(alexkerhead nuotrauka)
Telefonai mūsų tėvų ir senelių laikais priklausė stacionarios namų įrangos kategorijai ir iš esmės nebuvo dažniau keičiami nei šaldytuvai, skalbyklės ar unitazai. T.y. jie būdavo keičiami tik tuomet, kai net pleistru apvyniotas ragelis nebepadėdavo susišnekėti su giminėmis Rokiškyje.
Netgi prireikus naujo modelio, keblumų nekildavo. Tamsiai žalią telefoną pakeisdavo geltonas, o šiam sugedus, atsirasdavo salotų spalvos. Iki 30-ies metų mačiau tik tris (kurie, beje, net neveikiantys būdavo rūsyje laikomi „detalėms“), taigi paskaičiavau, kad vieno pakakdavo dviems socialistinio lenktyniavimo penkmečiams.
Vėliau gi prasidėjo nesąmonės. Mobilieji telefonai, nepaisant to, kad kainavo keliasdešimt kartų brangiau už laidinius buvo sukonstruoti spartinti progresą: gesdavo po pusmečio ar metų, o jei nesugesdavo tai būdavo konfiskuojami grėsmingos išvaizdos budulių kurį nors tamsų žiemos vakarą prie turgaus arba pametami iš striukės kišenės, grįžtant besipinančiomis kojomis iš vakarėlio. Bandymai sugedusius klijuoti pleistru ar lituoti nebepadėjo, nes mobilieji buvo gudriau sukonstruoti.
Kad mes nesijaustumėme labai nuskriausti, ryšio operatoriai pradėjo teikti psichologinę pagalbą pokalbio planų pavidalu. „Šis telefonas už 500 litų?!? Koks debilas jį pirks?“ staiga pasikeitė į „Litukas už telefoną ir keturi tūkstantėliai už pokalbius bei žinutes? Kur pasirašyti?“. Jei ne „litinukai“ mūsų šalis nebūtų aplenkusi viso pasaulio pagal abonentų vienai dūšiai kiekį. Net vogtų telefonų rinką nusodinome.
Viskas buvo gerai, kol nepasirodė išmanioji karta. Staiga šalia vieno lito telefonų mobiliojo ryšio operatorių salonuose atsirado tūkstantį ar du tūkstančius kartų brangesni. Pats mačiau, kaip du dėdės HyperRimi Omnitel salone švilpavo iš nuostabos, apžiūrinėdami ankstyvą išmaniąją Nokia. Pardavėjui pradėjus vardinti privalumus, jiedu pradėjo juoktis ir taip tebesijuokdami ir tebekumščiuodami vienas kitą išėjo į prekybos centro salę. Manau, alaus.
Bet šiandien tiedu dėdulės tikriausiai nebesijuokia. Telefonai už litą kaip ir nusibodo, išmaniuosius reklamuoja kas antras skydas mieste, o ir nuo vaikų norų saldainio „Nomeda“ dydžio investicija nebeatsipirksi. Na, Perkūnas nematė – bent kartą gyvenime galima nusipirkti ir išmanųjį. Bet vėl bėda – kokį? Bandymai surasti atsakymą internete naudos neduoda, nes vos paklausus patarimo forumuose ir tinklaraščių komentaruose prasideda siaubingos rietenos. Kelios įvairių firmų gerbėjų grupės taip susikimba įrodinėdamos savo godojamų gamintojų privalumus ir niekindamos priešininko, kad sudėjus visų „kritines“ pastabas, išeina, jog visi iki vieno išmanieji telefonai ne tai kad lito – cento nėra verti.
Todėl dabar pats laikas parašyti paprastą ir aiškią instrukciją, kaip pirkti naują telefoną. Tai paprasta kaip 1-2-3!
1. Jūs manote, kad telefonas yra skirtas pokalbiams. Sveikiname! Labai blaivus požiūris! Ėėė… Ką čia dar pridūrus?.. Jūsų įprastas „kiek jame polifoninių?“ kriterijus puikiausiai tinka ir šiandien, o mokėti daugiau kaip litą už telefono aparatą išties neverta. Jei jums būtinai reikalingas išmanusis, tuomet pasidairykite Gariūnuose balto obuolio ar žalio roboto pavidalo lipdukų su permatomu pagrindu. Jie turėtų padėti.
