(kerto.co.uk iliustracija)
Kodėl žmonės nepaiso taisyklių, draudžiančių be leidimo naudotis skaitmenine informacija, jau rašiau. Bet kodėl patys autoriai nesinaudoja tokia griežta ir beatodairiška intelektinės nuosavybės apsauga asmeniniam pasipelnymui? Nejau rašytojams, muzikantams, aktoriams, programų kūrėjams nepatiktų bylinėtis teismuose su savo gerbėjais ir gyventi vien iš uždirbamų baudų? Juk pažeidėjų tai netrūksta!
Kodėl daugelis iš jų atlaidžiai žiūri į piratavimą, o kiti netgi aktyviai skatina jų kūrinių siuntimą, nepaisydami net savo studijų ar leidyklų draudimo? Kas tokie yra Paulo Coelho, Cory Doctorow, Lawrence Lessig, Moby, Radiohead, Nine Inch Nails, 50 Cent, Chamillionaire? Bepročiai? Paklydėliai? Piratai?
Žinoma, visur yra žmonių, pritariančių laisvai informacijos sklaidai internete, tačiau nemokamas kūrinių platinimas internete yra ne vien reveransas skaitmeninei kartai – tai ir rimto verslo modelio dalis, ir būdas užtikrinti autoriaus nepriklausomybę bei karjeros tęstinumą.
Pažiūrėkime į populiariosios kultūros rinką. Joje tebenaudojamas senas „žvaigždžių fabriko“ principas. Imama dailios išvaizdos ypata, nugrimuojama, įgarsinama, išdresiruojama ir, sumerkus kelis milijonus į reklaminę kampaniją, išparduodama per kelias šlovės savaites. Joms pasibaigus, vienadienė žvaigždelė atsiduria šiukšlyne, iš kurio, paradoksaliai, ją gali išgelbėti tik internetas ir failų mainai jame.
Natūralu, kad toks verslas reikalauja maksimalios investicijų grąžos per tas kelias „hitų“ savaites, antraip visos išlaidos pudrai ir balso sintezatoriams bus bergždžios. Greitas popso paplitimas internete yra peilis žvaigždžių fabrikams, nes momentinis poreikis patenkinamas, o iki rimto su tokia kūryba niekad ir neprieisi – retas iš tokių atlikėjų kada nors yra turėjęs ar galėtų turėti gyvą koncertą, nekalbant jau apie „unplugged“. Suprantama ir tokios žvaigždės perspektyva: jai svarbu uždirbti kuo daugiau, kol yra šlovės viršūnėje, nes vėliau to nebepavyks padaryti.
Visai kitokie yra talentingų kūrėjų interesai. Jie žino, kad ištikimi gerbėjai gali dešimtmečiais palaikyti mėgstamą rašytoją, muzikantą ar aktorių/režisierių, pirkdami jo įrašus, knygas, plakatus ir visokią atributiką. Joks sveiko proto kūrėjas nenorės prarasti ištikimų savo kūrybos gerbėjų dėl kvailų bylų, kurias RIAA, MPAA ar Lanva Lietuvoje bando prikergti vartotojams. Nusikopijavai į telefoną be leidimo? Kopijuok dar į šimtą telefonų, tik būkime visada draugai!
Kūrėjai žino, kaip nelengva užkariauti gerbėjų simpatijas ir ištikimybę, esant tokiai didelei kūrinių įvairovei. Jie pasiryžę paaukoti momentinio uždarbio dalį mainais į ilgalaikes simpatijas ir paramą. Taigi Moby, Nine Inch Nails ar Paulo Coelho nėra bepročiai. Tai labai racionalūs žmonės, su didele nauda sau leidžiantys neribotai siųsti savo kūrinius, daryti jų kopijas ir dalintis su draugais. Gal tarp jų atsiras naujų ištikimų pasekėjų, kurie pradės kolekcionuoti spausdintas autoriaus knygas iš meilės jo kūrybai, lankys grupės koncertus ir t.t.?
