Kiekvienas, kuris ką nors veikia internete, susiduria su AMP trijule: Apache žiniatinklio serverio, MySQL duomenų bazių ir PHP dinaminio turinio pateikimo programomis. Visoms šioms programoms yra komercinių alternatyvų, pavyzdžiui, Microsoft serverių OS, SQL ir programavimo sprendimai, tačiau dėl kainos, lankstumo ir patikimumo ir firmos, ir žmonės dažniausiai renkasi AMP. O dabar štai iškilo grėsmė trijulės „M“ raidei – duomenų bazių gigantė Oracle ketina pirkti Sun, kuriai ir priklauso MySQL.
Kadaise MySQL buvo kuriama nepriklausomos bendrovės. Vėliau ją įsigijo Sun, tačiau iš esmės sugebėjo išlaikyti MySQL nepriklausomybę, nes Sun neturėjo tiesiogiai su MySQL konkuruojančių savo pačios produktų. Oracle, žinoma, jų turi. Dar daugiau – tai jos gyvavimo ir pelno pagrindas. Jei Oracle pavyktų sužlugdyti MySQL, tai ji palaipsniui priverstų interneto serverių administratorius įsigyti komercinius Oracle produktus. Juk be MySQL iš esmės ir liktų tik pasirinkimas tarp Microsoft ir Oracle DB sprendimų.
Iš nerimo, kad taip ir atsitiks, kilo protesto judėjimas, apie kurį man parašė Tautvydas, kviesdamas susipažinti su problema (lietuvių kalba) ir pasirašyti peticiją. Pacituosiu Tautvydo laiško ištrauką:
Peticija siekiama UŽTIKRINTI MySQL tobulinimą (trys galimi variantai kaip tai realizuoti), ir UŽTIKRINTI, kad Oracle NEGALĖTŲ SUŽLUGDYTI ar dirbtinai menkinti MySQL konkurencingumą.
Tai NĖRA TIESIOG SIEKIS ATŠAUKTI AR UŽDRAUSTI SANDORĮ, tai yra siekis IŠSAUGOTI MySQL tokią aktyvią ir galingą kokia yra dabar.
Jeigu turite kolegų/draugų ar pažįstamų dirbančių IT srityje, prašau perduokite ir jiems.
Peticiją pasirašiau (jei pasirašysite, nepamirškite paspausti el. pašto adresą patvirtinančią nuorodą). Pasirašiau dėl kelių priežasčių: 1) nepasitikiu Oracle kaip sąžininga MySQL šeimininke; 2) manau, kad be „M“, AMP trijulė yra labai silpna ir pažeidžiama; 3) nesu tikras, kad atvirojo kodo MySQL alternatyvos yra pasiruošusios perimti ant savo pečių visą žiniatinklio duomenų bazių naštą; 4) pats esu MySQL vartotojas – visas nežinau.lt turinys yra būtent tokioje duomenų bazėje.
Komentarų (44)
O PostgreSQL netinka? Naujausios versijos jau labai neblogos.
Gali būti, kad tinka, tačiau ji nėra išbandyta „mūšyje“ taip, kaip MySQL. Kitas dalykas, kad žiniatinklio turinio eksportavimas į kitą duomenų bazės formatą yra titaniškas darbas, kurį vargu ar pavyktų atlikti be nuostolio.
Buvo laikai kai PostgreSQL’as buvo pranašesnis už MySQL’ą. Tik dėl pastarojo populiartumo porsgre’są primiršome. O šiaip tai pilnavertė alternatyva visokiems blogams ir pan.
Iškart pasitaisysiu, nes pastebėjau klaidingai išreikštas mintis savo komentare: Postgresas tinka ne tik blogams, tai tiesiog pilnavertė MySQL alternatyva.
web’iniams apkrovimams PG nėra pilnavertė alternatyva, deja.
žinoma, blogą galit ir ant PG paleist, ir ant SQLite ;-)
Gausi fake per nosi uz tokius pasakymus :P
Migruoti į naujus duombazių serverius ne visada būna titaniškas darbas. Tarkime, perkelti duombazę iš mysql į postgresql visai nesunku pasinaudojus specialiu migracijos įrankiu.
