(skreid nuotrauka)
Nors mane dažnokai žmonės kaltina piratavimo skatinimu, tie, kas iš tikrųjų perskaito parašytas mintis, žino, kad iš tiesų teieškau kelių, vedančių į priimtiną problemos sprendimą. Labiausiai intriguojantis jos aspektas – visiškas ir totalinis žmonių nusikalstamumo lygis galiojančių autorių teisių požiūriu. Nekaltų nėra: 60% siunčiasi nelegalius kūrinius iš interneto – likę 40% naudojasi jų darbo rezultatais. Jūsų telefono melodijos, ekrano fono paveikslėliai ir net daržovių smulkintuvas virtuvėje yra nelegalūs. Pastarasis dėl to, kad firma, jį nebrangiai pagaminusi Kinijoje, pamiršo Krups ar Philips paklausti, ar galima kopijuoti dizainą.
Kai susiduri su sunkiai išsprendžiamu uždaviniu, imi ieškoti panašių problemų ir galimų jų sprendimų. Kaip užsiminiau anksčiau, grįždamas iš pokalbio su LANVA ir LATGA-A žmonėmis, staiga prisiminiau, kad analogiška situacija visada egzistavo ir tebeegzistuoja. Ir kaip aš nepagalvojau!
Kokia organizacija anksčiau susidūrė ir dabar susiduria su beveik 100% neatitinkančių jos taisyklių ir reikalavimų? Teisingai – bažnyčia! Visi žmonės nuodėmingi, šventųjų – vienetai. Yra Dievo, yra Bažnyčios įsakymai, tačiau jų nepaisymas – žmogaus kasdienybė. Vieni pažeidžiami santykinai retai (nežudyk), kiti gi tinka būti autorių teisių pažeidimų analogu pagal dažnumą (nemeluok).
Ir kaip gi įvairių tikėjimų bažnyčios tvarkėsi su tokia beviltiška situacija? Buvo bandymų vesti žmones į doros kelią ugnimi ir kalaviju. Inkvizicija, religijų karai – ar tai neprimena dabartinio užmojo nubausti visus? Bažnyčia pasimokė, suvokusi, kad prievarta sėja neapykantos sėklą ir trukdo tikėti gėriu. Tą pamoką galėjome perskaityti ankstyvųjų viduramžių istorijos vadovėliuose, tai kodėl dabar ramstome susidorojimo ir persekiojimo grasinimus?
Bažnyčia ir indulgencijas bandė pardavinėti. Tai buvo ypatingas dokumentas, atleidžiantis nuo nuodėmių tuos, kas atitinkamą sumą sumoka į vyskupijos ar parapijos biudžetą. Tokia Dievo valiuta, jei norite. Grįžtant prie autorinių kūrinių, tai kalbantieji apie nuodėmingųjų apmokestinimą („interneto mokestis“, „piratų mokestis“) iš esmės siūlo indulgencijų sistemą. Darai nuodėmes, bet už jas susimoki.
Indulgencijų, kaip žinia, bažnyčios nebepardavinėja, bent jau tiesiogiai. Tikriausiai nuperkama dora nedaug geresnė už įvarytą baime. Tuo labiau, kad ir su kainodara čia turėtume labai daug problemų.
Kas lieka? Melstis? Jei problema tęsis 2000 ar daugiau metų, tai nieko kito ir neliks. Tačiau kol kas niekas netrukdo mums tikėtis, kad sudarius geras sąlygas nepažeisti autorių teisių, tų pažeidimų būtų tiek mažiau, kad pakaktų šviečiamojo darbo piratavimo mastui apriboti, nesiimant prievartos.
Panašumas su bažnyčios reikalais gali būti netinkamas. Pats pirmas su tuo sutiksiu. Tenorėjau tik iliustruoti, kaip suvokiu problemą. Ir dar kartą pabrėžti, kad tokio masto problemos niekada nevaldomos prievarta. JAV 4-ajame XX a. dešimtmetyje nuo girtavimo gelbėjosi „sausuoju įstatymu“. Padėjo? SSSR netikinčius šviesiu komunistiniu rytojumi tempė per penkmečių planus, grasindama lubiankomis ir gulagais? „Big success“? Galima įstatymais apibrėžta prievarta apriboti „nukrypėlius“ nuo visuomenės normų, tačiau kaip įmanoma didžiosios visuomenės dalies prievarta prieš ją pačią?
