(Tare Panda nuotrauka)
Ar kada nors esate užsakę tinklapio programavimo ar kitus panašius darbus? Ar kokį referatą už pinigus? Ar nebūdavo taip, kad žmogus padarydavo kažką ne iki galo? Arba beveik laiku? Praktika rodo, kad taip būna beveik visada – ir ne dėl to, kad užsakėte darbą iš blogo žmogaus. Tokia jau ta laisvai samdomų žmonių psichologija. Kodėl taip vyksta ir ką su tuo daryti? Pasidalinsiu savo patirtimi.
Įsivaizduokite, kad pasamdėte vairuotoją nuvažiuoti iš Vilniaus į Šiaulius. Vairuotojas atrodė patikimas, pateikė savo ankstesnių klientų sąrašą, susitarėte dėl sumos ir sąlygų. Sutartą laiką jis skambina ir sako, kad valandą vėluos, nes užstrigo kamščiuose, nors fone girdisi restorano garsai. Atskubėjęs visas suprakaitavęs, atsiprašo ir sako, kad tiesiog važiuosite greičiau. Važiuojant jį stabdo kas antras policininkas, o jis visą laiką nori nusukti į kokį kaimelį, nes tvirtina, kad geriau žino kelią. Galiausiai, likus 20 km iki tikslo, vairuotojas jus išlaipina, sako kad jūs turite jam sumokėti 95% žadėtų pinigų, nes jis labai stengėsi ir tik vos vos nespėjo, o šiuo metu jam mirtinai reikia į kitą vietą, tačiau rytoj jis visiškai laisvas ir sugrįš bei nuveš jus iki pat Šiaulių.
Sakysite, nesąmonė? Būtent tai ir turiu omeny – štai kaip būtų, jei vairuotojai elgtųsi taip pat, kaip kai kurie programuotojai ir tinklapių kūrėjai, nejaučiantys atsakomybės ir mėgstantys darbą padaryti ne iki galo arba visai jo nepadaryti.
Konkreti situacija: prieš pusantro mėnesio sumąsčiau, kad pagaliau reikia atnaujinti mano prižiūrimą tinklapį akordai.lt ir perkurti jį su kokia nors populiaria TVS. Bet kadangi pats esu labai užimtas žmogus, tai per populiarų forumą uždarbis.lt pradėjau ieškoti žmogaus, galinčio už pinigėlius padaryti tokį darbą. Padėti pasisiūlė vienas jaunuolis slapyvardžiu Lexys, iš jo portfolio buvo matyti, kad tam tikrą patirtį jis jau turi. Be to, kažkokiu kampu buvo susijęs su grafa.lt puslapiu, kuriame buvo pateikti programavimo darbai atrodė ne auksas, bet visai tvarkingai (kažkodėl dabar man tas tinklapis neatsidarė) (aha, neatsidaro – vienastoks) . Pagalvojau – kodėl gi ne. Bet mano klaida buvo ta, kad jam paprašius aš sumokėjau pinigus iš anksto (galėjau tuo metu sau tai leisti – turėjau „laisvų“ pinigų), jis motyvavo kad pateko į avariją, ir dabar reikia daug pinigų teismams ir panašiems dalykams. Pagrindo juo netikėti nebuvo, nes forume jis skelbėsi apie savo bėdas ir anksčiau. Pašnekėjome su juo, iš esmės pasirodė protingas jaunuolis, nors ir tik aštuoniolikmetis, matėsi, kad supranta, ko iš jo noriu. Viso to rezultatas – praėjus porai savaičių, jis man pradėjo klijuoti atsikalbinėjimus – „rytoj padarysiu“, „savaitgalį bus tarpiniai rezultatai“, „po poros dienų turėsiu ką parodyti“. Bet galiausiai taip nieko ir neparodė per pusantro mėnesio. Man trūko kantrybė, ir dabar po truputį kuriu puslapį pats. Esmė net ne piniguose – man jų negaila. Blogai pasielgiau, kad buvau toks naivus ir pasitikėjau nepažįstamu žmogumi, tačiau neigiama patirtis irgi patirtis. Kitą kartą žinosiu, kaip daryti negalima. O juk ši istorija ne taip ir tolima nuo jau minėtos vairuotojo istorijos…
