Kam žiniatinkliui semantika?

(Automania nuotrauka) 

Šis įrašas yra diskusijos dėl „nofollow“ atributo tęsinys. Trumpai bandžiau atsakyti Blogoramoje, tačiau verta parašyti plačiau, nes tai gerokai rimtesnis dalykas, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: „sekamos“ ir „nesekamos“ nuorodos yra tas audinys, iš kurio susideda visas žiniatinklis.

Pirmiausiai pakartokime trumpai, kas yra tos „follow“ ir „nofollow“ nuorodos. Skaitytojui visos svetainėje sudėtos nuorodos yra vienodos – nori spaudžia ir keliauja į nurodytą svetainę, nori ne. Plika akimi nematomi atributai visiškai neturi įtakos resurso, į kurį nukreipia nuoroda lankomumui – turi reikšmę tik jos aprašymas ir patrauklumas lankytojui.

Nuorodų atributus paieškos sistemos rekomenduoja tam, kad turinį indeksuojantys paieškos robotai atskirtų esmines nuorodas, susijusias su straipsnio tema nuo pagalbinių, kurios su teksto turiniu yra nesusijusios. Kaip taisyklė, visos pačiame tekste esančios nuorodos turi būti susijusios (taigi ir su menamu „follow“ atributu), tačiau pagalbinės, tarnybinės nuorodos į kategoriją, autorių, žymas, komentuojančiųjų svetaines, socialinius Digg, StumbleUpon reitingus ir pan., yra niekaip nesusijusios su tuo, kas parašyta tekste, todėl turi turėti „nofollow“ atributą. Visai paprasta ir aišku, ar ne? Jei dar nelabai, tai verta panagrinėti anksčiau rašytą tekstą su pavyzdžiais.

Tai kodėl tuomet atsirado judėjimas prieš „nofollow“ atributą? Priežasčių yra ir objektyvių, ir labai jau nerimtų. Iš objektyvių pati svarbiausia yra tai, kad dalis svetainių grubiai pažeidžia paieškos rekomendacijas, dėdamos „nofollow“ atributą prie VISŲ naudojamų nuorodų į išorines svetaines. Taip iki šiol Lietuvoje elgiasi kai kurie portalai. „Nofollow“ atributą naudoja ir Wikipedia. Pirmieji tai daro tikriausiai iš godumo, nenorėdami perleisti savo sukaupto autoriteto kapitalo „konkurentams“, o Wikipedia bijo, kad dėl laisvo redagavimo galimybės atsiras piktnaudžiaujančių nuorodomis į savo pačių projektus.

Emociniu motyvu priešintis „nofollow“ aš vadinu norą „atsilyginti“ komentarų autoriams valiuta, kuri jiems nepriklauso – pripažįstant nuorodas į jų svetaines esmine straipsnio dalimi. Teorinis pavyzdys: jei Petras parašė ką naujo apie finansų rinkas, aš po jo straipsniu parašiau „Obana, čia tu įdomiai!“, ir Petras nusprendė visoms nuorodoms nuimti „nofollow“ atributą, tai paieškos robotas supranta, kad mano „obana“ komentaras yra esminė Petro rašinio apie finansus dalis, o svetainėje nežinau.lt galima rasti papildomos ir susijusios informacijos apie finansų rinkas, kas yra melas.

Taip daryti yra negerai, kaip negerai yra nusukti, apipaišyti kelio ženklus, prikabinti papildomų ar pakeisti transporto juostų žymėjimą. Kaip kelio ženklai yra nuorodos transporto srautams, taip nuorodų atributai yra gairės paieškos sistemoms. Žinoma, mes galime sakyti, kad vairuotojai nepaisytų kelio ženklų, naudotųsi žemėlapiais, GPS ar pasiklaustų praeivių, bet gero rezultato taip negausime.

Žiniatinklis palaipsniui artėja prie semantinės interpretacijos pakopos. Teksto analizė šimtais įvairiausių kalbų ir dialektų, trumpinių interpretavimas yra labai sudėtingas dalykas. Jis pavyks tik tada, jei pamatinė žiniatinklio struktūra bus nesuirusi, o skaitytojui nematomos, tačiau tokios svarbios paieškai ir indeksavimui kodo žymos, atributai ir gairės bus maksimaliai tikslios. Jei mes esame už kodo validumą, tai kodėl turėtume būti prieš prasmės validumą? Juk ji dar svarbesnė!

Tinklaraščiai, jei jie naudoja standartines WordPress, Blogger ar Movable Type platformas, automatiškai nustatyti tinkamai paskirstyti nuorodų atributus. Nuorodos įrašo ir komentarų tekste turėtų būti „sekamos“ kaip esminės, o visos kitos – paskirtos prie tarnybinių. Nieko keisti nereikia. Būtent už beveik idealiai žiniatinklio principus atitinkančią struktūrą Google ir kitos paieškos sistemos taip myli tinklaraščius. Tikrai ne dėl to, kad tinklaraščių rašiniai joms atrodo įdomesni…

Ta pačia proga verta išsklaidyti ir kelis su „nofollow“ susijusius mitus:

• „Nofollow“ atributas yra skirtas kovoti su šiukšlėmis komentaruose. Ne, jo paskirtis visai kita. Juo labiau, kad pagal taisykles nuorodos komentarų tekste turėtų būti „sekamos“.
• „Nofollow“ kenkia svetainių bendruomenei. Ne. Jei autorius negaili nuorodų į susijusius straipsnius pačiame tekste, komentaruose jos net ir nebūtinos.
• „Nofollow“ nereikalinga žmonėms, tik robotams. Visiška nesąmonė. Nors turinį indeksuoja robotai, naudojasi juo žmonės. Kuo tiksliau jis suindeksuotas, tuo didesnė galimybė rasti tai, ko ieškai.
• „Nofollow“ vertina komentarų autorius kaip šiukšlintojus. Netiesa. Žr. pirmą punktą.
• „Nofollow“ neleidžia žiniatinkliui būti žiniatinkliu. Netiesa. Visiškai atvirkščiai – nuorodų atributai saugo, kad žiniatinklis nepavirstų sumazgytu siūlų kamuoliu.

Tai ką daryti, jei labai norisi atsilyginti komentarų autoriams už dėmesį? Štai keletas patarimų, kurie yra daug vertingesni už nuorodų atributų kaitaliojimą:

1. Atsakykite į svečių komentarus ir aktyviai dalyvaukite diskusijoje.
2. Komentuokite svetainėse tų, kas jūsų straipsnius komentuoja.
3. Įdėkite į savo tinklaraštį komentatorių „topą“ ar „garbės sąrašą“.
4. Jei jūsų svetainėje komentuojantys rašo panašiomis temomis, stenkitės dažniau juos cituoti ir dėti nuorodas į jų rašinius.
5. Užsiprenumeruokite ir skaitykite komentuojančių svečių projektus.

Visa tai bus daug daug vertingiau už žaidimą su nuorodų atributais. Pažadu.