Kaip Kultūros ministras ketina gelbėti atlikėjus

pinigai05.jpg
(Mike Schmid nuotrauka)

Šiandien Lietuvos radijo eteryje turėjau trumpą netiesioginę diskusiją su LR Kultūros ministru Arūnu Gelūnu apie naujojo laikmenų apmokestinimo projektą. Ji buvo pernelyg trumpa, kad būtume galėję išsiaiškinti visus rūpimus dalykus, todėl savo įspūdžius ir pilnesnius komentarus (dar kartą) surašysiu čia.

Laidoje Kultūros ministras papasakojo apie asociacijos AGATA suorganizuotą susitikimą, kurio metu išgirdo skundų dėl sunkios atlikėjų ekonominės padėties. Kadangi ministerija atlikėjų rėmimui biudžeto neturi ar neskiria, tai ministras priėjo išvados, kad skaitmeninių laikmenų apmokestinimas būtų šaunus būdas paremti skurstančius atlikėjus ir išvengti jų emigracijos (kaip supratau, ir tuo susitikime buvo grasinama).

Po ministro pasakojimo laidos vedėjai paklausė manęs, dėl ko laikmenų apmokestinimas nebūtų geras sprendimas. Turiu bent šešis argumentus, bet per tas porą minučių eterio tespėjau pasakyti vos du. Išdėstysiu čia juos visus:

1. Visų skaitmeninių laikmenų apmokestinimas pažeidžia teisingumo principus. Ne visos jos yra naudojamos AGATA atstovaujamų atlikėjų kūriniams saugoti. Iš tiesų didžioji jų dalis naudojama visai kitiems dalykams: fotoaparatuose – šeimos ar asmeninėms nuotraukoms, USB atmintinėse – verslo ar mokslo pateikčių skaidrėms, tyrimų dokumentams, juodraščiams, kurso darbams ir pan. Neneigiu, kad atmintinės naudojamos ir kūrinių kopijų aprašymui, tačiau prieš apmokestinant būtina atlikti tyrimą, kuris tiksliai nustatytų, kiek ir ko yra jose saugoma.

2. Autoriai jau turi priemonę gauti kompensaciją už legalias jų kūrinių kopijas. Tai yra parduodamų jų kūrinių kaina. Kiekvienas autorius yra laisvas nuspręsti, kiek jis nori kompensacijos už kopijas ir pridėti ją prie kūrinio kainos pardavimo vietoje. Tokia sistema turi kelis didelius privalumus: 1) idealiai išpildoma autoriaus ar atlikėjo valia – jei nori ima, jei nenori – ne, ir ima tiek, kiek mano esant reikalinga; 2) papildomai neapmokestinami tie kūriniai, kurių autoriai yra aiškiai nurodę nereikalaują jokių papildomų mokesčių (pvz., programinės įrangos); 3) tai yra jau egzistuojantis mechanizmas, kuriam nereikalinga jokia papildoma biurokratija, mokesčių keitimas ar teisingumo principų valstybėje pažeidimas.

Negana to, mokestis už kai kurių laikmenų naudojimą jau yra renkamas. Jis buvo įvestas su tokiais pačiais pažadais atlikėjams, kaip naujasis. Kaip atsitiko, kad jis neišsprendė visų įmanomų autorių ir atlikėjų problemų ir dabar reikia naujo?

3. Naujojo mokesčio efektyvumas reklamuojamas absoliučiomis „brutto“ sumomis, neatsižvelgiant į tarpininkavimo, administracijos ir biurokratinės sistemos kaštus. Net jei laikysime, kad tos kelių milijonų sumos yra realiai surinktinos, jomis manipuliuojama demagogiškai, neįvertinant, kiek iš tiesų atiteks autoriams ar atlikėjams. Tokiu būdu apgaudinėjami ir autoriai, ir visuomenė.

4. Kuriama šalpos sistema neskatina atlikėjų verslumo ir dalina psichologines indulgencijas už kūrinių piratavimą. Visuomenei aiškiai leidžiama suprasti, kad atlikėjai yra naujieji jos išlaikytiniai. O kaip tokių, jų teisių ateityje bus paisoma dar mažiau nei dabar. Sumokėjęs tą šalpą žmogus jausis gavęs leidimą laisvai kopijuoti be atlygio tiek legaliai, tiek ir nelegaliai įgytus kūrinius.

5. Naujasis mokestis bus paskirstomas neteisingai – t.y. ne pagal autorių kūrinių vartojimą. Jei televizijos ar radijo stotys, restoranai ar kavinės, diskotekos ir klubai pateikia kūrinių grojaraščius, pagal kuriuos bent teoriškai galima stengtis atlyginti autoriams pagal kūrinių vartojimą, tai niekada nebus padaryta su asmeninėmis žmonių laikmenomis. Vadinasi sudaromos sąlygos piktnaudžiavimui, korupcijai ir skriaudai, kuri visų pirma teks neatstovaujamiems agentūrų, nepriklausomiems ir jauniems atlikėjams (tiems, kurie ko gero labiausiai būtų linkę emigruoti).

6. Naujojo mokesčio įvedimas neišsprendžia nė vienos autorių ir atlikėjų problemos. Nors ministras teigia, kad apmokestinus papildomas laikmenas bus išspręstos visos („ar beveik visos“) autorių ir atlikėjų problemos, aš tuo nelinkęs tikėti. Jei nepavyko jų iki šiol išspręsti kitais asignavimais ar dabar turimu laikmenų apmokestinimu, tai nepadės ir naujasis. Veikiau jau tai paprastas, mokesčių mokėtojų pinigais apmokėtas valdžios „žygdarbis“ kultūrai paremti ir tiesiog rankų nusiplovimas nuo visų problemų. Jei papildomo apmokestinimo įstatymas įsigalės, aš labai tikiuosi, kad žurnalistai primins A. Gelūnui jo žodžius eteryje po poros metų ir pareikalaus ataskaitos.

Ministro reakcija

Laidos vedėjai suteikė Kultūros ministrui kelias minutes atsakyti į mano pastabas (kaip minėjau, spėjau pasakyti tik 1 ir 2 argumentus trumpai dar užsimindamas apie tai, kad dabartinis mokestis jokių problemų neišsprendė).

Pasakytus argumentus ministras prisipažino jau girdėjęs. Tyrimo atlikti jis nematąs prasmės, nes žino (Iš ko? Iš savo aplinkos? Patirties?), kam mes naudojame laikmenas, ir jam to pakanka. Ministras manąs, kad šalpos sprendimai – geriausias kelias. Susidariau tokį įspūdį iš to, kad buvo cituojamas alkoholio ir tabako akcizas kaip Lietuvos kultūros išsigelbėjimas (bet vis tiek nepakankamas?). Galiausiai į kitus argumentus, ypač į galimybę laisvai rinkti norimo dydžio kompensaciją už kūrinių kopijas, ministras apskritai nusprendė neatsakyti – veikiausiai dėl laiko stokos.

Dėl akcizo

Prisipažinsiu, alkoholio ir tabako akcizo pavyzdys man buvo netikėtas ir įdomus. Būčiau mielai apie jį padiskutavęs ilgiau. Tai, kad kultūros projektai yra remiami akcizo pinigais, nėra blogai, tačiau akcizo sugretinimas su naujojo apmokestinimo projektu yra mažų mažiausia nekorektiškas.