Pasiūlymas liautis persekiojus nelygus pasiūlymui „nieko nedaryti“. Daryti yra ką. Kurti skaitmeninio turinio platinimo priemones ar adaptuoti esamas taip, kad visų autorių kūriniai būtų patogiai pasiekiami ir lengvai įsigyjami/apmokami. Kovoti su geografiniais/valstybiniais teisių apribojimais ir protekcionistinėmis sutartimis, kurios neleidžia vietos verslininkams platinti turinį internete, kurti virtualius kino teatrus, skaitmenines filmų nuomas, muzikos be DRM parduotuves. Maža veiklos?
Tomo tinklaraštyje radau 
Per pirmąją prekybos savaitę parduota tik 
Komentarų (41)
Pradziai galetu sukurti puslapi su visu Lietuvos muzikantu pavardemis ir Paypal bei mokejimai.lt mygtukais. Bent jau Mamontovas is manes tikrai gautu apvalia sumele.
Tikiuos galvos už tokias analogijas tau niekas nenuneš. Tikrai įdomus palyginimas, kuris manau yra ir labai teisingas. Tačiau nemažai žmonių čia tik erezijas įžvelgs. Laikykis ;)
Ką tik FM99 eteryje diskutavau apie autorių teisių ir piratavimo problemas su Europos parlamento nariu Zigmantu Balčyčiu. Strasbūre problema matoma panašiai kaip čia, tik ne taip aršiai. Kalbama, kaip bausti, o ne kaip sukurti prielaidas neprasižengti. Nors man susidarė įspūdis, kad EP išgirstų, kas jiems sakoma, jei tų sakančių būtų ne vien iš lobistinių AT organizacijų.
Žodžiu, sukalbėkit poterius po kiekvieno torrent, ir Dievas jums atleis. Jis gi viską atleidžia. :D
Man rodos, kad autorių teisių gynėjai pažeidžia daugiau dievo įstatymų, su savo mintimi, kad visi iš jų vagia, arba viskas turi būti mokama http://farm3.static.flickr.com.....7df3_o.jpg Pirma reiktų įrodyti, kad tokios autorių teisės kaip ir Dievas iš vis egzistuoja..
Kinija pakankamai prievartinė sistema (praktiškai gražus konclageris), ir jinai gamina didžiąją dalį mūsų prekių, ypač elektronikos.
Jau nusibodo skaityti skaityklėje įrašus apie LATGA ir piratavimą. Nu kiek galima?
Jau atsibodo LATGA daromos nesąmonės. Gal paklausk LATGOS kiek galima?
Sedėdami ir rašydami įrašus apie LATGA ir piratavimą už žydrųjų ekranų mes nieko nepakeisime ir įtakos visam šiam procesui tikrai neturėsime, todėl beviltiška 10-ą kartą diskutuoti apie tą patį, kaip galėjo būti, o kaip negalėjo būti ir kaip bus. Apie tai reikia kalbėti viešai, t.y. akis į aky LATGA atstovams. Ir šiuo metu, kas gero įvyko per visą šitą „graudžia“ istoriją, tai tik įvyko ELSA Vilnius organizuota diskusija „Internetinis piratavimas – problemos, sprendimo budai“, kurioje dalyvavo ir LATGA atstovai ir Linkomanijos atstovai.
LATGA nesuinteresuoti ieškoti kompromiso. Štai kur problema. Tas teisininkas iš VU (nepamenu pavardės), va jis tikrai protingai kalbėjo, matosi jog žmogus suvokia situaciją. O LATGos teisinkas, tai tik „bausti, bausti, bausti, bausti“. Kaip maži vaikai, užsikemša ausis ir šaukia „nananananana, nieko negirdžiu, nananana!!!“…
Pratęsiant analogiją su bažnyčia ir dievu. Juk niekam ne paslaptis, kad bažnyčiai buvo mokama dešimtinė. Tai irgi savotiška indulgencijos forma. Tik daug labiau visuotinė.
Taigi autorinių teisių gynėjai galėtų argumentuoti: jūs nusiženkit (įstatymams), bet sumokėkite tą dešimtinę (na, turbūt galėtų ir šimtinė būt ar tūkstantinė).
