(Jennie Faber nuotrauka)
Tik laiko klausimas buvo, kada ims kas nors iš kolegų ir paklaus, kodėl tinklaraščių aktyvumas labai smarkiai sumažėjo. Tai ir paklausė – šįvakar, Evaldas. Autorius rado kelias priežastis: krizės sukeltą apatiją, technologinį atotrūkį nuo skaitančiųjų masių ir asmeniškumo, tikrumo stoką. Galėčiau veltis į diskusijas, ar tikrai dėl to smuktelėjo rašiniai, bet kam to reikia? Kiekvienas turime savo nuomonę.
Geriau jau parašysiu, dėl ko pats užmigau ir vis rečiau parašau:
1. Nusibodo Nr. 1. Tuščiame kelyje niekada taip nespaudi akseleratoriaus, kaip spaudi, matydamas priekyje kitus. Pagreitį nežinau.lt įgijo siekdamas didesnio skaitomumo laikais, kai man ŽudykReklamą atrodė praktiškai nepavejamas. Būtent tada rašinių skaičius per dieną pasiekdavo 10, o kartais ir 15. Kaip aš tai sugebėjau? Neklauskit – nebeatsimenu.
O dabar kas? ŽudykReklamą užsidarė (ar bent jau taip paskelbė). Cafe Blogas prarado koncepciją, Justino rašinius, ir tikriausiai dabar laikytinas rusenančiu. Ežiukas, tiesa, gyvas, bet tikriausiai turi daugiau veiklos realiame gyvenime, nes tinklaraštyje dažniau sutinku kažkieno sugeneruotus laisvalaikio renginių sąrašus, nei jo paties straipsnius. Artūras Račas, va, labai netgi gyvas, bet mano skonio receptoriai su politika visiškai nedera, net jei Artūro komentarai yra gyvi, taiklūs, o pozicija – labai pilietiška.
Jei ieškočiau tikrų konkurentų, tikriausiai tektų minėti Topzone. Yra dar keletas naujų projektų: „ŽinokITe, ką pirkti“ ir Overclock. Neabejoju, kad kada nors kuris nors pasivys ir pralenks – tik ar aš to sulauksiu? Ir šiaip lenktynės gaunasi su išlyga, nes naujienos ir geležies apžvalgos yra toli gražu ne esminės šio tinklaraščio rubrikos.
O į priekį žiūrėti kur? Į portalus? Naivu būtų tikėtis, kad vienas žmogus, netgi aukodamas po 8 valandas kasdien gali varžytis su verslo organizacijomis. Visko neapžiosi.
2. Vakuumas šalia. Kai pradėjau rašyti, lygiavausi į kolegas: Internetas_Lt, Webdunulis, Karolį Pocių, Vaidą Žilionį. Su kai kuriais jų pradėjau kartu, su kitais sutapo didžiausio aktyvumo periodas. Pirmųjų dviejų nebėra, o Karolis ir Vaidas dabar rašo rečiau ir jau nebe apie tą, apie ką anksčiau rašydavo (kaip, beje, ir Ričardas). Gal galima sakyti, kad „mano karta“ tinklaraščiuose po truputėlį išmiršta? Žmonės, pradėję rašyti 2006-2007 metais vis dažniau virsta skaitmeniniais šešėliais arba užsidaro į asmeninių potyrių aprašymus. Tą patį padarė dar ankstesnė karta – gali būti, kad toks tik ir yra tinklaraščio ilgaamžiškumo receptas.
O kai išnyksta žmonės, buvę šalia, tas tarpas tvoroje labai jaučiasi. Su „seniais“ artimi santykiai nesusiklostė, o „naujokai“ gal net nesupras, ko tu iš jų nori. Nelieka su kuo pasikalbėti iš širdies, pasiguosti, apsvarstyti perspektyvas, planus, idėjas.
3. Viskas parašyta. WordPress sako, kad šiame tinklaraštyje yra 7088 įrašai. Sugebėtumėte sudominti tokiu temų kiekiu savo pašnekovus, kad ir per tris metus? Kai sakau, kad viską jau parašiau, tai draugai pusiau juokais, pusiau rimtai siūlo viską „dėti iš naujo“. Na, nes niekas gi neprisimena.
Nežinau, kaip su ta atmintimi. Žmonių, skaitančių nežinau.lt nuo pat pradžių išties nedaug tėra, tačiau man pačiam bus nuobodu vėl iš naujo daryti darbo ir laiko planavimo tarnybų, Firefox įskiepių apžvalgas, dalinti patarimus apie pirkimą eBay ar svarstyti Windows, MacOS ir Linux privalumus bei trūkumus.
Yra ir kitų priežasčių. Per tuos (beveik) tris metus pastebėjau, kad labai entuziastingai sutinkamos naujovės dažniausiai prasmenga į užmarštį vos po mėnesio ar kelių. Tai nebėra prasmės taškytis seilėmis įrodinėjant, koks geras dalykas yra kuri nors naujai atrasta tarnyba, jei pats nebetiki, kad ji apvers pasaulį aukštyn kojomis. Na, taip – apie Google Wave dar neprirašiau savo 10 tūkstančių ženklų ir apie Duomenų išlaisvinimo frontą dar minčių neišdėsčiau. Bet ta pati patirtis siūlo neskubėti, palaukti, kol pats galėsiu išbandyti, nes labai dažnai ankstyva informacija pernelyg blizga viešųjų ryšių makiažu.
O kai apie „dzinguliukus“ rašyti nebesinori, tai lieka tik kelios didelės svarbios temos: leidybos ateitis, švietimo transformacija, cenzūra ir autorių teisės, privatumo problemos. Rašau apie jas, bet jei padauginsiu, žmonėms labai greitai atsibos.
4. Sumažėjo keiksmažodžių. Šiemet pakeičiau OS. Iš Windows į MacOS. Anksčiau bent jau reguliariai pykdavau ant Vista UAC, spręsdavau visokias problemas su virusais, sparta, sugriuvusiais diskų masyvais ir taip toliau. MacOS tam netinka, nes niekas nuo vasario pradžios nenulūžo. Gavau gerą sistemą, bet prastą įkvėpimą rašyti.
