Šiandienos pasaulyje, kupiname nuolatinio informacinio triukšmo, skubėjimo ir neapibrėžtumo, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip susigrąžinti vidinę pusiausvyrą. Žinomas rašytojas, režisierius ir dainų autorius Vytautas V. Landsbergis yra viena tų asmenybių, kurios ne tik kūryboje, bet ir gyvenime spinduliuoja ramybę. Visai neseniai menininkas atvirai pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, kas jam padeda išlaikyti stabilią emocinę būseną net ir sudėtingais laikotarpiais. Jo receptas nėra stebuklingas ar nepasiekiamas – tai paprastų, tačiau gilių praktikų, ryšio su gamta ir kūrybinio požiūrio į kasdienybę derinys, kurį pritaikyti gali kiekvienas, ieškantis harmonijos.
Gamta kaip didžiausia mokytoja ir gydytoja
Vienas pagrindinių aspektų, kurį pabrėžia Vytautas V. Landsbergis, yra nenutrūkstamas ir gyvas ryšys su gamta. Menininkas dažnai akcentuoja, kad žmogus yra gamtos dalis, o ne jos šeimininkas, todėl atitolimas nuo natūralios aplinkos dažnai tampa nerimo ir streso šaltiniu. Ramybės paieškos jam prasideda nuo paprasto buvimo miške, prie ežero ar tiesiog pasivaikščiojimo pievoje.
Gamta, pasak kūrėjo, veikia kaip geriausia terapija dėl kelių priežasčių:
- Natūralus ritmas: Gamta niekur neskuba, tačiau viską padaro laiku. Stebint metų laikų kaitą, medžių augimą ar upės tėkmę, lėtėja ir žmogaus vidinis tempas, dingsta poreikis viską kontroliuoti.
- Tyla ir garsai: Miško ošimas ar paukščių čiulbėjimas veikia nervų sistemą raminančiai, skirtingai nei miesto triukšmas, kuris ją dirgina.
- Įsižeminimas: Fizinis kontaktas su žeme, pavyzdžiui, vaikščiojimas basomis ar darbas sode, padeda „nukrauti“ perteklinę energiją ir sugrįžti į čia ir dabar.
Vytautas V. Landsbergis pastebi, kad gamtoje nėra melo ar apsimetinėjimo – medis nesistengia būti gražesnis nei yra. Toks aplinkos tikrumas skatina ir žmogų nusimesti socialines kaukes, o tai savaime atneša didelį palengvėjimą ir ramybę.
Kūryba kaip meditacijos forma
Daugeliui žinomas kaip knygų vaikams autorius ir filmų kūrėjas, V. V. Landsbergis į kūrybą žiūri ne kaip į darbą ar karjerą, o kaip į dvasinę praktiką. Jis atvirai kalba apie tai, kad rašymas, dainavimas ar tiesiog pasakojimų kūrimas jam padeda transformuoti vidinius išgyvenimus į kažką šviesaus ir prasmingo. Kūryba jam yra būdas „išvėdinti“ galvą ir širdį.
Ypač svarbią vietą jo ramybės filosofijoje užima pasakos. Pasak autoriaus, pasakos nėra skirtos tik vaikams. Tai universalus būdas kalbėti apie pasaulio sąrangą, gėrio ir blogio kovą bei vidines žmogaus transformacijas. Kurdamas pasakas, žmogus tarsi perrašo savo paties gyvenimo scenarijų, randa sprendimus sudėtingoms situacijoms metaforiniame lygmenyje.
Kūrybinis procesas leidžia:
- Atsitraukti nuo logiško, analitinio mąstymo, kuris dažnai generuoja nerimą.
- Pasinerti į vaizduotės pasaulį, kuriame viskas įmanoma.
- Išreikšti emocijas, kurios susikaupusios viduje ir neturi kito būdo išeiti.
Folkloras ir dainos galia
Dar vienas kertinis akmuo, padedantis Vytautui V. Landsbergiui išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, yra lietuvių liaudies dainos ir folkloras. Jis ne kartą yra minėjęs, kad senosios dainos, ypač sutartinės, turi meditacinį, gydomąjį poveikį. Dainavimas, anot jo, yra ne tik balso lavinimas, bet ir kvėpavimo praktika, kuri tiesiogiai veikia mūsų fiziologiją – lėtina širdies ritmą, mažina streso hormonų kiekį.
Savo organizuojamose stovyklose šeimoms ir vaikams jis dažnai įtraukia bendrą dainavimą prie laužo. Tai sukuria bendrystės jausmą, kuris šiuolaikiniame individualistiniame pasaulyje yra didelė vertybė. Žinojimas, kad esi bendruomenės dalis, kad turi šaknis ir tęsi tradicijas, suteikia saugumo jausmą, kuris yra būtinas ramybei. Liaudies dainose užkoduota protėvių išmintis padeda suprasti, kad daugelis mūsų problemų nėra naujos – žmonės jas sprendė šimtmečius, ir tai teikia vilties.
Informacinis pasninkas ir sąmoningumas
Kalbėdamas apie tai, kas trukdo ramybei, V. V. Landsbergis neslepia savo požiūrio į šiuolaikines technologijas ir medijas. Nors jis visiškai neatsisako civilizacijos patogumų, menininkas pabrėžia sąmoningo atsiribojimo svarbą. Naujienų srautas, socialiniai tinklai ir nuolatinis buvimas „ryšyje“ sukelia chaosą prote. Todėl jis praktikuoja ir kitiems rekomenduoja vadinamąjį „informacinį pasninką“.