Kartais dėl to autoriai sąmoningai pažeidžia jų pačių kūrybos apsaugai sumanytas teises. Smagus pavyzdys – JAV hiphopo atlikėjas Chamillionaire, kuris, nepaisydamas savo studijos (Universal) draudimo, įdėjo naujo kūrinio klipą į YouTube su teise įterpti jį į kitas svetaines. Kas tos Universal taisyklės atlikėjui, kuris planuoja savo karjerą? Studiją nesunku pakeisti, o gerbėjų niekuo nepakeisi.
Laisvas platinimas internete duoda naudos ne tik žinomiems profesionaliems autoriams, bet ir naujokams. Neseniai į torrentus buvo paleistas švedų režisierės Hanna Skold filmas „Nasty Old People“. Per pirmas dvi platinimo savaites jis vien iš aukų surinko penktadalį filmo biudžeto. Tai neblogai netgi pagal Holivudo kriterijus. Atminkime, kad tokie filmai paprastai visiškai neatsiperka, yra 100% remiami vyriasybinių kultūros programų, įvairių fondų ir privačių rėmėjų, dėl kurių skiriamų lėšų vyksta nuolatinė ir arši konkurencija. Ar nenorėtų nepriklausomi kūrėjai turėti galimybę kurti visiškai nepriklausomi, remiami tik pačių žmonių?
Visos šios mintys ir pavyzdžiai yra diskusijos dėl dabartinės autorių teisių sistemos dalis, skirta atremti argumentus, teigiančius, kad autorių teisių apsauga yra naudinga visiems autoriams. Deja, autorių teisės dažniausiai gina labai menkavertę produkciją, kurios apsauga ar klestėjimo skatinimas kažin ar yra visuomenės interesas. O rimtiems kūrėjams tuo metu tenka patiems pažeisti taisykles ar net įstatymus, kad užtikrintų ateitį kūrybai.
Tomo tinklaraštyje radau 
Per pirmąją prekybos savaitę parduota tik 
Komentarų (41)
Deja ne visos grupės tokios nuomonės, kažin ar daug gerbėjų prarado Metallica pradėjusi karą su piratais….
Tikrai nemažai. Beje, jie gerbėjus prarasti pradėjo jau išleidę Load albumą..
pataisa – „Juodąjį“ albumą.
Natūralu, kad ne visos. Tačiau tarkime, kad Metallica menkai nukentėjo dėl karo prieš klausytojus vien todėl, kad jos pastangos nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Uždarytą Napster pakeitė tūkstančius kartų efektyvesni torrentai. Taigi galima būtų sakyti, kad nepaisant bandymo pakenkti sau, grupės populiarumas torrentų pagalba tik didėja. :) Realiai yra tik vienas būdas grupei pajusti, ką reiškia visiška pergalė prieš piratus – visiškai nutraukti kūrinių leidimą.
cha cha, gerai pastebėta :) Sutinku.
Isesmes zmogui, kompanijai, sukurusiai daina, kurini ka tik nori, turi buti ir leista platinti kaip nori.
O dabar mes pasitariam ir nusprendziam kad vogti visitk yra labai gerai.
Man pvz nepatiktu kad kas mano buvles vogtu.
Bet jei pavogus tavo bulves, jų nepamažėtų? Ar tai tau patiktų, juk ir pats nenuskriaustas likai ir kaimynas sotus?
Intelektualinės nuosavybės lyginimas su materialiais daiktais neturi prasmės.
as priklausau tiem kurie kuri intelektualia nuosavybe- kuriu programine iranga, pries tai turejau reikalu su leidyba.
Yra knygu kurias tikrai nekainuoja parasyti. Yra kurias kainuoja labai dauk.
Yra netgi algoritmas naudojamas poligrafijoje kuri masciau, kuriau gal pusantru metu. tai kaip dabar atrodo- as ji turejau paskelbti forume ir pamirsti- imkite ir naudokites- nors sugaisau dauk laiko.