Padaugėjo patirties ir kitose srityse. Žinau, kur nereikia kišti pirštų, todėl ir tinklaraštis mažiau problemų kelia, ir talpinimas, ir įskiepiai. Nėra problemų – nėra rašinių.
5. „Monkės biznis“. Rašiau jau apie tai. Neverta kartotis. Tiems, kas sako, kad tinklaraštis autoriui nekainuoja nė cento, siūlau perimti nežinau.lt kokiam pusmečiui. Bent jau išlaidas.
Nenoriu rinkti aukų iš skaitytojų, nes gėda. Tiksliau, nemanau sukuriąs ką nors verto jūsų pinigų. O jei atvirai, tai veikiausiai bijau su „donate“ mygtuku surinkti per mėnesį 3 litus ir 20 centų. Geriau ir toliau apsigaudinėti, kad esu vertas daugiau.
Reklamos sugrįžimas į tinklaraščius šiek tiek motyvuotų, bent jau kompensuojant išlaidas. Tik ar tai nusimato artimiausiu metu?
6. Nykstanti auditorija. Bendras tinklaraščio skaitomumas nemažėja. Vasarą buvo smukęs, bet dabar atsigavo. Nykstančia auditorija vadinu savo ištikimus komentarų autorius, kurių gretos ištirpo – liko vos vienas kitas. Kitų tinklaraščių autoriai nekomentuoja, nes aš jų tinklaraščiuose nepalieku savo minčių, o mano ankstyvieji gerbėjai, kurie ir nuo „trolių“ apgindavo ir aktyviai straipsnius aptarinėdavo, tikriausiai rado vertingesnių užsiėmimų. Nesiskundžiu dabartiniais komentarais, tačiau nebejaučiu tokio artimo ryšio su jų autoriais – gal dėl to, kad jų nepažįstu, kad jie dažnai keičiasi?
Pastovių skaitytojų parama autoriui labai svarbi. Juk skaitančiųjų veidų nematai, tai jei nelieka jokio pėdsako paskaičius, gali susidaryti įspūdis, kad rašai į tuštumą, net jei Analytics rodo 50 tūkstančių unikalių lankytojų per mėnesį.
7. Algoritmai. Arvydas tikriausiai nenorėtų sutikti, bet Blogoramą iš esmės pasmaugė blogeriai.net algoritmai ir tiksliai kaip laikrodukas sugeneruojami „dienos įdomiausieji“. Jie nėra įdomiausi, bet su kodu nepasiginčysi. Blogoramos tapo pageidautinu, tačiau nebebūtinu dalyku. O turint galvoje, kiek laiko, pastangų, išradingumo, bandant kasdien parinkti įdomesnius epitetus, apibūdinimus, komentarus kolegų rašiniams tai pareikalaudavo… rankos nebekyla. Jaučiuosi taip, tarsi atsiradus Google paieškai siūlyčiau individualiai surasti internete jums rūpimus dalykus. Nuoširdu, bet neefektyvu.
Tikriausiai galėčiau vardinti dar. O kam? Akivaizdu, kad reikia kažką pakeisti, sugalvoti dar vieną „restarto“ scenarijų, įkvėpti save ir/arba išrasti kažką naujo, kas viliotų ir skaitytoją, ir tekstus rašantį. Kol kas tokios idėjos dar neturiu. Todėl ir snaudžiu kaip per dieną ligi soties prisilakstęs šunelis. Gal ką susapnuosiu?
Komentarų (59)
tai gal pageneruok iš senų gerų įrašų po naują kas savaitę :? Kažką panašaus į blogoramą, tik būtų vos ne
histogramaistorija #i :)Dauguma žmonių keičiasi(darbas, studijos, šeima, ar pan…) atsiranda naujos ar kitokios svarbesnės veiklos. Be to, rašymas atima šiek tiek laiko :)
būtų visai smagi skiltis, panaši į http://pragarovirtuve.lt/pragaro/virtuve/
„Savaitės rekomendaciją“, nes daug gerų įrašų tūno archyve.
Ypač sąlyginai naujiems skaitytojams :}
Savaitės rekomendacija yra skirta ištraukimui į matomą vietą dalykų, kurie yra bent pusėtinos kokybės arba einamuoju metu galbūt netgi svarbūs skaitytojui. Tai nėra naujienos, įrašų srautas prenumeratoriams. Greičiau jau atsitiktiniams lankytojams. Tam tikra, tegu ir nedidele, dalimi tai praverčia ir dėl SEO.
Minčiai iš senų įrašų padaryti ką nors naujo, gal ir grubiai nuskambės, bet atsakysiu klausimu – kiek kartų galima suvirškinti tą patį maistą? Kai kuriems jis gal neatrodys šviežias, bet dar kai kurie jį gali netgi atpažinti.. ;)
Čia turiu omenyje ir pragaro virtuvę, ir nežinau.lt, ir bet kokį senesnį tinklaraštį. Pati irgi turiu visokių dvejonių, tik šiek tiek mažiau atsakymo variantų.
Keista, kad nepaminėjai manofono, po kurio atsiradimo rašymo čia dažnis aiškiai sumažėjo. Nors gal ir ne taip blogai – manofonas taip pat labai įdomus projektas, tik siauresnei publikai.
Turbūt pirmiausiai atsibosta, o po to tik pasiteisinimai, o ne priežastys..
Man ir po kelių metų atsibodo Original’o BLOG’as, bet pradėjau siauresnį topzone.lt, ir dar šiandien rašau. :)
Gal manofonas, kaip minėjo, ir bus pagrindinė priežastis..
Buda moko jog reikia stengtis neprisirišti prie daiktų, tuo labiau prie žmonių. Laikas duoda tik laiko, imk į valias ;] pasaulis gi suksis toliau. O geriausia rašyti tai ką geriausiai išmanai ir ką labiausiai mėgsti. Ar ne nuo to visi blogeriai pradėjom? Kas kaip moka tas taip šoka.
