(altemark nuotrauka)
Belaukdamas skaitmeninių knygų antplūdžio, į savo skaityklę įsidėjau kelioliką užsieninių tinklaraščių ir portalų, rašančių apie elektroninę revoliuciją leidybos versle. Maniau, kad bus nuobodoka, bet labai klydau – skaitmeninės knygos ir su jomis susijusios diskusijos dabar yra viena karščiausių temų. Ko verti vien Macmillan ir Hachette leidyklų karai su Amazon knygynu!
Trumpai atpasakoju siužetą, praleidusiems pirmąją seriją:
Pradėjusi prekiauti skaitykle Kindle, Amazon išreikalavo iš leidyklų fiksuotos 10 dolerių kainos už visų populiariausių knygų skaitmenines versijas. Amazon jas dažnai pardavinėdavo su nuostoliu sau, nes turėjo padengti autorinių mokesčių skirtumą, tačiau ji tikėjosi padaryti su knygomis tai, ką padarė Apple iTunes su muzika – pritraukti kuo daugiau pirkėjų fiksuotomis kainomis (kurias visi labiausiai mėgsta) ir dideliu pasirinkimu, o nuostolius susigrąžinti iš mažiau populiarių knygų maržos.
Tačiau Apple, pristačiusi iPad, staiga apsisuko 180 laipsnių kampu ir pareiškė knygas pardavinėsianti pagal „agentūros“ modelį – jų kainas galės nustatyti patys leidėjai, o Apple komisiniai priklausys nuo knygos kainos.
Pro skaitytojo akinius Amazon idėja atrodo geresnė. Dėl kainų, žinoma. Tačiau ir leidėjams Amazon pasiūlymas turėtų būti patrauklus. Ne vien dėl to, kad tai jau laiko patikrintas iTunes modelis. Amazon tikrai turi patirties parduoti knygas. Jos vadovas Jeff Bezos žino, kad dabar svarbu sukurti patrauklią e-knygų rinką ir privilioti į ją kuo daugiau naujų skaitytojų. Jis taip pat žino, kad skaitytojas e-knygą laiko prastesne, pigesne popierinės knygos kopija, kurią (kaip ir žinias internete) jis skaitys nebent dėl patogumo ir geros kainos.
Nepamirškime, kad šiandien skaityklės tebėra labai brangios. Ką galvoja jos pirkėjas? „Įsigijau skaityklę už 800 litų, o dabar dar turiu mokėti už skaitmeninę knygos kopiją tiek pat, kiek knygyne kainuoja popierinė su kietais viršeliais? Kai e-knygos kopijavimas kainuoja kiek? Nulį? Kas bando tokiu iškreiptu būdu atimti man nekaltybę?“
Beje, Apple pasiūlymas netaikyti fiksuotų kainų irgi nėra blogas. Jei knygyne dalyvaus visi didieji leidėjai ir nebus ribojama konkurencija, knygų kainas sureguliuos rinka – už populiarią popierinę šviežieną tradiciniame knygyne daugelis gi sutinka sumokėti daugiau.
Bloga yra tiktai Amazon ir Apple prekybos modelių interpretacija, girdima iš leidyklų atstovų. Kodėl jie nekenčia Amazon ir nori į Apple? Kad galėtų nustatyti maksimaliai dideles skaitmeninių knygų kainas.
Kažkaip nesąmoningai skamba, ar ne? Kai turi galimybę praktiškai be sąnaudų platinti produktą, tai vienintelis logiškas kelias yra didinti pardavimų apimtis, reguliuojant kainą pagal parduodamą kiekį ir net dirbtinai ją nuleidžiant prekybos pradžioje, kol vartotojas spės suformuoti e-knygų skaitymo įpročius. Tokiam variantui neprieštarauja nei Amazon, nei Apple parduotuvės, o Amazon netgi primygtinai skatina.
Tai kur pakastas šuva? O jis yra po storu sluoksniu leidėjų pareiškimų, kurių esmė yra: „mes nenorime, kad e-knygų pardavimas pakenktų prekybai popierinėmis knygomis“.
Labas iš ankstyvo ryto! Jau turėjome tokių – muzikos įrašų rinkoje. Kariavo su Napster ir AudioGalaxy dantimis ir nagais, nes nenorėjo, kad skaitmeninė muzika pakenktų prekybai CD. Nustatė tokias sąlygas ir kainas MP3 failams, kad visą platinimą teko ant savo pečių perimti piratėliams, o prekyba kompaktiniais diskais sparčiai artėja prie prekybos vinilo plokštelėmis apimčių.
Nemanykite, kad knygų leidėjai nežino „Napster pamokos“. Žino – interneto komercijos seminaruose visokie guru išmokė ją mintinai. Tačiau jų užrašuose, matyt, buvo pabrauktos netinkamos vietos. Nes leidėjai tikisi išvengti įrašų rinkos katastrofos kuo anksčiau pradėję prekybą skaitmeniniais produktais. Juo labiau, kad ir sąlygas turi geresnes: Amazon, Apple, Barnes & Noble yra solidžios ir patikimos firmos, lyginant su tuometinės rinkos naujokėmis Napster ar MP3.com.
