(Whiskeygonebad nuotrauka)
Šį epigrafą juokais skiriu pamokančiam Martyno atsakui į vakar skelbtą Pauliaus rašinį. Martynas teigia, kad autorių teisės yra realybė, o nevaržomas kūrinių vartojimas esą tėra paika idėja, prieš kurią realybė „nesilenks“. Ar man vienam atrodo, kad šiandien internete yra visiškai atvirkščiai?
Kaip ten bebūtų, „Машина времени“ žodžiai turi visiškai apčiuopiamą pagrindą. Pažiūrėkime, kas atsitinka, kai taikomasi prie žmogaus, ir kai ne. Mano asmeninis pavyzdys:
Pinigai, sumokėti už skaitmeninius kūrinius per pastaruosius du metus
Programos ir žaidimai (beveik pilnai prisitaikę prie vartojimo: bandomosios versijos, globali rinka, konkurencingos kainos) – apie 4500 Lt.
Knygos ir žurnalai (dalinai prisitaikę, iš esmės užsienietiški, didelė rinka, kol kas didelės kainos) – apie 400 Lt.
Muzika (visiškai neprisitaikiusi, rakinta arba apribota geografiškai, klausoma tik per radiją) – 0 Lt.
Kinas (visiškai neprisitaikęs, geografiškai apribotas, nėra skaitmeninės nuomos) – 40 Lt.
Jei neprisitaikančiai prie žmogaus „realybei“ tai patinka, galime tęsti. Aš gi palauksiu. Paskutinė cituotos dainos eilutė yra „Однажды он прогнется под нас“.
Laisvas dainos vertimas, nesuprantantiems rusiškai: „Neverta taikytis prie permainingo pasaulio, tegu jis taikosi prie mūsų. Kada nors jis prisitaikys prie mūsų“.
51 Comments
Programos: win xp, kuri pirkau kartu su kompu, bet nesigailiu. Daugiau visos open source arba seip nemokamos. Zaidimu nezaidziu.
Knygos ir zurnalai: prenumeravau pora, kai buvo akcija, pasibaigus akcijai pabrangino ir nebeprenumeruoju (uzsenietiskas zurnalas is amerikos man kainuodavo <2$ per menesi iskaitant siuntima)
Muzika: Praktiskai klausau radija, tai pat kadangi domiuosi nemokama muzika (CC ar pan), nemazai tenka paklausyti ir jos. Turiu nusipirkes kelis CD. Daznai einu i megiamu grupiu koncertus, kur paprastai gaunam nuolaida arba nemokama praejima :)
Kinas: Ejau ziureti avataro, del 3D. Is tiesu nusivyliau. Filmu vertu kino teatro pastaruoju metu tikrai mazai. Ivairias laidas ir serialus (kuriu pas mus niekaip kitaip negalima paziuret) siunciuos is torrent ir nematau tame bedos.
Isvados: visus atliekamus pinigus skiriu alui, o pramogu ir taip atsiranda.
Džiugai, gražus epigrafas saviapgaulei pakurstyti.
Per pastaruosius dvejus metus aš žaidimams ir programoms neišleidau nei lito. Knygoms gal ne 4500, bet puse tiek tai tikrai. Kinui, gal kokius 200. Panašiai muzikai. Ir ką?
Ar aš sakau, kad muzikos/filmų/knygų industrija nesikeičia ar neturėtų keistis?
Kalbėjau apie tokią saviapgaulę, kai į savo poelgius žiūri ir juos vertini taip, kaip tau pačiam norisi, o ne taip, kokie jie yra (retas alkoholikas save tokiu laiko).
Jei darai ką nors neteisėto, bet negalvoji, kad tai yra neteisėta, tavo galvojimas nepasidaro teisingas.