Tačiau nederėtų sumaišyti tokių gyvenimo „krizelių“ su atslenkančia tamsa, kuri didina melatonino kiekį kraujyje, taigi ir apsnūdimą dienos metu ;]
Ryšium su tuo – linkiu, tiesiogine to žodžio prasme, šviesų sapną susapnuot
Senas temas tikrai reikia sukti iš naujo. Gi užauga nauji skaitytojai, nauji technologijų vartotojai, o ir seniems kartais gerai prisiminti. O tai bus kaip laikraščiams, tinklaraštis numirs kartu su savo skaitytojais.
Pamenu rašei apie projektą, kurį pristatei Palangoje blog’erių susitikime. Ar su tuo projektu kas nors įvyko?
Senokai masčiau apie idėją apjungti tinklaraštininkus, padaryti vieną kokybišką tinklapį ir konkuruoti su eiline žiniasklaida į tinklapį įterpiant reklaminius banerius, kurie padėtų išlaikyti jį ir, turbūt, karts nuo karto jų autoriams leistų sumokėti galbūt ir nedidelius, tačiau visgi pinigus.
kiek kartų buvo apie tai mąstyta? šimtai manau. buvo ir entuziastingų kalbų blogeriai.lt svetainėje, bet nieko nesigavo. priežastys? dauguma lietuvių bloger’ių nori rašyti SAVO blog’ą. jei rašyt kitam, tai nebėra intereso, garbės, asmeninio populiarumo, nes tada lieka komandinis darbas, komandinis nuopelnas, komandinė motyvacija. dauguma blogerių pernelyg dideli individualistai, kad rašytų kolektyvinį blog’ą. tai manau yra beviltiškas reikalas pakurti tokį dalyką – nepasirašys užtektinai blogerių, kad tokia idėja būtų įgyvendintas projektas.
Bet gi yra keletas sėkmingų kolektyvinių tinklaraščių: Dansu Dansu, Marketer.lt ir t.t.
bet tai ir liko keleto ( mažiau nei penki ) žmonių blog’as, o ne išaugo į portalą su gausybe rašliavų kasdien ir t.t. apie ką dažnai blogeriai kalba, bet tos kalbos ir lieka kalbomis…
Portalo tikriausiai niekas nenori. Man net baisu apie tai pagalvoti. O kolektyvinis tinklaraštis turi daug privalumų. Pavyzdžiui, dabar dūstu nuo organizacinių darbų gausos ir neturiu, kada rašyti, būtų komanda – kas nors kitas pagelbėtų. Nebūtina tam pirkti BNS ir Elta žinutes gi…
Nenusimink. Taip ir turėjo būti. Bet kuriuo atveju tu į istoriją didžiosiomis raidėmis jau patekai. Jei turi noro ir laiko – bandyk gyvus susitikimus organizuoti kartą per mėnesį. Galima su temomis, galima dar kažkaip, bet būtinai su ribotu dalyvių skaičiumi.
Va būtent, pradėk tiesiog iš neto keltis į realybę. Galbūt tai vėl įkvėps daryti kažką naujo.
Pritariu minčiai daryti kažką naujo. Pavyzdžiui, tą patį Turinio tinklą. Galbūt pakeliui rasis naujų minčių.
Manau, jog nežinau.lt, bent jau esama forma, savo maksimumą jau pasiekė. Čia prašau nepainioti projekto ir autoriaus, nes autorius gali turėti kelis projektus :)
Konkrečiai apie susitikimus. Ribotas dalyvių skaičius yra gerai, nes išvengiama „delfi komentatorių“, išlaikoma susitikimo tema ir netgi prestižas :))
Kas mėnesį skamba dažnokai, jei neturi užsidegimo ir darai be malonumo, iš pareigos, pasižadėjęs bloge. Bet, esant norui (gali įsivaizduoti pietavimą MC), ir savaitė bus labai normaliai ;) Gal verta elgtis atsižvelgiant į einamojo meto nuotaiką ir norus.
Ei, nėra viskas taip blogai. Man atrodo, koks tūkstantis tokių naujokų, kaip aš, svajotų atsidurti tavo vietoje. Šiandien. Su 50 000 unikalių lankytojų per mėnesį… Vau…
Nors kartais „Restart“ iš tikrųjų suveikia :)
Blogoramos – puikus desertas. Bus nemalonu, bet išgyvensim.
O straipsniai apie autorines teises – maistas, kurio kitur nėra.
Kitas dalykas – komentarai. Ginčytis nėra kaip – nes tiesai tenka pritarti :)
O ir tokiame solidžiame projekte netinka pakrizenimai.
Bet kokiu atveju – laukiu kitų įrašų. Ryt, ar kitamet – ne tiek svarbu. Svarbu, kad jų būtų.
Visiškai scania komentaras atitinka mano mintis. Pasirašau po kiekvienu punktu :)
Tiesa sakant, nezinau.lt isidejau i RSS skaitytuva tik del blogoramos – nes iki tol budavo taip: kas keleta menesiu atkeliauji, pamatai viena, atsidarai visus jos linkus, ir tada perziuri visas ankstesnes, taip pat atsidarydamas vos ne visus linkus.
Puikiai jausdavosi, kiek jai skiriama laiko ir demesio. Blogorama buvo visai prie pat tos ribos, kuria priejus, nesigincydamas mokeciau uz tokio turinio prenumerata, jei tik butu galimybe.
Blogeriai.net algoritmai? Net nejuokinga. Dienos geriausieji ten tiek pat, kiek krabu lazdeles yra krabai.
Aš rašydamas savo tinklaraštį visada stengdavausi rašyti taip gerai, kad įrašas patektų į Blogoramą. Ir džiaugdavaus, kai byrėdavo nauji lankytojai ir taip jaučiau įvertinimą už savo darbą.
