulius tikriausiai galėtų ir atsakyti į klausimą, kokia tvarka kolektyviniame tinklaraštyje yra geriausia: redakcijos modelis ar draugų būrelis. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų.
Nesiveliant į gilias diskusijas, mano nuomone redaktoriaus (stipraus redaktoriaus) modelis yra tinkamas tais atvejais, kai projektas yra nors kiek komercinis ir už tą darbą gali gauti atlygį. Tada tu gali kitiems nurodinėti ką/kaip daryti ir už tą darymą jiems dar ir mokėti. Jeigu gi projektas nekomercinio pobūdžio, variantas, jog kažkas tau nurodinėja yra virš tavęs (tavo minčių, vizijos), galiausiai turėtų žlugti.
G. yra labiau draugų/bendraminčių projektas, kuriame klausimą „ar galima rašyti apie …“ jau yra galutinai išstūmęs „tai tavo kompetencijos sritis, pats/pati ir spręsk“. Faktas, kad jeigu tavo projektas neturi vizijos, sunku rasti tikrų bendraminčių, taigi ir išlaikyti projektą. Mes viziją turim, tad su tuo jokių problemų. Blogiau su vizijos utopiškumu, bet, matyt, kai jau skęsim, tai skęsim visi :)
man atrodo, kad autorių kolektyvo kuriamam produktui valdyti seniai yra „išrastas“ toks veikėjas kaip redaktorius :) jei kažkas užsikrauna šią naštą, tai galima tikėtis išspręsti didžiąją dalį šiame tekste įvardytų problemų.
Alfa.lt, Delfi.lt ir kiti – prašau, vos ne kaip kolektyviniai tinklaraščiai su daugybę autorių, plius komercija ir visi kiti išvardinti punktai. Na, kuom ne kolektyvinis tinklaraštis? :)
Kiekvienas rašantis savo blogą nori būti individualus ir kad tas adresas/tinklaraštis priklausytų tik jo įdėjoms, kad pasiekimas tarp skaitytojų būtų būtent to autoriaus pasiekimas ir jis būtų įsitkinęs, kad skaito JĮ, o ne jo kolegą. Būtent todėl Justinas B. sukūręs Cafe Blogą nepasiliko tik ten, o parsirado dar viename asmeniniame tinklaraštyje. :)
Pasiruoškite ilgam komentarui. Skaičiau aš skaičiau visus tuos komentarus, ir man susidarė toks įspūdis, kad visi tik patarinėja ir diskutuoja apie teoriją, koks turėtų būti tas kolektyvinis tinklaraštis, bet niekas nepasiūlė konkrečios iniciatyvos ar kažkokių žingsnių link naujo kolektyvinio tinklaraščio subūrimo. Kažkodėl manau kad graži idėja tik ir liks gražia idėja…
Tačiau Vienastoks galėtų po savo sparnu tikrai paleist kažkokią akciją/registraciją žmonių, norinčių prisijungti prie tokio projekto. O pagal registracijos rezultatus matytume, kas ir kaip, ar verta plėtotis toliau. Pats mielai dalyvaučiau kolektyviniame tinklaraštyje. Ir beje mano nuomone Wordpress šitam atvejui ne visai tiks, reikėtų paieškoti kitokio sprendimo, arba prikurt kažką rankom..
Dar kitas dalykas – žinau tokį rusišką tinklaraštį habrahabr.ru. Tiksliau ten yra ne tinklaraštis, o visas community, kur kiekvienas žmogus rašo straipsnius, skirsto juos temomis, gauna balsus iš lankytojų, yra reitingų (karmos) sistema ir šiaip atkaltas visas mechanizmas. Tai vat atkalus tą mechanizmą ir surinkus autorių/lankytojų didelę masę, ten pas juos šiuo metu tapo UŽDARAS tinklapis, t.y. autoriams net prisiregistruoti leidžia tik pagal pakvietimus, o tai reiškia, kad pas juos tarp autorių yra stipri KONKURENCIJA ir jie atrenka tik geriausius iš geriausių. Pažvelgus į Lietuvą, kažkodėl abejoju, kad atsirastų daugiau nei keliolika stiprių autorių-konkurentų.. Gal tuos keliolika ir verta suburti į kolektyvinį tinklaraštį?
Pasiruošk trumpam komentarui. Kolektyvinio tinklaraščio sėkmės formulė – susirasti žmones, kurie pritaria tavo vizijai (taip, ją irgi reikia turėti). „Apie gyvenimą“ (t.y. vieną dieną apie Apple, kitą dieną apie sasyskas) nėra vizija, o kai realus tinklaraščio pagrindas yra parodyti savo ego, tai pats supranti – keli, ypač bręstantys, ego po vienu stogu netelpa.
Idėja dėl kolektyvinio tinklaraščio įdomi, tik autorių kolektyvo surinkimas labai priklauso nuo pasirinktos tematikos – vienas nori, bet negali, kitas nori, bet negali rašyti užduotom temom. O ir tokio tinklaraščio gyvavimui tematika turbūt turėtų įtakos – bent jau tinklaraščio tematinė šerdis turėtų būti pajėgi generuoti rašinius.
gyventisamoningai.lt yra kolektyvinis darbas, nors 80% įrašų yra vieno autoriaus. Kaip sakė čia kažkas, pradėkime nuo konkrečių iniciatyvų, tad sakau: jei yra autorių, rašančių eko-temomis arba žmogaus teisių klausimais, esate mielai laukiami prisijungti.
Malonu girdėti, kad vistik yra ilgalaikių kolektyvinių iniciatyvų. :) Tikiuosi iniciatyva ir toliau neišblės. ;)
Viena citata
[...] už įrašą taip pat norėčiau sulaukti atgalinės nuorodos su trumpu tekstuku, pavyzdžiai yra čia, čia, čia ir [...]