Vagys lieka vagimis, nesvarbu, ar tik vagia ar kai ka vagia ir dar uz kai ka sumoka
Martynai, esmė slypi detalėse. Ar tuos 2000 Lt išleidai skaitmeninėms knygoms ir žurnalams? Tuos 200 – skaitmeniniams filmams. Jei taip – turiu iš tavęs mokytis. Jei ne – tiesiog patvirtini mano pavyzdį…
Skaitmeninėje informacijoje vagių nėra. Yra tik kopijos ir kopijavimas. Yra tik siųstuvai ir imtuvai. Galima jų nejungti, bet eteris dėl to neišnyksta. Sutiksiu su žodžiu „vagis“ tik tuomet, kai kas nors liks be originalo… Mokėjimas ir vagystė niekaip tarpusavy nesusiję. Realių daiktų pasaulyje būsi vagis, net jei apiplėštame bute paliksi pinigus už išneštas prekes. Laikas būtų atsikratyti to paiko pravardžiavimo ir vadinti reiškinius jų vardais.
Žinoma, kopijuoji nuo kopijų ir jų kopijų. Originalų nėra, jie tiesiog visada kažkur buvo ir vis naujų savaime atsiranda, jiems sukurti nereikia nei laiko, nei pinigų, jie tiesiog gimė niekieno neprašomi ir kvieste kviečia daryti kopijas ir jų kopijas.
Puiku, jeigu rašydamas blogą aukoji laiką ir nieko iš nieko neprašai (nors spėju, kad už kai kurias apžvalgas gauni vienokį ar kitokį atlyginimą). Bet kokiu pagrindu reikalauji, kad ir visi kiti turinio kūrėjai neimtų pinigų už savo veiklą?
Ir kas kad mano nupirktas turinys ne skaitmeninis? Tie kurie turi tokį patį skaitmeninį turi teisę už jį nemokėti? Nes negali arba nėra už ką? Ką tuo nori pasakyti?
Rinkoje niekas neprivalo atlyginti produkto sukūrimo išlaidų, nebent yra atskiras sutartinis įsipareigojimas (kūrinys sukuriamas pagal užsakymą). Vartotojas to irgi neprivalo daryti. Net neskaitmeninėje rinkoje. Kas privers mane pirkti „Aliukų ir sesutės“ CD?
Šiame kontekste kūrinį skaitmeniniu pavidalu geriausia lyginti su eteriu – radijo ar TV. Galiu klausyti ir žiūrėti nieko nemokėdamas, o galiu ir įsigyti norimą kūrinį, kad turėčiau savo malonumui ir autoriaus naudai. Bėda ta, kad kol kas sąlygų įsigyti nėra. Taigi tik klausoma/žiūrima, bet neperkama. Ir joms atsiradus daugelis tik klausys/žiūrės „eteryje“. Nieko čia naujo – visada taip buvo. Tikiuosi, kad pavyks rasti būdų, kaip gauti pajamų iš pačios „transliacijos“. Bet kaltinti žmogų, kad jis neperka kūrinių, kuriuos naudoja, yra paika. Taip visada buvo ir bus su dauguma kūrinių.
Ne skaitmeninis turinys nuo skaitmeninio Lietuvoje (išskyrus programas) skiriasi tuo, kad vienu neprekiaujama, o kitu prekiaujama. Sakyčiau, nemenkas skirtumas, ką? Aš čia rašiau tik apie skaitmeninį, nes tik apie skaitmeninį, Martynai, rašai ir tu savo rašiniuose. Analoginis šiuo atveju neaktualus.
Beje, kur radai mintį „kad ir visi kiti turinio kūrėjai neimtų pinigų“? Labiausiai ir norėčiau, kad pagaliau pradėtų imti, nes tas stenėjimas dėl neuždirbtų pinigų jų neimant yra mažų mažiausiai nelogiškas.
P.S. Nežinau.lt nesu skelbęs rašinių už atlygį.
Ot nesupratau, kodėl būtent paika?
Beje, kiek žinau, radijo stotys ir televizijos kanalai moka autorinių teisių agentūroms už transliuojamus kūrinius. Kokia to mokesčio dalis nubyra konkretiems atlikėjams, aišku yra visiškai atskira tema.
Dėl to, kad kūriniai buvo ir yra nuolat naudojami be atlyginimo. Nuo dar vaikų darželyje išmoktų dainelių iki šiandieninės muzikos, kurią klausau per interneto radiją (gal piratinį, o gal ir ne – prie stoties neparašyta).