O vasarą pilna kitokios veiklos nei rašymas, tai jis atidemas į šoną. Taip ne man vienam ir Blogoramom turinys išseko. Ir motyvacijos, kad „o, čia pasistengęs tai ir į nežinau.lt pakliūsiu“ nebeliko…
Uždaras ratas, bet manau, kad naujų auditorijų rašantiems suradimas būtų geras sprendimo būdas, o tos idėjos vystymui jau ir visa konferenciją būtų galima organizuot :)
Puikios mintys. Tačiau… Lietuvoje, manau, blogu gimimas susijęs tik su kompiuterių prieinamumo padidėjimu dėl tų kažkokių kompensacijų. Tačiau blogus rašyti pradėjo dažniausiai tie, kurie domisi kompiuteriais ir nori tik apie juos rašyti. Manau, kad atėjo kitas lietuviškos blogosferos vystymosi etapas. Atsiras daugiau įvairių blogų: apie politiką, apie kulinariją, apie kaliones ir panašiai. Bet blogeriai.net iš principo nenukonkuravo blogosferos. Manau, kad tai neįmanoma… :) Į blogeriai.net susiresigstravo labai daug tu, kurie nieko nerašo savo, o tik kopijuoja naujienas surastas internete… Blogosfera buvo (ir tikiuosi išliks) gyvesnė, nes ten, manau pastebima tai kas svarbiausia – unikali, nekopijuota mintis ir idėja. O kodas neatskiria kur floodinamos ale muzikos naujienos, kur rašomas tikrai vertingas, unikalus, asmens pastangų sukurtas tekstas… Dėl to, man asmeniškai, nelabai patinka tas blogeriai.net…
Be to, tūrėtų būti ir naujas nezinau.lt etapas – jei jau Jūs cituojate kitus ir taip populiarineate lietuviska blogosfera, tai pats laikas, kad jus pradetu cituoti populiariausi internetiniai portaliai-laikrasciai :) Vai cia ti butu lietuviskos blogosferos suolis. O dabar tai tik uzsiemimas gan ribotame ir uzdarame rate – ner ko daugiau siekti… Bet ar is tikro nera?
Na tereikia pradėti programuoti ar tinklus konfiguruoti (NFS ar Git ant Windows, iFolder and Ubuntu ir t.t.), įmaišyk Linux ir Windows – gausi krūvą patirties rašiniams :D Žinoma viskas priklauso nuo pomėgių…
Aš labiausiai laukiu „Užrašų iš skaitmeninio fronto“ ir vienastoks komentarų leidybos, cenzūros ir kitomis labiau filosofinėmis temomis, nes būtent tokių minčių tikrai nelengva rasti (jei išvis įmanoma) lietuviškajam Internete. Visokie gadget’ai gerai akims pablizginti, bet daugeliu atveju jiems pakanka „smulkmės“ skyrelio – 95% praleidi pro akis, o likusius 5% susirandi pats. Galvoju, kad nereikia sukti galvos dėl sulėtėjusio tempo – geriau tiesiog pailsėti ir galbūt orientuotis daugiau į patį dominančias temas, bet gilintis į jas giliau, „pafilosofuoti“.
Aha, blogoramos pageidautinos, bet nebūtinos
Asmeniškai aš nekantrii laukiu naujų užrašų iš skaitmeninio fronto ir kas su tuo aplink su siję, bene įdomiausia paskutiniu metu.
P.S. Palaikymas visad yra, tik be komentarų :-)
kada komentaruose bendravimas vyksta tiktai tarp savų „korešų“, tai naujai atėjusiam skaitytojui būna kažkaip gal ir nepatogu ir nevisai smagu kišti savo trigrašį. nemanau, kad blogai, kada komentuoja nepažįstami. čia juk internetas, o ne pasisėdėjimas prirūkytoje virtuvėje prie arbatos su „saviakais“
Ko jau ko, bet gaivaus žurnalistinio stiliaus tikrai netrūksta :) Miela malonu skaityti.
Užtat galima kokiai hmm… „Verslo klasei“ savo paslaugas pasiūlyti. Ten labai praverstų platesnio akiračio technologinių (ar pusiau technologinių) horizontų pakedenimai – autorinės teisės, leidybos ateitis ir panašūs dalykėliai. Gal ne dabar, diržų veržimosi metu, plonėjant žurnalams… bet kriziui kriziausiam nuslūgus visai verta turėti šią mintį omenyje.
O gal net ir dabar pabandyti – juk grynuoliai ir raiškus stilius visada turi paklausą.
Mano subjektyvia nuomone.
Dėkui! Daug informacijos pamąstymams. :) Didžiausia autoriaus baimė – nuvilti skaitytojus. Todėl jaučiu, kad reikia naujų minčių ir naujų eksperimentų. Čia Nuolaida bus gerą idėją pasiūlęs su tais susitikimais. Juk būdavo anuomet kavinės, kurias užsėsdavo dailininkai. Kitose rinkdavosi poetai, dar kitose – dramaturgai. Kodėl taip nepadarius dabar? Tam tikromis mėnesio dienomis? O iš ramių pokalbių prie kavos gal rasis ir ko nors netikėtai šviežio?
:) Kada ir kur?
Na, skaitau ne nuo pradziu, gal tik nuo kokiu 2006 metu, bet ideja apie temu dejima is naujo yra gera ir sveikintina. Kiti puslapiai taip ir gyvena, pvz., gramofonas.lt
)))
Butu gaila, jei dingtu toks jeginis tinklarastis (((
As sakyciau autorius pasieke ta pacia stadija kaip ir stereotipine jaunuoliu pora po 3 metu draugystes. Romantika, naujumas baigesi ir dabar atejo laikas skirtis arba zenytis :) Tad ir autoriui lieka skirtis su nezinau.lt arba … tapt profesionaliu tinkliarastininku :) T.y. kooperuotis su zmogum, kuris zinotu kaip lankytoju srauta paverst pinigais ir i skaitytoja pradet ziuret kaip i klienta. Rasyti ne tik kas autoriui tuo metu „ant dusios“, bet susidaryti skaitytojams aktualiu temu sarasa ir periodiskai rasyt tomis temomis.