O kur PostgreSQL ir kodel jos niekas nepaminejo? Ji visiskai laisva (BSD licenzija) ir visiakai „ready“ naudojimui?
Beto MySQL turi jau „forku“, o tai reiskia jog ir toliau bus community edition’u ir galbut keisis tiesigo vardas jos (pvz.: FreeSQL vietoje MySQL). Del to panikos cia daryti nelabai apsimoka :)
Due to selling MySQL to Sun, Widenius earned about 16.6 million € in capital gains in 2008
O pinigus irgi gražins ? Ar Michael Widenius nori ir pinigus pasiimti, ir MySQL susigražinti ?
Kaip rodo testai, tai nors PostgreSQL ir yra galinga suomenų bazė, ji yra žymiai lėtesnė nei MySQL, o internete reikalingas greitis. Kita alternatyva MySQL – SQLite. Bet tas dalykas dar pakankamai jaunas.
Ne visai tiesa. MySQL turi du db varikliukus MyISAM ir InnoDB. MyISAM tikrai labai greitai vykdo duomenų išrinkimą, tačiau bet koks įrašymas ar pakeitimas labai lėtas, nes varikliukas įrašymo metu užrakina visą lentelę, kai tuo tarpu InnoDB ar PostgreSQL užrakina tik eilutę. Tuo tarpu lyginant InnoDB su PostgreSQL didelių greičio skirtumu nėra.
Beto MyISAM net nepalaiko transakcijų.
Kodėl Oracle turėtų ką nors žlugdyti? Kaip neseną pavyzdį galima paminėt Oracle Sleepycat software, vystančios Berkeley DB, įsigyjimą 2006 m., šiandien BDB vis dar yra atvirojo kodo, o BDB kodą galima laisvai parsisiųsti iš Oracle svetainės.
Kitas dalykas, Oracle neturi priežaščių sunaikinti nemokamą MySQL, kadangi Oracle produktai orientuojasi į visai kitą sektorių ir jie puikiai supranta, kad pakeitus MySQL įsigyjimo sąlygas, jo naudotojai pradės rinktis kitas nemokamas alternatyvas.
O Postrge nėra reikalo nurašyt. Šis DB variklis kai kuriomis savybėmis yra pažangesnė už paties Oracle produktus ir ji gana sėkmingai tenkina stambių projektų ar įmonių poreikius (galima paminėti Skype, Apple, SourceForge ir kt.). Beje, PostgreSQL lėtumas yra mitas. MySQL geriau atrodo esant nebent mažam apkrovimui: http://tweakers.net/reviews/657/6.
O pritempus MySQL SQL sakinių sintaksę ir semantiką iki Oracle supratimo, galima būtų nubrėžti ir tam tikrą „upgrade“ kelią, nuo nemokamos iki mokamos RDBMS. Beje, yra dar labai rimta nemokama alternatyva, nors Lietuvoje ir labai nepopuliari – DB2 Express-C. Ir be reikalo. Kažkada seniai seniai teko su DB2 susidurti, o po keletos metų su Oracle’u. Tai jausmas buvo toks, kad Oracle’o kai kurioms dalims (pvz. užklausų optimizatoriui) – šimtas metų iki DB2′ų lygio. :)
Yra ir Oracle’o „nemokamas“ variantas, bet jis turi rimtą apribojimą – max. 4GB duomenų bazės dydis.
