Kas apiplėšia autorius? Knygos istorija

knyga30.jpg
(Diego Cupolo nuotrauka)

Leidėjai ir autorių teisių sargai kartais užsimena, kad autoriams, taip pat ir knygų, perėjimas prie skaitmeninės leidybos ir platinimo gresia bankrotu: ir taip nedaug teuždirba, o kai dar piratavimas prisidės… Dėl piratavimo nėra ko ginčytis – nors jis platina autoriaus kūrinių pažinimą, tomis skaitmeninėmis kopijomis pasinaudojama ir vietoje pirkinio. Tačiau ar galima tiesiogiai atimti iš dabartinių pajamų „piratų dalį“? O gal piratai yra kur kas mažesni plėšikai, nei ta leidybos infrastruktūra, kuri yra dabar?

Prieš kurį laiką man į akis krito liūdna vienos knygos autorės istorija. Įsivaizduokite, autorės knyga knyga patenka į NY Times geriausiai parduodamų sąrašą, o pajamos iš jos tesiekia tik 25 tūkstančius dolerių! Jei autorė per metus parašo tik vieną knygą, tai ji gyvens žemiau skurdo lygio (pagal JAV standartus). Komentavusieji žinią Boing Boing tinklaraštyje rado klaidų tokioje logikoje, tačiau ne tai svarbu – man pasirodė itin svarbus nepiratinio autorių apiplėšimo dydis.

Nežinau, kiek reikia parduoti knygų, kad patektum į NY Times topus, bet spėju, kad kokį 100 tūkstančių (Amerika – didelė šalis). Peržiūrėjęs savo užsieninių knygų lentyną, aptikau, kad dauguma jų kainuoja apie 10 dolerių (dažniausiai tarp 8 ir 14). Taigi nepirataujančiame popierinių knygų pasaulyje milijoną uždirbusios knygos autorius gauna 2,5% atlygį. Suprantu apmaudą.

Perskaičiuokime dabar tą pačią istoriją skaitmeninei leidybai be tarpininkų (jų tokio garso rašytojams tikrai nebereikia). Nors galima rasti už trečdalį kainos parduosiančių knygą, tačiau laikykime, kad pardavėjas paėmė pusę visų pajamų. Mums liko 500 tūkstančių. Sumokame mokesčius, atsiskaitome su agentu, dizaineriais ir pagalbiniu personalu – lieka apie 250 tūkstančių. Dešimt kartų daugiau!

Ak, bet mes pamiršome piratus. Atimkime 60-ies procentų mokestį piratams – gausime „tik“ keturis kartus daugiau, nei „nepiratinėje“ leidyboje. Suprantu, kad autoriams skaudu girdėti, kad kažkas naudoja jų kūrinius už juos nesumokėjęs, bet jei tai baigiasi keturis kartus didesnėmis pajamomis, tai gal ne taip jau blogai? Juk išparduotuvėse ir akcijų metu po kelis dolerius parduodamos knygos nedaug kuo skiriasi nuo „piratinio“ efekto ir lygiai taip žeidžia autorių savimeilę.

Beje, vis didėjanti Amazon parduodamų skaitmeninių knygų dalis leidžia viltis, kad užsienyje autoriai žingsnį į skaitmeninę leidybą žengs jau per artimiausius metus ar du. Pasiūla besirūpinantys virtualūs knygynai stengsis teikti autoriams vis daugiau leidyklos paslaugų už tą pačią pardavimo mokesčio dalį. Tuomet vėl galėsime susirinkti skaičius ir peržiūrėti, kas apiplėšia autorius.

This entry was posted in internetas, skaitiniai and tagged , , , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

29 Comments

  1. Posted 2009.11.30 at 18:39 | Permalink

    Visa tai tiesa aišku ir aš jokiu būdu nenorėčiau užstoti leidėjų, bet autoriai dažnai patys į jų žabangas ir papuola. Kas fiksuotą mokęstį in advance paima, kas kontrakto nepaskaito. Jei atvirai tai stebina mane, kad tokiu būdu tikrai dažnai nukenčia tie kas galėtų su leidėjais nesusirišti. Knygos leidyba, kaip niekas kita galėtų vykti savarankiškai. Knygos parašymui nereikia 50mio kurių reikia žaidimo sukūrimui ar filmo pastatymui. Bet net ir bendrai imant, šiai dienai manau kūrėjai visose industrijose labiausiai kenčia dėl nenoro rizikuoti savo lėšomis. O čia jau nerašyta taisyklė, kad tas kas rizikuoja pinigais, sėkėms atveju pasiima savo pinigus, liūto dalį ir dar truputį.