einam kada alaus :)
mano versija:
1. nėra diskusijos, „neveža“, o dirbtinai traukti lankytojus – nesinori
2. yra Artūras, bet jis – elitas, sunku konkuruoti :) tačiau daugiau – veikiau išimtys
3. kuo toliau rašau, tuo labiau suvokiu, kad rimtai parašyt trūksta žinių, o profanauti nesinori
4. problemų yra, gal labiau nusibodo į karavaną lojančio šuns rolė
5. tikrai taip, laikas „valgosi“ labai greitai
6. panašu į [1], palaipsniui linkstu į asmeninės kasdienybės istorijas
7. neturiu tokios problemos
Na, Liutaurai, atvirai pasakius šiektiek nuvylei su tokiu komentaru… Aš asmeniškai tave buvau priskyręs prie elitinių tinklaraštininkų. Ir kovojai su Seimu dėl akreditacijos, prieš LEO, kritikavai netikusią valdžią. Berods akreditaciją ir gavai. Ir… Viskas??? Šiaip žinau tą stadiją, kai atrodo, kad nebėra ko siekti, nes viską ką norėjai pasiekei (kaip, sakant, šeima, vaikai…). Tačiau šiuo metu watch dog tipo tinklaraščių tikrai labai truksta, nes dabar kaip tik prasideda visos nesamonės… Na, čia, žinoma, tik mano nuomonė :)
viskas ore :) aš rašau ir nemiegu. 1:45 AM :D
man tinklaraščiuose smagiausia tai, jog patys viską po truputį atrandam ir nežinom su kuo ir kas iš pradžių valgoma, paskui tampa įprastais dalykais ir vėl iš naujo. ratas, kuris nesibaigia. tuo yra gražu
Pastebėjau, kad paskutiniais mėnesiais nezinau.lt darėsi vis įdomesnis: mažėjo visokių naujų „pričindalų“ aprašymų, daugėjo Džiugo pasvarstymų ir pastebėjimų įvairiomis, ne tik kompiuterinėmis, temomis.
Arba blogas rašomas savo malonumui (todėl dažnai dominuoja asmeniškumai), arba… Kodėl? Gal į šį klausimą reikėtų atsakyti. Nes atrodo, kad malonumas gerokai sumažėjo, o įsipareigojimai skaitytojams liko ir laiko.
Gal išeitų kaip nors vėl susigrąžinti rašymo malonumą?
Aš tai manau, kad blogo rašymas neturėtų būti pareiga. Nebent blogas yra pagrindinis darbas arba įrankis kažkokiam papildomam tikslui pasiekti. O šiaip – daugiau įrašų, ar mažiau, vis vien dauguma perskaityti ar greit akimis prabėgti. Viskas čia gerai. :)
Išsisemti yra normalu. Pavargti, neturėti laiko – taip pat. Labai gaila girdėti tokias pesimistiškas gaideles… Liūdna matyti, kaip užsidaro tinklaraščiai, su kuriais „augau“. Tinklaraščiai mane žavi tuo, kad visa infromacija perteikiama ne sausai „žurnalistiškai“, o su tam tikra emocija. Na, kad ir apie kokius naujus technikos stebuklus.
Manau, kad kai rašymas pasidaro prievole ir reikia save prievartauti, reikėtų sustoti ir permąstyti – gal reikia keisti kažką. Vis tik jei tinklaraščio rašymas būtų „užknisęs juodai“, tai nebūtų atsiradęs ir manofonas.lt ;). Gal reikia mini atostogų, kol praeis šita depresija.
Tu visu blogoramu tai beveik neskaitau. Keleta kartu buvau perskaites – tai per daug laiko uzima ( net nenoriu isivaizduoti kiek ja uzima paruost)
Uzrasus is skaitmeninio fronto , viskas kas susije su cenzura,privatumo politika ir t.t irgi perskaitau. Tokie irasai yra naudingi.
Mintis kad rasyti postus kuriuose bus rekomenduojami seni postai man patinka. Tikrai ne visa esu perskaites ir gal ka paskaitysiu.
Is tu naujoviu tai dazniausiai jas samoningai praleidziu. Del tos pacios prezasties del kurios autorius megsta palaukti kol sita naujove nusistoves ir nedings is rinkos;) Tiesa, pradejau naudoti syncplicity programa butent sito tinklarascio deka.
Tiek;)
Užmigimas dalykas rimtas.
Tas pats ir man. Pradėjau entuziastingai, daugybė idėjų, minčių, tačiau rašymas atimdavo pakankamai nemažai laiko (rašinys turi bent kuo nors remtis, reikia susirasti ir patikrinti informaciją), o jo ne visuomet rasdavau. „Draftuose“ ir dabar guli gal 10 nebaigtų rašinių, tačiau nėr noro sėsti juos pribaigti. RSS man vis dar kaip duona kasdieninė, tačiau RSS nužudė ir mano komentavimą kituose tinklaraščiuose. Kitas dalykas ir tikrai ne paskutinis, kad nebeliko dėl ko rašyti. Taip, žinau kad mane prenumeruoja apie 50 žmonių, parašius įrašą perskaito dar daugiau, tačiau nebėra tų temų, kurios užkabintų, kurios būtų svarbios, gyvenimas pasidarė per daug ramus ir stabilus, todėl, galima sakyti, iš viešo Wordpress perėjau į privatų Facebook. Prie tinklaraščio komos prisidėjo ir Blogoramos neberašymas. Be to, kad jausdavau neįtikėtinai pamalonintas ten atsidūręs dar ir gaudavau kelių šimtų skaitytojų srautą. Prisimenu, kuomet pirmą kartą ten atsidūriau, kiek jaudulio, kiek pasididžiavimo savimi, beveik žurnalistu pasijaučiau :) . Taip pat kiekvieną vakarą prisėsdavau paskaityti ką gero surinkai per dieną, nes asmeniškai nė neketinu sekti viso interneto, ir dėl to dabar prarandu nemažai gerų straipsnių.
