(Googleplex nuotrauka iš Treehugger)
• Google pirmadienis •
Taigi kas? Nors paieškos gigantė pelnė milijonų žmonių simpatijas kaip paprasti ir patikimi vartai į sunkiai beaprėpiamą žiniatinklį, kaip moralinė (jei ne reali) atsvara Microsoft įtakai skaitmeniniame pasaulyje, Google myli tikrai ne visi. Ir ne vien tik konkuruojančių firmų vadovai bei investuotojai.
Įrašo tema kilo diskusijose su kolegomis žurnalistais iš įvairių Europos šalių, su kuriais susitikau San Franciske. Prie kavos ir koktelių, „saviškių“ kompanijoje virė karštos diskusijos daugybe temų, bet nė viena jų nebuvo tokia universaliai visus įtraukianti, kaip beveik amžina tema apie Microsoft, Google ir interneto ateitį.
Pažindamas žurnalistų požiūrį į rinkos žaidėjus ir jų pačių interesus, neturėjau nustebti, bet vistiek šiek tiek netikėtas pasirodė abejingumas, o kartais ir griežta kritika Google atžvilgiu. Turint galvoje, kad tarp susirinkusių buvo daug rašančių įtakingiausiems Europos kompiuterių žurnalams (PC World, PC Magazine europietiškoms versijoms ir daugeliui kitų), šių žmonių mintys ir idėjos nuolat sklinda tarp daugybės kompiuterių entuziastų ir paprastų vartotojų Senajame žemyne.
Tai kodėl gi nebemylima Google, kuris, regis, dar visai neseniai buvo spaudos ir technologojų avangardo numylėtinė?
- Monopolio kvapas. Google tapo pernelyg didelė ir pernelyg įtakinga. Ne tik žurnalistai, bet ir dauguma žmonių dažniausiai remia ar bent jaučia simpatijas mažesniems ir jaunesniems rinkos žaidėjams. Tai natūralu. Tai skatina permainas, evoliuciją ir progresą. Galima sakyti, kad nemeilė monopolijoms yra įgimta kiekvienam žmogui. Nemėgti (ar bent jau akylai stebėti ir kritikuoti) Teo, Maxima, Microsoft ar dabar jau ir Google yra sveika. Kartais, tiesa, lazda perlenkiama. Visiškai nevykęs paieškos sistemos Cuil startas nebūtų sulaukęs tiek dėmesio, jei ne žurnalistų ir tinklaraščių autorių noras rasti naują Google konkurentą. Londono Times rašo sensacingas antraštes straipsniams apie Yandex dėl tos pačios priežasties.
- MS sindromas. Kuo firmos turi daugiau vartotojų ir kuo didesnį rinkos kąsnį, tuo stiprėja vidinė paskata įtikti visiems… ir nė vienam. „Aukso vidurio“ ieškojimas pirmiausiai nuvilia specialistus ir entuziastus, nes programos ir tarnybos paprasčiausiai tampa nuobodžios ir bijo rizikuoti. Google iki šiol bene sėkmingiausiai iš didelių bendrovių geba išvengti produktų „standartizavimo“, nors jau dabar kai kurie pavojingi požymiai juntami: Google už vartotoją sprendžia, kokios žinios jam įdomios, ką jis turėtų daryti su tarnybose sukaupta informacija; Google iki šiol atkakliai ignoruoja savo produktų suderinamumą su „mažesnėmis“ naršyklėmis – Opera ir Safari; apleidžia populiarius projektus, kurie jai neneša tiesioginio pelno (Google Reader), geresnius projektus žlugdo vardan korporatyvinės integracijos (FeedBurner).
- Arogancija. Google ir Apple yra arogantiškiausios technologijų kompanijos. Žurnalistus siutina gudri šypsenėlė su užuomina „ateis laikas, suprasi“. Kol firmos sparčiai auga ir kuria stulbinančius produktus, tol galima nepaisyti visuomenės nuomonės ir ignoruoti dialogą su spauda. Tačiau tai galioja iki pirmo rimto suklupimo. Tuomet dažna korporacija nustemba, kodėl yra taip smarkiai užsipuolama. Jei ji ignoravo dialogą su vartotojais ir spauda būdama aukštumose, negali tikėtis atlaidumo paslydusi.
Mano požiūris į Google tebėra labai entuziastingas ir pozityvus. Gal net per daug, bet aš tikiu, kad Google yra išskirtinės etikos ir išskirtinio verslo modelio kompanija technologijų verslo istorijoje. Vis dėlto nesu aklas fanatikas. Ir dažnai pritariu Google kritikams, kai jų pastabos atrodo teisingos. Google jau išaugo beatodairiško augimo ir superdrąsių idėjų amžių. O su branda turi ateiti ne tik pinigai, bet ir atsakomybė vartotojams, firmą į tą brandą atvedusiems.