O dėl greičio… Reikia teisingai rašyti programas, tada visos plačiai paplitusios DB bus geros :)))
Pilnai pritariu Mantui. Oracle DB ir MySQL keliai visiškai skirtingi. Jų naudotojai taip pat skiriasi vieni nuo kitų. Sunkiai įsivaizduoju realiai ant Oracle’o besisukantį blogą ar paprastą e-šopą :-)
na, 2006 benchmarkų gal nereik kišt :) įdomesni yra šiuolaikiniai perf. inžinierių darbai: http://dimitrik.free.fr/db_STR.....#note_5443 ;-)
Nemanau kad Oraclui butu prasme menkinti / apmokesdinti MySql, nes jis tik igytu prasta reputacija tarp developeriu + padidintu PostgreSQL. O meginimas perviliuoti i savo produkta sapudimo budu gali nuvilioti ir pas microsofta…
Berods prieš Sun perkant MySQL irgi panašios kalbos vaikščiojo :-) Pritariu ernestiniui
Autoriau, Postgresql’u reikėtų pasidomėti giliau. Gal tada nereikėtų rašyti „nepatikrinta mūšyje“, „lėtesnė“ ir kitų nesąmonių.
Komentaro autoriau, „lėtesnė“ nerašiau, o sakydamas, kad kitos yra „nepatikrintos mūšyje“ turėjau galvoje santykį tarp MySQL žiniatinklio serveriuose ir kitų. Pagal analogiją su TVS sistemomis žinau, kad ne kiekviena techniškai patraukliai atrodanti programa iš tiesų atlaiko šimtus milijonų konfigūracijų pačiuose įvairiausiuose pagal galią ir programinę aplinką serveriuose. Gali būti, kad PostgreSQL ar kuris kitas variantas yra toks pats geras, bet tuomet kyla klausimas, kodėl, atsižvelgiant į ankstesnes MySQL priklausomybės peripetijas, jis neiškovojo daugiau vietos po saule?
Atsakymas gali būti minėta AMP trijulė. MySQL iš esmės gimė ir užaugo su PHP, kuris ilgą laiką buvo ir šiuo metu vis dar yra svetainių kūrimo arkliukas, (ypač tarp pradedančiųjų kūrėjų, sudarančių didžiąją masę), prie to taip pat stipriai prisidėjo hostingo fermų valdytojai, intensyviai net nesiūlydami kitų alternatyvų. Trumpai tariant, tiesiog buvo sukurtos sąlygos kažką paleisti neinvestuojant nei daug laiko, nei pastangų.
„bet tuomet kyla klausimas, kodėl, atsižvelgiant į ankstesnes MySQL priklausomybės peripetijas, jis neiškovojo daugiau vietos po saule?“
todėl, kad PostgreSQL yra rimtesnė DBVS, labiau orientuota į enterprise lygį, o ne į elementarių websaitų „vasios homepage’as“ DBVS, nors ir tam ji yra tinkama. ir dar tam turėjo įtakos produkto istorija – MySQL nuo pat pradžių buvo orientuota į greitį, funkcijų sąskaita, o su PostgreSQL buvo atvirkščiai – nuo pat pradžių daroma orientuojantis į funkcijų gausą, standartų palaikymą ir t.t. greičio sąskaita. bet laikui einant , tiek MySQL, tiek PostgreSQL taisė savo silpnąsias vietas – PostgreSQL gerino savo greitaveiką, o MySQL didino palaikomų funkcijų sąrašą. tad dabar MySQL su PostgreSQL yra ganėtinai panašaus lygio produktai, tik MySQL tam tikromis situacijomis greitesnė, bet mažiau funkcijų palaiko.
Nedrįsčiau IT pasaulyje (ir šiaip ne tik IT) populiariausią vadinti geriausiu :-)
nu bet gi lėtesnė :)
1. Tu sukuri produktą
2. Jis yra sėkmingas
3. Produkto teises parduoti kitai kompanijai
4. Kai tą kompaniją nori nupirkti dar didesnė kompanija TU pradedi rėkti, jog tai yra negerai.
Montis vėl nori atgauti MySQL AB. NESAMONĖ. Jeigu jam taip patinka MySQL tai gali jamti ir tęsti savo gerą darbą . GPL tai leidžia. Bet viena bėda: nebegalės MySQL (forką) parduoti pagal kitą licenziją.
*AMP galės ir toliau gyvuoti. :)
Tik aišku už šito slepiasi noras pasipelnyti…
Hmm, prieš pusę metų skaičiau, kad oracle aplenkdama IBM suderino sun kainą ir nupirko ją… ir tada buvo lygiai toks pats šurmulys kilęs dėl mysql, kaip čia rašo autorius.. tai dabar oracle vėl perka nupirktą savo paties bendrovę ar aš kažkur kažką praleidau ir vistik tada ten nieko neįvyko?