Tačiau laikas yra tik vienas faktorius. Kaina, patogumas ir pasirinkimas – daug svarbesni. Net santykinai anksti (ir tai tik lyginant su nesveikai pavėlavusia muzikos įrašų ir kino pramone) pradėję skaitmenizaciją knygų leidėjai turi atsižvelgti į visus aspektus:
- Nemokamas knygas. Jų yra per 100 tūkstančių internete. Visiškai legaliai. Visais patogiausiais formatais, be užraktų. Koks dešimtadalis iš jų yra vertos dėmesio, kokia literatūra jus bedomintų. 10 tūkstančių nemokamų knygų, kai mano tėvų santykinai solidžioje popierinėje bibliotekoje tebuvo apie 2000 knygų? Žinoma, kas jaučia kalbų barjerą, tam sunkiau, bet šiaip, bent jau JAV leidėjai ignoruoti nemokamų knygų negali.
- E-entuziazmą. Šiuo metu naujos e-skaityklės, šurmulys aplink jas ir žiniasklaidos dėmesys sukūrė puikias sąlygas ne tik plėstis į skaitmeninę rinką, bet ir skatinti skaitymą tarp jaunimo. Uždėsi maksimalią įmanomą kainą ir nužudysi šį entuziazmą. Aistruoliai taps piratų klientais, o visi kiti nusivylę nebegrįš vėliau ir saldainiais viliojami.
- Piratavimo grėsmę. Kuo didesnė knygų kaina ir kuo jų yra mažiau, tuo didesnė robinhudiškoji piratavimo paskata. Be to, knygų failai, ypač jei paversti grynu tekstu yra tiesiog smiltelės tarp šiandien iš interneto siurbiamų keliasdešimties gigabaitų dydžio „blu-ray ripų“. Per minutę tūlas pilietis gali visą New York Times bestselerių sąrašą parsisiųsti. Tam ir torrentų nereikia – knygos yra tokios mažos, kad žmonės jas el. paštu išsisiuntinės.
Štai kodėl jau pačios pirmosios skaitmeninės knygos turėtų būti santykinai (lyginant su popierinėmis) nebrangios. Nes į skaitmeninę rinką leidėjai ateina ne popierinių knygų saugoti. Cituojant Sethą Godiną:
„Kas mus išgelbės?
Kas išgelbės knygų leidybą?
<…>
Ką reiškia „išgelbės“?
Jei sakydami „išgelbės“, turite galvoje „kad liktų viskas taip, kaip yra dabar“, tai niekas neišgelbės. Baigta.“
Leidėjai į skaitmeninę rinką ateina tam, kad pakeistų popierines knygas elektroninėmis. Kitaip manantiems linkiu sėkmės, nes jos, dievaži, prireiks.
Ir vis dėlto antraštę baigiau klaustuku, nes nenorėčiau, kad mano komentaras apsiribotų tik perskaitytais užsieniniais šaltiniais – būtų šaunu, jei atsilieptų kas nors, užsiimantis knygų leidyba Lietuvoje. Išskyrus PVM lengvatų temą, mūsų leidėjai labai jau šykšti viešo žodžio apie savo ateitį. Nors tikiuosi šį bei tą išgirsti per knygų mugę – nežinau jai kitos svarbesnės temos…
Komentarų (42)
Skeptiskai ziuriu i sita visa elektronines knygos reikala…
Kas skubes moket, kad ir 5lt jei ta knyga uzimancia kelis simtus kb bus galima per sekunde pasipusti uz dyka?
O tokia nelegalia „skaitmenine“ biblioteka uzveist uztektu eilines blogu fermos…
Su tokia pazanga greit grisim i viduramzius kai autoriai perkare is bado ir paskende skurde kure is idejos…
Kam reikalinga paslauga, jei jos niekas nenorės vartoti?.. Čia aš apie skaitmenines knygas… Žinoma, sakyti „niekas“ gal ir per drąsu, bet kas yra „knyga“?.. Ogi laisvalaikio praleidimo forma, malonumas (kalbant apie grožinę literatūrą). Kadangi tiek mokslų, tiek darbo reikalais tenka „kiurksoti“ prie kompiuterio, skaitant vienokią ar kitokią medžiagą, tai iš tikro norisi bent laisvalaikiu padaryti kažką kito – pavyzdžiui, pasiimti gerą knygą. Belieka tik guostis, kad to laisvalaikio nėra, tai tenka tenkintis „savišvieta“ prie kompiuterio, bet čia kaip geriant „Žigulinį“ pasvajoti apie kokių „Guiness“ – visai kitas malonumas (nors ir abu šlykštus, bet tas kur brangesnis… na… pasitenkinimas, kad gali ir išgali…)
Kita vertus, skaitmenizacijos nauda irgi yra – ekologija… Xm… Ką rinktumėtės: keletą išsaugotų akrų Amazonėje, kur niekada nebuvote ir gal nebūsite, ar ramų laiką kažkur su konjako taure ir gera knyga rankoj (ir jokio kompiuterio dūzgimo)?.. Nors… nors yra vienas variantas, kada pirkčiau knygą skaitmeniniame pavidale – ji turi būti klausytina (pageidautinas įgarsinančių aktorių kolektyvas pagal veikėjų knygoje skaičių), o ne skaitytina, nes paklausyti galima net ir… na, mašinoj! (Su nostalgija prisimenu vaikystę ir pasakėles per radiją prieš miegą…)
Audio knygu bei radio spektakliu ir dabar yra gausu :) Ypac Rusu kalba.