Uzmetysite akmenim- bet ikisau as ji giliai i sistema ir pasiuskte. Gal kas israus gal ir ne. greiciausiai kad netgi jis bus pamirstas, ar atsiras kazkada geresnis. Tada ir paviesinsiu. Bet nuo to kad paviesintas jis man asmenines laimes nepadauges, o greiciausiai sumazes- nes prarasiu busimus uzskymus.
Galu gale- gali buti kad paskelbtas jis bus pamirstas, nepalaikomas ir netobulinamas.
Jeigu matyciau kad kazkokia nauda galiu paskelbes viesai as butinai tai padaryciau.
Kaip kurejes as noriu teisiu i kurini, ir pats spresti kaip ji platinti.
labai teisingas požiūris. Jei nenori, kad paplistų – saugok, o ne paskiau, kai jau pavėjui nuneštas, tada pulti rėkti, kad pavogė.
Stipriai suabejočiau, ar algoritmas yra autorinių teisių objektas. Tad jei kas tą algoritmą kaip nors sužinos, negalėsit draust jo naudot.
Čia tik šiaip pastebėjimas. Žinoma, nesakau, kad turėtumėt tą algoritmą dovanot pasauliui. :)
ne, nera. Tiesiog norejau iliustruoti gyvais pavyzdziais kad itikinejimai apie beribi intelektualios nuosavybes piratavimo geri nera iki galo teisingi.
labai teisingas poziuris ir puikiai argumentuota. deja dedulems ir tetulems is visokiu lanvu ir tt tai ne kiek neidomu. jie gauna alga is suinteresuotu asmenu ir dirba ju labui
As asmeniskai prisipazinsiu, kad esu parsiuntes ne viena daina is interneto, ar zaidima, bet visa tai tik tam kad isitikint kad ta produkta tikrai verta pirkt. Ir jei jis tikrai pateisina mano lukescius, as stengiuosi ji legalizuot pas save :)
Geriausias pavyzdys – žaidimas Burnout Paradise PC, iš pradžių jį galėjai žaisti be jokių problemų internete net nenusipirkęs žaidimo, vėliau Criterion padarė update’a ir patyliukais sustabdė, sakykim, tą anarchiją. Dabar norint žaisti internete, žūt būt reikia full versijos. Daugelis žmonių nesupyko ir pakerėti tokio gero žaidimo, bei tokios kūrėjų politikos, paemė ir nusipirko pilnas versijas ir toliau sau smagiai žaidžia online. Taip padariau ir aš.
Man patinka team fortress 2 variantas. Nelegaliai gali parsisiust is tf2.lt ir lost poroje lietuvisku serveriu. Tik negauni jokiu geresniu ginklu, kepuriu ir panasiai, beje gali lost tik tuose dviejuose serveriuose. Palosiau savaite, neatsilaikiau, nusipirkau visa orangebox`a.
„Gal tarp jų atsiras naujų ištikimų pasekėjų, kurie pradės kolekcionuoti spausdintas autoriaus knygas iš meilės jo kūrybai, lankys grupės koncertus ir t.t.?“ visada taip sakiau ir sakysiu. tikrai taip yra. nes nu blem negi pirksi maikutę su šiaip beprasmiu užrašu ar su coldplay vyrukais. nėra net ką galvoti. o jiem nuo to tik nauda :)
dabar kalbėdamas su muzikantais visada stengiuosi paklausti jų nuomonės apie piratavimą. aišku kalbinu labiau undergrounderius, bet visgi jie patys suvokia, kad šiais laikais nieko nepakeisi. ar galiu pacituoti tarkim bardo Povilo Girdenio mintis?
„Ko gero, įrašai jau nebegali būti brangiai apmokama preke, kokia buvo prieš dvidešimt metų, kova su piratavimu internete man panaši į kovą su vėjo malūnais.