Tai reiškia gebėjimą išjungti telefoną, nežiūrėti televizoriaus ir tiesiog pabūti tyloje su savimi. Pradžioje tai gali būti nepatogu ar net bauginti, nes tyla priverčia susidurti su savo mintimis, tačiau ilgainiui tai tampa būtina higiena sielai. Sąmoningumas – tai gebėjimas stebėti savo mintis ir emocijas jų nevertinant. Vytautas V. Landsbergis moko, kad nereikia kovoti su nerimu ar pykčiu; reikia juos priimti, suprasti jų kilmę ir leisti jiems praeiti, kaip praeina debesys danguje.
Vidinio vaiko puoselėjimas
Dauguma V. V. Landsbergio knygų personažų pasižymi vaikišku tyrumu, smalsumu ir gebėjimu džiaugtis mažais dalykais. Autorius pripažįsta, kad bendravimas su vaikais ir kūryba jiems padeda pačiam savyje išlaikyti gyvą „vidinį vaiką“. Suaugusiųjų pasaulis dažnai yra pernelyg rimtas, kupinas taisyklių ir atsakomybių naštos. Tuo tarpu vaiko pasaulis yra žaidimas.
Žiūrėjimas į gyvenimą kaip į žaidimą nereiškia atsakomybės vengimo. Tai reiškia lankstumą, kūrybiškumą sprendžiant problemas ir gebėjimą nuoširdžiai juoktis. Juokas, ypač gebėjimas pasijuokti iš savęs ir savo susireikšminimo, yra vienas geriausių vaistų nuo įtampos. Vytautas dažnai naudoja „nonsenso“ (beprasmybės) stilistiką savo kūryboje, kuri išmuša iš vėžių logiškąjį protą ir leidžia atsipalaiduoti nuo poreikio visur ieškoti prasmės ir naudos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažnai kyla žmonėms, besidomintiems V. V. Landsbergio filosofija ir ramybės metodais.
- Ar V. V. Landsbergis rekomenduoja konkrečias meditacijos technikas?
Nors jis nėra formalių meditacijos mokyklų mokytojas, jo požiūris į meditaciją yra platus. Jam meditacija gali būti dainavimas, pasivaikščiojimas miške, pasakos kūrimas ar tiesiog sąmoningas kvėpavimas. Svarbiausia yra ne technika, o būsena – buvimas čia ir dabar.
- Kaip pradėti taikyti šiuos principus, gyvenant mieste?
Nebūtina persikelti į vienkiemį, kad rastumėte ramybę. Galima pradėti nuo mažų žingsnių: rasti parką pasivaikščiojimams, apriboti laiką socialiniuose tinkluose, skaityti knygas vietoj naujienų portalų naršymo ir skirti bent 10 minučių per dieną visiškai tylai.
- Kuo ypatingos V. V. Landsbergio organizuojamos stovyklos?
Jo stovyklos dažniausiai orientuotos į šeimas ir kūrybiškumo ugdymą. Jose derinamas poilsis gamtoje, kino ir teatro užsiėmimai, liaudies dainos ir bendruomeniškas buvimas. Tai erdvė, kurioje tiek vaikai, tiek tėvai mokosi atsipalaiduoti ir kurti kartu.
- Ar pasakų terapija tinka suaugusiems?
Tikrai taip. Vytautas V. Landsbergis dažnai pabrėžia, kad suaugusiems pasakos netgi reikalingesnės nei vaikams, nes suaugusieji dažnai praranda ryšį su savo vaizduote ir emociniu pasauliu. Pasakos padeda saugiai nagrinėti vidinius konfliktus.
Harmonijos paieškos kaip kasdienė praktika
Apibendrinant Vytauto V. Landsbergio mintis, tampa aišku, kad ramybė nėra galutinis tikslas ar stotelė, kurią pasiekus galima sustoti. Tai yra nuolatinis procesas, kasdienė praktika ir pasirinkimas. Kiekvieną rytą žmogus renkasi, kuo užpildyti savo dieną – nerimu dėl ateities ar dėkingumu už dabartį, triukšmu ar prasminga tyla.
Menininko pavyzdys rodo, kad ramybė ateina ne iš išorinių aplinkybių, o iš vidinio nusiteikimo ir ryšio su fundamentaliais dalykais – gamta, kultūra, kūryba ir artimais žmonėmis. Jo atviras kalbėjimas apie šiuos dalykus įkvepia daugybę žmonių sustoti bėgime ir paklausti savęs: kas man iš tikrųjų teikia džiaugsmą? Ar aš valdau savo gyvenimą, ar tik reaguoju į aplinkos dirgiklius?
Vytauto V. Landsbergio filosofija nėra sudėtinga ezoterika. Tai grįžimas prie paprastumo. Tai priminimas, kad kartais geriausias sprendimas sudėtingoje situacijoje yra tiesiog išeiti į mišką, giliai įkvėpti, padainuoti seną dainą ir leisti pasauliui suktis savo ritmu, nebandant jo prievarta sustabdyti ar pakeisti. Toks požiūris ne tik padeda išlaikyti sveiką protą, bet ir praturtina kasdienybę gilesne prasme ir tikrumo pojūčiu.