čia vis dar tas pats pirkimas – tik jį užstabdė Montis su savo kampanija. man liūdna dėl kolegų, kurie toj skaistykloj dabar pasiliko, ir nežino ką daryt – M&A metu dažniausiai viduje būna visi organizaciniai dalykai sustabdyti…
P.S. ir tada pats oracle paneigė gandus, kad naikins ar apmokestins mysql, nes tiesiog oracle DB ir mysql DB į skirtingus segmentus orientuojasi..
Be to, Oracle su metais vis noriau draugauja su atviru kodu. Štai pagal GPL licenziją išplatino savo kuriamą labai modernią failų sistemą: http://en.wikipedia.org/wiki/Btrfs
Nepergyvenkite, Oracle išlaikys mysql tokį, koks dabar jis yra. Žinoma alternatyvą po ranką turėti visada pravartu :)
Šįkart tikrai manau trūko srities žinių – yra PostgreSQL ir palyginus MySQL ir PostgreSQL naudojimosi patirtį galiu pasakyti tik tiek, kad PostgreSQL yra visai kito lygio RDBVS. Ji palaiko standartus (lengviau keisti RDBVS iš/į tuos pačius Oracle, MSQL, DB2 ar kitas mokamas alternatyvas), turi nepalyginamai funkcionalesnius standartinius visose OS veikiančius įrankius (pgAdmin, phpPgAdmin), todėl darbas su jomis yra daug efektyvesnis.
Nors asmeniškai netestavau jų greičio, tačiau serverio/kompiuterio resursų PostgreSQL naudoja tikrai mažiau.
Todėl manau, kad jei ir reikėtų dėl kažko nerimauto po to kai Oracle įsigijo Sun, tai dėl Java likimo…
Argi čia žinių dalykas? Net jei kitos alternatyvos yra daug geresnės už MySQL, jų naudojimas labiau priklausytų nuo konvertavimo ir duomenų perkėlimo įrankių, o ne nuo pačio variklio ar valdymo galimybių (paprastas svetainės administratorius labai retai tiesiogiai su MySQL tvarkymu tesusiduria). O netgi tuo atveju, kai ir šie įrankiai būtų tobuli, „interneto konvertavimas“ į kitą „formatą“ yra pernelyg didelės apimties darbas, kad įvyktų neskausmingai.
Būtent dėl to norėtųsi, kad MySQL išliktų aktyvi ir gyvybinga. Pats jos kodas yra atviras – jis nepražus, bet kodas savaime netobulėja. Ir AK programa gali nugrimzti į nebūtį, jei ją prižiūrintys nemato prasmės tęsti darbą. Tik todėl tą peticiją ir pasirašiau, o ne todėl, kad MySQL yra geriausia. :)
Man tai keista – didieji vartotojai kažkaip visai nesijaudina dėl Oracle – nepamirškit, kad InnoDB jau keturis metus priklauso Oraklui, tad jis jau keturis metus visiškai kontroliuoja MySQL ateitį (nors visgi, dabartį ir praeitį).
Jeigu Oracle būtų norėjęs nužudyt MySQL, būtų galėjęs padaryt elementariai neleisdamas MySQL’ui platinti InnoDB su komercine licencija, bet to nepadarė.
Žiūrint istoriškai, nepriklausomas MySQL daug labiau linkęs į uždarus sprendimus (jeigu ne Sun, dabar žiūrėtųme į išleistus ‘proprietary’ komponentus serveriui, GPLv2 licencijos fiksavimas, dokumentacijos neišleidimas atvira licencija) – esant tam pačiam Monty kompanijoje ji neatvirėjo.
Sun’as (nors akivaizdžiai pasimetęs verslo daryme) įsigijęs stengės netgi mažiau komercializuot produktą (enterprise-community release’ų suvienodinimas), ir labiau būti servisų kompanija (kas beje puikiai sekės, MySQL paslaugų – supporto, konsultacijų – pardavimai sparčiai augo pastaraisiais metais).