2. Jūs manote, kad prie ausies priglaustas telefonas atrodo archaiškai. Puikumėlis! Jūs einate koja į koją su progresu. Šiais laikais telefonai ne prie ausų, o delne, ir valdomi jie makaluojant pirštu po ekraną ar maigant jį. Tokį telefoną keblu pasirinkti tik iš pirmo žvilgsnio. Salone paprašykite, kad jums pademonstruotų įvairius modelius, o patys tuo metu stebėkite, kiek braukymo pirštu reikia operacijai atlikti. Jums reikalingas modelis, kuriame reikia daugiausiai braukymo ir maigymo, ypač jei kiekvieną tokį judesį lydi animacija (ir, pageidautina, garsas). Mokėsite brangiai, bet nereikės pirkti lipdukų.
3. Jūs manote, kad braukantys telefonus yra mados aukos. Aukščiausias danas! Jums pavyko atsikratyti žemiškųjų pagundų ir pasiekti mobiliųjų technologijų nirvaną! Dar geriau, kad jums telefono… išvis nereikės pirkti! Vietoje to užsiregistruokite keliose skirtingose programų kūrėjų grupėse. Ieškokite svetainėse teksto „mobile app developer“ ir spauskite mygtuką „register“. Kartais gali tekti sumokėti už paskyrą, bet užtat jūs gausite prieigą prie neveikiančių koncepcinių modelių, kurių niekas kitas neturės. Nesirinkite firmų, kurios prekiauja antrajame punkte paminėtais modeliais, nes bus sudėtinga jumyse atpažinti profesionalą. Prieš prisijungdami prie mažos, bet darnios bendraminčių komandos, pasiteiraukite, ar galima gauti telefoną dalimis – niekas taip neparodo išskirtinumo, kaip rankomis prieš kiekvieną skambutį surenkamas ragelis ir įdiegiama OS. Patikėkite, pasiteisinimas dėl praleisto skambučio „akumuliatorius išsikrovė“ yra ne lygis. Pasiteisinimas „aš tuo metu flešinau ROM“ yra lygis.
Taigi, kaip matyti iš instrukcijos, telefoną, netgi išmanųjį, išsirinkti labai paprasta. Nekreipkite dėmesio į patariančius pirkti konkretų modelį ar vardinančius specifikacijas. Šie patarimai dabartiniais technologijų spartos laikais netveria nė pusdienio. Čia išdėstyta instrukcija gi turėtų patikimai veikti bent jau iki šių metų galo…
30 Comments
patarimai kaip iš cha.lt ar panašių anekdtonių puslapių
Tikėjausi patarimų, kurie padėtų apsispręsti
Daug tiesos cia :)
Vienastoks suirzęs buvo?
Ne. Stilius gavosi kiek pašaipus, bet aš tenorėjau atkreipti dėmesį į stereotipizaciją. O išmaniesiems telefonams populiarėjant masėse – ką gali žinoti? Gal ir pravers. ;)
Kas idomiausia, kad ironija visai nera ironija. Butent taip ir masto daugelis, kimba ant naujuju „zaisliuku“ kureju kabliuku ir leidzia pinigus tam ko jiem nevisai ir reikia. Daiktu siekimas, noru materializavimas igavo nesveikus mastus. Man reikia, nes tai nauja. Tas reikia, reikia, nauja, nauja perauga i besaiki vartojima. Tai tampa taip iprasta, kad susiformuoja ir tokia sociaekonomine visuomenes forma, kur pasidarai uz ribu jeigu nesieki tureti, esi gniuzdomas is isores, kol ir vidus tuo patiki.
Argi nauji zaisliukai apibudina mus kaip zmones? Argi taip jau reikia vaikytis kiekvieno naujo daikto? Be daiktu atrodo nieko ir nebeliko.. tas net persikele i zmoniu santykius..
Nesiulau grizti i gamta ir nieko nebegaminti ir nekurti. Siulau kurti tai ko tikrai reikia, be nesamoningu pelno siekiamybiu ir zmoniu mulkininmo ant kurio greitai visi pasimauna, nes visa sistema ant to ir sukasi. Ir isuka.
Gal tikrai pagalvokite kaip pirmam punkte ar jums reikia naujo daikto bandant uzpildyti savo, jau beribe, tampancia „ego skyle“?
o tu pagalvok ar „ko tikrai reikia“ yra pastovu ir nekintama.