Taip, dalį apmokam iš mokesčių, kitą apmoka reklamos užsakovai, dar kiti dalykai yra tiesiog bendro paveldo dalis. Dar iki interneto atsiradimo tikriausiai mokėjau ne daugiau kaip už kelis procentus visų išgirstų/pamatytų/perskaitytų ir t.t. kūrinių. Niekuo šie laikai nesiskiria. Tik triukšmo daugiau, nes pamačius interneto sklaidą apetitai išaugo…
Tai nori pasakyti, kad kūrinys sukuriamas tam, kad kas nori, kaip nori, kada nori, kuo nori vartotų jį be kūrėjo leidimo? Žinoma, niekas neverčia pirkti „Aliukų ir sesutės“, bet ar tai yra leidimas tą muziką dėti į torentus?
Leisk priminti, kad eteriu transliuojama ne bet kas ne bet kaip ir su RRT, RTK ir kitų institucijų priežiūra, radijo stotys ir televizijos moka nemažus pinigus už turinį ir už transliacijas to turinio pardavėjams ir autoriams. Kas moka turinio turėtojams ir autoriams už „transliacijas“ internetu? Gal TEO? Paklausk prie progos, ar jie sutinka/nori/gali/moka už jų tinkluose esančius ir nuolat „transliacijas“. Ir dar padaryki apklausą, kiek internautų prie mokesčio už interneto prieigą ir už „transliacijas“ mokėtų.
Vartotojo niekas nekaltina, kad jis neperka – vartotojas kaltas dėl to, kad vartoja nelegaliai.
Netiesa, kad elektroninis turinys neparduodamas. Tą daro ir bomba, ir eknyga (dėl filmų nežinau nei lt nei užsieny). Taip, mažai, gal nepatogu, gal brangu, bet ar tai suteikia teisę vogti?
Beje, jeigu atrodo, kad taip lengva parduoti skaitmeninį turinį, gal pabandyk, pvz., nusipirkti užsienietiškos knygos elektroninės versijos leidybos teises, išversk knygą, suredaguok, sumaketuok, įdėk į kokį serverį, sujunk mokėjimo, siuntimo, kitas sistemas ir žiūrėk kas gausis.
Beje, mokėti savarankiškai niekas nedraudžia – nemanau, kad būtų sunku susirasti sąskaitą atlikėjų/leidėjų, kuriems visi norintys torentistai sumokėtų kad ir tokią kainą, kuri yra pvz itunes.
Manau, galėtum pasiūlyt sau ir visiems tinklaraščio lankytojams susimokėti savo noru filmų gamintojams, muzikos leidėjams ir pan.
Kaip tik apie knygas buvo straipsnis:
http://nocopyright.lt/?p=238
Del muzikos: Tai jei nepatogu ir brangu ir NERA (nes mazas pasirinkimas), tai ka tada daryt?
Del filmu: nu tai pats pasakei, kad nera kaip kitaip..
Džiugai, tai pagal tavo logiką televizijos turėtų nesidrovėdamos transliuoti dar tik piratiniuose DVD diskuose pasirodžiusius filmus. O jau žiūrovai kaip nors susimokėtų tiesiogiai autoriams, jeigu filmas patiko, ane? :) Gal aš per daug konservatyvus, bet kažkaip sunku man tokią situaciją įsivaizduoti realybėj. Tai panašiau į utopiją…
Televizijos ir radijas, kiek žinau, turi išskirtines sąlygas. T.y. jos gali įsigyti dainų ir filmų, kurie neparduodami žmonėms. Kai dirbau radijo stotyje (seniai, dar CD laikais), tai gaudavome specialius „hitų“ CD gerokai prieš pasirodant jiems prekyboje.
Šiandien, matyt, yra analogiškos skaitmeninių failų paslaugos, nes parsisiųsti dar greičiau ir pigiau, nei siųsti CD per kurjerį. Bet žinau, kad stotys groja ir muziką iš torrentų, kai reikiamo kūrinio neranda savo fonotekoje.
Girdėjau ir aš tai.