Įtariu, kad ilgainiui turėtų gerokai pasikeisti pati muzikos industrija, autoriai, atlikėjai ir jų prodiuseriai su taip vadinamais „piratais“ privalės rasti tam tikrą kompromisą, kadangi visi matome, kad vien represijomis problemos išspręsti neįmanoma. Įrašų platinimas be autorių ar autorinių teisių savininkų leidimo, be abejonės – nusikaltimas, tačiau pripažinkime, kad originalių albumų kainos neatitinka daugelio melomanų pajamų.“
Rimtesni (ne vienadienės „žvaigždutės“) muzikantai jau įvertino, kad iš įrašų pardavimų milijonų susikraut nepavyks. Todėl internete savo kūrybą populiarina nemokamais būdais („piratavimas“ – vienas jų), o realius pinigus uždirba per koncertus ar kitais būdais.
Manau, kad cia ne autoriu beda, cia laidybiniu kompaniju beda. Cia kompanijos nenori keistis ir bando savo pinigus uzdirbti senoviniais budais.
Pilkoji ir juodoji kontrabanda. Dažnai pilkąja kontrabandą palaiko patys autoriai ar gamintojai. Tiesiog šneka, kad yra prieš piratavimą, bet iš tikro piratavimas yra jų reklaminės kompanijos dalis. Tad jeigu labai norėtų tikrai išnaikintų visus piratus, pasitelktų ir technines ir teisines priemones ir būtų ramybė. Tiesiog nenori to. O jau ten kur yra kūrėjai žiūrėk ir patys daro tyčinius skandalus iš to. Reklama.
Labai populiari tema tos autoriu teises dabar – siandien kaip tik Vilniuje vyksta seminaras sia tema… O viskas del to, kad nezinome nei ka tiksliai, nei kaip apsaugoti. Juk nemazai to, kas ivardinama autoriniu teisu apsaugos saltiniu visai ir neturi „kurinio“ (kuri ir saugo autoriu teises) atitikmens. O kolegos is uzsienio atveza nauju veju – kai kurios bibliotekos, ruosdamos medziagos paketa vienam seminarui (paskaitas, diskusijai) sako „who cares about copyrights, just make it the source of information“…
Metallica prarado, Radiohead atrado :) ir iš albumo platinimo internetu bei pasinaudojant politika „mokėk tiek, kiek manai verta“ uždirbo daugiau nei iš fiziniais pavidalais išleistų albumų :) Aišku, jei š pagrosi niekas nenorės mokėt, bet tokiu atveju š ir fiziniam pavidale nepirktum.
Noriu atkeipti dėmesį, kad ne kas kita, o autorių teisė kaip tik ir leidžia Džiugo išvardintiems autoriams leisti naudoti savo kūrinius jiems (autoriams) norimu būdu. Juk būtent autorių teisė nustato išimtinę autoriaus teisę leisti arba uždrausti kūrinius atgaminti, platinti, padaryti viešais prieinamais… Jei ne autorių teisė, autoriai tam net teisinio pagrindo neturėtų.
O dabar jie tiesiog naudojasi savo teise, garantuota jiems įstatymo – pvz. leidžia nemokamai atsisiųsti kūrinį.
Juk ir visas OSS judėjimas stovi ant autorių teisių. Jei ne autorių teisės, GPL3 iš viso neegzistuotų. Ir sutarčių teisė čia nepadėtų.
Taip, dėl GPL tu teisus, bet priežastis būtų kita – tiesiog nebūtų tam poreikio.
Neturėtų išimtinio teisinio pagrindo leisti ir teisinio pagrindo uždrausti. Pagrindas leisti atgaminti, platinti ir padaryti viešai prieinamais būtų žodžio laisvė, teisė gauti ir skleisti informaciją. Taigi, kas kita.
taip, bet bet kas lygiai taip pat galėtų daryti su jų kūriniais ką nori
as manau Autoriu teise per daug sureiksmintas dalykas,Cia viskas sukasi tik apie pinigus.Cia kazkas butu panasaus i „Sukuriau gera dalyka uz ji paprasysiu geru pinigu,ir busiu as ir mano vaikai aprupinti visam gyvenimui.O pirkejas galvoja:“geras dalykas tik per brangus,jei nuleistum gerokai kaina tada pirkciau!“Autorius:“Cia autorinis darbas -todel jis brangus.“Pirkejas spjauna i tai ir iesko pigiau ir internete randa pigiau tiesiog uz dyka,bet ne is pirmu ranku(torentai ir t.t.),Tada autorius pradeda saukti jis pazeide mano autorines teises,taciau uz savo autorines teises per daug uzsiprase.Gal kokia diena pats DIEVAS(visatos kurejas) paprasys visos zmonijos sumoket uz autorines teises ka sukure.Kaip tada mokesim?
