Žinote, ta viršutinė lempa trispalviame šviesofore? Ji dienos metu Vilniaus sankryžose absoliučiai nereikalinga, nes vistiek niekas į ją nekreipia dėmesio. Tai galima būtų atsisakyti ir sutaupyti užsakant mažesnius. Nors tada dingtų dalis pasitenkinimo įveikus kliūtį ir sumažėtų pokalbių prie rytinio kavos puodelio darbe malonumas: „Tu pro kiek šiandien pravarei?“ „Pro keturias, o tu?“…
Nemanykit, kad išsigalvoju, nors nesistebiu, kad nepastebėjote – intensyvus eismas degant raudonam šviesoforo signalui yra absoliuti norma, ypač spūsčių metu. O spūstys dabar beveik nuolatinės.
Žalio signalo degimo trukmė absoliučiai netenkina eilėje įveikti sankryžą laukiančių vairuotojų, todėl nei geltonas, nei po jo užsidegęs raudonas signalas – jokia kliūtis įvažiuoti į sankryžą. Spūsčių metu veikia tik vienas raudonas signalas – priekyje važiuojančio automobilio stabdžių lemputės. Jei jos nedega, tai ir varai iš paskos.
Žinoma, kažkur kažkas sustoja. Todėl užsikemša visa gatvė ir automobiliai trimis eilėmis „neprašokę“ per raudoną sustoja vidury sankryžos. Kadangi kažkur sąmonės gelmėje kirba suvokimas darant kažką nedoro, tai bandoma kaip galima arčiau glaustis prie priekyje važiuojančio. Sankryža užkemšama mirtinai.
Skersai važiuojantiems užsidega žalia, bet kelio nėra. Geriausiu atveju jie privažiuoja prie pat įstrigusių, vos ne įsiremia į jų šonus ir ima ritmingai maigyti garso signalą. Sankryžoje, žiūrint iš viršaus, susidaro dailus kryželis be jokios galimybės bet kam bet kur išsukti ir pravažiuoti. O dar būna, kad pėstieji, klaidingai suvokę žalio žmogučio signalą kaip leidimą eiti per gatvę, pabyra į nebematomą po variklių dangčiais perėją, bandydami žirglioti pro tarpelius.
Belieka laukti, kol už gero puskilometrio kurioje kitoje sankryžoje atsiras durnius, sustojęs prieš raudoną signalą, ir eismas bandys grįžti į įprastą ritmą.
Nuo šios vasaros pabaigos tik vieną kartą mačiau išimtį. Nežinia kokia proga (veikiausiai dėl mokslo metų pradžios) šalia sankryžos ryte stovėjo policininkas su ryškiai geltona liemene. Jis absoliučiai nieko nedarė ir nereguliavo eismo – tiesiog stovėjo ir regimai nuobodžiavo, bet tuo pačiu išsprendė ir spūsčių problemą.
Mat stovint policininkui šalia sankryžos kažkaip ne lygis važiuoti per raudoną, nors visada taip darai. Tenka sustoti net geltonai užsidegus. Prieš tai važiavę automobiliai išvažiuoja iš sankryžos, o važiuojantys susikertančia gatve baisiai nustemba, gal gali pradėti važiuoti vos užsidegus žaliam signalui. Tai jie ir važiuoja – per tas 50 sekundžių ar minutę pravažiuoja didesnė dalis susikaupusių automobilių. Galiukas sustoja užsidegus geltonai, ir procedūra tvarkingai vyksta toliau – negalėjau atsigrožėti vaizdu. Jokių spūsčių!
Tai štai. Galite mane vadinti visišku idiotu, bet manau, kad raudonas šviesoforo signalas turi prasmę. Žinoma, nelogiška atrodo sustoti, kai skubi į darbą ir reikia važiuoti, bet čia ir yra sankryžos paradoksas…
16 Comments
„Zinoma, nelogiška atrodo sustoti, kai skubi į darbą ir reikia važiuoti, bet čia ir yra sankryžos paradoksas…“ Cia spustyje turejote omeny?
Sankryžoje. Kaip galima stoti prieš raudoną, jei skubi? Juk nelogiška. :)
Irgi pastebėjau šitą momentą :) Toks vaizdas, kad kamštyje visi tyliai susitarę, kad beveik visi paragrafai iš tos mažos KET knygutės negalioja. Tik vis bandau ieškoti ribos kuriuo momentu būtent tai prasideda ir kuriuo baigiasi, nes „kamštis“ pakankamai neapibrėžta sąvoka.