Net jeigu ir visiškai nutrūktų MySQL gamyba, visų pirma – jokie wordpressai to nepajustų – jie visi veikia ant senų MySQL versijų, tad nelabai naujas savybes ir tenaudoja. Iš kitos pusės, savaime atsirastų fork’as, kuris veiktų lygiai taip pat kaip ir senoji duomenų bazė, tad nereikėtų jokių migracijų ar pakeitimų.
Visi pasirašinėjantys peticijas užmiršo, kad jie naudojo komercinės kompanijos produktą, ir dabar staigiai užsimanė, kad jis būtų nekomercinis.
Viskas ką jūs remiat, tai elementarus noras, kad daugiau joks investuotojas niekada daugiau nebepažvelgtų į atviro kodo produktų gamybą. Sveikinu!
Tai kur ta riba, kai reikia baigti džiaugtis investicijomis ir pradėti nerimauti dėl laisvo kodo komercializavimo?
Džiugai, laisvas kodas negali būt paverčiamas nelaisvu. Niekas to MySQL’o, kurį tu naudoji neatims ir negali atimt. Jis yra GPL, o tu gali puikiai naudot bet kokį GPL licencijuotą softą. Komercializavimas negali įvykti atgaline data.
Kaip minėjau, MySQL, kaip ir bet kuri komercinė kontora turi tikslą komercializuot savo produktus, vienaip ar kitaip. Pastaraisiais metais MySQL visai neblogai sekės pardavinėt paslaugas (beje, ypatingai – MySQL Cluster, apie kurį niekas nešnėka, tačiau tai viena pagrindinių pinigų karvių), ir OEM licencijos tampa nebeesminiu šaltinių MySQL’o ekonomikoje (o tai yra pagrindinis Mončio kompanijos arkliukas).
Tai, apie ką čia visi diskutuoja yra iš tiesu elementari idėja – ar gali komercinės kompanijos produktų nekomerciniai vartotojai nurodinėt ką turi komercinė kompanija daryti ateityje. Lyg kiekvienas gėrio darymas būtų įsipareigojimas daryti gerą ir toliau (nes kas gi kitas ryšis tai daryti!).
Laisvas kodas yra laisvas kodas. Jis čia buvo, jis čia ir liks. Klausimas tik, kas jį ir kaip vystys.
Nepamirškit, kad IBM ar MS turi produktus, kurie pagal pritaikymą yra kažkur tarp MySQL’o ir Oracle – tad MySQL yra daug didesnė rakštis MSSQL nei Oracle’o sprendimams. Nėra daug kitų kompanijų, kurios iš tiesų galėtų investuoti tiek finansiniais, tiek žmogiškaisiais resursais į MySQL, o Oracle nėra blogiausias pirkėjas.
Aš esu suinteresuotas MySQL išlikimu, tačiau manau, kad prireikus, to išlikimo formą visada galima pakoreguoti. Šiuo metu daug daugiau žalos yra pridaroma stabdant pirkimo procesą, nei Oracle galėtų realiai pridaryt per tą patį laiką.
Domai, ačiū už išsakytas mintis, įdomu buvo skaityti žmogaus, žinančio vidinę virtuvę, nuomonę.
Itin pagarbiai vertinu įmones, platinančias savo produktus atvirojo kodo licenzijomis, o pajamas gaunančias iš konsultacijų(pvz., sphinxsearch.com). Drąsiomis vadintinos ir tos kontoros, kurios savo produkto branduolį GPL’ina, o uždirba iš ‘advanced, enterprise-level features’(pvz., talend.com). Tiesa, pastarosioms GPL licenzijavimas, ko gero yra ne vien verslo filosofijos dalis, o, galgi net labiau, būdas pritraukti ‘nemokamus’ bug report’us, bug fix’us, feature request’us etc.(dovanokit anglizmus) iš bendruomenės.