Tačiau ar bent jau pas mane taip blogai su rašymu? Taip, dabar akivaizdžiai blogai, tačiau ketinu atnaujinti rašymą dėl karjeros. Tinklaraštis šiek tiek padėjo gyvenime (nors dovanų torto iš IKI negavau :D ).Tinklaraštis sugebėjo man gauti du darbus ir man labai tinkančius. Tikiuosi padės ir ateityje.
Labai gerbiu Grumliną (http://www.grumlinas.lt/), kuris sugeba kiekvieną dieną įkelti kelis postus, kuriuos visada su didžiausiu susidomėjimu perskaitau (nors ir nelabai komentuoju).
Belieka tikėtis, kad atsigausim ir vėl turėsim tikslą įveikti profesionalią žiniasklaidą :)
Tinklaraščio rašymas primena pradedamą fotografavimą: susiperki beveik profesionalią fototechniką ir supranti, kad neturi ką fotografuoti.
o taip, išdėstei mintis, kurios ir mano galvoje sukasi jau keletą mėnesių. Bloginimas nebeteikia draivo. Nebepažįstu jaunųjų blogerių ir net neturio laiko ar noro juos pažinti. Atsirado daug veiklų, kurios yra įdomesnės ir dar teikia finansinę naudą.
O gal tiesiog keičiasi blogerių karta. Senieji turi užleisti vietą jauniesiems.
„Arvydas tikriausiai nenorėtų sutikti, bet Blogoramą iš esmės pasmaugė blogeriai.net algoritmai ir tiksliai kaip laikrodukas sugeneruojami „dienos įdomiausieji“.“
Niekaip nesutiksiu. Didžiausias Blogoramos cinkelis buvo asmeniškas priėjimas prie teksto, taiklūs komentarai ir kokybiškai atrinktas, įdomus srautas. O blogeriuose.net į viršų išplaukia visiškas randomas, ir manau, taip yra dėl „demokratijos“: juk kuo daugiau balsuojančiųjų, tuo didesnis bardakas. Nebeatsimenu kada paskutinį kartą dienos įdomiausiuose buvo daugiau nei vienas man įdomus įrašas.
O kad Lietuvos blogosferos kokybė krinta – akivaizdu. Kai netingiu ir turiu laiko, stebiu blogeriai.net srautą, ir gera būna diena, jei pasiseka rasti nors tris straipsnius, kuriems negaila būtų mestelti bent 4 žvaigždutes. Iš kokybiškiausių ko gero beliko Grumlinas.
A, ir taip, man tikrai mistika, kaip vienastoks taip ilgai tempė tokį krūvį :D
Kaip ten sako „let it go and move on“ :) Liudna bet gal reikia :)
Na iš esmės man blogeriai nėra geresni už blogoramą, ją dažniausiai tik permetu akimis… O blogoramą perskaitydavau visą :)
Na gal tik blogoramos srautas tapo geriau, nes jis tinka įvairiasniems skoniams :)
atrodo nepatogu komentuoti, kai skaitau viską goole readeryje.
O aš nuo pat pradžių maniau, kad tinklaraščių galiojimo laikas ribotas. Juk asmeninė saviraiška skaitmeninėje erdvėje ne pirmas kartas. Užtenka grįžti dešimtmetį atgal ir prisiminti asmenines svetaines. Jas ko gero susikurdavo kiekvienas, turėjęs kompiuterį ir internetą. Nors šiandien be svetainių neįsivaizduojamas verslas, žmonės jas turi retai. Kai kuriems asmenines svetaines matomai atstoja tinklaraščiai, tačiau po 4-5 metų jie turėtų atsidurs profesionalų rankose. Tinklaraščiai kaip komunikacijos ir toliau bus naudingi politikams, verslui, gal tam tikrų sričių profesionalams, vadinamiesiems visuomenės veikėjams. Na, o dabartiniams autoriams bus galima padėkoti už šios priemonės išpopuliarinimą.
Blogoroma – nuostabi šio blog’o ir visos lietuvišos blogosferos dalis. Neretai per dieną nerandu laiko tinklaraščių skaitymui, bet vienintelis įrašas, kurį skaitau kiekvieną dieną ir kuris kasdien priverčia čia apsilankyti, – tai Blogorama. Ir jos negalėtų pakeisti jokia mašina.
Kodėl aš užmigau? – NES RUDUO DANTIS GALANDA, O ŠALNA ŽOLELĘ KANDA.
Kiekviena save gerbianti(s) Vingių Jonė(as) rudeniop užmiega.
Bent jau aš tausoju tą miegančią mešką savyje ir kas rudenį spalio-gruodžio mėnesiais apsikasu lapais ir skendėju kažkokioje plazmoje. Ne, žinoma dirbu, jei tik darbo yra, bet visa tai vyksta kažkur anapus realybės, nes visą kūną LAUŽIA miegas, kalbu, dirbu, vaikštau lyg sapne. O rugsėjis – pereinamoji būsena.
Tačiau tai – apie mano „normalią“, kasmet pasikartojančią būseną ir dalyvavimą kad ir komentaruose.
Šiemet viskas kitaip. Šiemet – vis ilgiau tylintis, vis rečiau prabylantis telefonas. „Tylėjimo intensyvėjimas“ prasidėjo dar 2008 pavasarį – kiekvieną mėnesį mažėjo skambučių. Na, o 2009 – iš viso krachas. Krachas ne tik ryškaus klientų iškritimo iš rinkos prasme, bet ir galimybių uždirbti iš išsilaikiusių joje prasme. Jų užsakymai tokie menki, kad net nepadengtų mokesčiams išleisimos sumos. Tai yra, reikėtų turėti kažkokį labdaros fondą, iš kurio tenkinčiau valdžios apetitus, nes iš klientų įplaukų tam nesurinkčiau.