Bet stotys paskui ir visoms agentūroms sumoka ir nesitiki, kad klausytojai susimokės, kai jiems patiks.
Mano žiniomis, tai radijo stotys sumoka už tuos autorius/atlikėjus, kurie yra agentūrų sąrašuose. Pvz AGATA praktiškai nereikalauja užsienio atlikėjų sąrašų.
Čia šiaip – tarp kitko…
Tai ir vartotojai paskui susimoka. Aš WinRAR nusipirkau prieš kokius 3 metus, nors man jos nelabai reikėjo (o dabar išvis nereikia, nes naudojuosi Mac). Nusipirkau, nes daug metų prieš tai naudojausi (kaltas, kaltas…).
labai didelis kiekis demagogijos, senokai tokio neteko sutikti. Tik prasau neisizeisti, nes tarsi netycia pamirstamas pagrindinis diskusiju objektas – ar autoriui uz jo kurinio naudojima atlyginama ar ne. Siuo atveju ne ir dar aiskinama apie kopiju, kopijas ir t.t. Deja, tai bereiksmis lyginimas. Kaip nezinau.lt jau ne karta minejo – nesinaudokime pasenusiomis alegorijomis kalbedami apie interneta :) Dziugai, tiesiog susipainiojai temose ir virtualios erdves desnius megini suplakti su realiu gyvenimu, bet siu atveju sau palankia tema?
Kurioje vietoje demagogija ar pasenusios alegorijos? Pasitaisysiu, bet gal konkrečiau galima?
Dėl atlyginimo – viskas paprasta. Savo pavyzdyje aiškiai parodžiau, kaip skiriasi atvejai, kai kūrėjas ima pinigus už savo kūrinius, ir kai ne. Man regis, čia kaip tik ir kalbama apie atlygį. Belieka kaip nors įkalbėti autorius, kad jie tuos pinigėlius pasiimtų ir muzikos bei kino skiltyse nebūtų nulinių ar artimų nulinėms sumų.
Kalbedamas apie demagogija, turejau omenyje sita vieta:
„Skaitmeninėje informacijoje vagių nėra. Yra tik kopijos ir kopijavimas. Yra tik siųstuvai ir imtuvai. Galima jų nejungti, bet eteris dėl to neišnyksta. Sutiksiu su žodžiu „vagis“ tik tuomet, kai kas nors liks be originalo… „
Supratau dabar. Skiriasi mūsų suvokimas, kas yra vagystė. Man autoriaus (iš tikrųjų tai net ne jo, o jo kūrinio teisių perpirkėjo) valios pažeidimas nelygu vagystei. Tai yra demagogija. :) Po tokios „vagystės“ jis nepraranda nei paties kūrinio, nei teisių į jį. Tiesa, jis tuo kartu negauna pajamų. Tačiau negautų jų vienaip ar kitaip. Nuostolio nėra. O kai objektas lieka nuosavybėje ir nepatiriamas nuostolis, tai žodžio „vagystė“ brukimas yra demagogija, o ne atvirkščiai. Jei netiki, pasitark su teisininkais.
Užtat labai nerimtai skamba „vadinkime daiktus savo vardais“, kai tie vardai neatitinka daiktų esmės.
Įdomu.
Tarkim, 21 valandą dauguma autobusų jau važinėja pustuščiai, ar ne? Džiugai, tai gal dar pateisink važinėjimą zuikiu ne piko metu? Juk autobuse vietos sočiai ir nei vairuotojas, nei autobusų parkas nieko nepraras nuo to, kad į autobusą įlipsi ir bilietėlio nepramuši. Tiesioginio nuostolio nebus, nes juk gali ir pėsčiom tas kelias stoteles nueiti, ar ne? Labai logiška?
Nelabai supratau paralelę. Kalbi apie interneto ryšį? Yra tokia, dabar gerokai apgesusi Fonera iniciatyva, kai žmonės mainosi interneto ryšiu. Bebandydamas Palangoje Wi-Fi keliose vietose aptikau nerakintus maršrutizatorius. Manau, jų būtų daugiau, bet žmonės baiminasi dėl įsilaužimų.