gal galetumet pasakyti KUR galima isigyti lietuvisku AUDIO KNYGU arba radio spektakliu ?
O prie ko čia el. knyga ir kompiuterio dūzgimas? Kodėl vis dar daugelis galvoja, kad el. knygas reikia skaityti monitoriaus ekrane? Apie el. knygų skaitykles naujienas praleidžia ar jų nesupranta? Kad daugiausiai knygų perskaitoma mob. telefono aparate informaciją ignoruojama?
O „konjako taure ir gera knyga rankoj“ išliks, juk ir plokštelės yra kas perka. Tik tai nebebus pagrindinis knygos pavidalas.
Šilai, visos tos skaityklės ir kt. „inovacijos“ tampa masiškai naudojamos, kai tampa prieinamos kainos santykiu ir geba patenkinti vartotojų lūkesčius. Be to, tik menka dalis žmonių yra novatoriai, siekiantys pirmieji išbandyti naujoves, o dauguma – plaukiantys pasroviui, išbandysiantys, kai galutinai suvoks naudą.
Taip yra su skaityklėmis – gal jos išpopuliarios, bet bent kol kas aš nematau, t.y., nesuvokiu jų teikiamų naudų ir galimybių. O kas dėl skaitymo mob. telefone – tai irgi sukuria diskomfortą (ypač turintiems regėjimo sutrikimų, o tokių vis daugėja dėl to paties „mirkimo“ prie kompiuterio). Taip sutinku, kad net sms’us kažkas dar rašo, bet, lyginant su sms’inimo bumu, jau dabar bent jau mano aplinkos žmonių tarpe sms’ų niekas neberašo ir nebeskaito – telefonas grįžta prie pirminės funkcijos… O koks bus ateities knygos pavidalas – pamatysim, bet vieną dalyką svarbu suvokti – grožinė literatūra nėra lygu mokslinei literatūrai ir knygų keliavimo į skaitmeninę erdvę diskusijų kontekste tai reikia suvokti.
naudos daug. tas pats tavo minėtas regos sutrikimas, kaip suprantu skaityklėse bus įmanoma ir šriftą pasikeisti ir jo dydi pasikonfoguruoti pagal save. taip, kad net žlibiai galės skaitinėti.
kompo duzgimo negirdėsi, kaip kad negirdi mobiliako ar ipodo traškesių.
o dėl sms’ų vėlgi, siauras požiūris. jei tavo aplinkos žmonės nebesmsina tai nereiškia, kad žmonės nustojo tą daryti. taip dabar tinklai taiko įvariais akcijas kalbėk nemokamai tarp ežių ir panašiai, bet sms kaip buvo taip ir bus populiaru.
turiu galvoje, kad ir tavo amžius keičias. nežinau kiek tau, bet jei per bumą buvo 14, o dabar 22, tai akivaizdu, kad jau dažniau susiskambinat :)
Taip, dėl amžiaus argumento buvau pagalvojęs, rašydamas komentarą, bet… iš tikro galime svaičioti, koks tikrasis sms’ų, kurie savo laiku buvo tarsi stebuklas populiarumas šiandien, bet man būtų įdomiau pamatyti statistiką, kiek tenka vidutiniškai sms’ų vienam abonentui kokiais 2000 – taisiais (kada jie ir kainavo daugiau nei dabar pokalbiai) ir dabar – gaila tokios statistikos akyse neteko regėti…
Bet, grįžtant prie temos, nelabai supratau, kur ta nauda yra: fono ar šrifto keitimas; tylus veikimas; mažas dydis ir svoris; talpa; tiesioginė interneto sąsaja; įmantrus dizainas?.. Tačiau tai juk naudos (gal dalis jų) susijusios su įrenginiu, bet tiesiogiai neturi nieko bendro su skaitymo motyvu ir skaitymo teikiamu malonumu…
Tiesiog gal nelabai aiškūs mano komentarai, bet noriu pasakyti, kad skaitmeninė mokslinė literatūra turi poreikį ir nišą, nes tai ne tiek pramogai, kiek veiklai skirtas produktas. Taip, yra žmonių, kurie skaito monografijas aka „Kognityviniai sprendimo priėmimo ypatumai“ (ar panašias) savo malonumui, bet tai veikiau išimtis iš taisyklės. Mokslinių publikacijų funkcija yra kita, tad šioje vietoje leidėjams ir autoriams tikrai yra apie ką pagalvoti. Dabar dėl grožinės literatūros keliavimo į skaitmeninę erdvę – popierinė knyga yra tradicija, kai kam jos lapų čiugždėjimas maloniai asocijuojasi su vaikyste, kaip pasakas skaitydavo prieš užmiegant mama, romantiškas popietes su mergina parkelyje ir t.t. Tai nostalgija… bet yra ir kita medalio pusė – mada… skaitmeninio vartojimo kaip mados klyksmo skatinimas gali leidėjams duoti dividendų – visa tai tiesiog tradicijos priešpastatymas naujovėms ir, kaip žinia, naujovėms sunkiau įsitvirtinti bei tapti tradicijomis, t.y., kovoje turi pranašumą „sena ir patikrinta“, o kalbant apie skaitmeninį pasaulį – technologijos taip greitai kinta, kad esu tikras, jog dėl šio klausimo, ar skaityti „Hari Poteri“ knygoje ar skaityklėje atsakymas aiškus daugybę metų į priekį, ir, mano manymu, ne skaitmeninių knygų vartojimo naudai.