Nežiūrint, kad pati „baiginėjau“ savo jau trečius metus dirbtą darbą, todėl net nebūčiau ėmusi jokio naujo užsakymo, kol nebus baigtas senasis, tačiau darbas ėjo į pabaigą ir mano „jutikliai“ jau nesąmoningai tyrinėjo situaciją – ar per tuos 3 metus neužžėlė klientų takas link manęs, ar bus darbo šį užbaigus. Juolab, kad gavau žinią, jog NEŽINIA kada gausiu atlygį už 3 metus SAVO sąskaita dirbtą darbą, nes įmonių piniginės patiria depresiją. T.y., nežinau kada gausiu pinigų, kad galėčiau atiduoti skolas, į kurias sulindau, kol dirbau ŠĮ darbą. O jei ne tik kad tų pinigų neatgausiu, bet ir naujais užsakymais negalėsiu užsidirbti, reiškia manęs laukia tai, kas laukia ir kitų nesmulkių skolininkų… Tai štai mano vasara tokia ir buvo – be pinigų, skolose ir be vilčių. Tik skolos radosi ne dėl švaistūniško gyvenimo būdo, o tam, kad pagaliau užsidirbčiau būsimą atlygį už kruopštų 3 metų trukmės darbą. Kokie komentarai, koks aktyvumas? Gerai, kad dar interneto neteko atsisakyti.
Ti va… Oi, pro ką aš čia dabar, kai miesčiones vynuogienojai bei klevai traukia savo šventinius purpurinius apdarus paskutiniam šiltojo sezono pokyliui…
Ore tvyrantis netikrumas lyg parazitinis vijoklis ąžuolą apipina visą tave ir vis labiau užsmaugia visas kūrybines galias. Nepasitikėjimo rytojumi ir viskuo aplink nuotaika tvyro, lyg Henriko IV rūmuose.
O gal ta snūda – toks pats gelbėjimasis, kaip gyvybes gelbstintis žiurkių miegas, padedantis išlikti visiškai nepalankiomis egzistencinėmis sąlygomis? Žiurkėms paprasčiau – nei už komunalinius mokėti, nei valgyti nereikia. Atsijungia, pralaukia ir sulaukia. Mums tokios gebos Dievuliukas nedavė. O gal sunaikinome, nuo gamtos atitolę?
Gerbiamasis Džiugai, man asmeniškai dingus kasdienėms „blogoramoms“ „Nežinau.lt“ tikrai pasidarė įdomesnis (-ė? :). Matau, kad temoms (nors jų ir gerokai mažiau) skiriama kur kas daugiau dėmesio, jos tapo įdomesnės, gilesnės. Matyt dėl to, kad laiko tam lieka daugiau. O „blogoramas“ išties išstumia http://www.blogeriai.net ir daro tai gana sėkmingai. Nors už RSS gaunamas nuorodas į įdomius straipsnius labai dėkoju. Galbūt tuomet ir gerai viskas? Nebent „Nežinau.lt“ tikslas yra tapti didžiausiu IT temų tinklaraščiu, kas manau nelabai įmanoma. Nebent, šį projektą pradėtų kurti keli autoriai. Tuomet jame galėtų būti galingos apžvalgos (pvz. ir aš turiu didelį potraukį jas rašyti), visos aktualios naujienos, naudingi patarimai ir t.t.
Kiek komentarų. Darau išvadą, kad Nežinau.lt rūpi skaitytojams:] Kiek patarimų, blogormaos pagyrų.
Iš įrašo nuotaikos atrodo, kad ruošiesi mesti tinklaraštį, o tai būtų netektis. Pasitvirtintų Login’e sakytos mintys…
O gal rimtai tiesiog darykim kokiam kabake susitikimą, kad ir paskutinio mėnesio savaitgaliais ar dar kokiu laiku. Susipažinsi su naujaisiais komentatoriais.
šiltas rašinys puikiu stiliumi.
ir norisi atsiprašyti, kodėl nediskutuoju komentaruose. net ne todėl, kad dėl kažkokių priežasčių iš pastovaus tapau tuo, kurį autorius turi patvirtinti.
tiesiog toks geras dalykas yra skaityti viską RSS ir taip tingu (dėl to paties — o jei dabar mano komentaro nepatvirtins?) eiti diskutuoti į puslapį…
Džiugai,
Skaitydamas tavo įrašą prisiminiau kitą – apie cikliškai užeinančias rašymo ir išsisėmimo krizes. Gal ir dabar viena iš tokių krizių.
Iš kitos pusės, kai marškinėlius išaugi – su jais būti darosi nebepatogu. Įdomumo dėlei įdėk tą „Donate“ mygtuką. Kad ir 3,2 Lt/mėn, bet per metus vienai nedidelei programai surinksi lėšų. Bet tikiu, kad gali surinkti ir gerokai daugiau.
Sėkmės, ką benuspręstum.
Ko labiausiai pasigendu – blogoramų. Tai buvo tikrai puikus hand made dalykas – trumpas komentaras ir nuoroda, pagal kurią radau daug įdomių autorių – už ką esu labai dėkingas. Blogeriai.net – mašininė gamyba – ji absoliučiai skirtinga – neaiškūs motyvai, pagal kuriuos atrenkami tie geriausieji.
Kiti postai – pasirinktinai – manęs nedomina tie nauji gadžetai,, nes po mėnesio bus dar naujesnių, o ir neperki žmogus las mėnesį naujo mobiliuko; patinka pamąstymai apie intyrnetinius dalykus ir jų vystymosi perspektyvų prognozės
O šiaip tai rudeninė depresija matyt savo duoda :(
Tiek blogoramos, tiek rašiniai apie bendras temas (autorių teisės, leidyba ir panašiai) šiame tinklaraštyje rašomi puikiu stiliumi ir yra labai malonu juos skaityti, kai tik laiko atsiranda. Tik, gaila, kad šitas darbas nesuteikia pajamų. Tai neteisinga. Manau, kad daugybė kur kas netalentingesnių žmonių rašymu pelnosi duoną, o toks rašymas, koks yra šiame tinklaraštyje, turėtų dar ir sviestui uždirbti…
Man irgi pirmoje vietoje Skaitmeninis Frontas, tada kiti Dziugo pamąstymai, o kasdienes blogoramas prisimenu kaip „flooda“, nors dabar jau dažniau pasmalsauju.
Greičiausiai neateičiau i meeta, smagiau būtų pamatyti ir pasidžiaugti „team-work“rezultatais.