Mane tai labiau siutina kitas dalykas – vairuotojų nesugabėjimas laiku startuoti užsižiebus žaliai. Vienas nuvažiuoja, tada kitas prabunda ir taip 5 mašinom pravažiavus turim vėl raudoną. Negi taip sunku stebėti, kas vyksta ir visiems vienu metu startuot kaip formulėje, sutaupytume marias laiko!
Ir dar, kažkada seniai Panevėžy buvo vienas toks šviesoforas prie kurio kabėjo elektoninis sekundininkas (tablo) ir visada galėjai matyt kiek liko sekundžių iki to kol tau užsidegs žalia arba raudona. Tokiu būdu susikaupi prieš startą arba iš toli atvažiuodamas gali matyt, kad spėsi arba nespėsi. Elementarus dalykas, tačiau kažkodėl daugiau niekur tokio nebemačiau…
Yra tokia legenda: Vilniuj buvo kažkada atvažiavę eismo specialistai iš Prancūzijos, pakraipė galvas ir pakomentavo maždaug taip — kol jūsų vairuotojai taip miegos prie užsidegusios žalios šviesos, niekaip jūs tų kamščių neišspęsit…
Spalvu reliatyvumo paradoksas:
Vilniuje jeigu raudona dega ne ilgaiu kaip 3 sec. – ji yra zhalia.
Stodamas degant geltonai rizikuoji gauti į galą, nes paskui važiuojantys taip pat tikisi pravažiuoti degant (tamsiai)geltonai švesai. O stoti jau degant raudonai nebėra prasmės – vistiek jau esi sankryžoje. Taigi toks važiavimo stilius yra labai racionalus ir išmintigas. Be to, į darbą atvažiuoji jau pilnai prabudęs.
Ar įsivaizduojate kas yra 1 šimtatūkstantoji sekundės dalis?
- Tai toks laiko tarpas nuo tada kai užsidega žalia šviesa ir pasigirsta signalas iš už jūsų stovinčio automobilio :)
tai jau tikriausiai kad 1 šimtatūkstantoji.;))
Vilniuje teko pastebėti tokį dalyką. Kaune šiek tiek kitaip – dažniausiai raudona ir yra raudona.
Iš esmės tai labiausiai Vilniui būdinga problema. Vairuotojų, pardon, Kaubojų kraštas visgi. Kitur žmonės dar skiria spalvas. Jau nepamenu kiek kartų girdėjau piktą signalinimą iš nugaros, kai nelįsdavau į sankryžą, jei nebūdavo vietos užbaigti manevrą.
Dziaugiosi stebedamas Londono vairuotoju mandaguma. Lietuvoje is salutines gatves kamscio metu isukt i pagrindini kainuoja neregetas pastangas, kai cia tave geranoriskai praleidzia. Ir kamsciai cia nepalyginti didesni. O jei kiltu pagunda pralekt per raudona, tai labai rizikuotum, kad ant sviesoforo pakabinta fotokamera blykstels ir gausi laiska apmoketi nemenka bauda. Karta mane anksti ryte vaziuojant su dviraciu taip nufotkino :) Aisku baudos neisrase, nes rasti butu neimanoma.
Londone daug kas kitaip ;) Ten ir autobusai iš tikrųjų turi savo juostą. Tasme, lengvieji, panašu, kad net neįsivaizduoja, jog galėtų važiuoti viešajam transportui skirta kelio dalimi.
Pas mumi – pagrindinis kelias tas, kuriuo važiuoja tankas. Gal ne taip stipriai, bet netoli.
Šiaip mano trasoje namai-darbas pilnai išnaudojama geltona, gal ir dar su trupučiu, bet per raudoną dažniausiai jau nelendama. Gal aš ir kelią pasirenku ne tokį tirštą arba su mažiau šviesoforų..
Tai pala pala, man dega zalia, tu isleki per roudona… kas gaunasi? Bum, kvieciu mentus pasibaru su tavim… vistiek neduotum tiek kiek noreciau… Va ir tavo skubejimas baigtusi.
Seniai kilo tokia idėja- pastačius ant kiekvienos sankryžos po pareigūną, būtų išvengta kamščių ir avarijų, kurios kyla nesilaikant šviesoforo signalų.