Kitaip tariant ryšio kanalo pertekliaus dalinimas ne toks jau retas dalykas. Ir ne godumo stabdomas, bet rūpesčio dėl saugumo.
Aš manau, kad Rimas turėjo omenyje paralelę su prieš tai buvusiu tavo komentaru apie tai, kad jei nėra padaromas nuostolis, tai subjektas negali būti vadinamas vagimi.
Tačiau, Rimai, aš manau, kad analogija su autobuso bilietu nėra teisinga bent dėl šių kelių priežasčių:
1) aš subjektyviai (t.y. nedaręs jokių tyrimų) esu įsitikinęs, kad absoliuti didžioji dalis zuikiavimo atvejų yra tokie, kuomet zuikis pirktų bilietą jei nebūtų galimybės važiuoti zuikiu, t.y. zuikiai vietoje važiavimo autobusu, nepasirinktų ėjimo pėsčiomis, o vistiek važiuotų autobusu, tačiau susimokėję. Vadinasi nuostolis yra daromas.
2) ko gero galima vienareikšmiškai (iš gyvenimiškos patirties) pasakyti, kad absoliuti didžioji dalis nupiratautų kūrinių tikrai nebūtų nupirkti jei nebūtų galimybės piratauti. Niekas tokiais kiekiais, kokiais yra įprastai pirataujama nei muzikos nei filmų tikrai nepirktų dėl savaime suprantamų priežasčių. Šiuo atveju nuostolis nėra daromas. O žvelgiant plačiau – gal netgi daromas pliusas, t.y. piratas tam tikra dalele prisideda prie kūrinio žinomumo didinimo.
O dėl tų atvejų, kuomet yra pirataujama vien tik tam, kad nereikėtų mokėti, net jei ir subjektas laisvai galėtų, niekas nesiginčija. Tai yra blogai. Tačiau problema būtent ir yra ta, kad šiuo metu leidėjai skaičiuodami piratavimo mastą, skaičius suplaka į vieną vietą, ir po to bando išsimušinėti pinigus, kurių niekada neuždirbtų. O tai taip pat galima vadinti vagyste, nes bandoma uždirbti daugiau pinigų, negu sąžiningai įmanoma uždirbti.
3) net jei nemokamai autobusu važiuotų tik tie zuikiai, kurie eitų pėsčiomis jei nebūtų galimybės nemokėti, jie vistiek darytų nuostolį. Pavienis nuostolis gana mažas, tačiau turbūt pakanka vos keliasdešimt tokių zuikių per dieną, kad per mėnesį jau būtų galima įvardinti apčiuopiamą sumą nuostolio. Skaitmeninio piratavimo atveju, nuostolis išlieka nulinis netgi pirataujant milijardais, tol kol piratas siunčiasi tai, ko nepirktų jei nebūtų galimybės piratauti. Šiuo atveju pirato padaromas nuostolis yra lygiai nulis, o ne beveik nulis. Tai didžiulis skirtumas – jei kiekvienas kinas man sumokėtų po dolerį – aš būčiau milijardierius, o kol jie man moka po nulį, tai ir esu nulis :)
„Per pastaruosius dvejus metus aš žaidimams ir programoms neišleidau nei lito. “
Tai čia kaip suprast? Ar nelegalios versijos, ar jokiom programom nesinaudojama? Na, dar yra nemokamos alternatyvos. Bet jos, kaip žinia, irgi skriaudžia mokamų programų gamintojus. Juk JAV siūloma neturėt prekybinių ryšių su šalimis, propaguojančiomis atvirą kodą.
Tai kodėl mes visi laikomi vagimis, o ponas Martynas – ne?
Esmė yra ne tame, ar programa yra mokama, ar ne. Esmė tame, kad pirataudamas tu pažeidi licenciją, t.y., realiai netenki teisės konkrečiu produktu naudotis. Tai yra lygiai toks pat blogis, kaip ir, pvz., GPL programų kodo naudojimas uždaro kodo produktuose.