mindaugai, pagal ką sprendi, kas yra „per daug užsiprašyta“, o kas ne? iš kur pas visus tokios eksperto žinios nustatant produkto vertę? pardavinėji tarkim rankų darbo kėdę, prašai 100lt. aš ateinu, eksperto veidu pasakau, kad ji neverta daugiau nei 30lt. tu mane išvadini debilu ir siūlai pirkt taburetę paprastą. tada aš nueinu pas kokį vietinį vagį, ir iš jo nusiperku už 30lt tavo rankų darbo kėdę, tik vogtą. čia viskas normaliai? arba antras variantas būtų tiesiog pasiimt tavo tą kėdę nemokamai. dar pavadinčiau tave durniumi, kad išsigalvoji kažkokią nesąmonę kaip autorinės teisės, rankų darbas, ir t.t.
kažkaip visi čia linkę svetimus pinigus skaičiuot, o ne žiūrėt į tai, ką jūs gaunate nusipirkę. kas biškį nelogiška sakyčiau. bet lietuvai labai įprasta, jau ne pirmą kartą matau tokias analogiškas situacijas, kai tiesiog iš principo nesutinkama daryt sandėrio, nes pirkėjas mano, kad pardavėjas per daug uždirbs. o dar Džiugas naiviai tikisi, kad lietuviai parems vietinius atlikėjus savanoriškai…
„Ar nenorėtų nepriklausomi kūrėjai turėti galimybę kurti visiškai nepriklausomi, remiami tik pačių žmonių?“ ojetuz… Na demagogija juk, kaip parlamente ;) gi pats rašei prieš porą mėnesių (ten lyg tyrimo santrauka buvo): dabartinis jaunimas nemokės nei cento!
Rodai pavyzdžius su milijoninėm auditorijom, o ką daryt visiems kitiems 99.9% kūrėjų, kurie turi 1000 kart mažesnes auditorijas? Ką daryt lietuviams?
Turiu reikalų su kūrybiniu turiniu, leidyba. Iš aukų surinktume 1% išlaidų :| Lietuvis lietuviui neduos! Jei įmanoma neduoti, neduos. Duos latviui. Sakau iš patirties.
@Ignas – rašei: „dabartinis jaunimas nemokės nei cento!“ – pasirodo, jaunimas labai tiksliai įvertina dabartinės muzikos kokybę :)
Nu na,na… Nebūtų piratų,tai pultų pirkti visi tą tavo leidybą:D
tai galbūt tinka garsiems atlikėjams, garsiems filmams, bet vargu ar tinka rašytojams. vargu ar kas pirks maikę su P.Coelho atributika. dar labiau vargu ar kas pirks maikę su „ComputerBild“ atributika. ar su kokios nors programavimo kalbos knygos atributika „PHP dlia čiainikof“ ar pan. yra tam tikras sektorius intelektualinės produkcijos, kuriai neitų pritaikyti šito sprendimo – spauda, mokomoji literatūra (Kurią žmonės perka dažniausiai iš reikalo), dokumentika ir panašūs dalykai. tai nėra madingi dalykai, žmonės nusipirkę tokios atributikos nesijaus „kietesni“ (juk tai yra svarbiausia, taip?).
dar kartą pasikartosiu: autoriai dažniausiai tokius dalykus daro galbūt labiau iš desperacijos, suprasdami, kad blogiu prieš blogį nepakovosi. čia tas pats būtų, kaip neberakinti durų bute – nu nusibodo po kiekvieno įsilaužimo remontuoti duris. tai tegu nors kultūringai įeina, pasiima kas reikia, ir išeina. gal nors lituką kas paliks už išneštas dešras…
Tą desperaciją jaučiu ir Aivaro paminėto P. Girdenio žodžiuose:
„…Ko gero, įrašai jau nebegali būti brangiai apmokama preke, kokia buvo prieš dvidešimt metų, kova su piratavimu internete man panaši į kovą su vėjo malūnais.