Ir beje, aukojimas bažnyčiai būdingas ne tik katalikybei ar krikščionybei.
O jeigu nori ypatingų paslaugų (laidotuvės, vestuvės, krikštynos arba koncertai, vakarėliai su žvaigždėmis ir pan.), turi dar daugiau susimokėti.
Su TSRS komunizmu gal nieko ir neišėjo, bet kiek dabar žmonių gyvena komunistinėj-kapitalistinėj Kinijoj?
Tiems, kurie nežino, kur galima Lietuvoje paprastai įsigyti beveik visos įmanomos lietuviškos ir nelietuviškos muzikos, galiu parekomenduoti http://www.bomba.lt
Pats visiškai nepiratauju (man pakanka radijo arba youtube, kino – per teliką).
Suprantu, kad problema sudėtinga. Tikrai gali ateiti laikas, kai muzikos ar filmų kūrimo ir gamybos, taip pat jos viešinimo ir reklamos sąnaudos bus didesnės už pajamas, gautas parduodant legalią muziką.
Ar neprašys tada ši pramonė gelbėjimosi rato kaip kad bankai, automobilių gamintojai, draudikai, nekilnojamojo turto įmonės?
Dar prinmečiau tokią mintį: civilinę atsakomybę arba gyvybę ir sveikatą draudžiamės net ir tuo atveju, jeigu nepadarome avarijos arba neužpilame kieno nors buto arba nesusergame. Kodėl tad negalėtų būti tokios draudimo rūšies, kuri užtikrintų kompensaciją tiems, kieno nuosavybė (kad ir autorinės teisės) buvo pažeista? Manau, kūrėjai ir leidėjai galėtų plėtoti šią idėją… Kaip kad technikinės nepraeisi arba kredito negausi tam tikru būdu neapsidraudęs, taip ir kompiuterio, laikmenos, arba interneto negausi, jeigu nesumokėsi atitinkamo draudimo įmokos…
Gali būti, kad autorių teisių agentūros tokius siūlys. Jie joms yra pažįstami (iš radijo stočių ar barų mokesčių) ir patrauklūs tuo, kad kažkam reikės mokesčius administruoti – taigi galės klestėti biurokratija.
Man asmeniškai tokia sistema atrodytų priimtina, jei ne trys dalykai: 1) pernelyg daug pinigų atiteks šlamštui, 2) didelė jų dalis bus sunaudojama biurokratijai išlaikyti, 3) geriausi kūriniai tikriausiai bus apmokestinti papildomai. Pažiūrės kokia Metallica, kad jai iš Lietuvos per metus pervedė 5 litus ir užprotestuos.
Geriau jau skatinti kūrinių pirkimą įprastiniais būdais: patogiomis pirkti skaitmeninio turinio parduotuvėmis. Juk nė vienos dar neturime. Gal nors vieną atidarytumėme eksperimentui?
Neverta skaitmeninio turinio pardavinėt – vienas nusipirks, antras nusipirks ir išplatis, 1000 pasivogs. Be jokios sąžinės graužaties. Ypač kai pastoviai kalbama apie gobšus autorius, biuriokratus Latga.. Va pvz: http://nemokamosknygos.com
Atidarys Lietuvoje (taip sakė, kurie jau beveik beveik baigė)
Dėl bomba.lt. Taip, pasirinkimas nemažas. Tačiau niekas man iš esmės neatsako į kelis klausimus. Kaip man pasiklausyti prieš perkant tą muziką (gal nepatiks negirdėtas atlikėjas?)? Ir man nereikia plastmasės bei makulaturos – noriu turėti tik skaitmeninį įrašą kompiuteryje (netgi pasirenkant kokybę) – atsisiųsti jį dabar (arba bet kada kai panorėsiu, nes jau būsiu susimokėjęs), o ne per kelias darbo dienas. Kai šitai galės man pateikti bomba.lt (ar kiti pardavėjai), tai tuomet būsiu jų klientas. O dabar… Sorry – torrentų sistema visa tai suteikia. Ir dar nemokamai…
Sakiau ir sakysiu, kad sprendimo būdai daug paprastesnis nei manoma.