Kita vertus, visgi rinką, jei ji egzistuoja, reiktų pamėginti išnaudoti, o jei ne – pamėginti sukurti poreikį…
Man labai patinka elektroninių knygų idėja. Tačiau manau, kad jos dar turėtų gerokai patobulėti – juk į tokias knygas teoriškai galime įterpti ne tik paveikslėlius, bet ir filmukus, ar net mini žaidimus ar testus (kalbu apie mini programėles), nuorodas į skirtingas knygos vietas. Tai labai paįvairina autoriaus galimybes perteikti mintis, o mokymąsį iš knygų paverstų įdomesniu ir efektyvesniu.
Nors šiuo metu dar labiau esu susižavėjęs garso (audio) knygomis. Jomis nereikia varginti akių (juk ir taip darbe visą dieną sėdžiu prie kompiuterio), klausytis galima beveik kur nori (kad ir minėtame automobilyje). Be to pastebėjau, kad audio knygos man „skaitosi“ gerokai greičiau ir maloniau. Tiesa, yra ir minusų – įgarsinti knygą (ypač profesionaliai) gerokai sudėtingiau, nei išleisti elektroninę knygą (todėl jų pagaminimo kaina didesnė). Tačiau šią problemą turėtų išspręsti kokybiški elektroniniai įgarsinimo balsai (jų yra ir dabar, deja, jie vis dar prastoki), kurie balsu skaitys bet kokį tekstą: ne tik iš elektroninės knygos, bet ir iš norimos interneto svetainės, ar tiesiog mūsų užsirašytą.
Tokios netolimos ateities aš tikiuosi ir laukiu.
Ziauri realybe: VU leidykla isleido A5 formato 68 puslapiu knygele studentams su destytojo medziaga. Pardavineja po 10 Lt studentams. Tokios knygeles nusikopijavimas (po 0,13 Lt) kainuoja maziau nei 4,5 Lt. Laiko klausimas kol ji atsiras tinkle… Elektronines versijos spausdinimas – maziau nei 7 Lt. (Kainos pagal Copy1).
Nesigaudymas rinkoje ar erdveje, konservatyvumas, tikejimas studentais ar ekonomijos neismanymas?
At(si)spausdinti yra viena, bet kas sumokės už tuose lapuose esantį turinį? Nebent manai, jog jis bevertis…
Kainos siuo atveju yra svarbios, nes jos yra racionalaus spendimo priemimo veiksnys. Tikriausiai zinote apie artelnatyviuosius kastus: tai dabar man atsakyk: kodel as turiu moketi 10 Lt, kai galiu moketi 7 ar 4,5, arba isvis (salyginai) nemoketi? Rezultatas tai juk bus toks pat – as gausiu informacija.
O tai ar uz turini sumoketa ar ne – ar tai galutinio vartotojo rupestis? Ar dabar mes ant knygu pradesime deti zenkliukus FairTrade?
Aišku žinau apie alternatyviuosius kaštus. Kodėl turėtum mokėti daugiau? Nes tai sąžininga. Aišku, dabar Lietuvoje nemadinga būti sąžiningu, tad sėkmingai sekate trend’ą. Vagių visuomenė.
Neizeidinekite visuomenes.
Jei as paskaiciavau ir kalbu apie bloga tendencija rinkoje – tai as jau vagis? Isigijau as ta knygute. Bet juk yra ir skaiciuojanciu KIEKVIENA lita.