Man atrodo, kad tinklaraštis apie technologijas praranda savo „svorį“. Jei seniau naujos internetinės tarnybos, naujos programos ar kitokie technologiniai išradimai keldavo susižavėjimą, dabar tai yra visiškai įprasta ir nieko nebestebina.
Internete nieko naujo. Vyko didysis programų funkcijų kraustymasis į internetą. Bet juk viskas kaip ir išsikraustė: paštas internete, ofisas internete, muzika internete, filmukai internete, socialinių tarnybų gausybė ir viskas jau veikia tarpusavy… Nebelabai svarbu jau ir kokiu būdu tą internetą pasieksi, tad
Kompiuteriuose nieko naujo. Jie toliau spartėja ir mažėja. Operacininės sistemos pagrindinė funkcija – prijungti prie interneto, su kuria visos puikiai susitvarko, tad diskusijos vis mažiau aktualios.
Mobiliuose įrenginiuose irgi nieko naujo. Spartėja ryšys, didėja talpa ir kamerų galia, mažėja apimtys, paprastėja valdymas ir tobulėja interneto pasiekiamumas.
Versle nieko naujo. Lyderiai aiškūs ir nusistovėję, viską valdantys ir konkuruojantys tarpusavy iš esmės tarpusavy.
Žiūrint į verslą kaip į interneto vartotoją… Nu irgi situacija jau kita – rinkodara internete nieko ir niekaip nebestebina. Visi daro tą patį, konkuruodami tik „kas gražiau“.
Trūksta intrigos – „kažko tokio“, kas priverstų aikčioti iš nuostabos apie „tai“ sužinojus. Nenuostabu, kad ir autoriui trūksta ūpo iš esmės apie tą patį rašinėti.
Tik jau ofšem, godotinas Tamysta, ir labai labai pšeprašem!..
Moko moko mus vienas žurnalas žvelgti giliau, o mes tik paviršiukais lyg Jėzus vandeniu strikinėjame.
Štai žiūriu skyrelyje „nežinau geresnio“ – tiek mane viliojančių dalykų! Ir gal net galinčių sumažinti mano sąnaudas… Tačiau KUR TAMSTA MATEI PRAKTINĘ apžvalgą, kokių profesijų žmonės gali visai išsikraustyti į internetą ir nebekišti į 9 programų slibino gerkles pinigų už krūvą jų naudojamų mokamų programų, nes pradėjus dirbti su nemokamomis programomis ar perėjus dirbti į internetą VISKAS VEIKS, visa biuro ir programinė įranga sąveikaus be trikdžių, ir jis atliks normalios kokybės darbą, ir neteks parduoti paskutinių šlepečių trūkstamai įrangai įsigyti ar kompiuterio galias dar labiau išpūti?
Kur man pasigauti tokį analitiką, kuris GILIAI žino programų galimybes ir suderinamumą? Status quo darbar toks: mano kompiuterininkas taip giliai nekapsto, o kai tik savarankiškai bandau išlėkti „į pažangą“, tai sūnus mane už „padalkų“ atgal ant kėdės trūkteli – sėsk, neskubėk, VISŲ programų tikrai nesuderinsi, nedirbs, ir vis tiek turėsi laikyti kompiuteryje MW ir MO, nes dalies darbų be jų nepadarysi. Vaikai – tikras pažangos stabdis. Košmaras kažkoks. Čia aš apie tą jaunuolį Geitsą ir panašius į jį.
Labai jau pesimistiškai Vienastoks parašė, neatrodo?
Ir iš kieno lūpų sklido žodžiai (per BSP09): „Rašau apie viską, todėl įrašų nepritrūkstu“ (neatkartojau 1:1, bet mintis panaši)?
Paskutinį kartą rašiau prieš savaitę, tai toks jausmas, kad nerašiau mėnesį. Sustojau ir aš. Reikės pagalvot, kodėl. Gal mokslai užgriuvę…
Siūlau pasiįvairovinti: įsidėti į puslapį nuorodą
http://forvo.com/
Įtariu, jog už nuorodos įsegimą galima gauti pinigėlio.
Tai viso pasaulio kalbų TARTIES svetainė, tvarkoma savanorių, o išlaikoma gal už ES ar pan. pinigus.
Čia „profesionalai ir mėgėjai“ gali užrašyti juos dominantį žodį ar frazę bet kuria kalba, o „gimtakalbis“ savanoris įrašys žodžio tarimą. O kai koks kinas, anglas, latvis ar kt. panorės sužinoti lietuviško žodžio ar sakinio tarimą, mes jam įrašysime prašomą žodį (ar net ir visą tekstą – galima žodis po žodžio įrašyti visą tekstą, užduotą LK besimokančiam kitataučiui). Labai pravartu turintiems kolegų užsienyje – jie gali savo kalbos žodžių įrašyti, mes jiems – savo.
Tai reiškia, kad Vienastoks, vieną sykį atitraukęs akis nuo ekrano, išvydęs sidabro giją smilkinyje ir iš žmonos sužinojęs, jog jų vaikai Anglijoje jau turi savo vaikų, staiga susisgribs, jog reikia anūkėlius gimtosios kalbos mokyti, įsijungs Forvo ir įkalbės kokią pasakaitę anūkėliams.
Yra ir kitokių funkcijų ir galimybių. Jei reikės padėti susigaudyti – aš jūsų paslaugoms.
siais laikais bloga rashantys jauciasi taip, lyg tais laikais microsoftas hakino telefono budele.. vis kazko norisi padaryti, kad ateity buti zinomiems labai ir tapti „google“..
tiesiog perkaitot nuo informacijos perdavimo.. lietuvos rytas, 15minuciu, ir kiti dienrasciai dirba ne po 10 zurnalistu o po daugiau… todel jie naujienu semesi ne tik is saves o is ELTA ir visa kitka.. del to… keli zmones ar grupele ilgai neiisilaikys :/
kol kas zhavi uzsienis smashing magazine buvo ir yra nerealus, ir visi kiti favoritai vis dar yra skaitomi..
sekmes