Jei akcizas yra renkamas siekiant sukaupti lėšas gydymui nuo alkoholio ir tabako sukeltų ligų, sveikos gyvensenos propagavimui ir pan., tai dalis lėšų kultūrai atrodo suprantama – kultūriškai išprusęs, aktyvus žmogus mažiau laiko skirs svaigalams. Negana to, alkoholio ir tabako poveikis žmogaus sveikatai ir visuomenės gerovei yra įrodytas šimtais jei ne tūkstančiais tiek valstybės finansuotų, tiek ir nepriklausomų tyrimų.

Kodėl tuomet ministras nenori pelnyti visuomenės paramą savo iniciatyvoms gaudamas laikmenų naudojimo tyrimų duomenis? Kodėl nė nenorima sužinoti, kokią „žalą“ atlygins „laikmenų akcizas“? Bet kuriuo atveju, prieš įvedant apmokestinimą papildomoms laikmenoms viešas ir skaidrus anksčiau apmokestintų laikmenų ekonominio efekto ataskaitos aptarimas būtų ne tik sveikintinas – normalioje visuomenėje jis būtų privalomas.

Dangaus kamšymas

Nežinau, ar ministras atsižvelgia į tai, kad netgi naujasis apmokestinimas, yra labai laikinas dalykas. Įvertinant technologijų raidą pasaulyje – gerokai laikinesnis už įvestą anksčiau. Jei ministras mano, kad prasminga šalies teisėsaugos aktuose vardinti visus įmanomus skaitmeninių laikmenų modelius, už kuriuos imamas mokestis, tai ministrui būtina konsultacija su IT specialistu. Nes po pusės metų parduotuvėse gali nebelikti nė vienos išvardintos laikmenos, o AGATA ir kiti vėl belsis į duris. Tokiu būdu po kelių dešimtmečių turėsime įdomų tyrinėtojams teisės aktą, kuriame išvardinta visa laikmenų genealoginė grandinė, o autoriai ir atlikėjai kaip buvo taip ir bus nepatenkinti.

Papildomų mokesčių planas visiškai neatsižvelgia ir į tai, kad žmonės gali pirkti laikmenas užsienyje ir jas parsivežti, gali pirkti internetu ES šalyse, kuriose tokio mokesčio nėra – ką jie, žinant keliones dešrų į Lenkiją, neabejotinai padarys, paversdami naująją iniciatyvą beverte.

Kultūros ministras sakė argumentus girdėjęs. Bet ar apsvarstė?

P.S. Kadangi ne visi šio tinklaraščio skaitytojai pažįsta autorių, tai pridėsiu nedidelį prierašą. Autorius nėra susijęs su jokiomis IT verslo ar interesų grupėmis, autorių ar atlikėjų, įrangos importuotojų ar pardavėjų asociacijomis ar kitomis organizacijomis. Išsakytos mintys yra tik mano kaip piliečio, autoriaus, technologijų ir mokslo bei progreso entuziasto.

This entry was posted in neteisybės and tagged , , , , . Bookmark the permalink. Both comments and trackbacks are currently closed.

64 Comments

  1. Posted 2010.8.5 at 15:13 | Permalink

    Turiu senutėlį iPhone su 16Gb atminties. Teoriškai jame telpa laaaabai daug muzikos, dabar visi telefonai, el.knygų skaityklės ir panašūs įrenginiai yra ir MP3 grotuvai. Reiškia juos irgi būtų teisinga apmokestinti? Įdomu kaip į tai sureaguotų telefonų pardavėjai ir GSM operatoriai?

    • Posted 2010.8.5 at 19:03 | Permalink

      Daugumoje telefonų, nėra tiek atminties, čia tik iPhone ir dar keli siūlo daug gb vidinę atmintį, o į kitus modelius dedasi atminties kortelės, kurios jau yra apmokestinamos :)

  2. Posted 2010.8.5 at 15:18 | Permalink

    Man įdomesnė ministro reakcija į tai, kad AGATA marionetės atvirai prisipažysta nemokantys mokesčių. Po vakarykštės konferencijos visos diskusijos turėtų būti mažų mažiausiai pusmečiui nutrauktos – kokios dar pašalpos sukčiams?

  3. Posted 2010.8.5 at 15:18 | Permalink

    Pastaba dėl 2 argumento. Autorius nelygu atlikėjui. Neretai atlikėjas pats turi susimokėti, kad galėtų groti svetimą kūrinį, o pardavinėt jo kažin ar gali.
    O dėl skaičių – čia tikrai yra varoma propaganda atlikėjams, kad bus surinkti milijonai. Nutylima, kad atlikėjai iš tų milijonų gaus centus, nes 1. jų daug, 2. didelę sumą pasiims tarpininkai

    • vienastoks
      Posted 2010.8.5 at 15:30 | Permalink

      Tą aš suprantu. Turėjau galvoje, kad įrašą išleidęs atlikėjas yra to įrašo autorius (jau atlyginęs už kūrinio naudojimą). Jei kalbame apie mokesčio už laikmenas paskirstymą atlikėjams, kurie apskritai jokio įrašo nėra išleidę, tai tuomet tai visiškas absurdas.

      • Posted 2010.8.5 at 15:35 | Permalink

        Man kažkodėl atrodo, kad tie atlikėjai, kurie jokio įrašo nėra išleidę, dėl šito mokesčio mažiausiai „parinasi“. Jie neturi laiko leist įrašų – groja ir vargo nemato.

  4. Posted 2010.8.5 at 15:25 | Permalink

    Išklausykite teisybę. Kodėl tauta negali nuspręst? Padarom referendumą kuriame reiktų nutarti ar mes norim šelpti AGATA projekta palaikančius kūrėjus, ar geriau tegu jie emigruoja. Aišku su sąlyga, kad abi pusės įsipareigoja laikytis priimto sprendimo.

    Beje kiek man teko skaityti emigracija buvo minima, kaip atsakas į naktinę mokesčių reformą, kuri vienodai skaudžiai susmugiavo visiems kūrėjams, ne tik muzikuojantiems ar vaidinantiems.

    Reziumuojant man nenuostabu, kad Gelūnui šitas marazmas atrodo patraukliai. Iš jo bokšto žiūrint yra dvi opcijos. Atsiprašyti už dabartinės vyriausybės klaidas ir vėl disktutuoti apie šiuo metu esamus mokesčius. Arba… Gauti AGATA paramą mainais į jų siūlymą pasipinigauti iš eilinių piliečių, kurie pabambės, pabambės ir ims mokėti.

    Persiprašau už savo prancūzų kalbos žinias, bet „fuck that“! Ten pat turėtų keliaut ir propaganda, kad pabrangimą dengs gamintojas, o ne pirkėjas (WHOAH nauji ekonomikos dėsniai).

    • Buratinas
      Posted 2010.8.6 at 9:16 | Permalink

      Nera problemu del referendumo. Visai idomi ideja. Tik sia fraze „Aišku su sąlyga, kad abi pusės įsipareigoja laikytis priimto sprendimo.“ reiketu iki galo isaiskinti. SIulyciau, kad referendumas butu, jog autoriai nereikalauja papildomu mokesciu, vartotojai sutinka „nesipusti“ muzikos. Jei abi puses laikytusi susitarimu, problemu tikrai neliktu.