Bet čia tik vienas iš variantų. Kitas atvejis yra kai žmogus sąžiningai rodo tarpinius rezultatus ir kuriamo tinklapio vaizdus bei funkcijas, bet galiausiai vis atidėlioja galutinį laiko terminą. Tai tam neužteko laiko, tai anam, tai išlenda kažkokios netikėtos nesąmoningos klaidos, tai dar kažkas nutinka, ir tas laikas, iki kurio jūs turėjote turėti galutinį produktą, nusikelia neribotam laikui, ir žmogus visada turi pateisinamų priežasčių, kurios skamba visai logiškai. Bet palaukite: ar tai jūsų problema, kad žmogus nespėjo padaryti to, ką ĮSIPAREIGOJO padaryti? Kodėl turite nuolaidžiauti ir eikvoti savo brangų laiką, laukdamas rezultatų iš jo, kai būtent jis yra atsakingas už darbo įvykdymą laiku. Aišku, yra nuolaidesnių žmonių (tokių kaip aš), bet jeigu eina kalba apie rimtą projektą, kurio paleidimas tiesiog negali būti atidėtas? Tada gaunasi visiškas fiasko. Na, be abejo, rimtesnius projektus dažniausiai užsakinėja iš labiau patyrusių ir patikimesnių žmonių. Tačiau bendrai: ką daryti, kad nebūtų tokių keblių variantų? Mano trumpi patarimai būtų tokie:
Patikrinkite, su kuo turite reikalą
Lengviausias būdas yra paieškoti to žmogaus/žmonių Google, bet dar galima ir pažiūrėti darbų pavyzdžius, pakalbėti su jo/jų buvusiais klientais, ir, be abejo, pabendrauti gyvai. Tai yra, prieš kažką įsipareigojant, atlikite žvalgybą. Kartais tokiu būdu atkrenta nepatikimi variantai.
Pasirašykite bent kažkokią sutartį
Žodinis susitarimas patikimai galioja dažniausiai tik tarp labai gerų draugų, o ir draugai dažnai susipyksta būtent bendriems reikalams įsibegėjus. Jei užsakysite darbą ir turėsite tik žodinius įsipareigojimus, tai tiek iš vykdytojo pusės gali būti fokusų, tiek ir jūs galėsite mokėti mažiau ar nelaiku, nes abiem atvejais sunku kažką prikišti.
Aiškiai formuluokite užduotis
Čia yra klaida, dažniausiai daroma užsakovų. Užduotis „sukurk man paprastą puslapį apie mano kompaniją“ netinka, nes po tuo gali slypėti ir paprastas tekstinis tinklapis, ir Flash dizaino graži svetainė, ir galingu TVS paremtas portalas su visu Web 2.0 grožiu. Ir jei jūs neteisingai ar neaiškiai suformuluosite užduotį, po to nenusiminkite, jei užduotis bus atlikta nepilnai ar nekorektiškai ar netgi visiškai ne taip, kaip įsivaizdavote.
Tikrinkite, kaip vyksta darbai
Teiraukitės, kas yra padaryta, ir kas kažkiek laiko vykdykite smulkias rezultatų peržiūras. Tik taip galima žmogui neleisti nuklysti nuo teisingo kelio ir kurti produktą būtent taip, kaip jūs jį įsivaizduojate.