Įtariu, kad ilgainiui turėtų gerokai pasikeisti pati muzikos industrija, autoriai, atlikėjai ir jų prodiuseriai su taip vadinamais „piratais“ privalės rasti tam tikrą kompromisą, kadangi visi matome, kad vien represijomis problemos išspręsti neįmanoma. …“
ta prasme , šis žmogus ne tai kad mato naujas perspektyvas padarant kūrybos rezultatus atviresnius ir labiau pasiekiamus visiems, bet tiesiog susitaiko su situacijos neišvengiamumu. aš čia nematau jokio pozityvo ir nematau nieko, dėl ko reikėtų džiaugtis.
dėl vienintelio dalyko sutinku – leidybinės įmonės nerodo noro lanksčiau reaguoti į kliento poreikį. jau >10 metų užsiima CD leidimu, bet labai vangiai pereina į mp3 industriją, nors čia yra žymiai lankstesnė prekyba – galima pardavinėti po vieną dainą, galima pardavinėti albumą, galima dar ką nors pardavinėti. bet mažai kas investuoja pinigų į gerą , patogią prekybos formą, tada atsiranda kelios stambiausios įmonės (apple+amazon) ir tada prasideda savavališkas kainų reguliavimas ir t.t., kas vėlgi blogai. nors šiaip apple tikrai teisinga linkme juda su savo itunes+ipod+apple tv . paprasta naudotis, patogu pirkti/nuomotis, tik sąskaitą susimokėk. tik gaila, kad ne visose šalyse tai yra prieinama.
http://www.clawfinger.net geras pvz, online groja kiaura para, daug nemokamu klipu.
Netikiu, kad straipsnyje paminėti dainininkai situaciją suvokia taip, kaip gerbiamas Džiugas aprašė. Manau, požiūrį į autorines teises dainininkams nuolat formuoja leidėjai, autorinių teisių gynėjai, kiti padedantys uždirbti pinigus (pasitikima specialistais, todėl neskaitoma su tuo susijusi literatūra, ar nemąstoma prieš miegą kaip ten viena byla gali tapti begalybe už kurią mokėti nereikia). Jei yra uždirbta pakankamai ir viskas sekasi, pinigai nebebūna pagrindinis tikslas. Užvaldo ambicijos, norima būti geresniu, garsesniu nei kiti. Tada ir nutinka, kad dainininkas įdeda savo klipą į youtube prieštaraujant leidėjui, manau, tikrai nesuvokdamas visų to pasekmių. Jei tik ims nesisekti ir bus problemų su finansais, iškart bus prisiminta begalybė už kurią mokėti nereikia, ir kiek pinigų galima buvo uždirbti net ir minimaliai apmokestinus begalybę. Ta begalybė susuka galvas ir pradedami medžioti piratai arba kiti ima įsivaizduoti kad nemokamai platinant tave jau žino visas pasaulis.
Manau, kad daug kas čia painiojat autorines su turtinėmis teisėmis.
Mano nuomone šiais laikais reikia keist visą šito proceso modelį. Tikrieji autoriai aplipę daugybe siurbėlių, kurios labiau gina savo, o ne autoriaus interesus. Būtent tos siurbėlės dažniausiai ir praranda savo pinigų dalį.
Aš irgi turėjau tuos win7 parsisiuntęs (tiesa dar tuo metu kai microsoftas leido) pabandžiau, o pačią pirmą pardavimų dieną (net negalvodamas apie visokias lanva akcijas) nuėjau ir nusipirkau. Ir galiu tik pabrėžti, kad piratavimo (kaip jie tai vadina) fakto išaiškinimo baimė manęs tikrai neskatina kažko daugiau pirkti. Aš visai sutikčiau pirkti filmą internete, kad ir už 10-15 Lt. (kaina mokama kino teatre, nors tai yra per daug), nes šiuo metu su mažu vaikeliu nueit į kino teatrą fiziškai negaliu. Ir žinau, kad niekada nepirksiu DVD už astronominę (50-60 Lt.) kainą. Tai kas gi man belieka, tik piratauti. Tačiau pardavinėti pigiai internete nelabai norima, nes tada visokie teisių gynėjai, marketingistai ir kitokios siurbėlėlės negaus savo dalies. Užtai manau ir yra tokia situacija, kokia yra.