Čia labiau klausimas ne apie licenciją, bet apie tai, kad žmogus, kuris griežtai pasisako už tai, kad visiems autoriams (tiksliau – leidėjams) turi būti atlyginta už jų darbą, pats nemoka už programinę įrangą. Tai arba jis nenaudoja beveik jokios papildomos programinės įrangos(išskyrus tą, kuri gauta su kompiuteriu), arba naudoja nemokamą, bet už tai jos autoriams vistiek neatsidėkoja(ir pykdo komercinių analogų kūrėjus), arba naudoja nelegalią programinę įrangą. Paskutiniu atveju jis būtų toks pat vagis, kaip ir mes…
nenaudoju jokios papildomos
Martynui – tikrai labai labai abejoju, jog apsiriboji standartiniais windows produktais + office.
Ko gero netgi be office – jis irgi kainuoja, o su kompiuteriu parduodama nebent bandomoji versija
Pasisakoma yra už tai, kad būtų atlyginama autoriams, kurie to atlyginimo reikalauja. GPL programos atlyginimo nereikalauja, jis paprastai yra savanoriškas.
Aš suprantu, ką tu turi omeny, bet asmeniškai aš ginu būtent autoriaus teises į kūrinio licencijavimą jam priimtina tvarka, o ne privalomą visų kūrinių naudojimo apmokestinimą.
Aš abejoju dėl to „nenaudoju papildomos“. Jei tai Windows kompiuteris, tai jam būtina antivirusinė apsauga. Na, ji irgi būna sąlyginai nemokama, bet tokios ieškojimas paprastai aiškiai parodo, kad vengiama mokėti už standartiškai su PC įdiegtą Norton ar pan. O tą šiuo atveju ir aptariame. :)
Aš irgi esu už tai, kad autorius pats pasirenka, kaip jo darbas turi būti vertinamas. Todėl ir esu už CC bei atviro kodo licencijas. Tačiau labai retai žmonės, agresyviai ginantys Copyright bei EULA, teigiamai vertina atvirą kodą (jiems tai būna „nebaigtas, nevertas dėmesio produktas“).
Jau minėjau ne kartą, kad neretai tie, kurie reikalauja už savo kūrybą mokesčio, į atviro kodo entuziastus žvelgia taip pat kaip ir tuos pačius „piratus“. Todėl ir sakau, kad naudodamas nemokamas alternatyvas, skriaudi tuos, kurie reikalauja mokesčio.
Šiaip tai, Rimai, gaunasi, kad aš kalbu apie batus, tu apie ratus, o vistiek vienam vežime važiuojam :)
O aš būtent ir kalbu apie nemokamas, atviro kodo arba tiesiog pigesnes programas kaip alternatyvą toms, už kurias nesutinki mokėti. Kol turi pasirinkimo laisvę, tol nederėtų aiškinti, neva esi įbruktas į kampą ir neturi kitos išeities, kaip tik piratauti.
Visi puikiai žino, ką apie atvirą kodą kalba uždaro kodo pardavėjai. Jiems tai arba toks pat nusikaltimas, kaip piratavimas, nes pažeidžia milijonus patentų ir atima teisėtus pinigus, arba tik išprotėjusiems mokslininkams, pripažįstantiems tik komandinę eilutę, suprantamas dalykas.
Daugelis žmonių net nežino, kad alternatyva yra. O jei ir žino, tai tik kaip kažką baisaus, neaiškaus, ir beveik taip pat nusikalstamo, kaip piratavimas. Todėl ir renkasi tai, kas pateikta priimtiniau.
Be to – nelabai žinau asmens, griežtai pasisakančio už mokamas licencijas, kuris naudotų laisvus dalykus. Manau, p. Martynas toks ir yra – geriau jau jokių programų nenaudot, nei naudot atviro kodo.
Kas čia per bardakas? Mes abu UŽ atvirą kodą, bet nesusišnekam…
„realiai netenki teisės“ – pasižiūrėjus tos teisės realaus taikymo mastus ji pradeda rodytis virtuali. Mažai ką jaudina realus virtualios teisės praradimas. Ir ji netaps realia nesulaužius tų teisių kurios kolkas visuotinai laikomos svarbesnėmis.