Dar viena mintis kiek ne visai į temą, bet galbūt turėsianti vertės visai šio įrašo diskusijai. Esminis filosofinis skirtumas tarp MySQL ir PostgreSQL: „MySQL – open source product, PostgreSQL – open source project“. (kur skaičiau šią mintį, nebepamenu, teatleidžia autoriai). Kol buvo (yra) motininė bendrovė, besirūpinanti MySQL, nebuvo (nėra) poreikio kurtis bendruomenei, vystančiai šį produktą. Tačiau vos tik Oracle nuspręstų „nužudyti“ MySQL, šis atvirojo kodo produktas tą pat akimirką taptų atvirojo kodo projektu ir toliau sėkmingai gyvuotų. Oracle tai puikiai supranta, tad ginkdie neleis tam įvykti. Tad na tikrai nereikia akcijų „Išgelbėkim MySQL“. Ir tikrai nenustebčiau, kad slepiasi M$ ar dar kitos suinteresuotos bendrovės už šios „gerumo akcijos“.
Man asmeniškai įdomiausia, koks (potencialus) Oracle požiūris į MySQL, kaip į įrankį, tarnaujantį jų verslo ideologijai. Ar Oracle naudosis MySQL kaip priemone daryti įtaką rinkoje (aštriau konkuruoti ir atgriebti M$ SQL rinkos dalį, etc.) ar tai taps tik 0,01% Oracle korporacijos pajamų nuošimčiu. T.y., koks bus iškeltas strateginis tikslas Oracle padaliniui, vystančiam MySQL produktą: a) „Per metus padidinti pajamas iš konsultacijų/pardavimų x kartų“ b) Padidinti MySQL rinkos dalį tarp SME įmonių X%. Mat priklausomai nuo pasirinktų tikslų, turėtų skirtis ir tolesnis MySQL vystymo kelias… Domai, ką manai?
Na, akivaizdu, kad su MS’u oraklui pakonkuruot norėsis, ir SME įmonėse būtų smarkiai stumiamas produktas.
Iš kitos pusės, analogiškų sprendimų webui vėl galima įžiūrėt nebent pas visą MS stack’ą, arba tada pas visą tą naująją bangą (SQLite, PG, Cassandra, visi tie nosql daiktai, etc).
Abiem atvejais reikalingas stiprus produktas. Išskirt vieno iš dviejų kelių negaliu – jie abu galimi, ir man atrodo netgi – suderinami.
Kadangi nežinau.lt neleidžia šeštojo lygio „nested“ komentarų, teiraujuosi apie „web’iniams apkrovimams PG nėra pilnavertė alternatyva, deja.“ mintį čia.
Žinau, jog tai labai plati tema, bet, jei be faktų ir pagrindimų, vien tik paties asmenine nuomone, kokio lygio „Web’iniams apkrovimams“ esant MySQL tampa vienareikšmiškai pranašesniu prieš MySQL?
a) 10.000 req/s ?
b) 10 TB duomenų?
c) clusteris iš 150 mašinų?
kuriais ’scalability’ aspektais PG labiausiai nusileidžia MySQL ir kokio lygio ‘webiniams apkrovimams’ esant tai tampa neišsprendžiama problema?
iš anksto ačiū už atsakymą :)
P.S. Taip, skaičiau http://dimitrik.free.fr/db_STR.....#note_5443 , tačiau išvados „twice as slow“ manęs neįtikina, mat jei tai „30 ms“ VS „60 ms“ užklausai, galbūt tai anaiptol nėra „show-stopper“ mano web aplikacijai….
Reikia pradėt nuo keletos niuansų. Spėju kažkuris iš dviejų vienas prieš kitą pranašesnių MySQL’ų yra PG, tad pamėginsiu trumpai apibendrint.
1. PG negali skaityti tik iš indekso, o web’o vienas pagrindinių duomenų patternų – fiksuoto dydžio „range read“, kuris mieliausiai optimizuojas būtent tik skaitymu iš indekso. Tai vienas mano pagrindinių įrankių dirbant su dideliais website’ais.