100% pritariu.
gal jau kas paviešino šitą info, bet aš pasikartosiu tada.
šiandien „15min“ tinklapyje 15:30 Simanavičius atsakinėja į klausimus. http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/10/71444/
Ne karta skaiciau komentarus kurie lygina sita muzika su gyvais daiktais. Juk muzikos kopiju platinimas tai nekainuoja. O kazkas ka kuriame (tarkime laikrodziai ir ju duplikatai), tai jau galima sakyti pazeidzia teises. nes as sukuriau laikrodi turedamas savas zinias ir kazkas pasinaudodamas mano kuriniu padare pigesni duplikata. tada as skaitau labai blogai. Bet muzika ir visa kita pramogu industrija yra visai kitas reikalas. esant internetui, ju kopijos nekainuoja. Ir to realiai autorius nejaucia ar ju daugiau ar maziau kazkas klausosi. jei bus lojalus klausytojai tai jie, kaip rase Dziugas, eis i koncertus, pirks albumus. Juk tarkime anksciau kai transliavo radija, televizija tai kazkodel niekas nebankrutavo. Dabar skiriasi tik tai kad zmones patys renkasi ka ziureti, o ne ka televizija ar radijas siulo. Gi skaitykime kad televizijos bangomis buvo platinama beribes kopijos to paties filmo uz dyka.
na, kaip jau nekainuoja? Argi, sakykime, sukurti Adobe Photoshop CS4 tekainuoja 700 USD, už kiek viena kopija pardavinėjama? Juk gamintojai turi padengti savo kaštus ir dar uždirbti, pageidautina. Tad kiekviena kopija, įsigyta ar nelegali, turi savo kainą. Kiekviena nelegali kopija dažnai reiškia prarastą pardavimo galimybę ir negautas pajamas.
Jei viską reikėtų pirkti, Adobe Photoshop CS4 naudotu TIK profesionalai, kurie manau ir taip turi licenzijas. Namų vartotojai ieškotų alternatyvų.
Aš čia matau vieną nesusipratimą. Visi čia sako, kad reikia „keisti sistemą“, „dabartinė tvarka yra nesąmonė“, bet juk iš esmės viską turi spręsti produkcijos autoriai. T.y. jei aš esu kokios nors programos autorius ir aš noriu, kad visi, kurie ją naudoja man sumokėtų 20$, tai man visiškai nesvarbu, ką sako tūkstantis paauglių („tu gal durnas, kad tiek užsiprašei“, „aš neturiu tiek pinigų, jei nepirataučiau, tai kaip man gyventi“). Ir tai yra mano teisė. Mano požiūriu tokiu atveju yra šaunu, kad egzistuoja autorių teisių gynimo agentūros, į kurias aš galiu kreiptis.
Dėl to visą tą „sistemos keitimą“ reikia pradėti nuo autorių (nors neįsivaizduoju kaip, tik laukti, kol jie susipras patys, kas, manau, neturėtų labai ilgai užtrukti). Kad ir to paties Microsoft, kuris nori, kad už jo Windows7 būtų mokami pinigai. Kokią bent menkiausią teisę jūs turite sakyti Microsoft „ei, žinokite, kad dabar informacija yra begalinė, todėl aš naudosiu jūsų produktą nemokamai“? Jūs galite pareikšti savo nuomonę, bet galutinį sprendimą turi priimti tik autorius.
Viena citata
[...] Reikia pastebėti, jog neteisėtas elektronini turinio kopijavimas gali turėti ir teigiamą įtaką (šiek tiek kitu kampu – atskiras Džiugo įrašas): [...]