Labai nemėgstu užsirašinėti. Tikiu, kad šis dalykas išnyks visur – ir universitetuose, ir mokyklose, nes dėstytojo kalbos ar užrašų ant lentos perrašinėjimas – bergždžiai gaištamas laikas ir pastangos. Daug geriau būtų visą tą informaciją gauti jau paruoštą elektroniniu pavidalu internete ar mokyklos kompiuteriuose. Užsirašinėjimas paskaitų ar pamokų metu ne tik trukdo susikaupti ir suvokti dėstomą medžiagą – turime pripažinti, kad versti užsirašinėti yra kvaila, nes konspektai vistiek masiškai kopijuojami ir dauginami.
Ir vis dėlto, kai kada užsirašinėti tenka. Lifehack.org turi visą rinkinį (kartais tarpusavyje prieštaraujančių) patarimų, kaip tai padaryti su didesne nauda sau. Man iš jų netiktų nė vienas, nors vadinamoji Cornell sistema verta dėmesio, jei dėstytojas yra baisus pedantas ir skatina „kalimą“ bei atsakinėjimą „konservuotomis frazėmis“. Tuomet konkrečiai formuluotų klausimų užsirašymas šoninėje užrašų skiltyje gali būti nė kiek ne mažiau svarbus, bei atsakymų ir papildomos informacijos konspektavimas.
Sunku surašyti universalius patarimus konspektams ir dėl to, kad žmonių atmintis yra labai skirtinga. Dabar manoma, kad net, atrodytų, betiksliai paišinėjimai lapo pakraščiuose yra ne kas kitas, o pasamonės produktas, padedantis prisiminti girdėtą informaciją. Nors vietoje gėlyčių piešimo, geriau užsirašinėti svarbesnių frazių nuotrupas ir apvedinėti ar pabraukinėti jas pagal svarbą.
Aš dažniausiai taip ir konspektuoju – iš kiekvieno išgirsto pasakojimo segmento užsirašau po porą-trejetą esminių žodžių, ypač tikrinių, bei daugelį skaičių, nes juos atsiminti sudėtingiausia. Taigi, jei būčiau konspektavęs savo paties rašinį, iki šiol užrašuose būtų „konspektavimas: nereikalingas, turi būti nete, jei reikia – Cornell sistema: suformuluoti klausimus, ne tik atsakymus; rašyti nuotrupas, žymėti pagal svarbą, užsirašyti skaičius“ ir dar daug smulkių keverzonių, padedančių sukurti išskirtinį informacijos vaizdą ir geriau jį įsiminti. Pagal tvarkingus užrašus daug sudėtingiau mokytis – ne veltui pastabos ir piešinukai atsirado vadovėlių paraštėse vos pradėjus juos spausdinti.
Štai keli praktiniai patarimai iš savos patirties:
- Jei nemokate stenografuoti, niekada neužsirašinėkite sakiniais – beskubėdami juos užrašyti, praleisite svarbią informaciją ir nesuprasite dalyko.
- Nevenkite terlioti, tačiau kaip galima daugiau terlionių įprasminkite, pabraukdami dėstytojo dažniausiai naudojamus terminus ir žodžius, frazes ir klausimus.
- Nerašykite tvarkingai – geriau jau užrašai, linijos, rodyklės ir apvedimai atspindi loginę paskaitos eigą, išvadas ir atradimus, įrodymus ir argumentus. „Unikaliai“ netvarkingas užrašų puslapis daug geriau padės atsiminti paskaitą, nei tvarkingas vadovėlinis tekstas.
- Net jei skubate, stenkitės rašyti įskaitomai, žiūrėdami į lapą. Kadaise esu parašęs aibę smulkių pastabų, nežiūrėdamas į lapą, kurių paskui pats nebesugebėjau iššifruoti.
Būtų šaunu, jei jau egzistuotų patogus elektroninis įrankis užrašams. Daug vilties vienu metu buvo dedama į planšetinius (Tablet) AK, bet kol kas jiems rašiklio ir popieriaus nepavyksta aplenkti.
25 Comments
O AK = PC? ;/
Tikrai taip. Asmeninis Kompiuteris – nuo PC (Personal Computer).
visiskai nesutinku su autoriaus nuomone. Toks jausmas, kad nesimokete mokykloje ir negirdejote unikalios mokytoju/destytoju frazes: rasnant ranka (konspektuojant), informacija isimenama N kartu geriau (5-10), nei SKAITANT ta pati teksta, jau parasyta. Aisku, rasyt labai nepatogu, varginantis uzsiemimas, bet mano nuomone, tai duoda daugiau naudos nei zalos. Nesakau, kad rasymas RANKA ateityje neisnyks…zinoma ilgainiui jo neliks, bet yra kaip yra.