      • vienastoks
        Posted 2010.8.6 at 9:43 | Permalink

        Buratinai, papildomas mokestis niekaip nėra susijęs su failų siuntimusi, todėl taip klausimas tikrai negalėtų būti formuluojamas.

        • Buratinas
          Posted 2010.8.6 at 12:54 | Permalink

          Mano nuomone, papildomas mokestis kaip tik susijes su siuntimu. Tiesiog taip netiesiogiai meginama apmokestinti butent siuntimasi. Gigabatai informacijos is niekur neatsiranda. Tik palyginti retos vartotoju grupes (fotografai, dizaineriai, video megejai) juos sukuria patys. Daugumai laikmenu visgi reikia tik tam, kad saugoti is interneto parsiusta ivairia informacija.

          • Marius
            Posted 2010.8.6 at 13:14 | Permalink

            Tipo – solidarumo mokestis? Ir nieko neknisa kuom tu užsiimi.

            Tokiu atveju geriau jau įvestu Gigabaito mokestį pagal namuose/biure turimų laikmenų talpą. Šitaip būtų galima ir aibę papildomų darbo vietų, tikrintojams, sukurti. Keliolika komisijų. Ir pinigų surinktų N+kartų daugiau.
            Tik nesakykit kad neįmanoma, nekuriose šalyse, sėkmingai skaičiuoja telikus ir juos apmokestina.

            jei jau durninėjam tai „pa polnoj“.

      • Vytautas
        Posted 2010.8.6 at 12:43 | Permalink

        Visų pirma, referendumas yra per brangus žaidimas, nebent būtų internetu, tačiau taip artimiausiu metu tikrai nebus, nes Lietuvoje aktyviausiai balsuoja patiklūs senjorai (t.y. rinkimai internetu kai kurioms jėgoms yra visai nenaudingi, dėl to nebus ir referendumų).
        Sveiko proto vartotojams jų „perliukų“ ir dykai nereikia (išimtis – vos keli atlikėjai, kurie tikrai nesiskundžia). Tegul tik emigruoja, Lietuvos kultūrai nuostolio nebus, o gal net ir bus nauda?

  5. Andrius
    Posted 2010.8.5 at 15:26 | Permalink

    Valstybė gali stačiai apsitriest su savo mokesčiais, jei aš elektroniką eBay pirksiu.

  6. Posted 2010.8.5 at 15:45 | Permalink

    Kaip supratau iš Delfyje pateikto straipsnio, autoriai skundėsi ne dėl savo sunkios padėties apskritai, o dėl oajamų, gaunamų pagal autorinę sutartį, apmokestinimo pokyčių. Anksčiau nuo honoraro būdavo mokama keliolikos procentų suma, dabar – keliasdešimties. Tai yra didžiulis skirtumas, kuris priverčia potencialius darbdavius rinktis Dj`us arba įrašus vietoje gyvai grojančių ansamblių arba dalyti vokelius. Toks mokestis yra didelė našta ne tik atlikėjams, bet ir įvairių renginių organizatoriams, kurie bando mokėti sąžiningai visus mokesčius. Netgi jeigu teoriškai laikmenų apmokestinimas kompensuotų atlikėjų nuostolius, patirtus dėl mokesčių reformos, kultūrinių renginių organizatoriai ir toliau tebesusidurtų su didžiule mokesčių našta.

    Iš tiesų, yra labai nekorektiška į priekaištą dėl pakelto mokesčio valstybei atsakyti rinkliava iš vartotojų. Gyvai koncertuojantys atlikėjai pagrindines pajamas gauna iš koncertų. Jiems labiau padėtų mokesčių koregavimas negu tas efemeriškas mokestis. Aš nesu kategoriškai prieš tą mokestį – jeigu tik sukurtų sistemą, kaip jį sąžiningai padalinti – tegu, tačiau remtis atlikėjų nusiskundimais, kai tie nusiskundimai yra nukreipti iš esmės prieš valstybės mokesčių sistemą, o ne prieš vartotojus, yra tiesiog neetiška…

    • Posted 2010.8.5 at 17:23 | Permalink

      Na del autoriniu apmokestinimo, tai as tik uz. Kuo kokio nors LNK ispiarinto bebalsio kaimiecio staipymasis per telika yra geresnis uz mano darba? Kodel mano darbas apmokestinamas pagal visus istatymus ir tai yra teisinga, o kai apmokestino juos tokia pat tvarka kaip ir visus Lietuvos dirbancius zmones – jau yra baisi neteisybe ir kulturos zlugdymas.
      As matau tik viena esmini skirtuma – jie nesugeba uzsidirbti is savo darbo. O as sugebu. Gal todel, kad moku dirbti ta darba, dirbu ji gerai ir jo kazkam reikia.
      Jei as pradeciau auginti bananus savo sklypelyje prie namo. Itariu kad tokiame klimate isauginciau tik kokius 2 cm dydzio. ir tikrai negaleciau isgyvent is tokio „biznio“. Tai ar del to tureciau pradet reketuot visuomene ir reikalaut kazkokiu kompensaciju uz mano bananus kuriuos potencialiai galeciau isauginti ir kas nors potencialiai galetu pavogti.

      Jei tie taip vadinami „kūrėjai“ ir „autoriai“ sugebėtų sukurti tai kas įdomu, tai galėtų rinktis milijonus vien už bilietus į koncertus ar leidžiamus CD. Ir nereiktų jiems inkšti dėl keliu ar keliolikos litu per metus, kuriuos numestu visokios pinigu plovimo agenturos.

      • nonsense
        Posted 2010.8.5 at 22:43 | Permalink

        Pilnai pritariu.
        Negaliu atsistebeti vienu uz kita „protingesniu“ „kulturos“ (pinigu nusavinimo nuo dirbanciuju ir savu selpimo kontora?) ministru. Ar sitie chalturscikai kada nors gyvenime dirbo ar tik uzsiminejo fondu grobstymu ir lesu perskirstymu?

      • Posted 2010.8.5 at 23:52 | Permalink

        Bambekli, visame pasaulyje bilietai tesudaro nedidelę dalį renginių biudžeto. Nei filharmonija, nei joks rimtesnis festivalis neišgyvena iš bilietų. Netgi komerciniai renginiai gyvena ne iš bilietų, o iš rėmėjų. Dotacijos kultūrai – natūralus ir būtinas dalykas.

        Mokesčių reforma buvo skirta pažaboti tuos, kurie etatus įformindavo autorinių sutarčių pavidalu, kad mokėti mažiau mokesčių. Tačiau kartu nukentėjo ir tie, kurie iš tiesų gyvena iš nepastovių honorarų ir iš tiesų kuria, o ne drožia ką nors paklausaus.

        Galiausiai, klausimas ne apie tai, ar reikia mokesčių lengvatų menininkams, o apie tai, kad iš esmės atlikėjai liko neišsakę savo požiūrio į laikmenų apmokestinimą, o žiniasklaidoje deklaruojama, jog jie tą idėją palaiko. Kol kas nematau jokių AGATA`os palaikymo iš atlikėjų pusės apraiškų.