Vienareikšmiai pritariu Pauliui. Kiekvienam daiktui pirkti, pirmiausia reikia turėti stiprią priežastį- o kad pirkti „išmanujį“ telefoną, reikia norėti visą laiką būti online. Kaip paaiškėjo iš vienastoks rašliavos, žmonės nenorintis browsinti ir skaityti e-mail per telefoną priklauso „žemiausiam“ sluoksniui, ir šiaip ko gero yra ne lygis.
Žaidžiau ir aš su tais telefonais daug metų, kol prieš metus noras jais domėtis ir turėti mirė visiškai. Na bet visiškai nedomina …. Turiu vidutinio amžiaus nokią, kuri turi keturias labai naudingas funkcijas: galima paskambinti, galima atsiliepti, galima gauti sms, ir galima išsiūsti sms. Ko daugiau reikia ?
Tikrai nebesuprantu žmonių, kurie moka gero nešiojamo kompiuterio kainą už kokį iphone ar kitokį žaislą, naudojasi juo kaip papuošalu, ir kas metus jį keičia. Kam ???
+++
Puikus komentaras.
Jau seniai pastebiu, kad čia besilankanti technofiliška dauguma veikiausiai turi aiškių asmenybės sutrikimų.
Du kart pritariu Pauliaus komentarui. Per visą savo gyvenimą esu pakeitęs gal tik kokius 3-4 telefonus, bet net ir pirmosiose Nokia neišnaudodavau telefono galimybių. Telefonas man reikalingas paskambinti, į kalendorių įsivesti priminimus, dėl žadintuvo, užrašinės, kartais kokį SMS išsiųsti ar retkarčiais pasiklausyti muzikos ar nufotografuoti kokį tekstą ar kainą parduotuvėje. Viskas. Nesu priklausomas nuo interneto ir telefone jis man nereikalingas, netgi džiaugiuosi kai atitrūkstu nuo kompiuterio ir internetų.
Katik isvardinai funkcijas kuriomis zmones viliodavo tie patys zaisliuku kurejai pries 5-10 metu. SMS – peidzeriu laikais – buvo KAZKAS TOKIO!. kalendorius? Priminimai? Zadintuvas??? Netgi tiksliai veikiantis laikrodis telefone neiskarto atsirado. As jau nekalbesiu apie fotoaparato pasirodyma telefone.
Tie visi „blizguciai ir zaisliukai“ yra progreso variklis ir kalbeti apie tai „kokie mes vat samoningi ir neperkam zaisliuku“ yra tik saviapgaule. Jus juos perkat, tik ju nauda suvokiate praejus 5 metam! (wtf???). As esu isitikines, kad lieciami ekranai pakeis paprastus mygtukinius, kurie liks tik pigios klases modeliuose. As isitikines, kad telefonai evoliucionuos ir toliau, ir ta evoliucija butu neimanoma jei nepirktu naujoviu.
manau tai vienintelis teisingas komentaras:) visiškai sutinku
Labai linksmas straipsnis, o paskaičius komentarus dar ir pritarti norisi. Turiu pažįstamą, kuris už telefoną sumokėjo ~1500 Lt, telefonas noškė, be touchscreen’o(pirko kuris laikas atgal), užtat turi 8MP kamerą, daugumai žmonių kompas išeitų, o jam — tik telefonas, kuriuo net po internetą nelandžioją(nemoka, negali, gal bijo?)…
nelabai supratau tokio ironiskai geekisko poziurio i telefonus. 100% pritariu pauliui, tikrai visu pirma reikia sugalvoti priezastis, kodel man smartphonas NEreikalingas, nei reikalingas, nes tai pades sutaupyti pinigu praktiskesniam daiktui. turiu nokia s40 serijos, nekarta masciau apie smartphonus, bet kai pagalvoji kokios ju kainos ir abejotini privalumai tai nebesinori ir pradedi ivertinti tai ka turi
kaip tik aktyviai paskutiniu metu pardavineju htc Hero – gal kam reikia? :)
Puikus rašymo stilius. Džiugas tą sugeba puikiai, ypatingai kai rašoma su nostalgija. Po šio straipsnio aišku kaip niekad, pats turi žinoti ko nori. Iš pradžiu perskaitęs susierzinau, o po visų komentarų pradėjau šypsotis. Jėga.
Smatfonus jau kuris laikas galima imti po 1 Lt pas kai kuriuos operatorius.
Kaip ir visad, su Džiugu būna „totally agree“ :)
Išties, vaikomės mes tų žaisliukų ir nesugalvočiau niekaip, kaip įtikinamai tai būtų galima paneigti.