Off-topic: O iš kur žinoti apie lietuvių kalbininkų naujus terminus? :) Nes man atrodo AK (o kam versti tarptautinius trumpinius?)pradėtas vartoti visai neseniai? Apsilankiau http://www.vlkk.lt/ bet nelabai ką naudingo radau :) ?
> Ričardas
http://www.likit.lt/en-lt/zod_~.html
> as
Labai abejočiau taip sakančių mokytojų/dėstytojų kompetencija. Jokie tyrimai to nepatvirtina. Aš, beje irgi dėsčiau, bet man niekada nebuvo patrauklus mechaninis „kalimas“. Svarbu, kad nauja informacija būtų suprasta. Viskam kitam yra knygos ir Wikipedia.
> Ričardas
AK pradėtas vartoti maždaug prieš 12 metų.
Geras :D Nes tik pastarąsias dienas atkreipiau dėmesį, kad toks trumpinys AK yra :D
Pritariu vienam komentaro autoriui del geriau rastu rasomos ir isimenamos informacijos, negu skaitomos. vienastoks butu rases po 30 kartu savo kekviena straipsni, tai atsimintu ne tai apie ka jis buvo, bet ir papasakotu zodis i zodi. Va tep.
sutinku su vieno tokio užsirašymo stiliumi, esminiai žodžiai, piešinukai, o visą kita reikia suprasti, užrašai tik tam kad primintų :)
o kai kali, tada ir rašaisi.
Įdomi diskusija gaunasi – remiamasi savo asmenine patirtimi, tačiau norima, jog ji būtų teisingesnė už kitų (apie kai kuriuos komentarus).
Senokai mokiausi, bet prisimenu vieną auksinę taisyklę, kurios, deja, retai laikiausi: po paskaitos nedelsti iššifruoti konspektą!
Dabar pasitarimuose, kai nerašomas protokolas, konspektuoju pokalbį, šalia pasidėjęs skaitmeninį diktofoną. Net pigiausias „Olympus 240PC“ turi indeksų iterpimą į įrašą. Keičiantis temai, spaudžiu „index“ ir jo numerį pasižymiu konspekte. Perkėlus įrašą į kompą, labai palengvėja jo iššifravimas ir reikiamos pokalbio vietos atradimas net po ilgo laiko.
Dar patarčiau fotografuoti lentoje brėžiamas schemas ir demonstruojamą kitą vaizdinę medžiagą.
O kodėl netinka laptop’as ? Aš rimtai klausiu. Jau ne pirmi metai mąstau tokį dalyką naudoti mokykloje. Bet pirmiausia aš jo neturiu, o antra žiūrės visi kreivai kažkaip, nepatogu bus :-)
Kodėl negalima su klaviatūra užsirašinėti? Daug greičiau ir aiškiau, ir žiūrėti nebūtina ką rašai. Tiesa su rodyklėm ir visokiais piešiniais sunkiau bus, nebent kokį įrankį mandresni pasirinkt, o ne wordą or etc.
Galimas ir nešiojamasis kompiuteris, bet daugelį žmonių tylioje auditorijoje blaško klavišų tarškėjimas, net jei jis santykinai negarsus. Jei leidžia finansai, Sveiko patarimas būtų idealus. Ir klausyti galima įdėmiai, ir visa medžiaga lieka. Tiesa, perrašinėti jos į kompiuterį neprisiversčiau – geriau jau perklausyčiau dar kartą ir peržiūrėčiau lentos nuotraukas.
Hm, kokie finansai? „Olympus“ prieš du metus kainavo 180 litų BMS’e, fotografuoti galima telefonu. Beje, ir telefono diktofonu galima naudotis, tik ten indeksų nėra.
Vaizdžiausi ir informatyviausi konspektai (paskaitos, knygos etc.) išeina, piešiant Maind mepus.
Hm, praleidau: į kompiuterį nereikia perrašinėti paskaitos teksto iš fonogramos, pakanka perrašyti fonogramą ir į tą pačią bylą įdėti paskaitos planą su jo punktų indeksais bei fotkes.
Su diktofonu paskaitas įrašinėti yra vienas geresnių variantų, bet juk visokių tų paskaitų būna. Jei dėstytojas sudomina, o informacija suprantama, tai perklausinėti visą paskaitą būtų laiko švaistymas. Nežinau kaip kitur, bet ten kur aš mokausi labai daug informacijos yra pateikiama lentoje grafikais, schemomis, piešiniais… Taigi reiktų ir nurašinėti, ir įrašinėti. O geriausia – filmuoti :) Nemanau, kad rasčiau nors vieną dėstytoją, kuris tam neprieštarautų.