  7. Posted 2010.8.5 at 16:00 | Permalink

    Logiška alkoholio akcizo pinigais remti atlikėjus – gi ką darom ant ežero kranto po trijų alaus? Dainuojam :)

  8. Juozas
    Posted 2010.8.5 at 16:05 | Permalink

    Autorių ir atlikėjų išlaikymas – personalinis dalykas. Kaip įvertinti kiek autorius ar atlikėjas vertas, kaip nustatyti jo „kultūrinį“ indėlį. Visiems po lygiai? Kaip tokiu atveju jaustųsi kokie nors lietuviškieji pavaročiai ir lietuviškosios zvonkės? Susipriešinimas garantuotas. Ir dar viena medalio pusė – mokesčio pajamų skirstytojai. Šitie skirstytojai už mus visus nuspręs kam kiek duoti. Beje tikrai atsiras tokių autorių ir atlikėjų, kurie liks už „borto“. Kiek visko yra prikurta ir prikuriama ir kas tai gali suskaičiuoti? Daug žmonių gali kažką sukurti ir atlikti daugiau-mažiau vertingo, po to paskelbti viešai. Tai ar visi bus nusipelnę būti išlaikomi? Šitas mokestis supriešins autorius, atlikėjus. Beje pašalpos kaip ekonominis instrumentas lepina žmones ir nepratina būti aktyviems, versliems, kovojantiems. Pašalpų gavėjai ilgainiui užmiršta, kad PINIGAI YRA UŽDIRBAMI.

    • Posted 2010.8.5 at 17:18 | Permalink

      Kiek žinau, tai jie ten turi kažkokius tai mistinius vidinius reitingus. Kiek kartų atlikėjo daina skambėjo per radijo stotis ir t.t. Netgi nežinomas atlikėjas užsiregistravęs AGATA ir sugebėjęs prakišti savo kūrinį į radijo stočių eterį gauna kelis šimtus per ketvirtį. Zvonkės ir kitu populiarių atlikėjų pajamos turėtų būti matuojamos tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančių. Užtai ir dalyvauja jie tuose konferencijose. Tik, kad niekas jiems tekstų neparašo, tai ir prisišneka per daug :)

      • Posted 2010.8.5 at 23:57 | Permalink

        Nu jau dešimtys tūkstančių – kažin… Ne kaži kokios ten AGATA`os išmokos. Būtų didelės – radijo stotys bankrutuotų, ir tiek. Dešimtys tūkstančių susidaro nebent kokiai stembesnei radijo stočiai – visų išmokų.

        • Buratinas
          Posted 2010.8.6 at 9:18 | Permalink

          Radijo stotys sunesa tik nedidele dali autoriu teisiu gyneju skirstomo biudzeto. Jiems moka prekybos centrai, kavines, restoranai, visos istaigos, kur skamba muzika.

          • Posted 2010.8.6 at 13:05 | Permalink

            Daugiausia ten skamba užsenietiška muzika. Žinoma, įdomu būtų apklausti atlikėjus arba pačios AGATA`os paklausti, kokios yra didžiausios sumos, atitenkančios vienam atlikėjui.

            Bet pragyventi iš šitų išmokų gali nebent tie, kieno kūriniai skamba eteryje/kavinėse/prekybcentriuose po keletą kartų per dieną.

    • Posted 2010.8.5 at 21:57 | Permalink

      skirstymas ju paprastas ir tuo paciu visiskai nesuvokiamas sveiku protu… pagal populiariuju radijo stociu grojarascius. ir nesvarbu, kad kazkur grojo petras, bet pagal topus gauna antanas, nes jo kurinys buvo daugiau kartu sugrotas. tiesa. beveik puse sumos lieka skirstytojam. „mokescio administracines“ islaidos mat…

  9. Andrius
    Posted 2010.8.5 at 16:12 | Permalink

    Geresnis sprendimas būtų autorių mokesčiais apmokestinti audio kabelius, o pats geriausias – elektros kilovatvalandę. Va tada tai būtų apmokestinti visi muzikos, filmų ir kitų dalykų piratai, teisingumas triumfuotų, visi daugiau nei vieną albumą Lietuvoje išleidę atlikėjai būtų milijonieriai. Valio, draugai!

    • CataclysmMansion
      Posted 2010.8.5 at 21:48 | Permalink

      Dar geresnis apmokestinimo objektas butu duomenu srautas. Kodel?
      1. Mokestis butu proporcingas vartojimui.
      2. Atitiktu dabartines technologijas, kurios yra orientuotos i failu dalijimasi.
      3. Sprendimas butu ilgalaikis, nes vinilines ploksteles pakeite CD/DVD, o jas keicia/pakeite failu dalijimasis.
      4. Duomenu srauto mokestis veiktu multiplikuotai(del vartotojimo iprociu), nes pvz.: i 1 GB atmintuka galima irasyti 1 GB * 10000 kartu = 10000 GB = apie 10 TB(cia kiek gamintojai garantuoja). http://www.bress.net/blog/arch.....-Last.html
      Laikmenu mokestis leistu moketi tik uz 1 GB, o likusieji butu neapmokestinti.
      Neuzmirskim, kad dabar yra 4, 8, 16, 32 GB USB atmintukai…

      • vienastoks
        Posted 2010.8.6 at 9:47 | Permalink

        Tačiau toks mokestis pažeistų autoriaus teisę parduoti prekę. Joks rimtas autorius nesutiks, kad jo kūriniais valstybė prekiautų „kibirais“ kartu su kitais be kainos diferenciacijos, vien tik pagal kiekybę.

        • Posted 2010.8.6 at 14:47 | Permalink

          Niekas ir nesneka apie autoriniu teisiu atsisakyma.
          Cia tik mokestis uz galimybe kopijuoti, o pats kopijavimas jau eis pagal Administracini ar baudziamaji kodeksa.

          Kita vertus siulyciau apmokestinti visuomeninio transporto keleivius, juk daugelis klausosi mp3 grotuvu.

          Arba dar galima mokesti imti tiesiai is savivaldybiu.
          Kiek savivaldybeje gyventoju ( minus gyventojai su klausos sutrikimais) * potencialus kuriniu skaiciu, kuri galima perklausyti per menesi * kiek butu „prarado“ autorius = suma, kiek savivaldybe skolinga LATGAI su AGATA :)

        • CataclysmMansion
          Posted 2010.8.8 at 14:22 | Permalink

          Gelezine logika:
          Autoriai nori parduoti savo kurinius, bet nenori, kad ju kurinius visi galetu isigyti…
          Verslas/Technologijos sudare salygas autoriams savo kurinius parduoti beveik be sanaudu(10000… kopiju, fiksuotos vienkartines sanaudos, sanaudos reklamai[kaip gi be jos]), kai net uz maza kaina galima gauti daug, bet autoriai vis tiek nori pardavineti savo kurinius po mazai uz didele kaina…

          Perfrazuosiu viena jusu pavyzdi:
          Turiu pinigu, noriu moketi uz kurini, bet nera infrastrukturos/sistemos kaip sumoketi uz kurini – vadinasi autoriui/platintojui mano pinigu nereikia.
          Autorius/platintojas sako, kad as galiu sumoketi jam/jiems patogiu budu – o man – vartotojui – sis budas nera patogus, efektyvus ir t.t.

