
Niekada nevėluojantys žmonės kelia pasigėrėjimą ir pavydą. Nors prietarai ir stereotipai bando sušvelninti sąžinės graužimą dėl vėlavimo, leisdami šią nuodėmę moteriškėms ar išsiblaškiusiems meniškos sielos asmenims, vėlavimas yra yda ir nepagarbos žmonėms ženklas. Tai kaip pakeisti šį bjaurų įprotį?
Penelope Trunk, Boston Globe ir Yahoo! Finance apžvalgininkė savo tinklaraštyje pateikia 5 būdus išvengti vėlavimo. Pacituosiu juos ir pridėsiu savo trigrašį, nes man, nepaisant siaubingos darbų gausos, dažniausiai vis dar sekasi nevėluoti į susitikimus ir nesupykdyti laukiančių, nors pasitaiko visko…
- Rašykite darbus į kalendorių. Kaip supratau iš nežinau.lt darytos apklausos, beveik trečdalis skaitytojų savo darbų į priekį užrašų knygelės ar kompiuterio kalendoriuje neplanuoja. Įdomu būtų tuos atsakymus sudėti šalia kitos apklausos – „Kaip dažnai vėluojate?“. Kalendorius – ne vien darbų ir susitikimų planavimo priemonė, padedanti nepražiopsoti mokėjimo už butą ar draudimą dienos. Pradėjus į jį dėlioti darbus, tampa aišku, ar jūsų apsiimtos atlikti užduotys apskritai yra įvykdomos per joms skirtą laiką.
- Mokykitės sakyti „Ne“. Ši dalis man pati kebliausia. Kažkodėl visada visus turiu išklausyti nenutraukdamas; tęsti man nebeįdomų susitikimą, bijodamas įžeisti per anksti išėjęs; padėti kam nors diegti Windows ar ieškoti virusų, nors neturiu tam nei noro, nei laiko. Nors nori nenori kartais tenka atsakyti, bet jaučiuosi po to kaltas ir ieškau būdų atlyginti „skriaudą“, taip pridarydamas dar daugiau rūpesčių sau. Penelope teigia, kad mandagiai atsisakius, žmonės neįsižeidžia. Reiks vėl ir vėl bandyti…
- Skeptiškai vertinkite laiką. Tą tai moku. Visada į susitikimus išeinu ar išvažiuoju gerokai anksčiau, nes netikiu jokios transporto priemonės efektyvumu. Būčiau idiotas, jei manyčiau kitaip – gimiau ir užaugau Vilniuje. Net jei pavyksta atkeliauti anksčiau laiko, man tai ne problema – galiu pasivaikščioti ir susidėlioti mintis į lentynėles, geriau pasiruošti būsimam susitikimui.
- Pasverkite darbus. Punktas, vertas kelti į viršų, gal net į pirmą poziciją. Turiu kvailą įprotį užsirašyti darbus tokia seka, kokia jie man šauna į galvą ar sukrenta į grafiką. Tačiau tokia tvarka retai yra tinkama jų atlikimui. Nors svarbos vertinimas nėra labai paprastas ir reikalauja laiko, viskas paskui atsiperka, pradėjus juos vykdyti.
- Būkite sąžiningi. Prisiminkime dar kartą rašinio įžangą: nereikia apsimesti, kad vėlavimas suteikia jūsų įvaizdžiui kažkokio mistinio žavesio ar meniškumo aureolę. Nebent niekas iš tikrųjų nerūpi ir nerūpės ateityje. Galima vėlavimą pasilikti asmeniniams susitikimams, jei turite poreikį taip elgtis, bet versle, profesiniame gyvenime ir santykiuose su jūsų gerbiamais žmonėmis niekada nesielkite įžūliai – nevėluokite…

3 Comments
Mano senelis išmokė auksinės taisyklės- geriau ateit 10 min peranksti ir pasitrinti lauke, nei bent minutę pavėluoti. Pats vėluodamas visad paskambinu ir įspėju.
Tokia ta mano meniškumo ir žavesio aureolė :)
Niekaip nesugebu nepavėluoti į pamokas. Tačiau į susitikimus stengiuosi nevėluoti, dažnai ateinu net 15 minučių per anksti :).
Sutinku su komentatoriais. Visada esu tas, kuris laukia ko nors. Galbut kvailas iprotis, bet ‘punktualus’ velavimas visai nesuteikia grazumo.