  2. Posted 2009.11.30 at 19:12 | Permalink

    Manau pabūti „verslininku“ visada apsimoka, jei rizikuoji tik savo darbo valandomis/idėja. Taip išauga tavoji rezultatų pyrago dalis. Aš už verslumą!

  3. Lukas
    Posted 2009.11.30 at 19:12 | Permalink

    Reikia nepamiršti ir to, jog leidėjai ne tik rūpinasi *tiesiog* spausdinimu, bet pristatymu, reklama, vadyba ir dar begale dalykų, kurių vienas pats tikrai nepadarys. Gal būt ir susitartum su didžiuoju tinklu, bet su smulkiais knygynas, tiesiog fiziškai nebeįmanoma. O jie būtent ir yra maloniausia prekintis :)

    Tačiau parduodant e-knygas beveik viso to apskritai nebereikia nebereikia. Dėl to ir gaunasi tokie dideli skirtumai, kurie, reikia pripažinti, iš dalies yra objektyvūs.

  4. Posted 2009.11.30 at 19:32 | Permalink

    Kai dabartiniai dvidešimtmečiai, puikiai įvaldę e-turinio vagysčių subtilybes, taps seniausia visuomenės grandimi (kas reiškia, kad analogiškus įgūdžius turės ir jaunesnieji), tai piratavimo procentas (kuris šiame tekste yra 60%) bus 94,32%.

  5. os
    Posted 2009.11.30 at 19:44 | Permalink

    Įdomu, o kaip su knygų skolinimu ir kopijavimu?
    Jeigu aš iš draugų pasiskolinau……..arba studijoms…oho, tonomis Mažvyde kopijuodavau….tai ką – irgi piratavimas?

    • Buratinas
      Posted 2009.12.1 at 16:06 | Permalink

      Jei pasiskolinai popierine knyga, nepiratauji, nes uz jos turini jau sumoketa. Panasiai, kaip skolinantis automobili. Beje, bibliotekos autoriams uz tai, kad isduoda skaitytojams i namus ju kurinius, moka.

      Kopijuodamas Mazvydo bibliotekoje teoriskai irgi nepiratauji, nes mokestis autoriams iskaiciuotas i kopijavimo aparato kaina. Taip jau yra pagal istatymus :)

  6. Artūras
    Posted 2009.11.30 at 19:49 | Permalink

    Manau tokius dalykus išpręs techninėmis programinėmis priemonėmis. Gi yra DVD diskų industrija šiokia tokia, tų pačių palydovinės TV industrija, yra koduoti kanalai. Sugalvos kaip užkoduoti tuos failus, be rakto neperskaitysi, neperkopijuosi. Piratai turės kur kelti savo kvalifikaciją laužydami raktus. Programeriai dirbs kurdami kodus.
    Sutabdys kada nors policininkai iškratys kišenes ir pažiūrės ar tavo ebook-e nera piratinių knygų.
    Gi atsiradus televizijai net kalbos nebuvo apie koduotus mokamus kanalus. Dabar yra, ir pastoviai vyksta varžybos koduotojų dekoduotojų, kas greičiau kas sudėtingiau. Toks gyvenimas.