Na, gerai, interneto papildomas apmokestinimas galbūt ir ne idealiausias variantas. Bet tuomet reikia keisti autorius ginančius įstatymus. Globaliai. Tačiau plastmasės ir makulatūros gamintojams yra itin sunku persiorientuoti ir sunku pakreipti savo kovą pinigų ieškojimui, nes iš tikro tokia sistema, kokia yra dabar, leidžia sutaupyti ant reklamos – pseudokova yra puiki nemokama reklama, kurią apmokės pseudopažeidėjai…
Kai norime nusigauti iš taško a į tašką b nesakome, kad mašinos, autobuso ar traukinio mums nereikia. Kai perkame kiaušinius, nesakome, kad mums lukšto nereikia (o iš tikrųjų nereikia).
Pasiklausyti beveik viską įmanoma youtube. O aš dar pasižiūriu rc arba m1 topus, kuriuose galima rasti dainų ištraukas.
Baldų, buitinės įrangos pristatymo galime laukti savaitėmis, o muzikos ne?
Visų pirma, sveikinu įstojus į piratų klubą vien dėl to, kad ne viskas pačiame youtube yra legalu. Netikėta? :)
Toliau: jei reikia nusigauti iš taško a į tašką b, kiekvienas normalus žmogus galvoja kaip jam pigiau/patogiau/greičiau tai padaryti. Ir renkasi antžeminį, jūrinį ar oro transportą. Kiekvienas renkasi skirtingai pagal tai kiek nori išleisti pinigų ir nori komforto.
Baikim skaitmeninio pasaulio analogijas su realiu pasauliu vieną kartą. Jos tiesiog neveikia. Nei viena. Visiškai pritariu autoriaus mintims, kad priemonės eiti link savo klausytojo, žiūrovo ar vartotojo guli tiesiog ant paviršiaus. Tačiau industrija (ne visa, bet aršioji jos dalis) nenori eiti prie savo vatotojų, taikytis prie jų ir kelia šurmulį lygioj vietoj. Yra N būdų, kaip užsidirbti interneto pagalba ir visi jie jau išbandyti ir patikrinti. Žmonės neišnaudoja savo galimybių ir eina su šakėmis prieš VISĄ visuomenę. Įskaitant ir jus, gerbiamas (-a) MŽ. Būtent, kad mokėdami už legalų kūrinį mes išlaikome didžiulį biurokratinį aparatą, o ne autorių. Ir būtent šie biurokratai, nenorėdami atsisakyti savo šiltų vietų, verčia žmones tokius kaip jūs ir aš sukti dėl jų galvą. Va kas šlykštu.
Oj kiek kartu, pirkdamas kokius porus is parduotuves norejau nulupinet niekam nereikalingus zalius lapus (juk uz svori moket reikia) o pirkdamas kekinius pomidorus, kartais nepatingiu juos nukrapstyt (perku tai pomidorus o ne ju kekes). O siaip tai kalbant apie bet ka, ar baldus ar buitine technika – visais atvejais konkurencine kova laimes sugebantys pristayti produkta greiciausiai. Nemegstam mes laukt, kadangi kyla klausimas „o kodel tureciau“.
Pritariu Simui. Dar pora argumentų:
1. Pirkti plastmasę ir makulatūrą yra neekologiška, kai mums reikia tik informacijos.
2. Ar daug yra žmonių, kurie Ryanair rankiniam bagaže (nes kitokio imt neapsimoka) su savimi vežiotųsi savo filmų ir muzikos kolekcijas plastmasės ir makulatūros pavidalu, tarp, pavyzdžiui, Lietuvos ir Londono?
2. Ar daug žmonių su savimi gatvėje vis dar nešiojasi CD grotuvą, o ne mp3?
Nupirkta plastmasė ir makulatūra vistiek mėtysis kur nors stalčiuj palikta. Tikrai, kaip induligencijų raštas. Bent jau mano taip mėtosi.
Pagal latgos,lanvos logiką: kodėl ji nebaudžia uTorrent kūrėjų ?
Nes is esmes labai komplikuota nubausti torrent trackerius, nes jie nesaugo failu pas save. Svedai padare paprasciau -nubaude uz „infrastruktura“.
Todėl, kad bit torrent tėra protokolas, kuriuo platinama ir daugybė laisvai prieinamos informacijos.
Moteriškas/ lyrinis nukrypimas rimtoje vyrų diskusijoje:
Sunkoka rast atsakymus:
–aš savo vaiką/kūrinį atiduodu už dyką ar parduodu?