Filmuoti negalima? Galima…http://letitbit.net/download/f.....u.avi.html
Na jau pirmai pastraipai paprieštarausiu: tarkim mano atmintis yra iš dalies (kaip dabar madinga vadinti) mechaninė – t.y. aš atsimenu kaip aš KĄ ir KUR rašiau. Todėl žiūrėdamas į buką konspektą aš mažai įsimenu palyginus su jo perrašymu. Pirmą atsimenu KUR ir tada atsimenu KĄ užrašiau.
Taigis dėl to konspektavimo išnykimo – prieštarauju, su sąlyga, kad visi mes esam skirtingi ir universitetuose turėtų būti susitaikoma su nekonspektuojančiais studentais. :)
Priimu prieštaravimą, nes toliau tekste šiek tiek ir pats pasitaisau – kiekvienas žmogus turėtų pasirinkti sau geriausiai veikiantį įsiminimo būdą. Tiesiog kai aš studijavau, tai konspektavimas, stori prirašyti sąsiuviniai ir perpaišytos diagramos buvo vienintelis „studijų kokybės“ kriterijus ne sesijos metu. O juk daugybė žmonių įsimena visai kitaip.
Beje vistiek manau, kad per pačias paskaitas neverta užsirašyti visko. Jei atmintis grafinė–mechaninė, tai verčiau jau vėliau kai kuriuos dalykus tiesiog persirašyti iš pastabų, gal praplečiant dėl aiškumo.
del paskaitu, yra specifiniai dalykai, kuriuos butina uzsirasyt zodis zodin. Nebent lengviau ieskotis informacijos bibliotekoje.
Del destytoju sakymo, kad ranka rasytas tekstas isimenamas geriau nei perskaitytas ir tu destytoju kompetencijos, galiu pasakyt, kad nemanau, kad mano buves programavimo (ir kiti) destytojas buvo nekompetentingas. Kiekvienas ta pati pasakys vienais ar kitais zodziais. Na juk faktu is oro neistraukiama, ir jei taip sakoma, vadinasi moksliskai irodyta ir nebutina gincytis. Tai elementaru.
Šiap jei ką mes rašome (alytaus kolegijoje) tik per Matematika, per kurią manau reik rašyti, nes kitaip neįgausi patirities spręsdamas ir fiziką, o toliau ant Ak darbus darai ar skaidrių formatu gauni visą medžiagą.
as,
tiesos tame teiginy yra, tačiau jis naudojamas ne vietoje. Jeigu tu skaitai knygą, tada po skyriaus tu stabteli, permąstai, ką perskaitei ir perrašai viską savo žodžiais ir savo ranka, tai taip – tu prisiminsi geriau. Tačiau, kai tu tiesiog mechaniškai rašai, ką girdi.. Tai retai kada veikia geriau, nei svetimo konspekto skaitymas. Na taip, tas privalumas išlieka, kad savo ranka rašytą tekstą skaityti lengviau, tačiau daugeliu atvejų geriau atsiversti kokybišką vadovėlį.
Pats nekonspektavau nuo pirmo kurso.:)
Ko jus cia gincyjates. Mergiotes viska kala ir tiek.
Is savo patirties galiu sakyti taip. Sedi per paskaita ir idemiai klausai ka pasakoja, kad suprastum ir nieko nekonspektuoji nes tai trugdo supratimui. Po paskaitos pasiemi mergiotes sasiuvini ir viska atsisvieti. O kadangi buvai viska isiaiskines ir suprates ka pasakojo, tai uzmeti aki i mergiotes uzrasus ir viskas buna gerai. Mano turetu buti taip. Jokiu konspektu o po paskaitos pateitos skaidres pdf’e bo ms bullshit nekenciu :}
Tai taip dažniausiai ir būna.:)
Manau autorius nei neteisus,nei teisus-žiūrint ,ką mokaisi-naujus žodžius ir terminus,formules manau tikrai svarbu užsirašyti.Čia priklauso nuo žmogaus ,kaip jam lengviau įsiminti-vaizdu,klausant ir t.t.Man teko pastudijuoti užjūryje-tai ten visada gaudavai paskaitos konspektą(handout`us),taip pat internete-yra sudeti paskaitų webcast ,audio,arba podcastas-todėl turint schematiškus užrašus ir prieinant prie kt. medžiagos mokymasis labai palengvėja.Mačiau Berklio universitetas daug paskaitų pateikia viešai,Lt mačiau tik VU Gamtos fakulteto studentų darytus įrašus.
One Trackback
[...] Kaip užsirašyti, kad nepamirštum [...]