Jei pacios kompanijos isleidziancios programas laikytusi tu paciu taisykliu,tai galetu visus nemokancios laikyti vagimis.Taciau ir jos nuskamba ne is geriausios puses. Manau pavyzdziu vardinti nereikia.O ka tada kalbeti apie eilini vartotoja, kuris neturi teisininku komandos.
Apie autorines teises as turiu savo nuomone,ir nesitikiu kad jai dauguma pritars.Kazkodel jus mokate netiesiogiai autoriams.Nors vienas kada nors tiesiogiai mokejote kurinio autoriui?
Pabandysiu perteikti minties esmę berods iš vieno delfio komentaro.
Buvo rašoma apie atlyginimą autoriams, Mocartui ar Bethovenui,kurių jau seniai nebėra,bet jų kūryba tiražuojama leidybinių kompanijų iki šiol ir gaunamas didžiulis pelnas.Tai kokį nuostolį patiria šie autoriai dėl „piratavimo“ internete ?…
Deja nuostolį patiria tik įrašų kompanijos gaunančios iš jų kūrybos pelną,o ne autoriai.Tai kaip tada su teiginio interpretacija,kad „piratas“ arba „vagis“ yra tas,kuris neperka šių autorių kūrybos iš įrašų kompanijų,bet parsisiunčia nemokamai iš interneto ?
Sakyk, o iš įrašų kompanijų vogti yra labiau pateisinama nei tiesiogiai iš autorių?
Jei įrašų kompanijos leidžia savo sukurtą produktą ir gauna iš to pelną ,tai sutinku,bet šiuo atveju pelnas gaunamas pasisavinant ,kitaip tariant „pavagiant“,be autorių sutikimo jų kūrybą ir iš to darant biznį.Tai kaip gaunasi su teiginiu „o iš įrašų kompanijų vogti yra labiau pateisinama nei tiesiogiai iš autorių?“ ? (kas iš ko „vagia“).
Aišku,nenoriu aš tų etikečių kabinėti vieniems ar kitiems,bet tokias situacijas galima interpretuoti skirtingai.
Jei labai megsti Mocarta, gal meginai pats asmeniskai pasamdyti orkestra ir igarsinimo firma, kad ta koncerta irasytu ir po to nemokamai kurini isplatinti internete? Siaip idomu. Butu grazus praktinis zingsnis, irodantis, kad irasu kompanijos tikrai „is nieko“ ima pinigus uz kurinius, kuriu autoriniu teisiu galiojimo laikas seniai pasibaiges. Juk niekas nedraudzia paimti partitura ir tiesiog paciam sugroti.
O čia jau kalba pasisuka ne apie Mocarto autorines teises, o apie atlikėjų gretutines teises. Mocarto kūrinius gali groti bet kas – jo teisės jau seniai pasibaigę galiot, todėl manau, kad natas visi gali siųstis iš kur nori ir už tai negali būti baudžiami.
Pinigai imami už atlikimą. Žinoma, jei atliekami kūriniai, kuriems teisės dar galioja, patys orkestrai privalo mokėt nemažus pinigus, kad galėtų atlikt. Girdėjau gandą, kad Lietuvos Simfoniniam Orkestrui yra per brangu atlikt šiuolaikinių autorių kūrinius.
man džiugu, kad Džiugas skiria tiek daug dėmesio autorių teisėms. Reiktų paskaičiuoti, kiek procentų įrašų per paskutinį pusmetį buvo būtent šia tema.
Sakykite ką norite, bet teisių gynėjai jau pasiekė savo tarpinį rezultatą – kalbama apie tai labai daug.
Kilo klausimas truputį: jei aš nepasitaręs su autorium, pardavinėčiau Bibliją, ar tai būtų piratavimas, ar ne? :D
ne, jei tu ją pats išverstum arba leistum tą vertimą, kurio apsauga jau pasibaigė.
Jei tavo išverstą ir suredaguotą Bibliją (kurią tu susiruošei pardavinėti) aš pradėčiau visiems dalinti nemokamai – tai čia piratavimas ar ne?