    • Lukas
      Posted 2009.11.30 at 21:31 | Permalink

      Be šansų bus iš serijos sustabdžiau, patikrinau ir *dovanų kuponą* išrašiau bei panašiais metodais tikrinti. Kol kas ypatingo tikslo savo duomenis koduoti dar nėra, tačiau technologijos tam jau seniai sukurtos. Noriu užkoduoju 1 failą, noriu visą katalogą, pamatau patrulį – 1 paspaudimas ir duomenys vėl užrakinti. Slaptažodžius laužti bruteForce irgi nebelabai pavyks, tereikia atprasti galvoti sudėtingus slaptažodžius ir naudoti sakinius – pvz kas antras vakar dienos laikraščio antro straipsnio žodis, ir 40 ženklų passwordas garantuotas… Ir tai dar nelendant į fantastikos skyrių…

      Piratauti nėra gerai, bet priemones su tuo kovoti teks sugalvoti daug įdomesnes :)
      T

  7. Posted 2009.11.30 at 21:13 | Permalink

    Su malonumu seku diskusiją apie šią istorija. Labai džiaugiuosi kad ji apskritai vyksta.
    Net nežinau kurioje pusėje esu. Šiaip pagal nutylėjimą kaip ir leidėjas ir blogas, bet šiuo atveju man daug neaiškumų ir nelogiškumų kyla. Pvz tas faktas kad autorė kažkodėl nutyli 50’000 avanso iš leidyklos, kuris jai ir liktu net jei knyga ir nusiFailintų. Ir be to savo uždarbį ji jau skaičiuoja po mokesčių (kas yra nemaža dalis), o leidėjo skaičiuoja neatskaičiavus mokesčių (kas irgi yra nemaža dalis, net neskaičiuojant sąnaudų).

    O antras dalykas tai pradedu supranti kad eknygos neišsprendžia problemų o sukuria jų dar daugiau (visiems rinkos dalyviams išskyrus skaitytoją), bet kitokios išeities – nėra.

  8. Posted 2009.12.1 at 0:49 | Permalink

    Esminis žodis čia yra „leidėjai“. Autorių teisių gynėjai tik pasirinko gudrų vardą, iš tiesų jie leidėjų šuniukai. Autoriui visiškai nesvarbu, per kokį kanalą jis parduos savo produktą: ar fizinį diską, ar elektroninę kopiją. Ar atkreipėte dėmesį, kaip LANVA vis pabrėžia, kad jie nesiruošia piršto pajudinti įgyvendinant legalius elektroninio pirkimo būdus? Arba kaip pasakoja baisias įstorijas, kad dėl piratų bankrutuos leidėjai ir nebebus kam CD spaust.

    Galima teigti, kad autoriai įsigalėjus elektroniniam platinimui tik laimės: visų pirma atkrenta tarpininkas, antra, labai išauga „impulse buy“ galimybė. Autoriais, deja, čia tik dangstomasi.

    Ir visada labai skystai atrodo argumentavimas, kai piratinės kopijos prilyginamos neparduotom. Kodėl manoma, kad neturėdamas galimybės gauti produktą dykai žmogus būtinai ji pirks?

    • Posted 2009.12.1 at 10:16 | Permalink

      Rimantai, leidėjas neatkris, pabandžiau argumentuot čia: http://www.lizi.lt/el-knygos-ir-leidejai.html

      • Artūras
        Posted 2009.12.1 at 10:30 | Permalink

        Nesutinku. Sako geriausia valdymo forma yra demokratija, tad dabartinėje knygų leidyboje demokratijos nėra ir negali būti nes yra dideli knygos išleidimo kaštai. Visų pirma leidėjai galvoja: atsipirks ar ne. Ar gausime iš tos knygos pelną. Ir tikrai leidėjų skonis nėra pats geriausias, jis yra tiesiog komercinis (pilna meilės ar serialų romanų). Tad sumažinus šitos grandies įtaką, leidyba bus labiau prieinama jauniems pradedantiems. Ir atsirinkti galės patys skaitytojai ir reitinguoti galės skaitytojai.

        • Posted 2009.12.1 at 11:32 | Permalink

          Geriausia vogimo forma yra demokratija, o ne valdymo. Geriausia valdymo forma joks valdymas :) Bet čia offtopic.

      • vienastoks
        Posted 2009.12.1 at 12:42 | Permalink

        Visiškai nesutinku. Tvirtinimas, kad be leidėjų knyga neras skaitytojo ar kad jos turinys (!!) priklauso nuo leidėjo pastangų, nėra rimtas. Tas pats internetas yra geras pavyzdys. Ar svetainėms reikia leidėjų? Ar reikia kuratorių, pasiimančių 50%, kad galėtume atrasti geras svetaines, portalus ir tinklaraščius?