–mažoka yra, kad suteiktas stebuklas sugebėti jį pagimdyti?
–mažoka yra, nors supranti, kad bergždi (šiuo atveju) – mylės ir rūpinsis juo?
–ar ne taip pat rūpinčiausi aš – įsivaikintuoju?
Ar aš čia apie Niekada šalį?..
Apie ka tu? ;)
aš tik apie tėvus(programų/filmų/muzikos/foto…kūrėjus), vaikus (kūrinius)ir įtėvius(pirkėjus, piratus, naudotojus..).
Atsiprašau, – daugiau į vyriškas diskusijas nelįsiu ;)
Drąsiai lįsk. :) Tik ar matai, kokius spąstus ne tik įtėviams, bet ir tėvams paspendei? Jei tėvai ima prekiauti vaikais, tai tikriausiai turės atiduoti už tiek, kiek už juos moka, nes neišeis pasakyti „manasis neįkainojamas“. Jei neįkainojamas, tai kodėl parduodi? O jei parduodi, tai deramės. :) Bet tai jau nebe stebuklas – tai prekė, kad ir kaip negražiai skambėtų…
Visų pirma – ačiū gerb. (nors ir neakivaizdžiai) Džiugui už padrąsinimą. Džentelmeniškumas visada buvo mano silpnybė :).
Antra ( jei tęsti mano pradėtu kalbos stiliumi ) : kad stebuklas netaptų preke, reikia nepamiršti, jog jis neįkainojamas. Stebuklai – tik už dyką. Arba jie nelabai stebuklingi. Keista, kad mes jau turime vaikų/kūrinių įkainius.
Apie įdėtas pastangas/darbą: mes juk neimame mokesčio iš sūnaus/dukters draugų/žmonų/uošvių ir t.t.?
Pasikvietę į svečius patinkantį/reikalingą – rūpinamės ne mažiau nei savuoju. Juk pasikvietėm. O ir bendri interesai gali duoti naudos.
Didokas savininkiškumo kūriniui jausmas? Pagimdei – uždaryk namuose. Išleidai į pasaulį – nutrauk bambagyslę.
Sunkoka bendruomenėje nuspręsti apie neatlyginamą dalinimąsi, kai bendruomenę sudaro individualūs kūrėjai su savo „neįkainojamaisiais“, kuriuos patys bando įkainoti, tuo paneigdami, kad jie yra neįkainojami…
Todėl ir sakau, kad tai – Niekados šalis.
Arba – Gal Būt.
Arba – Norėčiau.
Arba vyriškos diskusijos ras išeitį. Gal…:)
http://www.mezonmuzika.lt/
Labai geras sulyginimas su bažnyčia :) Žinom, kad draudžiama, bet visi darom daugiau ar mažiau. Paprastai ir aiškiai
Buvo bandymų vesti žmones į doros kelią ugnimi ir kalaviju. Inkvizicija, religijų karai
labai paviršutiniškas supratimas. kaip iš tarybinio istorijos vadovėlio. galėtum eiti karingų ateistų būrelio vadovo pareigas.
Dar paviršutiniškesnis komentaras. :) Ką ne taip supratau?
Nė vienas iš tavo išvardintų dalykų nebuvo naudojamas vesti žmones doron. Dominavimo siekimas, siekimas įtvirtinti dominavimą. Nereikėtų kaltinti nei Bažnyčios, nei Dievo, nei tikėjimo dėl žmonių ydų. Čia tas pats, kas kaltinti Lietuvos Nepriklausomybę dėl vykstančių aferų, jeigu galima taip palyginti… Kada sakoma, kad Bažnyčia neatveda žmonių doron, paprastai nepagalvojama, kur ir kokie šiandien būtume be Bažnyčios ir be tikėjimo.
Inkvizicija buvo naudojama. Jei ką. Kad tikėjimas – gerai, to neginčyju. Bažnyčia ilgus šimtmečius buvo blogis.
Mano komentarai jau cenzūruojami? 2 nepraėjo. Juk tik SAVO nuomonę kultūringai išsakiau. ai, nu visai jau…
>Nors mane dažnokai žmonės kaltina piratavimo skatinimu, tie, kas iš tikrųjų perskaito parašytas mintis, žino, kad iš tiesų teieškau kelių, vedančių į priimtiną problemos sprendimą.