Kažkaip man atrodo čia diskusija be galo. Mano galva tai viskas labai paprasta – autorius yra savininkas ir jis nustato vartojimo teises. Jei man nepatinka aš nesilaikau tų nustatymų, bet tai reiškia, kad tampu pažeidėju. Ir nėra čia ko diskutuoti…
Kažin.. o koduoto televizijos signalo sklindančio per MANO BUTĄ iškodavimas.. vagystė ar ne?
Priklauso nuo poziurio, o prisijungimas prie vandentiekio vamzdzio, einancio per TAVO BUTA, apeinant skaitiklius, vagyste ar ne?
Įdomią alternatyvą pateikei.
Prisijungus prie vamzdžio numuščiau spaudimą (naudojimo metu), o antenos atžvilgiu (jei neklystu) signalo nesusiurbčiau – vistiek „tiesiai į butą“ pro langus eina.
Žalos kaip ir nėra…
gerai, imam kita atveji – kazkas prisijungia prie mano interneto linijos, uz kuria as moku ir kuri yra net ne MANO BUTE, o kazkur laiptineje mes pradedame dalintis srautu. Arba nulauzia mano bute esancia beviellio rysio stotele, kuria planavau naudotis tik as. Tai vagyste ar ne? Zalos tipo nera – krites mano gaunamas srautas, jei linija galinga nera tokia tragedija, kad negaleciau prisijungti prie interneto ir net atidaryti pasta :)
O del televizijos – tai vel paprastas kalusimas – jei kanalas koduotas, vadinasi jo savininko valioje rinkti kam leisti ziureti, kam ne. Dauguma atveju kanalams, kurie retransliuojami, mokama uz kiekviena prisijungusi vartotoja pagal oficialia statistika. Kaip suprantu, vieni nori buti gudrus ir viska gauti „pro langa“, kiti turi norinciu „gauti pro langa“ aprupinti techninemis priemonemis – moketi uz transliacija, irengineti studijas, filmuoti filmukus ir pan.
Kas link ryšio linijos, tai jei kiti vartotojai (konkrečiu atveju aš) to nė nepajaus (nebus jokio ryšio kritimo) ir tai niekaip manęs neįtakos, tai visai negaila.
TV signalo atveju aš niekaip neįtakoju kaimyninių vartotojų. Nei jiems sąskaita už elektrą padidės, nei pačiam „tiekėjui“ kažkas pasikeis. Kaip leido nustatytos galios signalą taip ir leis. Joks ten nusidėvėjimas… totaliai niekas nesikeičia.
Ta prasme, nori pasakyti, kad jie butent tam investavo milijonus, kad tu galetum tiesiog naudotis ju darbu ir investicijomis nieko nemokedamas ir jie pykti neturi teises?
Vat dabar išvartei kaip aš net nesakiau.
Mano mintis tokia, jei kažkas nori teikti paslaugą tik už pinigust ia taip ir daro. O jei jam nusispjaut ar prisiima kokią riziką tai jau jo reikalas.
Vienaip ar kitaip signalas yra koduotas. Skiriasi tik kodavmi algoritmas ir kodavimų skaičius. Paslauga pateikiama į eterį / viešai. Jei aš sugebu ir tai niekam (absoliučiai) ir jokiais būdais nekenkia, tai kodėl man negalima? net gi priešingai… jei transliacijos turinys to vertas – aš padarau reklamą, pasakodamas ką mačiau.
Jei jie nenori kad aš naudočiausi jų transliacijom, tai nafig jie per mano butą siuntinėja? Technologijos juk yra.
Kaip paralelė. Koncertas vingio parke, su fejerverkų bonusu. Turiu bendradarbį kuris „už tvoros“ ir klausė ir žiūrėjo. Tai jis vagis ar pasinaudojo tuom ką davė rengėjai? Jei juk numatė kad bus galimybė ir žmonės naudosis.. vadinasi tikslingai.
kas link koduotos TV, manau tiekėjas ima paslaugą už iškodavimą ir aparatūros nuomą. Nes signalą aš ir taip turiu. Priešingu atveju reiktu apmokestint visą tautą.
O kadangi aš pats gebu išsikoduot, tai nėra už ką ir mokėt.
Įdomus straipsnis ;)