          O kodel manote, kad kurejai nusistate pries sistema, kai ju kuriniais prekiautu valstybe – pagrindinis zodis „prekiautu“? Juk jie nieko pries savo platintojus neturi…

  10. voraratis
    Posted 2010.8.5 at 16:56 | Permalink

    1. įsteigti „Fotografų mėgėjų teisių gynimo agentūrą“
    2. pareikalauti savo dalies iš šituo mokesčiu surinktų pinigų

  11. CataclysmMansion
    Posted 2010.8.5 at 17:14 | Permalink

    Na ka as galiu pasakyti…

    Argumentai:
    1. Teisingumo principas – is dalies sutinku, bet yra nustatomas palyginti mazas tarifas 3-5%, kuris ir turetu atspindeti rinkos vartojima.
    2. Kas sprendimo priemejas – autorius, tarpininkai(autoriniu teisiu gynejai ar ju organizacijos), atlikejai? Autorius ne visada tapatus atlikejui, todel reikia skirti ir nesuplakti visko i viena.
    3. Pritariu. Surinkti mokesciu sumos nera tikrosios autoriu/atlikeju pajamu sumos.
    4. Del atlikeju – sutinku. Tokia sistema net neskatina kilti atlikeju „kokybei“. Del visuomenes – irgi sutinku.
    5. Galimi du variantai – arba visi atlikejai lygus ir visu kuriniu vartojimas tolygus, arba nustatome koeficientus. Ir vienu, ir kitu atveju tai yra krastutinumai – bus nepatenkintu.
    6. Ministras, kaip ir visa valdzia, pamego parodomuosius sprendimus – tuos, kurie nesprendzia nieko is esmes, o tik „taiso automagistrales ruoza siems metams“.

    P.S. Akcizo tikslas – sumazinti prekiu vartojima. Arba ministras zaidzia sachmatu partija su atlikejais/kurejais arba nesigaudo mokesciuose.

  12. Lulilo
    Posted 2010.8.5 at 18:10 | Permalink

    Jei priims tokį įstatymą, tai netrukus turėtų pasirodyti rašytojai bei knygų leidyklos su savu įstatymu: apmokestinti parduodamus spausdintuvus bei kopijavimo aparatus… Jei taip nenutiktų po tokio priimto įstatymo, likčiau nustebęs…

    Suprantu, kad autoriams reikia pinigų. Ypač tiems, kurie nedirbo nuo Lietuvos nepriklausomybės laikų, o tik kūrė bei atliko savo kūrinius. Suprantu, kuomet žmonės negali dirbti, todėl kuria. Tačiau būnat sveikiems bei nebaigus mokslų, susijusių su kūryba, ir prašyti[reikalauti] už tai pinigų. Iš klausytojų galima reikalauti atlygio(tikrų bei „piratų“). Tačiau iš žmonių, kurie turi kitus prioritetus… Nežinau, nežinau…

  13. Posted 2010.8.5 at 19:43 | Permalink

    Spaudžiu ranką už šį įrašą. Bus ir man atmintinė, kai rudenį bus grįžta (?) prie šios diskusijos… :)

  14. Posted 2010.8.5 at 19:46 | Permalink

    Kad netuščiažodžiaut apie Lietuvos muzikos industrijos dabartį ir ateitį ir ar tai vertinga (galim dainuoti ir tik senas dainas, ką iš esmės įrodė pvz. Tamstos festivalis), pereikim prie konkrečių argumentų.

    „Autoriai jau turi priemonę gauti kompensaciją už legalias jų kūrinių kopijas. Tai yra parduodamų jų kūrinių kaina. Kiekvienas autorius yra laisvas nuspręsti, kiek jis nori kompensacijos už kopijas ir pridėti ją prie kūrinio kainos pardavimo vietoje. Tokia sistema turi kelis didelius privalumus: 1) idealiai išpildoma autoriaus ar atlikėjo valia – jei nori ima, jei nenori – ne, ir ima tiek, kiek mano esant reikalinga; 2) papildomai neapmokestinami tie kūriniai, kurių autoriai yra aiškiai nurodę nereikalaują jokių papildomų mokesčių (pvz., programinės įrangos); 3) tai yra jau egzistuojantis mechanizmas, kuriam nereikalinga jokia papildoma biurokratija, mokesčių keitimas ar teisingumo principų valstybėje pažeidimas“

    Ši priemonė Lietuvoje neveikia, nes toleruojamas piratavimas trukdo autoriui ir atlikėjui realizuoti savo laisvę reikalauti už savo kūrinį tiek, kiek jis nori. Autorius pvz. „Zero II“ nėra laisvas nuspręsti, kiek jis nori kompensacijos už kopijas, nes nemokamo siuntimo sandeliukai „konkuruoja“ su kaina tik už interneto ryšį. Todėl autoriaus ar atlikėjo valia nėra išpildoma idealiai, nes jis priverstas keisti savo veiklos pobūdį – kaip jūs siūlote, ne komponuoti ar tobulinti savo kompozicijas, bet koncertuoti. Todėl egzistuojantis mechanizmas nėra tobulas, nes jis iš esmės pažeidžia teisingumo principą – kad autoriui nusprendus, kokios kompensacijos už savo kūrinį jis nori, niekas į tai nekreipia dėmesio kokia jo valia ir kelia kūrinius į torentus“.

    Žodžiu nesvaikim, tarsi Lietuvoje VEIKTŲ iTunes ir iš šios parduotuvės gautos kompensacijos už kopijas galėtų patenkinti TALENTINGESNIUS kūrėjus, o taip pat TALENTINGESNIUS lydintį industrijos personalą – garso įrašų studijų steigėjus ir darbuotojus, vaizdo klipų kūrėjus, kokybiškus apipavidalintojus, impresarijus ir net muzikos žiniasklaidą.

    Iškreiptai rinkai – iškreiptas ir reguliavimas… ar jis bus sėkmingas – tikrai abejotina. Bet kodėl tokiuose bloguose nekalbama apie teisingumą autorių, atlikėjų IR jų įrašų kūrėjų atžvilgiu, sunku suprasti.

    • Andrewd
      Posted 2010.8.5 at 23:07 | Permalink

      Lietuvoje „toleruojamas“ „piratavimas“? Priminsiu, kad pasaulis ne tik Lietuva….
      Trukdo autoriui ir atlikėjui realizuoti savo laisvę reikalauti už savo kūrinį tiek, kiek jis nori? Atsakymas, netrukdo. Autorius ar atlikėjas gali reikalauti kiek tik nori… Autoriui nieks nedraudžia komponuoti ar tobulinti savo kompozicijų, darbų, kitas klausimas ar autorius to nori…
      Kodėl nesvaikim, galim ir pasvaikti apie itunes ar kitokias muzikos internetines parduotuves. Gal kada nors jos veiks… O gal toks variantas, kai autorius pats pardavinėja, platina savo kūrybą? http://despotinfam.bandcamp.com/ , http://convoyunltd.bigcartel.com/ Skirtingi puslapiai, viename lietuviai, kitame ne…

      • vienastoks
        Posted 2010.8.6 at 10:04 | Permalink

        Ačiū už nuorodą. Nusipirkau Despotin Fam albumą, kad šiais metais muzikos biudžetas nebūtų nulinis. Labai smagu, kai autoriai/atlikėjai imasi iniciatyvos prekiauti savo įrašais nelaukdami, kol kažkas jiems sukurs infrastruktūrą…

        • Andrewd
          Posted 2010.8.9 at 22:49 | Permalink

          Nėra už ką. Iš tiesų, sveikintina iniciatyva.