        Ta pati kokybės ir rekomendacijų sistema, kuri mums padėjo susirinkti kasdienius skaitinius internete, padės ir autorius bei knygas atsirinkti.

        • Buratinas
          Posted 2009.12.1 at 16:13 | Permalink

          Sukurti svetaine tarpininku nereikia, bet tam, kad is jos uzdirbtum, jau tenka ieskotis reklamos tinklu, partnerystes programu ir panasiu dalyku. Ir niekur nuo to nedingsi.

          Tas pats ir su leidyba. Jei jau kalbam apie demokratija ir visiska laisve nuo leideju bei autoriniu teisiu, tai ji yra ir siandien – bet kuris autorius gali laisvai ir nevarzomai visus savo kurinius talpinti bet kuriame laisvame ir NEMOKAMAME tinklarasciu serveryje.

          Tik cia atsiranda mazyte bedele – nemokamas turinys, patalpintas nemokamame servise taip ir lieka nemokamas ir autoriui jokiu pajamu neatnesa. O kai pradedame kalbeti apie versla ir prasideda sunkumai, nes zmones is savo kurybos nori uzdirbti.

          • vienastoks
            Posted 2009.12.1 at 20:50 | Permalink

            Ne, nereikia. Čia kaip cituota situacija su muzika. Jei turinys yra įdomus, tai viskas susitvarkys savaime. Jei, žinoma, svetainė yra „lupta nuo kitų“, tai tuomet galima tikėtis ištempti ją į topus, merkiant milijonus reklamai. Bet kai tie milijonai baigiasi, tai baigiasi ir svetainė.

            Taigi dingti nuo to ne tik galima, bet ir būtina, jei galvojama apie realų uždarbį, o ne gyvenimą, perkant peržiūras one.lt.

            O kiti dalykai, tai čia jau ne į temą. Kalbame būtent apie uždarbį, o ne apie dalinimą už dyką. Interneto pavyzdį panaudojau tik kaip puikiausiai veikiančios turinio atrankos ir rekomendacijų sistemą.

  9. Posted 2009.12.1 at 11:19 | Permalink

    Gaila, man neatsidarė ta liūdna istorija. Nežinau, iš kur Džiugas ima Nytimes perkamiausių knygų galimą tiražą. Bet net ir Amerikoje 100 tūkst. yra laaaaaabai didelis tiražas. 6-7 šio elektroninio leidinio psl. yra šių metų perkamiausių knygų dešimtukas JAV, Kinijoj ir kai kur kitur: http://cde.cerosmedia.com/1J4ad60cda887a1012.cde

    10 vietoje esančios knygos parduota 355 tūkst. kopijų. Dešimtoje vietoje. Visoje Amerikoje, per metus. Neradau info kiek New York Times topų knygų parduodama, bet nenustebciau jei ir mažiau nei 50 tūkst. (taigi ir dalis autoriui atitininkama)

    Dabar klausimas: kiek leidėjas investuoja į autorių, kad būtų parduodama tiek jo knygų? Kokia dalis investicijų išauga į žinomą autorių. Arba analogija su krepšininkais. NBA naujokų biržoje kartais už nesąmoningus pinigus perkami jauni žaidėjai, bet kokia dalis iš jų tampa Brientais, Lebroniais, Jordanais ir Shakais? Taip, būna, kad užtaiko ant pigaus žaidėjo, kuris po kurio laiko pranoksta brangiuosius. Bet vis tiek turi išleisti nemažai, kad gautum perlą.

    Knyga kaip ir bet koks kitas produktas neatsiranda lygioje vietoje. Užsienyje, kur konkurencija tarp leidėjų ir autorių nepalyginamai didesnė – tai akivaizdu. Kaip manote, kiek išleidžiama knygų mugėms, autorių kelionėms, reklaminėms knygų kopijoms, PR ir reklamos agentūroms, kol kas nors iškyla? Kiek tokių investicijų nepasiteisina ir perspektyviu laikytas autorius kur nors išnyksta? Kas tas investicijas turi atpirkti?

