Kelionė be bagažo

Nesu dažnas keliautojas – kur nors toliau į užsienį išsiruošiu kartą per metus ar du, bet ir tiek patirties užtenka, kad prieičiau paprastos išvados: geriausia keliauti yra beveik išvis be bagažo.

Tarkime, dabar ruošiuosi į JAV. Kelionei specialiai nusipirkau nedidelę Targus kuprinėlę, skirtą nešiojamajam kompiuteriui. Tas kompiuteris ir bus didžiausias su savimi gabenamas daiktas. Numatomas kuprinėlės turinys:

• Dell Inspiron 1525 + laidas. (Prie Dell nebuvo amerikietiško kištuko, bet tiko nuo Sony Reader).
• Olympus fotoaparatas (be pakroviklio; tikiuosi, kad pilno užtaiso užteks 4 dienoms, fotografuojant be blykstės; USB laidas).
• Creative Vado vaizdo kamera (kraunasi iš USB).
• Nokia telefonas (naudojamas tik kaip žadintuvas/užrašinė ir Vilniuje taksi išsikviesti).
• Transcend 4 GB Flash atmintinė.
• Apatinių drabužių pamaina, vieni marškiniai, pora kojinių.
• Skutimosi peiliukas, dantų šepetėlis, šukos, pakelis popierinių servetėlių.
• Dėžutė su vaistais nuo skausmo, vaistais virškinimui ir pora juostelių pleistro.
• Draudimo polisas, atspausdintas lapas su elektroninių bilietų kopija, paso fotokopija.

Piniginė, namų raktai, pakelis cigarečių su žiebtuvėliu (rūkymas kenkia sveikatai!*) ir pasas – striukės kišenėse.

Štai ir viskas. Daugiau nieko nereikia, neverta vežtis arba neapsimoka. Tikriausiai labiausiai į akis krenta darbužių stygius ir beveik visiškas asmeninės kosmetikos nebuvimas kuprinėje. Drabužių nesivežu, nes keliauju vasarą. Vos atskridus ir įsikūrus viešbutyje, galima kelioninius marškinius atiduoti išplauti – tie keli doleriai tikrai labiau apsimoka, negu didelio garderobo tąsymas su savimi. Be to, per konferencijas amžinai gauni visokių „proginių“ marškinėlių – namie tokių prisikaupęs gal tuzinas. Visokių šampūnų, losjonų, dantų pastų ir dezodorantų nesivežu, nes: a) jų neleidžia įsinešti į lėktuvo saloną (o lagamino gi mes neimam), b) dalis reikalingos kosmetikos būna viešbutyje; c) viskam kitkam yra nemirtingoji „Dollar Store“.

Dėl pastarojo punkto turiu pasiaiškinti, kad nepagalvotumėte, jos svečiose šalyse kvepiu vietine odekolono „Troinoj“ atmaina. Kiekviename amerikietiškame „mole“ (dideliame prekybos centre) yra parduotuvė „viskas už dolerį“ ar pan. Ten, žinoma, daugiausiai neįdomios mums šiukšlės. Tačiau ji yra labai naudinga keliautojams, nes turi miniatiūrinių kosmetikos pakuočių skyrių. Ir ne šiaip sau kosmetikos – o pakankamai žinomų vardų. Tiesiog tos pakuotės tokios mažos, kad labiau primena mėginukus. Bet kelių dienų ar net savaitės viešnagei gi daugiau ir nereikia! Už kokius 10 dolerių galima pasičiupti mažą tūbelę „Crest“ dantų pastos, putų skutimuisi, 2 uncijų (apie 60 ml) buteliuką padoraus odekolono (man patinga „Edge“) ir nediduką dezodoranto flakoną. Kartu su viešbučio arsenalu turime viską, ko reikia. Na, gretimoje drabužių parduotuvėje dar reikia pasičiupti kelias poras kojinių ir, galbūt, apatinių.

Galėčiau neimti ir skutimosi peiliuko (nusipirkti vienkartinių), bet mano oda jautri. Dantų šepetėlis – taip pat labai asmeniškas dalykas. Šukos užima nedaug vietos, o susivelti gali ir iki pirmos parduotuvės. Vaistų nuo skausmo visada verta turėti, o štai virškinimui labiau verta pasiimti tik skrandininkams ar tiems, kas ketina drąsiai bandyti svečios šalies kulinarines ypatybes. Pleistras praverčia ne tik įsipjovus – tai universali „ko nors pritvirtinimo prie ko nors“ priemonė. Tačiau niekad neverta vežtis visų pakuočių. Tiesiog į vieną plastmasinę dėžutę galima susidėti po truputį reikiamų vaistų ar priemonių.

Skendant be lagaminų daug paprasčiau ir greičiau prisiregistruoti skrydžiui (dažniausiai galima netgi internetu), daug greičiau ištrūkti iš oro uosto. Kelionė be bagažo leidžia sutaupyti transportui – nebūtina samdyti taksi, galima iki viešbučio važiuoti viešuoju transportu (San Franciske – BART metro linija). Be lagaminų patogiau ir lengviau persikraustyti iš viešbučio į viešbutį, visada viską (saugumo sumetimais) turėti su savimi. Nereikia pamiršti ir to, kad vienu iš dešimties atveju jūs atskrendate į vieną vietą, o jūsų lagaminai į kitą… Vieną kartą mano bagažas vietoje Vilniaus nuskrido į Londoną, o kitą – tiesiog kelioms dienoms atsiliko Amsterdame. Grįžus namo ne bėda ir palaukti, tačiau atsidurti užsienyje be reikalingiausių daiktų tikrai striuka.

Tiesa, tikriausiai neišvengsiu lagamino pirkimo Amerikoje. Lauktuvių tai reikės parvežti. Bet bent jau JAV atveju, lagaminą visada labiau apsimoka pirkti kelionėje, net jei namie jau turite tinkamą. Ten jie labai pigūs, o grįžę namo visada galėsite nereikalingą parduoti ar išmainyti į ką nors – galimas dalykas, kad iš kainų skirtumo dar ir uždirbsite, o namuose pasiliksite patogesnį/geresnį/naujesnį.

Tai tiek minčių apie „lengvą kelionę“ be bagažo. Jei iš savo patirties turite kokių nors patarimų ar pastabų, pridurkite komentaruose. (Ir taip, aš puikiausiai suprantu, kad mano aprašytas scenarijus praktiškai netinka moteriškos lyties keliautojoms).

* – jei kolegos rūkoriai nustebo, kaip aš skrendu su vienu pakeliu, tai turiu pasiaiškinti, kad cigaretes (bloką) perku Duty Free parduotuvėje, jau praėjęs visus kordonus. Ne taupymo sumetimais, o dėl to, kad ten būna įdomesnių rūkalų (Benson & Hedges, pvz.)