Sprendimas yra paprastas. Ir jo kurti nereikia jis jau yra sugalvotas ir paskelbtas R. Stalmano darbuose. Kalbant apie programine iranga jis yra isdestytas cia:
http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html
Kalbant apie muzika tai tokia muzika kuri yra PREKE kuria reikia parduoti tai nera menas ir neverta kulturingo zmogaus demesio isvis. Lieka tik susirast muzika kuri yra menas.
Nuodemingas pasaulis is tiesu yra gydomas va taip:
http://ubuntuce.com/
–
Gydytojai kurie vercia pirkti tai realiai juos pacius reikia gydyti net labiau nei kitus dvasios ligonius.
work, work, work… what about fun and stuff or simply games.
nežinau kodėl bet mintyse tas sakinys iškilo būtent užjūrio kalba…
tačiau aktualumo nepraranda..
jei pamenu didžiausi „piratai“ – namų vartotojai. Namuose spėju daugiausia – procentaliai – pramogauja. Ką turim iš pramogų? web’ą, filmus ir žaidimus.
pirmasis tarkim nemokamas, paskutinysis gi, irgi galim prasisukti dykai, jei neimsim į galvą pomėgių ir gražumų.. kas link filmų…. Ūūūūūūūū
tai ir ką man su tuom linuxu daryt? man kompiuteris pramogų ir informacinė mašina. sakai pirkt kosole? ir žaist piratkes? ai legalius… ir vėl tas pats ratas..
p.s.
kai tik pamatau kokį, siūlantį linukso distribuciją, taip ir norisi parsisiūst, įsirašyt į DVD, susirasti, tą siūlantį ir sukišt anam, ne į cd-rom’ą.. na jau tiek pabodot. gi kalba neina vien apie platformą? juk kožnam šnekančiam apie batus nesiūlom „kedų“ ? kiekvienas su savais navarotais, tau gal ubuntu su IRC klientu pakanka.. o man reik Win su dx11 palaikymų ir gražiū žaislų… aš matai sunkią vaikystę turėjau, kompų dar tada nebuvo.
p.p.s.
tik nepriimkim nieks asmeniškai ir nefleiminkim.
aiškumėlis.
Patiko mintis sugretinti lanvą ir bažnyčią kaip repesines struktūras. Tik bažnyčia sugebėjo prisitaikyti prie kintančio pasaulio (vistik beveik 2000 metų patirtis), tuo tarpu lanva tebėra tipinis „drausk ir bausk“ mentaliteto produktas. Jie negali kitaip, nes kiekviename iš jų sėdi mažas bolševikas, kuris mielu noru iššaudytų visus bandančius pažeisti copyright’o reikalavimus. Kadangi lanva tėra kelių kompanijų sargybinis šuo, todėl ji nepajėgi savarankškai išspręsti piratavimo PREVENCIJOS problemų.
Perskaičiau tas diskusijas ir aiškiai matau – skaudantį dantį bandoma gydyti galvos nupjovimu. Tad ar reikia stebėtis, kad pacientai neina pas tokį gydytoją?
Džiugai, aš suprantu paties mintį apie galimybę lengvai ir paprastai įsigyti skaitmeninį turinį.
mano klausimas paprastas – kam ir kokių Lietuvoje trūksta galimybių įsigyti „Windows 7″, „Skamp“ albumą, filmą „Vienui vieni“, ………. ir t.t.
kas iš tų 106-ių nesugebėjo rasti galimybių greitai ir lengvai nusipirkti „Windows 7 Ultimate“?
manau, argumentas rimtas, tačiau Lietuvoje visiškai nesvarbus.
gana įdomus tekstas šita tema: http://www.osnews.com/story/22.....ent_Claims :-)
Citatų (2)
[...] Tik parašęs šį įrašą pastebėjau, kad vienastoks tam tikra prasme iš kitos pusės palietė tą pačią problemą. Kategorijos: Verslas Žymos: Komentarai (0) Atsektys (0) Komentuoti [...]
[...] patinka Džiugo mintys. O va šiandien jis rašo iš ties įdomiai, siūlau nepatingėti ir pasiskaityti. Nežinau ar tai galima pavadinti rimtais argumentais, bet sugretinimas vertas dėmesio. Juk iš [...]