    Žodžiu, noriu pasakyti, kad Džiugo pasiūlytas skaičiavimas – per daug supaprastintas. Konkrečios knygos išleidimo sąnaudos (spausdinimas, maketavimas, redagavimas) neatspindi tų „kontekstinių“ sąnaudų, kurios tuo didesnės, kuo vienas ar kitas autorius yra tapęs garsesniu (kad ir patekti nežinomam leidėjui į mažmeninį tinklą – tai kur kas sunkiau nei žinomam, su kuriuo jau n metų dirbama)

    • vienastoks
      Posted 2009.12.1 at 12:48 | Permalink

      Tai gerai, kad supaprastintas. Čia ir pakastas šuo. Kai nėra ant pečių leidyklos, galima uždirbti keturis kartus daugiau. Galima ginčytis nuo kiek – sutinku, kad skaičius galime mažinti, ypač jei juos norėsime taikyti vietos rinkai, bet visa kita nesiskiria. Atvirkščiai, mažesnio tiražo knygų autoriams leidėjų našta yra dar didesnė.

      Mano galva yra dvi kategorijos knygų, kaip ir dvi kategorijos muzikos. Viena be prodiusavimo negali išgyventi nė dienos (visokios olialios 69 kažkastai), kita tiesiog yra gera. Taip ir su knygomis. Leidėjų promo? Nė vienas leidėjas neturi tiek pinigų, kad nupirktų nuomones internete, o jos bus ten, net jei nebeliks nė vieno leidėjo.

      • Posted 2009.12.1 at 13:14 | Permalink

        Tik ateitis parodys, ar įmanoma išsiversti be leidėjo (tas pats tinka ne tik knygoms, bet ir muzikos ar filmų leidybai). Bet vis tiek labai abejoju, ar bus daug sėkmingų autorių, kurie patys pasirūpins visais organizaciniais ir vadybiniais knygos leidybos aspektais. Labai. O jeigu ir pasirūpins, kiek po tokių rupesčių liks kitos knygos rašymui? Na, bet duokdie, duokdie

        • Artūras
          Posted 2009.12.1 at 20:43 | Permalink

          Tam yra taip vadinami agentai — dar vieni sirbėlės anot nemažos dalies mūsų tautiečių. Tačiau būtent agentas pasiima visus kasdieninius rūpečius palikdams kūrėjui tik kūrybą. Aišku jis sobaka norai iš to užsidirbti (baisu). Kiek pastebiu visame pasaulyje šalia visokių žmonių kuri už savo kūrybinį darbą, ar sportavimą gauna pinigus, trinasi agentai.

        • Posted 2009.12.1 at 23:59 | Permalink

          O jūs manot, kad tų pačių leidėjų analogų nebus internete?
          Mano manymu kai tik išpopuliarės elektroninė knygų prekyba, atsiras begalė tarpininkų siūlančiūjų autoriamas iš kart sumokėti tam tikrą kūrinį, jį paruošiančių ir galiausiai užregistruojančių visose įmanomose internetinėse prekybos sistemose.
          Mano manymu pasikeis tik platinimo formatas, o daugiau praktiškai nieko. Na aišku atkris leidybos kaštai, sumažės kiti kūrinio paruošimo kaštai. Bet tai tik smulkmenos.

  10. Posted 2009.12.1 at 11:36 | Permalink

    Kas apiplėšia autorius? Visų pirma patys autoriai, nepasidomintys kas ir kaip vyksta leidžiant jų knygą (materialiu formatu). O antra, tai leidėjai, be abejonės. Piratavimas tikrai nekenkia autorių pelnams, nes dar reikia įrodyti, kad tie piratai apskritai pirktų tą knygą.

    O jūs pagalvokit apie tokį „piratavimo“ būdą. Nusiperka žmogus tos autorės knygą, ane ? Perskaito ir duoda draugui paskaityt. Tai kas šiuo atveju plėšikas? Kas piratas skaitosi? :D O jei duoda 10-iai draugų paskaityt. Kiek pajamų „netenka“ autorė? Matot iki kokio absurdo galima nueiti taip skaičiuojant?