Tiesa, nepavykusi patarimų paieška internete galioja ne tik telefonams. Apskritai viskam. Rinkausi sau netbuką, ieškojau nebrangaus, bet kokybiško modelio. Patarimai nepadėjo, komentatoriai ėmė pyktis, katras Asus ar HP geriau. Spėju, kad ir su automašinomis tas pats. Ir su šaldytuvais.
Su viskuom tas pats, net atmetus dizainą ir žiūrint tik tech. specifiką. ir ten ginčijasi.
Plius. specifikacija ir reklama yra viena, o realūs potyriai – kita. Kartais labai skiriasi.
Jau pasimokiau savo kailiu. Dabar neperku naujesnio nei 6mėn. modelio.
straipsnis nei juokingas, nei naudos is jo.
Suprantu komentatorius, kad naudojantis tik 2 populiariausiom telefono funkcijom (call+sms), kai kuriems daugiau is telefono nieko nereikia. Bet nesuprantu nusistebejimo, kad uz telefa zmones sumoka po 2k. Cigaretem isleidziama daugiau, bet del to nieks nesistebi.
Man prireikia ir telefono, ir grotuvo, paprastos foto kameros, narsykles, ir geriau kai visa tai viename irengyje. Del to mano akimis iphone ir keletas kitu variantu – puikus pasirinkimas zmogui su panasiais poreikiais.
Pakanka vieno kriterijaus :) jei priklausomas nuo interneto perki, jei ne, tai ne :)
Man telefonas reikalingas šioms funkcijoms:
* Skambinti ir priimti skambučius
* Rašyti ir gauti SMS
* Susivesti priminimus į kalendorių
* Nusistatyti žadintuvo signalą
* FM radio klausymuisi (deja, šios funkcijos mano telefonas neturi)
Manau, kiekvienas iš mūsų pats turi nuspręsti, kokio telefono jam reikia. Gaila, mobilaus ryšio operatoriai neteikia tokios paslaugos, kaip telefono panaudojimas savaitę laiko prieš apsisprendžiant ar tikrai tokio nori (gali būti ir už atitinkamą mokestį bei su užstatu). Per tą laiką paaiškėtų, kad daugiau nei pusė telefono f-jų yra nereikalingos :)
perkant internetu berods galima grąžint per savaitę ar dvi, a?
pasibandei, grąžinai ir imi iš operatoriaus.
„Telefonai už litą kaip ir nusibodo, išmaniuosius reklamuoja kas antras skydas mieste, o ir nuo vaikų norų saldainio „Nomeda“ dydžio investicija nebeatsipirksi.“ – tobula frazė, puikiai atspindinti tai, kuo skiriasi mano karta nuo dabartinės vaikų kartos :)
O jei rimtai, tai telefono niekada nesirinkau klausydamas kitų atsiliepimų. Svarbiausia taisyklė renkantis – paliesti, išbandyti, pajausti telefoną. Kitaip šlamštą nusipirksi :)
To: Marius
Ačiū už idėją :)
apie ką garsiai nešnekama – kokiam softui daugiausiai zerawo yra, toks ir jamamas :)
norėjau pasakyti – osui
Pradėjau rašyti komentarą, bet išsiplėčiau tiek, kad jau nebepadoru prie komentarų dėti. Trumpai: esu už smartphone’us, bet prieš blizgučius su liečiamais ekranais (pilną nuomonę galit paskaityti čia).
O aš už smartphonus. Tik mano argumentas yra atvirkščias : Kam man nešiotis kompą ten, kur pakanka mano telefono (o ir daug patogiau, kartais)? Paštu bendrauju daugiau negu telefonu, SMS – praktiškai nereikalingi, kalendorius ir priminimai patinka, kai yra vienoje vietoje. O ir mašinoje nereikia atskiros navigacijos jei kur toliau pavažiuoji…
Realybė yra tokia: smartphone po truputi išstums muilines, GPS’us paprastesnius, grotuvus ir dalį netbookų. Beje, prieš tai kokius ~ 3 metus naudojau tą patį telefoną, tai kad labai vaikausi madas – nepasakyčiau.
as is viso neturiu jokio telefono ir simtas metu nereikia :) ramu, niekas proto neknisa, pradedi planuoti viska kiek kitaip, pasikeicia smegenu veiklos modelis. pabandykite, gal issigydisite neurozes is serijos „pamirsau telefona, reikia grizti namo pasiimti“. gi mes vis tokie svarbus ir kiekvienas praleistas skambutis afigeno svarbumo.