Patys žinokite, ko norite
Vietoj pabaigos nusprendžiau parašyti šią pastraipą. Didžiausia dauguma problemų, vykdant tokius užsakymus, yra tai, kad patys užsakovai nori tai vieno, tai kito. „Pabandyk padaryti taip, pažiūrėsime, kaip atrodys“. Arba „pamąstysime vėliau, gal šios funkcijos prireiks“. Nedarykite tokios klaidos – aiškiai suformuluokite darbų apimtį kuo detaliau ir kuo anksčiau, kadangi jei pradėsite šokinėti nuo vieno nurodymo prie kito, tai rizikuojate, kad iš tikrųjų darbas bus atliktas nelaiku arba nekokybiškai, kadangi sugaištamas papildomas laikas. Taigi, šioje sferoje galioja tas pats dėsnis, kaip ir apskritai gyvenime – likimas mėgsta šypsotis tiems, kas žino ko iš jo nori ir nuoširdžiai siekia to.
Povilas yra tinklaraščio apie informacines technologijas SkaitykIT autorius. Jame yra paskelbęs per 300 400 įrašų apie svetainių kūrimą, programavimą, interneto naujoves, praktinių patarimų interneto turinio kūrėjams.
21 Comments
Paskutinis punktas svarbiausias.
man visos problemos atsiranda kai uzsakovai papraso papildomu penkiu procentu turinio. Dar mygtuka dadek, po to gal taip, gal anaip.
Sutinku, kad čia didelė problema, bet kaip ir straipsnio apačioje paminėta, daugelis klientų būtent tokie, kurie patys nežino ko nori ir pastoviai turi keist keist keist keist keist.. nes jam šovė į galvą puiki nauja įdėja. Niekas nėra apsaugotas, tiek klientas tiek tas, kurį pasamdė, ir suvokimas, kad jei atsiranda kažkokie taisymai, laikas nusikelia, kažkur pas klientus pradingsta(dažniausiai). Arba kitas atvėjis, tarkim pats užsakovas neatsiunčia pastabų laiku. Čia panašiai kaip ir šeimyniniuose santykiuose, vienas niekada nebūna kaltas.
Labai geras ir 100 proc. realus straipsnis. Kiek esu užsakęs darbų, tai visi ir vyko pagal panašų scenarijų. Tik aš iškart padarau paprasčiau… Iškart galutinį terminą atkeliu bent jau porai savaičių. Ką padarysi, kad tie laisvai samdomi programuotojai tokie… Tiesa, dar ir pinigų nemoku bent jau kol nepamatau kažkokių rezultatų. Bet aišku pyktis ima kai žmogus ima teisintis ir atidėlioti laiką. Kaip gali specialistas susikurti bent jau minimalų pasitikėjimą savimi, kai net laiko nemoka planuotis ir dar blogiau kai akivaizdžiai pradeda meluoti. Būna parašo… „šįvakar atsiųsiu tau rezultatus. Na, jei neišeis – tai vėliausiai rytoj.“ Bet praeina ir vakaras, ir rytojus, ir dar pora dienų… kaip nieko, taip nieko. Tokiu atveju džiaugies, kad bent išvis kažką padaro, tegu ir jau visai laikui spaudžiant… Tačiau rimtai ir iki galo padaryti turbūt tokiais atvejais neįmanoma.
Kita problema yra ta, kad dažnai pats programuotojas net atidžiai neperskaito tavo reikalavimų… Prirašai 10 lapų, viską kaip galima aiškiau išdėstai ir net pabaigoj pridedi, kad jei kas neaišku – lauki klausimų. Iš pradžių jokių klausimų, o kai prasideda darbai, gauni penkis kartus aiškinti, kad visai ne to nori, kol galiausiai išgirsti jog nesupranta ko noriu. Tai kodėl tik dabar nesupranti? Gal vertėtų viską atidžiau perskaityti, nes tikrai pasistengiu viską labai paprastai aprašyti. Juk ne veltui aukoju savo laiką.
Su užsakovais irgi problemos beveik tokios pat kaip ir čia aprašytos… Būna, kad net tą pačią tekstinę informaciją pateikia po 3-5 kartus… ir tau kaskart tenka vis grįžti prie to paties darbo… Tuomet, kad įsitektum į laiką, tenka dirbti naktimis, skubėti ir pan… Kitaip tariant – laiko švaistymas už kurį nieko negauni.