  11. Posted 2009.12.1 at 12:10 | Permalink

    Aš radau info, kad NYT bestselerio autoriai gauna 2.5 USD nuo popierinės ir 1 – 1,5 USD nuo eknygos. Taigi ~ 10-15% nuo knygos kainos. http://www.post-gazette.com/pg.....z0YHRjqXJC
    Greičiausia, kad viskas priklauso nuo avanso dydžio, kurį autoriai gauna iš leidyklos pasirašydami sutartį.

    Bet kokiu atveju, kaip ir kituose versluose, į kuriuos įsiveržė internetas čia bus didelių polyčių. Ir nebūtinai tie pokyčiai visiems gerai baigsis. Ir nelabai dar kas žino kaip čia reikia elgtis.
    Šiokia tokia analogija su laikraščiais – mes labai mėgstam skaityti naujienas internete nemokamai, bet dauguma naujienų tinklalapių „valgo“ investuotojų lėšas ir nieko neuždirba. Kažkada tos lėšos baigsis ir tie tinklalapiai užsidarys. Ir nesakykite, kad vien blogais ir twitteriais būsime gyvi….
    Su knygomis dar sunkiau. Jei autorius žinomas tai jam jokios bėdos, išleis naują knygą, biškutuką reklamos duos ir visi pirks tas eknygas. O ką daryti jaunam autoriui, kaip jam išgarsėti jei nebus leidyklų? Turės būti leidyklos, tik jų rolė pasikeis. Nes išmirus visiems žinomiems autoriams nebežinosim ką skaityti :)

    • vienastoks
      Posted 2009.12.1 at 13:18 | Permalink

      Jei yra paklausa, bus ir pasiūla. Išnyks naujienos internete? Rimtai? Pirma, aš nemanau, kad, tarkime Delfi, vis dar valgo investuotojų pinigus. Taip, yra tokių portalų, bet portalų mes turime maždaug penkis kartus daugiau nei reikia. Natūralu, kad jie mirs. Liks keli, kurie veikiausiai specializuosis. Jiems užteks pinigų. Dar spėsime sočiai prisijuokti iš bandymų apmokestinti masinį, neunikalų turinį (ateis gi tokia mada ir čia), nors kai kurią informaciją jau dabar saugiai ir pelningai galima pakišti po mokamomis paslaugomis.

      O dėl leidyklų vaidmens brukant knygas – na, baikit gi pagaliau! :) Taip, įbruko man porą per reklamą. Gailiuosi, daugiau taip nedarysiu. Internetas jau šiandien gyvas rekomendacijomis. Kodėl jos turėtų neveikti knygoms? Paaiškinkit.

      • Posted 2009.12.1 at 17:21 | Permalink

        Delfis buvo nupirktas už tokią kainą, kad dar labai labai ilgai „atmušinės“ investuotojų pinigus :) Na, bet čia kitos diskusijos tema.
        O dėl rekomendacijų…. Matai, kaip, kad yra dvi Lietuvos ir mes su tavimi visiškai nesuprantame kas gi darosi toje kitoje Lietuvoje (na toje, kuri per rinkimus balsuoja už Paksą, Viktorą ar Valinską, o per durnadėžę žiūri nuodėmių dešimtuką) taip ir internete – tikrai ne visi žmonės aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, blogais, RSS’ais ir kitais žaislais. Norint greitai pasiekti komercines pardavimo apimtis teks naudotis reklama. Juk nei Greitai.lt nei Pigu.lt nesugebėtų įgauti tokių apimčių jei pasitikėtų tik rekomendacijomis.
        Aš, žinoma, neneigiu rekomendacijų ir žmonių tarpusavio bendravimo reikšmės. Bet net ir šitie dalykai turi būti organizuojami. O dažnas rašytojas šito pats nesugebės padaryti… :)

        • vienastoks
          Posted 2009.12.1 at 20:45 | Permalink

          Rekomendacijos tikrai padėtų greitai.lt, nes tokios net negirdėjau. :) O pigu.lt tai didesnį darbą padarė diskusijos, pirkinių aptarinėjimai ir aprašymai, nei reklama. Tiek jos ir temačiau. Negali būti, kad neskaitei, Deividai, 360i ataskaitos apie tai, kad 77% prekės ženklo žinučių internete kontroliuoja vartotojai. Tai šiandien. Tai ne ateitis kokia.