          • Posted 2010.8.12 at 23:36 | Permalink

            Bandcamp, beje, racijos turi šis sprendimas. Mūsų leiblas irgi jį svarstė. Tik papropaguokit jį, papropaguokit DAR plačiau. Kad jis neatrodytų kaip egzotika. Labai ačiū už šitą, beje.

    • Posted 2010.8.5 at 23:37 | Permalink

      Aš esu sukūręs tikrai nemažai autorinės medžiagos- galybė dokumentų, schemų. Ir nors ant kiekvieno iš jų yra parašyta, kad tai konfidencialu ir neplatinta bet juos gali kas nors nukopijuoti. Nesvarbu, kad aš už juos esu gavęs atlyginimą. Net ir autorinį esu gavęs. Bet jei kas nukopoijuos- tai tiesiog atims mano prigimtinę teisę pačiam padaryti Ctrl+C/Ctrl+V už pinigus. Ar gerbiamoji pinigų plovimo agentūra besidangstanti autoriais ir atlikėjais man padarys pavedimą?
      Jau nekalbu apie nuotraukas. Kurios man yra neįkainuojamos. Ar agentūra sumokės bent 0,0000001% nuo jų vertės (begalybės)
      O gal mieloji agentūra nori pradėti mokėti už visą interneto turinį visiems jo autoriams. Juk jį irgi gali nukopijuoti …. Ir tegul pornoaktorių nepamiršta. Kuo jie blogesni atlikėjai už bebalsius lietuvių „muzikontus“

    • Metallem
      Posted 2010.8.5 at 23:59 | Permalink

      Kas tau daros? tu vėl nepataikai į temą:D Čia ne apie indulgenciją piratams, o apie kompensavimą autoriams už legalios kopijos pasidarymą!!! Čia visas absurddas!

    • Posted 2010.8.6 at 0:08 | Permalink

      „Zero II“ – pelningiausias lietuviškas filmas, ir tikrai jo kūrėjai nėra nuskriausti. Manau, visas tas balamutas sukėlė tik papildomą ažiotažą, ir Lietuvoje kiekvienas pilietis, kuris būtų nusipirkęs tą kino filmą arba nuėjęs į kino teatrą – jau tai padarė. Nejaugi manote, kad tas filmas turėjo potencialą uždirbti dar daugiau? Nejuokinkit, jis turėjo potencialą greitai nugrimzti į užmarštį, jeigu ne piratiškasis skandalas.

      O tu, Bambekli, savo kūrinių neviešink internete, jeigu jie tokie baisingai konfidencialūs. Tavo teisės – ginamos. Radęs savo kūrinius paviešintus be leidimo – gali kreiptis į nuostabiuosius teisingiausius teismus, ir visiškai teisėtai reikalauti kompensacijų.

  15. napalias
    Posted 2010.8.6 at 0:20 | Permalink

    Vienas klausimas kaip butu atsijojami tikri atlikejai? As televizijos fermoj issaugintu klaunu nelabai laikau tikrais atlikejais. Kaip laisvos rinkos modelis? Kai produktas parduodamas konkurencingoj rinkoj. Pvz nera gaila sumoketi uz bilieta i patinkancio atlijejo koncerta kaip kad Mamontovo, Sel, Mikutaviciaus, … Bet i koki Radzi, Rimiski nesinori eiti nors ir nemokamai.

  16. Posted 2010.8.6 at 2:00 | Permalink

    Na atsakykit man mielieji komentatoriai, ar pažeidžia vis dėl to piraterija autoriaus suverenią teisę paprašyti kiek nori už kūrinį, ar nepažeidžia? Kokį būdą siūlote finansiškai palaikyti įrašų studijoms, vadybininkams, apipavidalintojams, ir organizatoriams, nes čia pasakojama kažkokia pasaka apie atlikėjus su medine gitara kuriuos visi myli ir iškart skiriasi su pinigais iš kurių viskas atitenka jiems. Kaip su aptarnaujančia industrija, jie neturi teisės į uždarbį?

    Aš pats esu leiblo savininkas, ir realiai matau kiek IŠLAIDŲ reikalauja kokybiškos muzikos pateikimas, ypač jei mes kalbame apie eksportabilų dalyką.

    Iš kitos pusės aš pats esu patyręs, per kiek laiko radijo stotims išsiųstas singlas atsiduria torentuose. Per kiek laiko albumas atsiduria omnitel.music.lt ir pan .
    O už to albumo KOKYBIŠKĄ ĮRAŠYMĄ nemoka nei IPT, nei niekas kitas.

    Kodėl pasakojamos pasakos apie koncertus, kaip neva tai būdą atsiimti VISKĄ? Koncertų rengėjai, alaus pardavėjai irgi linkę nesidalinti VISOMIS pajamomis, ypač iš „aplinkinės“ prekybos, kaip čia neva tai pasakojama iš userių pusės.

    Siūlau atsipeikėti ir bent jau nestovėti prieš tuos kurie bando gelbėti muzikos komponavimą ir atlikimą Lietuvoje, nes viskas baigsis DJ kuris groja ga ga, OK?

    • vienastoks
      Posted 2010.8.6 at 9:41 | Permalink

      Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad laikmenų apmokestinimas oficialiai nesiejamas su piratavimu. Jei būtų siejamas, tai būtų leidimas laisvai ir nemokamai naudotis piratiniais failais. Taigi tavo pasiūlymas priimti apmokestinimą kaip dalį nuostolių dėl piratavimo atlyginimo yra itin pavojingas autoriams. Jie nebegalėtų bylinėtis su piratais, nes valstybė už tuos 3-5% nuo laikmenos būtų pardavusi „licenciją piratauti“.

      Taigi visus nuostolius ir skriaudas dėl piratavimo turime atidėti į šalį. Tai kurio kito projekto reikalas. O jei mokestis už laikmenas mokamas tik legalių pirkėjų ir tik už legaliai įsigytus kūrinius, tai logiškiausias yra būtent II argumento sprendimas – viską išsiaiškinti per kūrinio kainą. Nes, dar kartą kartoju, apie piratus čia nė šnekos nėra.

    • Posted 2010.8.6 at 9:42 | Permalink

      Piratavimas nėra geras reiškinys, tačiau dabartinėmis sąlygomis – neišvengiamas: daugelį produktų neįmanoma gauti kitokiais būdais negu pirataujant.

      Išlaidos, susijusios su įrašais – ne tokios jau ir didelės, ir apskritai nemaža dalis atlikėjų leidžia įrašus savo lėšomis, t. y. – moka už studijos nuomą, visus įrašymo ir suvedimo darbus, ir išleidžia savo CD, kurį simboliškai pardavinėja koncertuose ir niekada nebeatgauna investuotų pinigų ir net nesitiki atgauti.