P. S. Jei kas nors iš programuotojų (PHP) neatitinkat straipsnyje paminėtų savybių – galit kreiptis. Darbo atsiras…
geros pastabos, su freelanceriais visada yra rizika, bet tai normalu. nori pigiai – gauni rizika. yra teke but abiejose stovyklose ir apturet visokiu situaciju. geriausias sprendimas tokiu atveju pasirasyt ar kartu su uzsakovu/darbuotoju sudaryt konkretu darbu sarasa. tada dedi checkus kas padaryta ir kas ne. kas leicia freelancinima – visada pasilieku rezervo laike, bent pora dienu. nes atsiranda nenumatytu reikalu,tusu,isvyku – gyvenimiska.
chi chi ;). straipsnis privertė pasitemti ir keliauti prie darbų, kuriuos irgi nelabai pareigingai darau…
iš tiesų užsakovo disciplina priverčia pasitemti ir tą, kuris darbą atlieka.
esu freelanc’as ir pats, tad problemų tikrai neretai būna ir iš užsakovų pusės
turėjau ne vieną tokį, kuris rodo kaip kas turi būti, nors menkai ką išmano – mėginu pasakyti, jog palikti viską mano galvai, o užsakovas mane tempia į „senovę“, na nesuprasdamas blogos krypties tempia svetainės kokybę į blogą pusę, šiuolaikinius naujus standartus ir net ta patį web2.0 dizainą suprantą kaip blogį ir pan.
o apie tvirtų įsipareigojimų nesilaikymą – jei sutartis yra rašytinė ar e-parašų – priverstas atlikti viską terminuotai ir pagal iškeltus reikalavimus
„raštų“ nesudarau su gerai žinomais draugais/tarpininkais, kurie yra tikrai patikimi, o su naujais žmonėmis visada darau sutartis rimtesniems darbams – pvz. kaip Džiugo užsakymas tam 18-mečiui (mano bendraamžiui); tikrai neapdairiai pasielgta
„nesuprasdamas blogos krypties tempia svetainės kokybę į blogą pusę“
iš dalies gana klaidingas požiūris priklausantis nuo to, kokiam tikslui tave pasamdė – konsultacijoms ar konkrečiam projektui įgyvendinti. Klientas yra visuomet teisus ir jokiu būdu negalima jam jėga piršti savo nuomonę. Jei galutinis rezultatas asmeniškai netenkina, bet klientas yra laimingas, where is the problem?
*pvz. kaip Povilo užsakymas
pasitaisau
Viskas 100% teisinga.Tačiau 20% projekto užbaigtumą ir užbaigimą nulemia pats klientas, kaip pasakyta paskutinėje pastraipoje – tai to nori tai ano. Jei klientas nežino ko nori aš padarau taip kaip aš įsivaizduoju ko jis nori, ir paskui leidžiu vieną kartą pasakyti kas netinka. Jei po to dar kažko užsimano – moka pinigus.
Dar norėjau pridurti, kad ir stambūs projektai daromi žinomų įmonių daug vėluoja, pvz autobusubilietai.lt darytas Sonex vėlavo beveik 2 metus.
Yra gerų freelancerių, yra blogų įmonių. Suabsoliutinti nereikėtų.
Jo pažįstama situacija. Būna kartais netyčia gaunas, kad užtempi, bet man dažniausiai būna, kad kažkokias nesąmones mala kolegos. „šiandien busiu online perkalbėsim reikalą“, praeina savaitė ir tada rašo „sorry buvo problemų“. erzina.
daug visokių niuansų manau ir iš freelancerio pusės būtų( pabaigti 5% kurie išdygo nenumatytai o realiai yra 30%), tarp užsakovo ir freelancerio
turi būti projektų vadovas ,kad suvaldytų projektą. O šiaip pilna freelancerių kurie laikosi terminų tik kainuoja jie kokį 3 kart skaniau nei ieškantis per uzdarbis.lt , kam ko reikia ;).