Lietuviškiems leidėjams dėl to galva kol kas neskauda. Nes net „piratavimo“ lygis pas mus kol kas nelabai aukštas. Bet jei pažiūrėti kas per paskutinę savaitę dėjosi Linkomanijoje tai panašu, kad ir čia situacija keičiasi. Deja, ne į gerąją pusę leidėjams.
Bent jau man susidarė įspūdis, kad leidėjai per praėjusį pusmetį gavo labai nemažai informacijos apie e.knygas ir bent jau žino, kad tokia „problema“ egzistuoja. Vien jau ko vertas pirmasis Vilniaus knygų mugės pranešimas „Knygos elektroninėje erdvėje: žingsnis į ateitį. Dalyvauja „Impelsys“ direktorius Nizar Jamal“. http://www.impelsys.com/ Čia tikrai pasaulinio lygio e.knygų verslo žaidėjas. Galima tikėtis, kad su žiniomis keisis ir požiūris.
Problema leidyklose labai panaši kaip ir su lietuviškomis kūrybinėmis reklamos agentūromis. Jos visiškai nesuvokia kas yra internetas ir kaip ten reklamą daryti reikia. Leidyklose dar sunkiau, ten dažnai dirba vyresni žmonės ir skaitmeninė erdvė jiems beveik neegzistuoja, jie nebesugeba suprasti kas ten dedasi.
Bet mano galva kai viskas prasidės, tai bent su kainomis pas mus bus paprasčiau. Gamybinės p.knygų sąnaudos Lietuvoje yra santykinai didesnės negu JAV. Todėl leidėjai gali e.knygas drasiai pardavinėti per pus pigiau negu popierines ir dar gauti iš to pakankamai pelno.
“ Nes net „piratavimo“ lygis pas mus kol kas nelabai aukštas.“
Neaukstas tik del to, kad apskritai skaitanciu zmoniu dabar mazuma :D
„Skaitanciuju mazuma“ Visiskai pritariu. Zinoma galiu ir papariestarauti, nes, atsidares torrent ar linkomanija gaunu priejima e-knygu, audio-knygu – paklausa gimdo pasiula. O kaip skaiciuojami skaitantieji? Biblioteku lankytojai + knygynu lankytojai + legaliai isigytos audio-knygos + parduoti laikrasciai + parduoti zunalai + portalu lankytojai? Tai juk is esmes mazas skaicius, kuris natspindi tikroves. Stai jums pavyzdys: I kaima, kuriame laikrasti prenumeruodavo 5 zmones, nutarta nebevezti laikrascio, nes tai neapsimoka. Kilo gyventoju pasipiktinimas – skaitanciuju atsirado 20. O kai 20 prenumeratoriu – tada jau apsimoka.
Noreciau pastebeti, kad autorius nagrineja elektroniniu knygu tema is populiariu knygu puses.
As noreciau apzvelgti kita tema. Mokslines knygos. Pvz. as esu matematikas. Normali spausdinta knyga apie matematika kainuoja 50-150 Euro, ne pigiau, nes a) ju parduoda nedaug, b) bragiai kainuoja spausdinimas ir platinimas. Pvz. spausdina Berlyne, o pardavineja visoje europoje. Spek kiek uz knygos parasyma gauna autorius?! Ogi apvalu nuli ir jis ta knyga raso tik del to, kad jam ta tema idomi. Be to reiketu pastebeti, kad autorius rasydamas tokia knyga padaro visa darba nuo A iki Z, jis viska suraso, jo kolegos skaito 10 kartu ir taiso klaidas, tad leidykla TIK uzdeda savo stiliu, spausdina ir platina. Dabar isisvaiduokite yra elektroninis knygynas, kur autorius tokias knygas pardavineja po 10 Euro is kuriu gautu 8. Plius butu pasiulytos licenzijos visiems universitemtas (tarkim ju yra pasaulyje 1000) po 10 Euro su teise universiteto bendruomenei skaityti ta knyga nemokamai. Jeigu butu sukurtas geras platinimo tinklas ir visi universitetai elgtusi saziningai, normalia knyga parases autorius susizertu ~ 10000 Euro, kas yra metine profesoriaus alga Lietuvoje.
Isivaizduokite dabar jus esate studentas VU MIF. Biblioteka yra sudina – vadoveliai parasyti ir nurasyti nuo uzsienio autoriu su klaidom. Esant elektroniniu knygu modeliui, visi studentai gautu pacias naujausias ir geriausias knygas uz dyka!!
Truputi apie populiarias knygas. ZInoma piratavimo neisvengsi, bet cia nera kazkokia tragedija. As tikrai tikiu, kad uz normalia kaina (5 $) Da Vincio kodas bus tikrai perkamas, nes nusipirkti bus lengviau ir laikas, kuris bus gaistamas ieskojimui kainuos brangiau negu 5$. Cia skirta tiems, kurie tikrai uzdirba, o ne studijuoja.