      Niekas neprievartauja leiblo įrašinėti atlikėjus nemokamai, o po to tikėtis pelno iš CD pardavimo. Jeigu toks verslas nepelningas – galima tiesiog nuomoti studiją ir palikti autoriams visas jų teises, nebepretenduoti į jas. Ir tuomet leiblo uždarbis būtų objektyviausias ir sąžiningiausias: juk kokios nors žinomos pop grupės ir nežinomo džiazo ansamblio kokybiško įrašo kaina – vienoda, kodėl už juos leiblas turi gauti skirtingą pelną? Jeigu tebūtų fiksuota įrašo suma, kurią turėtų sumokėti pats atlikėjas, už tai gaudamas visas teises ir visas CD kopijas savo nuosavybėn – kaipmat nuostolių nepatirtumėte.

      Ir šiaip tai, plane A, tie atlikėjai, kurių dainos nuolat sukasi eteryje – tikrai neskursta, o pelnų rodiklius pkoreguoja ne tiek piratavimas, kiek gyvos muzikos populiarėjimas, publikos skonio keitimasis, didėjanti muzikos pasiūla, mažųjų leiblų įstojimas į rinką, nepamatuotai didelės įrašų kainos, nepamatuotai dideli žvaigždžių honorarai… Muzikos versle yra daug daugiau veiksnių ir dėmenų negu kažkokie ten piratai, kurių didžioji dalis iš viso neturi jokios perkamosios galios ir gyvenime neišleistų CD keliasdešimt litų.

    • pn
      Posted 2010.8.6 at 18:40 | Permalink

      „Na atsakykit man mielieji komentatoriai, ar pažeidžia vis dėl to piraterija autoriaus suverenią teisę paprašyti kiek nori už kūrinį, ar nepažeidžia?“

      Akivaizdu, kad pažeidžia. Įrašei dainą, susukai filmą – prašyk už tai kiek nori, tavo reikalas.

      „Kokį būdą siūlote finansiškai palaikyti įrašų studijoms, vadybininkams, apipavidalintojams [...], jie neturi teisės į uždarbį?“

      Jie turi teisę į uždarbį. Tačiau neturi teisės lupti pinigus iš tų, kurie nei klauso, nei žiūri, nei saugo po pagalve jų kūrybą. Uždarbio būdas vienas – prekiauti savo kūryba ir gaudyti tuos, kurie ją vagia. Sunku pagauti? Tai jūsų, o ne mano problema. Šiam darbui valstybėje yra visos reikiamos institucijos. O jei nemoki tvarkyti verslo reikalų, keisk verslą!

      Tvarka, kai reikalaujama mokėti už tai, kad neturėtum problemų, vadinama REKETU.

  17. Posted 2010.8.6 at 9:39 | Permalink

    Pastebiu, kad pradeda ryškėt dvi ryškiausios pusės: vienoje aiškinantys, kad bet kas turintis internetą ir besinaudojantis technologijomis yra vagis ir visi tokie verti bausmės, kitoje pusėje teigiama, kad atlikėjai ir autoriai yra elementarūs veltėdžiai ir jei nori pinigų, tegu eina dirbt, o ne reikalaut už savo kūrybą kažkokio atlygio. Manau, tiesa yra kažkur per vidurį, bet kol tokie kraštutinumai vyraus, normalaus pokalbio nebus, vien tik įžeidinėjimai ir prasivardžiavimai

  18. pn
    Posted 2010.8.6 at 11:08 | Permalink

    Vienintelis svarus ir bekompromisis argumentas prieš mokestį – tai teisingumo principas. Prievarta mokėti už tai, ko nevartoji arba už tai, kad kiti naudojasi piratine produkcija, pažeidžia ne tik pamatines vartotojų ir pilietines teises, bet ir elementarią logiką. Mano flash atmintinėje niekada nebuvo jokios muzikos, juo labiau lietuviškos. Jei apmokestinama potenciali nusikaltimo priemonė, vadinasi, turime precedentą, kai apmokestinta gali būti bet kas. Apmokestinkime peilius ir įsteikime fondą, kuriame kaupsime lėšas peiliu sužalotoms nusikaltimų aukoms! Tegul baudžia už piratavimą, tai teisinga, tačiau plėšti niekuo dėtus žmones – jau virš visko! Automobiliams pritaikytas privalomasis draudimas, kodėl atlikėjai negalėtų apsidrausti nuo piratavimo? Tegul po to antstoliai gaudo tuos, kurie slapčiom klauso piratines Minedo dainas.

  19. Tadas
    Posted 2010.8.6 at 11:30 | Permalink

    Sveiki,

    Mano galva kaip IT specialisto, tai meginimas dar vieno mokescio ivedimas , kuri generuotu pajamas „valstybei“ ir nusestu neaisku kur, na teigiama, kad gelbes menininkus. Kazkodel as tuo netikiu. Kietajame diske ar kitoje laikmenoje per visa jos egzistavimo cikla gali net nematyti tu autoriu kuriniu.

    Cia tas mokestis mano galva lygiai toks pat kaip mano isteigtai imonei moketu 1ct nuo vienos kWh :)

  20. Posted 2010.8.6 at 12:54 | Permalink

    Mes dar primokėtume, kad visi „atlikėjai“ kaip Olialia pupytės tik skristų iš čia toliau! :)
    Ką kalbėti, kad jų ten muziką iš vis kažkas perka ar vagia!? Čia grynai ta pati dainelė, kai kūrinys (filmas, albumas, programa ar žaidimas) yra š, dėl ko jo niekas neperka, o tada kalti piratai, kurie net nededa tokio š į tuos torrent..

  21. Algimantas
    Posted 2010.8.6 at 13:31 | Permalink

    Situaciją matau taip:
    - valstybė, pasinaudodama savo galiomis, renka laikmenų (CD dabar, USB ko gero vėliau) mokestį,
    - pinigai, gauti surinkus šitą mokestį, atiduodami privačioms įstaigoms – latgoms, agatoms ir t.t.,
    - valstybinės įstaigos, finansuojamos valstybės pinigais, privalo atsiskaityti prieš valstybę, jų veikla ir pinigų panaudojimas tikrinama valstybės kontrolės, vadovų ir darbuotojų atlyginimų dydžiai skelbiami įstaigų interneto svetainėse,
    - privačios įstaigėlės (latgos, agatos ir t.t.) už pinigų panaudojimą neatsiskaito niekam, nei valstybei, nei „klientams“, ataskaitos neskelbiamos viešai, šių įstaigų vadovai yra sau pasiskyrę ko gero dešimttūkstantinius atlyginimus,
    - kas galėtų paneigti, kad iš tų privačių įstaigėlių nebyra milijonai politinėms partijoms paremti, kad būtų priimti įstaigėlėms palankūs įstatymai, nebyra milijonai žmonėms priimantiems įstatymus, kad balsuotų taip, kaip reikia? Juk atsiskaityti nereikės, o ir pinigai ne iš savo kišenės, o surinkti iš mūsų visų,
    - o visos tos diskusijos apie „vagis“ ir „vargšus apvagiamus menininkus“ tėra maskuojantis triukšmas, kad kišenių pildymas vyktų sklandžiau,
    - mane asmeniškai šis laikmenų išankstinis apmokestinimas įžeidžia, nes „a priori“ esu laikomas vagimi. Todėl ir aš „a priori“ visas tas agentūras laikau vikriais vagimis, įstatymų leidėjams ir teisėtvarkos atstovams (besidomintys turbūt žino firmelių sąsajas su gen.prokuratūra) padedant, apvaginėjančiais laikmenų pirkėjus.

