Kaupimo manija

Nebeatsimenu, kada tai prasidėjo. Tikriausiai nuo piratinių diskų Gariūnuose ar buvusiame „Pergalės“ kino teatre. Tais laikais ten dėdės-sąvadautojai savo prekystalius buvo apkrovę kompaktiniais diskais su iškalbingais rusiškais pavadinimais „Операционки для всех“ ir „Подарки дяди Билла“. Viename CD rasdavai ir Windows 95, ir Office 95, ir Photoshop 3.0, ir visas kitas reikalingas ir nereikalingas programas. Po kiekvienos stipendijos galėjai nusipirkti keletą…

Vėliau atradau P2P ir Usenet serverius. Ten aptikta muzika, filmai ir programos atrodė įdomios ir vertingos – norėjosi viską apžiūrėti, išbandyti, o jei nespėju, tai bent įsirašyti „peržiūrėjimui vėliau“. Pats nepastebėjau, kaip prisirinko viena lentyna, paskui kita…

Niekada aš tų diskų net nepajudinau – nebuvo laiko, pamiršdavau, kas kur yra, ir galiausiai vėl siųsdavausi iš naujo. Vienu metu buvau tapęs tikru kaupimo maniaku: turėjau absoliučiai visus GameBoy Advance žaidimus, nors nė vieno jų nebuvau paleidęs, nes neturėjau žaidimo aparato, o su emuliatorium buvo neįdomu. Turėjau aibes filmų, iš kurių peržiūrėjau vos penktadalį. Turėjau ištisas diskografikas atlikėjų, kurių net nebuvau girdėjęs ir nežinojau, ką jie groja apskritai.

Techniškai, matyt, buvau piratas, bet toks nepiktybinis – praktiškai niekuo nesinaudojau iš tų lobynų. Daug kuo net nemokėjau – virtualūs sintezatoriai, 3D modeliavimo programos, statistikos sistemos… Nesąmonė kažkokia buvo tas kolekcionavimas. Kažkada nepatingėjau ir išmečiau kelias dėžes tų kompaktų. Sąvartyno vargetos penkiasdešimt kalėdinių eglučių galėjo nuo viršaus iki apačios jais pasipuošti.

Viską išmetus atsirado kažkokia tuštuma viduje. Pagalvojau, negi ir nuo kolekcionavimo gali tapti priklausomas? Tai po kiek laiko ėmiau domėtis įdomiomis idėjomis, patarimais, pastangomis didinti asmeninį produktyvumą, mokytis naujų dalykų (PHP, JavaScript, MySQL), kaupti naudingą informaciją ir… galiausiai pradėjau rašyti šį nežinau.lt tinklaraštį. Dabar esu nuo jo priklausomas, bet nesigraužiu. Jei jau negaliu be priklausomybės, tai geriau turėti tokią, kuri ir kitiems gali duoti naudos.

O visą savo „kaupimo karjerą“ netikėtai prisiminiau, perskaitęs Wired straipsnelį…