Labai pažystama situacija. Deja ji gali galioti ir įmonėms, o ir sutartys jos neišspręs – juk paduoti į teismą kainuoja ir pinigų ir laiko.
Aš prisidėčiau prie Povilo patarimų ir siūlyčiau būtinai pakalbinti keletą ankstesnių klientų, peržiūrėti ankstesnius darbus ir daryti tai profesionaliai – jei neturi sugebėjimų pats paprašyk ar nusisamdyk ką nors, kas išmano reikala ir kuriuo pasitiki.
Ir pabaigai, patariams – pigiausias sprendimas kartais gali kainuoti brangiau nei brangiausias. Bent du projektus žinau, kuriems būtent tai ir nutiko. Vietoj mano rekomenduoto brangesnio (nors tikrai nebrangiausio) freelancerio pasirinko pigesnius ir jau sumokėjo tiek, kiek rimtai įmonei būtų pakloje, o darbai vis dar toli gražu iki tobulumo… Taigi skūpus moka du kartus :)
Dar vienas patarimas – projektą aprašyti galima ir proziškai, bet tai tinka tik įspūdžiui susidaryti. Užsakant turi būti aiškus sunumeruotas darbų sąrašas (labai gerai su profesonalo konsultanto komentaru), kur darbai aiškiai suskirstyti. Nes su proza dirbti psichologiškai sudėtinga – perskaitei pastraipą, pasižiūri – beveik yra – užskaitom. O kai konkretūs pakankamai smulkūs punktai nurodyti, tuomet jau nežymėsi kažko, kad padaryta, jei tai akivaizdžiai nepadaryta.
Projekto eigoje, naujoms užduotims ir bugams labai tinka bug trakinimo sistemos – visada yra aiškus sąrašas darbų, o jas pasikurti labai lengva (pvz Mantis).
Iš savo patirties galiu pasakyti, jog tie likę 5% dažnai būna problematiški. Užsakovas mato tik koks yra dabartinis funkcionalumas ir paprašo pridėti mygtuką, kuris padarytų dar tą ir tą. Bet jis dažniausiai visiškai neįsivaizduoja vidinės sistemos veikimo ir tai jog prašomas funkcionalumas nebuvo numatytas projektuojant. Tada padaromas kažkoks „apėjimas“ ir sistema veikia kaip norima. Bet kai ant tos jau „patobulintos“ sistemos užsimanoma pridėti dar nedidelį(užsakovo nuomone) pakeitimą, tada jau prasideda įvairios nesąmonės.
Kiekvienas didesnis projektas gali būti daromas dviem būdais: daryti viską iškart arba skaidyti į griežtai atskirtas posistemes kurios bendrautų tarpusavyje per griežtai apibrėžtą sąsają. Pirmas būdas iš pradžių atrodo labai geras, nes viskas daroma greitai, bet kuo labiau sistema didėja, tuo sunkiau ką nors keisti, nes vienas pakeitimas gali sugriauti kitą sistemos dalį. Antras būdas žymiai apsunkina sistemos projektavimą ir programavimą, bet vėliau pakeitimai daromi žymiai lengviau. Kol vadybininkai kaip maldą klykaus TTM TTM (Time To Market), tol kokybės iš programuotojų nesitikėkit. Greitai parašytą kodą lengviau išmesti ir perrašyti iš naujo su reikalaujamu funkcionalumu, nei papildyti naujomis funkcijomis.