  22. Tomas
    Posted 2010.8.6 at 18:06 | Permalink

    As kurcias,brolis po avarijos aklas.As jam i rakta irasau balsu visokiu knygu,zurnalu-visko is bibliotekos,prenumeratos,o jis klauso.Tai prie ko cia tie muzikai,autoriai,kompozitorai ir kiti biesai?Durnas ministras

  23. Posted 2010.8.6 at 18:18 | Permalink

    „Ką kalbėti, kad jų ten muziką iš vis kažkas perka ar vagia!? “ – su***sti melagiai, aš faktiškai mačiau kaip kokybiškas albumas Lietuvoje „išsivaikščiojo“. Labai greit.

    Taip nieko konkretaus ir neatsakėt. Nereikia to mokesčio ir nereikia tų centų, bet kad bloguose tokiuose kaip šitas nebūtų propaguojama nemokama atsisiuntimo kultūra iš torentų kaip koks tai neva šaunumas, kuris neva tai „padės artistui UŽDIRBTI IŠ KONCERTŲ“, kas yra su***istas melas ar apimestinis naivumas.

    Pabaigai kliedietojams apie Radiohead pavyzdį (mėgstas d*****ų arkliukas):
    http://www.guardian.co.uk/musi.....d-material

    • pn
      Posted 2010.8.6 at 18:53 | Permalink

      O problema su muzikos platinimu išsispręs tik tuomet, kai leidybos firmos pagaliau susivoks, kad reikia kontroliuoti platinimo kanalus, t.y., kai taps ne tik leidėjais, bet ir interneto tiekėjais. Tiesa, kas pirmi prasisuks, ar interneto tiekėjai supirks leidyklas, ar leidyklos – interneto tiekėjus, klausimas atviras :)

      Kitaip tariant, karą jau laimėjo piratai. Linkiu su tuo susitaikyti.

      • Posted 2010.8.7 at 2:07 | Permalink

        SuŪŪŪdytas vagimo šlovintojas.

        • Posted 2010.8.7 at 12:09 | Permalink

          Klausyk, dabar turbut reiktu ir automobiliu pardavejams lobbyinti, kad tarkime butu nuo zmogaus po kazkiek litu uz masina, nu mokestis, nes matai – masinas pavagia…

          Jei tu, turedamas kazkoki tai versla, nesugebi persiorientuoti besikeiciancioje rinkoje (uzuot sukes galva, kaip is platinimo internetu uzsidirbti, kaip padaryti kad nebutu naudinga ta diska „vogti“/kopijuoti – tu verki kokie aplink svolociai) – tai telieka – trauktis.

    • vienastoks
      Posted 2010.8.6 at 19:50 | Permalink

      Niekur nerašiau, kad tai yra šaunumas. Tiesiog šiandien tai yra pagrindinis skaitmeninės muzikos, filmų ir e-knygų/žurnalų platinimo kanalas. Iš ten žmonės šiuos dalykus gauna. Šis įrašas, beje, visai nesusijęs su torrentais, kaip nesusijęs ir laikmenų apmokestinimo planas.

    • Posted 2010.8.6 at 23:51 | Permalink

      Vat dabar paimk ir irodyk, kad pagrindinis dalykas kam skirti torrent’ai – tai muzono ir filmu siuntimas:
      http://linuxtracker.org/

      suabsoliutinti negalima.

  24. Posted 2010.8.7 at 1:57 | Permalink

    Žodžiu nesvaikim, tarsi Lietuvoje VEIKTŲ iTunes ir iš šios parduotuvės gautos kompensacijos už kopijas galėtų patenkinti TALENTINGESNIUS kūrėjus, o taip pat TALENTINGESNIUS lydintį industrijos personalą – garso įrašų studijų steigėjus ir darbuotojus, vaizdo klipų kūrėjus, kokybiškus apipavidalintojus, impresarijus ir net muzikos žiniasklaidą.

    • Posted 2010.8.8 at 22:27 | Permalink

      Įdomumo dėlei. Aš, kaip vagis, noriu sužinot, kurie yra tie „telentingesni“ atlikėjai? Norėčiau konkrečių pavadinimų

      • Posted 2010.8.12 at 23:25 | Permalink

        Talentingesni atlikėjai be kita ko pagal veidaknygė lt kad objektyviai būtų jaučiu būtų: G&G Sindikatas, Jazzu & Somovas ir kiti Silence leiblo atstovai kaip Few Nolderis, Alina Orlova, Liūdni Slibinai, Nightjar, RyRalio, Happyendless, Andly Lau, Virus J, Suicide DJs, Golden Parazyth, Flamingo, Shidlas, Wild Idler, Ele 7, Dykumos ir Eglė solo, Colours Of Bubbles, Flaer.

        Kai kurie iš jų dėl piraterijos neišleido pirmojo albumo, kiti dar neatsiėmė į jį investuotų lėšų. Sėkmės teisinant nepirkimą :D

        • Posted 2010.8.15 at 2:27 | Permalink

          o jei tarkim neklausau nė vieno iš tų atlikėjų? ir labiau norėčiau, kad mano tuos kelis centus atiduotu kokiai „Jungėnų Kaimo Kapelai“?

          kažkaip man sunkiai einasi suvokti kas yra geriausi muzikoje. arba aš atsilikęs.

        • Posted 2010.8.15 at 20:29 | Permalink

          Pvz dėl Somovo ir Jazzu, tai žinau mažiausiai vieną žmogų, kuris albumą parsisiuntė būtent dėl to, kad negalėjo jo rast parduotuvėse – pradžioje jis buvo platinamas tik DoubleCoffee kavinėse. Bet jei pirmas albumas nuėjo į totalų minusą, tai kodėl tada leist sekančius? Tikintis užsidirbt, ar yra kokios kitos priežastys?
          Ir dar vienas klausimas – kodėl tokie žmonės kaip „Planas A“ netgi tuos, kurie muziką perka, bet pasisako už kažkokį kitokį, patogesnį, platinimo būdą, vistiek vadina vagimis? Už muziką, kuri man patinka, aš beveik visada sumoku – ar nusipirkdamas CD, ar mokėdamas už Grooveshark. Tačiau aš vistiek esu didžiausias vagis?

  25. nezinaugyvis
    Posted 2010.8.15 at 14:26 | Permalink

    pats talentingiausias yra vaistuku feja dj kastis torrau

One Trackback

  1. [...] ir po ankstesnio mano teksto pasipylę komentarai: Džiugas apie savo paties teisingumą ir  diskusiją su kultūros ministru ir blogoramon patekusius diskusijos atgarsius, “Itin blogas” apgailestauja, kad jam [...]