          • Posted 2009.12.1 at 23:19 | Permalink

            Greitai.lt parduoda aviabilietus. Na pernai už koki 100 000 000 Lt pardavė. Na sunkoka nepastebėti tokio dramblio lietuviškame internete :)
            O dėl tavo aprašyto 360i tyrimo tai čia teisinga, bet tik labai maža paveikslo dalis. Yra tokia, taip vadinama 1% taisyklė, kuri teigia, kad tik 1% internautų aktyviai kuria turinį. Dar gal 10% aktyviai dalyvauja, pvz komentuoja ar vertina. Deja, bet likę 89% tik vartoja.Čia galima daugiau paskaityti http://customerevangelists.typ.....iki_p.html Tai vat tie 11% ir sukuria visą triukšmą. O norėdami parduoti prekes visiems likusiems ir jei norim tą padaryti greitai tai tenka reklamuotis.

          • vienastoks
            Posted 2009.12.2 at 16:26 | Permalink

            Nesakau, kad reklamos nereikia. Bet ją lygiai taip sėkmingai ir autorius gali užsakyti. Uždirbdamas 2-4 kartus daugiau iš knygos, galės tai sau leisti. :)

  12. Marius
    Posted 2009.12.2 at 1:37 | Permalink

    Būtent. Labai gerai šneka Džiugas! Juk jis ir rašo ir skaitytojų turi. Padarytų donate ir pa’donate’inčiau :)) Nes man kaip juodai nusikaltusiam piratui negaila :)) Ne kartą dariau tokius dalykus ir nekartą darysiu. Dalykai kuriuos mėgau, skaičiau visados palaikiau tiek morališkai tiek finasiškai… Aišku man gaila tik tiek kad žmonės nepereina prie interneto taip lengvai. Ne visi moka naudotis paypal arba neturi kreditinės kortelės. O tai tikrai manau, kad žmonės mieliau mokės autoriui (tikrai kuris dirba todėl kad nori būti autoriumi, turi ką parašyti), o ne leidėjams. Kai turime tokias galingas technologijas kaip internetas, kodėl autoriai nebando jų išnaudoti? jei nors ir nebūtų tiek daug žmonių kurie jam sumokės, bet sumokės tiesiogiai, be tų kurie pasiima 3/4 ir daugiau, manau reikalai stipriai nepakistų finansine prasme. O gal kaip tik atsirastų kas iš to labiau uždirbtų :)) Aš manyčiau kad autoriai neturėtų bijoti, o turėtų drąsiai eiti išnaudoti tai ką turime dabar, o nesukūrėme prieš šimtus metų. Tausos miškus, galės rašyti kiek nori:D Svarbu kad tos mintys, raštai būtų kažko verti. O jei nėra verti tai knygyne ims ir pirks? Nemanau. Be to internetu greitai skaitytoją bus lengviau pasiekti nei senuoju variantu. su kiekvienais metais vis vyresni/mažiau mėgstantys technologijas žmonės jungiasi prie interneto :)) Man dirbant užsienyje, galiu džiaugtis tik technologijos.lt ir nezinau.lt… O verslo klasė, kurią taip mėgstu, skaitau tik sugrižęs į Lietuvą (užsiprenumeravęs esu, bet gaila mokėti už siuntimą į užsienį :D)

3 Trackbacks

  1. By el. knygos ir leidėjai | Šilo Blogas on 2009.11.30 at 22:16

    [...] leidėjų problema, kai dėl šių kaltės knygos kainuoja brangiai, o autoriai lieka prie suskilusios geldos. Taip, tame yra nemažai tiesos, bet leidėjai atlieka tikrai nemažą darbą, kad knyga pasiektų [...]

  2. [...] dienas kiek daugiau nei įprastai matau ir girdžiu kalbos apie autorines turtines teises (pvz., vienastoks pradėta diskusija). Susidaro įspūdis, kad šiose kalbose dominuoja autoriaus arba kūrėjo kaip aukos [...]

  3. By Blogeriai apie eknygas on 2009.12.3 at 0:23

    [...] nezinau.lt – “Kas apiplėšia autorius? Knygos istorija”. [...]