Ačiū, Justai, už pastabas. Iš tikrųjų e-knygos ir autoriui bei mokslinei bendruomenei naudingas prenumeratos modelis leistų uždirbti ir autoriui, ir palengvintų finansinę naujų knygų bei vadovėlių įsigijimo naštą aukštosioms mokykloms. Tačiau manau, kad nelengva bus jį įgyvendinti, nes dabartinis modelis, kai, tarkime, JAV vadovėliai kainuoja po keliasdešimt dolerių, o jų leidėjai bando kariauti netgi su antrine, panaudotų knygų rinka, yra pernelyg pelningas leidėjams.
Na nezinau ar Apple apsisuko 180 laisniu kampu butent numatomoje knygu prekyboje – „leidejo“ nustatomos kainos modelis jau senokai egzistuoja AppStore – itariu jie palygino abu naudojamus – iTunes ir AppStore.
Kas link technines literaturos man patinka Pragmatic Programers poziuris – ju elektronines knygos pastoviai tobulinamos – pirkdamas knyga tu realiai gauni jos prenumerata (ne viosms tai galioja) – pastoviai taisomos klaidos ir atnaujinama informacija (proto ribose). Grozinei litearturai tai netinka :), bet vadoveliams galetu buti idealus variantas – t.y. knygoms taikoms SW modelis – gauni „upgradus“ iki tam tikros ribos, uz „updatus“ reikia primoketi.
As turiu omenyje ne Algebros vadoveli pirmam kursui. O pvz. tokias „kultines“ knygas
http://www.amazon.com/Theory-R.....0198533691
kurias PRIVALO tureti kiekvieno universiteto matematikos fakulteto save gerbianti biblioteka (tiesa sakant nezinau ar jinai yra MIF, bet galiu lazintis is 10 litu, kad tikrai nera). Pvz. sita knyga pacituota daugiau negu 600 kartu.
Kitas pavyzdys, neseniai parasyta knyga.
http://www.amazon.co.uk/Analyt.....0821836331
Sitos knygos cituojamos rasant mokslines publikacijas. Tokiu knygu plaitinimas suteiktu „lygias“ galimybes mokslininkams visame pasaulyje ir skatintu jaunus zmones dometis mokslu.
pirmosios knygos pilną versiją surasti užtruko kelias s. :)
Na nežinau, kol kas elektroninė perspektyva man yra „nevalgoma“. Tikrai neskaitau knygų (pilnai: nuo pradžių iki galo) sėdėdamas prie PC ir žiūrėdamas į ekraną.
Gal esu konservatyvių pažiūrų, tačiau man turi būti popierinė skaitymo dvasia.
Sunku net įsivaizduoti, kaip dabar atostogaujant prie jūros skaityti knygą per elektroninį prietaisą :) Manau, kad atsirastu ir tech. keblumų (saulės trukdžiai ir pan.).
Čia turbūt dagiau kalbu apie grožinę literatūrą. Gal apie mokslinius, techninius veikalus jau turėčiau kitokią nuomonę: ten elektroninis naudojimas (pvz.: mokslinių darbų rašymui) tampa jau ir privalumu.
Asmeniškai aš reguliariai pirkdavau įvairias knygas (hadr copy) amazon (usa). Vėliau, atsiradus galimybei pirkti knygas elektroniniam formate, nebesu nusipirkęs nei vienos hard copy (nebent e-formatas konkrečiai knygai buvo not available). Mano motyvacija paprasta: nereikia laukti kol atsiųs + pigiau + patogiau saugoti & archivuoti. Kas dėl skaitymo, tai amazon kindle yra pakankamai konfortabilus daikčiukas, tikrai nesiskundžiu. Jei reikia vėliau ieškoti kažkokių nuorodų, vėlgi kindle rulina (prieš hard copy tai tikrai). Atsiradus kindle iphone bei PC versijoms padėtis tapo tik dar patrauklesne.
Šitas mechanizmas jau pajudėjo ir tikrai nesustos. Leidėjai gali Nesvarbu, kad skeptikų ir tikinčių, kad popierinės knygos niekas nepakeis yra labai daug.
Jei tik bus pakankama paklausa, manau ir elektroniniu formatu neišleistos knygos greit gali gult ant piratų skanerių stiklų. Kelios valandos darbo ir štai – visi kramto tavo releas’ą.
Pagrindinė (!) leidyklų funkcija yra knygų išleidimo finansavimas. Išleisti popierinę knygą, ypač didesniu tiražu nemažai kainuoja ir daugumai autorių nesinorėtu rizikuoti tokiomis sumomis. Visa kita, ką atlieka leidyklos, daroma grynai dėl technologinių ir kašų mažinimo priežasčių, bet pilnai tuos procesus būtų įmanoma perduoti „autsorceriams“, pasiliekant sau tik finansavimo funkciją.