ui kaip man tai aktualu…
prieš n metų užsakiau padaryti webą. darė ilgai, nebuvau tas, kuris aiškiai pasako ko nori. tai vyrai ir tempė gumą. bet kai jau mane terminai prispaudė, aš paspaudžiau programuotojus, padarė jie. pridavėm laiku. bet jie užsiprašė 2x užmokesčio. nes jie apdarė daugiau, nei tarėmes. nenori mokėti – imk pirminį variantą (kuris netiko, o kad antrasis bus brangesnis, nesitarėme, nenumaniau). buvau piktas tuomet, dabar suprantu, jog pats kaltas. tą projektą vistiek reikėjo perdaryti, o dabar jis apskritai numiręs (su viltimi atgaivinti po wordpress platforma).
dabar esu situacijoje, kai programuotojai gali pykti ant manęs. jų vadas man sako: „aš jiems jau pusmetį sakau, kad darbo bus, o tu vis neduodi“. o aš niekaip nesukurpiu esamo web pakeitimo strategijos. vis žadu, bet vis atidėlioju. idėją/viziją turiu, bet konkrečiai viską suguldyti į užsakymą niekaip jėgų nerandu.
o kai rasiu, pagal Merfio dėsnius, programuotojai pradės streikuoti/vėluoti…
Išeitis visada yra: oficialios darbų atlikimo ar pirkimų sutartys, su nurodytais terminais, atliekamų darbų planais, techniniais reikalavimais ir pan. Pinigai visada atlikus darbą, nebent koks 20-30% avansu. Plius niekada nereikia leisti pačiam programuotojui spręsti kaip ką padaryti patogiau. Esmė paduodi detalų darbų planą, techninius, funkcionalumo reikalavimus, pagaliau pačios išvaizdos reikalavimus kas kur ir kaip ir viskas. Programuotojo darbas kodą rašyti, o visą kitą sprendžia užsakovas ar atitinkamos kvalifikacijos asmenys.
Su normaliomis sutartimis nekils visokių „čia reikia pridėti“, „čia nuimti“, „ranką susilaužiau“ ir pan. Taip pat bendravimas TIK GYVAI: tada smegenis pudrint sunkiau.
Tenka su tuo susidurti, beveik kiekviena karta yra velavimai is freelanceriu puses, bet cia jau uzsakant ne pirma ir ne antra karta pats numatai. Kita vertus pats renkiesi ar imti brangiai is imones ar pigiai is freelancerio, kuris galbut dirba po darbo vakarais ir ne kiekviena diena kaip suplanaves gali prisesti dirbti (nuovargis, geras oras, idomus filmas ir pan.)
Pilnai prisidedu prie Qt nuomonės. Dar galima pridėti, kad 99% atvejų jeigu normaliai bendraujama su užsakovu kas nors keičiasi projekto viduryje, tad tam irgi resursų reikia išskirti. Tikrai nerealu, kad ypač ilgesniame projekte niekas nesikeis, tad dėl to neburbu, tačiau reikia nusileist ant žemės ir įvertinti kiek tai gali nukelti projekto pabaigą. Tas pats būtų kad statybininkai stato stato namą, o „per vidurį“ ateina ponas ir sako – o nuo dabar statysime ne su 1 kv.m. balkonais o su lodžijom ir vietoj laiptinės bus liftas. Ir viską turit pabaigti kaip ankščiau sutarėme laiku. Nesąmonė? Kone kasdienybė.
O jei tų paskutinių km negalės nuvežti, nes nuleido padangą, ar lūžo važiuoklė? Aišku prieš sėdant reikia apžiūrėti automobilį, bet niekada negali duoti 100%
Kitas dalykas, tai paskutinės minutės pataisymai, arba daryk tiek, kitus psd atsiųsim po savaitės. Praeina 2 savaitės, o tada supranti kad čia iš serijos:
*Pastatė darbininkai 9aukštį, beliko tik raktus išdalinti. Kur buvęs, kur nebuvęs atvažiuoja direktorius ir sako: Vyrai, patraukit liftą kokiais 15cm į kairę būsim baigę*
One Trackback
[...] įrašas “Kas atsitinka, kai padaromi tik 95 procentai užsakyto darbo”. Yra gerų [...]