2. PG neturi replikacijos skaitymų scale’ui. Visi esantys sprendimai netinka realiose aplinkose, nebent labai norisi padidint DBA kiekį dešimt kartų.
3. PG eilučių valymo politika tam tikru metu atsitrenks į sieną – reikia perskanuot visus duomenis, kad žinot ką valyt, tačiau duomenų skanavimas apkrautose sistemose nėra gėris.
yra daugiau niuansų, aišku :-)
O šiaip, MySQL’o webiniame pasaulyje paprastai viskas perdaloma per daug pusiau pigių sistemų. Jeigu įmanoma dvigubai daugiau užklausų pasiųst į sistemą, vadinas reik dvigubai mažiau serverių, tad tampa labai lengva matematika (30 vs 60 serverių, ne milisekundžių).
Viskas dažnai priklauso nuo butelio kakliuko – jeigu tai diskai (i/o), tai visokie skaitymai iš indekso gerins ne du kartus, o iki šimto. :)
Jeigu tai CPU scale’inimas per daug branduolių – tada tos ribos yra tai ką Dimitri aprašinėja.
Yra visokių situacijų, kurias galima lygint (pvz kiek užklausų per sekundę skirtingos sistemos atiduos, kai tos užklausos turi perskaityt 100k eilučių?)
Yra melai, pikti melai ir benchmarkai, aišku. Aš bet kada galiu sukonstruot benchmarką, kuriame viena ar kita sistema labiau švies :) Bet esmė paprasta – kai supranti su kokiu darbu tenka sistemai dorotis, ir žinai sistemos +/-, tai ir atsirenki kaip viską statyt :-)
Ir šiaip – čia labai labai labai ilga tema ;-)
Ponas Domai, klysti. Nemažai atvirojo kodo projektų buvo komercializuoti, ir ką tu jiems padarysi ? :)
Naudojausi keletą neblogų programų, kurios buvo su GPL. Vieną gražią dieną, autorius užsimanė iš jų pinigo pasidaryti. Rezultatas tas, kad pakeitė licencija ir iš nemokamo produkto pasidarė mokamas ir kodus uždarė.
Spėju, jog ‘uždarė’ naujų versijų kodą. Ar, vis tik, buvo pakeistos ir senų versijų licenzijos? Abejočiau. Tačiau net ir tuo atveju, gi tikriausiai yra bent vienas žmogas pasauly, kuris turi tos senos versijos kodą, kuris kažkada buvo išleistas su GPL licenzija. Tuokart tas žmogus sukuria sourceforge’e ar google code ar dar kur projektą, įkelia tą kodą tenainais, toliau sau vysto programą, buria bendruomenę… Atvirojo kodo projektas, jei tik yra jam paklausa, gyvuos toliau sėkmingai…
Ir 100% legaliai. Pataisykit, jei klystu…
Būtent su GPL niekaip negalima kodo „uždaryti“, to neleidžia licenzija. Gal tai buvo BSD?
Na tai, kodus reik nusikopijuot ir niekas jų neuždarys :) O šiaip tai tikra tiesa, autoriui užsimanius daug pinigų, jis trumpam laikui gali pridirbt visko ;-) Truputėlį skirtumas aišku, kai tai verslo vienetas su šimtais dirbančių žmonių.
Tačiau MySQL’o repozitorijos yra launchpad’e, visi gali visas versijas matyt, ir yra ne vienas žmogus, kuris daros kopijas.
Dėlei tos pat „nested“ komentarų limito, rašau čia.
Domai, labai ačiū už atsakymus, įdomu ir naudinga.
Grįžtant prie pagrindinės diskusijos temos – čia dar viena nuomonė „į temą“: http://everythingmysql.ning.co.....kill-mysql .
Citatų (3)
[...] palikite komentarą » Smulkiau galimos problemos aprašymas yra pas Džiugą. [...]
[...] tinklapyje perskaičiau straipsnį, kuris tikrai privertė susimastyti ir net pasidarė šiek tiek šiurpoką. Teorinės galimybės, [...]
[...] Kaip išgelbėti MySQL? [...]