Manot, kad leidykloms naudinga atsikratyti tų brangiai kainuojančių technologijų? Nenaudinga. Jei atmesim tai nuo ko yra priklausomos popierinės knygos liks „beveik nieko“. Bet kuris autorius pajėgus paruošti e-knygą savarankiškai, jie jau turi ir moka naudotis kompiuteriu o knygos maketavimas santykinai sudėtingas tik techninėms knygoms. Knygos reklama be abejo kainuoja, bet ar daug matote pop. knygų reklamos? Susitarti su e-knygynais irgi nepersunkiausia, o paslauga apmokama po pardavimo.
„Dinozaurai“ vargu ar keis veiklos pobūdį. Jiems tai reikštu įtakos praradimą, darbuotojų atleidimą, patogių kabinetų atsisakymą (iš esmės, manau priešinsis ne verslininkai o samdiniai, ir „įtikinamai“). O sunkiausia yra išplaukti į naujus, visai nepažįstamus vandenis, įsivaizduojama rizika yra pernelyg didelė, reali rizika samdiniams dar didesnė.
Kokią aš matau ateitį? Patariu pamiršti dinozaurus, ateitis priklauso žinduoliams. Patys autoriai greičiausiai nepuls savarankiškai leisti knygų. Užtat atsiveria puikios galimybės visokioms smulkioms reklamos agentūroms, įėjimo į rinką barjeras yra labai žemas, o didžiausių pastangų prireiks autorių priviliojimui. Visas procesas tiek pigus, kad e-leidyba pajėgūs užsiimti pavieniai asmenys išsipirkę verslo liūdijimą.
Gali būti, kad šitame komentare yra tiesos, mažoms leidykloms tikrai atsiveria naujos galimybės. Kad ir tokios, kaip staigus teisių supirkimas knygoms, kurios buvo išleistos prieš kokius dešimt metų, kada dar niekas negalvojo apie internetą ir e.knygas. Dažnu atveju sutartys buvo pasirašomos tik p.knygoms ir e.knygų leidimas nebuvo įtrauktas.
Mažų leidyklų suinteresuotumas e.knygomis akivaizdžiai jaučiamas. Jie geriau supranta situaciją, drąsesni ir neturi ką prarasti.
Gal tik leidyklų indėlis kiek nuvertintas, nepamirškime, kad dažnu atveju autoriai tai žmonės, kurie nepasižymi dideliu apsukrumu, reikalingu versle, dauguma jų nesugebės išleisti net ir e’knygų. Lietuvoje daugiausia leidžiama verstinės knygos, kurių tiek teisės daug kainuoja, tiek vertimas ir redagavimas nėra paprastas reikalas. Kiekvienas freelanceris nesugebės to padaryti.
Aš spėju, kad bus judėjimo ir iš „apačios“. T.y. atsiras daug bandančių savo jėgomis leisti e-knygas. Panašiai kaip įvairiausius laikraštėlius per spaudos bumą ar tinklaraščius 2005-aisiais. Gal tik nedidelė dalis to „samizdato“ bus tikrai vertinga, bet tai bus nauja terpė naujiems vardams atsirasti. Naujieji autoriai, spėju, nebijos eksperimentuoti kainomis, nes jie pradeda visai naują žaidimą ir nemato prasmės rištis prie popierinių tradicijų. Kuo ilgiau celiuliozės leidyklos lauks, tuo daugiau šansų, kad ši nauja rinka spės subręsti ir gal net pradėti konkuruoti su tradicine. Nieko naujo – panašu į „indie“ muziką su nepriklausomais, kartais naminiais „leiblais“. O juk knygelę išleisti dar paprasčiau, nei įrašyti muziką – tereikia gero šablono knygai ir infrastruktūros: leidėjo-parduotuvės viename.
Lietuviska e-knyga… Pagalvojau apie H.Daktaro „Islikti zmogumi“. Arba ko negalima spaudoje platinti. Arba kai nesutampa leidyklos ir autoriaus poziuris/interesai/tikslai. Bet cia jau daugiau ejimas zirgu arba zaidmas Va-bank. Is kitos puses – kaip manote, kas atsitiks su populiariomis elektroninemis knygomis, kai jos taps leidyklu, o ne kureju, nuosavybe?
Lietuvos leidyklos net nesvarsto tokios galimybės, kol tai neišplito visame pasaulyje. Pas mus viskas vėluoja, nes dažniausiai investicijos vykdomos tik į „pasiteisinančias“ sritis. Tiksliau, jau pasiteisinusias Vakarų Europoje.
iPad yra nevykes sprendimas, be to kaip gaminys tikrai gana prastu techniniu parametru – HTC jei neklystu jau 2003 metais isleido plansetini kompiuteri su multitasking,talpesniu duomenu kaupikliu, bluetooth, stereo sistema, usb, ausiniu/video isvedimo ir kitomis jungtimis – t.y. 2003 metais pagamino ir rinkai pateike praktiskai iki siol pranasesni gamini nei ka tik iskeptas nevykes ipad … apple ir taip plesia dideles kainas uz dizaina o ne funkcionaluma ir pajeguma, ko nelabai suprantu,kaip draugai sako „mac’ai tik dizaineriams ar homoseksualiems“(nieko nenorejau izeisti).
Anksčiau buvau didelis e-knygų skeptikas, bet pamažu keičiu nuomonę. Vargu ar dabar jos išvengiamos. Nežinau ar tai gerai… turbūt gerai. Sutaupysime nemažai žmonių darbo, medžiagų. Bus ekologiška. Aišku, kažką ir prarasime, bet, banaliai ir klišiškai kalbant, tebūnie tai auka ant technologijų aukuro, tas jaukumas. XXIa. Mums nereikia jaukumo, tikrų daiktų – mums reikia žinių! Ir mums reikia jų dabar. DABAR! Vidury nakties. Nesvarbu apie ką ir kodėl. Šiaip aš dar esu laimingas žmogus, nes žinau, ką reiškia gyvenimas be technošūdo.:) O bus e-knygų era ir galėsi parašęs gerą knygą tapti turtingu (nes žmonės, žinoma, bus sąžiningi ir nelegaliai knygų nesisiųs), tai prisėsiu prie klaviatūros ir truputuką pabarškinsiu. Koks žavingas mūsų laikas.
Asmeniskai man ebook yra totalus š. nuo pat savo vaikystes skaitau knygas ir man patinka jos tokios kokios jos yra, o ne kazkokios ebooks… paemi plastmases gabala ir kazka jame skaitai? apgailetina, tikiuosi Lietuvoje tokiu ciudu nebus su tais ebooks’ais ar dar kuom
Asmeniskai man puodukai yra totalus š. nuo pat savo gimimo čiulpiu krūtį ir man patinka jos tokios kokios jos yra, o ne kazkokie puodukai… paemi keramikos gabala ir kazka iš jo geri? apgailetina, tikiuosi Lietuvoje tokiu ciudu nebus su tais puodukais ar dar kuom
P.s. Atsiprašau.
Skamba mazdaug taip. As varlyte savo kudroje sedesiu ir nebandykite manes i kita kudra perkelti ar kitu varlyciu atnesti. As turiu tris plaukus ir esu labai grazi! hahahahaha
Idomu – tokie patys ar labai panashus argumetai, kurie dabar popieriaus fanatiku lupose skamba, naudojami buvo ir dar priesh 5 metus fotografijos pasaulyje: filmas – tai tikra, profesionalas niekados skaitmenos nenaudos ir etc. :)
Gal priminti kuo tai baigesi? Ir LABAI greitai.
Tas pats anksčiau buvo su MP3 vs. CD, dar anksčiau CD vs. LP, ir taip toliau, ir panašiai. Iš dalies tai nostalgija, iš dalies – rūpestis dėl sukauptų laikmenų vertės praradimo (turim daug popieriaus, pavyzdžiui), bet dažniausiai – per trumpa pažintis su technologija. Laikui bėgant tai keičiasi.
Nebeturime vinilinių plokštelių, nebeturime 8 mm kino juosų, nebeturime juostinių magnetofonų, nebeturime kasetinių magnetofonų, nebeturime negatyvinių fotojuostelių, nebeturime skaidrių. Ir ką ar nuo to pasaulis pasidarė nebe toks mielas.
Tuoj nebeliks iljičiaus lempučių, tuoj nebeliks popierinių knygų, tuoj nebeliks popierinių laikraščių. Ir valio.
Pritariu, as jau pradejau astisakyti CD ir DVD isigydamas isorini nesiojamaji HD. Nors ir dar naudojuosi sasiuviniais, parkeriu ir piestuku, pacituosiu savo destytojos atsakyma i klausima ar pristatyty darbus rasytus ranka ar spausdintus: „Zinoma, kad spausdintus, dabar turbut jau niekas neberaso ranka.“
O kur Vilniuj prieinamoj vietoj(ne kokiam užkampy), galima susipažint su Skaitykle – neskubant pamažu. Nes tarkim beveik visą e-techniką tikrai galima gerai išmaigyt. O skaityklių koleikas tik apžvalgos ir reklamos.
p.s.
dabar aš apie tą (per)brangų daiktą mastau labai skeptiškai. O kaip kitaip galima mastyt, jei tas daiktas beveik mistinis, kaip kokia religija. Tai vienas tai kitas pasako; mačiau, gavau didelį pasitenkinimą ir dvasios ramybę, sumokėk ir tu vieną MMA, bus gerai. Nesu labai jau patiklus… Duokit pamaigyt
Teisingai. Apskritai, nemanau, kad jos gali išpopuliarėti, kol normalių modelių kaina nenukris žemiau 150Lt.
Aš dirbu Danijoj su e-knygom. Galiu pasakyt, kad paklausa tikrai yra :) Ypač ePub formatas dabar populiarėja.
Kas liečia savarankišką leidybą, tikiuosi kad išpopuliarės ji. Aš va tokį tools’a ruošiu tam:
http://odt2epub.com