nuotraukos autorius: pinprick
Sveikiems, skaitmeninio gyvenimo nesužalotiems asmenims antraštės klausimas atrodo kvailas. Kaip tai ką? Džiaugtis neįprastai šiltu pavasario savaitgaliu, išvažiuoti iš miesto, pasivaikščioti gamtoje, aplankyti draugus, nueiti į spektaklį, koncertą ar filmą… Visa tai puikiai suprantu ir aš, tačiau po savaitės nuo kompiuterio gedimo sieloje ėmė žiojėti analoginėmis pramogomis nebeužpildomos skylės. Darbo dienomis mažai laiko tegaliu skirti nežinau.lt, bet šiaip sėdžiu prie kompiuterio, esu prisijungęs el. paštą, stebiu RSS srautus, naujienas. Savaitgaliais gi be kompiuterio jaučiuosi kaip… na kaip be akinių (trumparegiai mane supras). Teoriškai esu beveik funkcionalus, bet praktiškai kažko nuolat trūksta. Negaliu nustygti vietoje.
Kad nedrybsočiau krėsle ir negailėčiau savęs, tapusio skaitmeniniu incommunicado, nutariau užsiimti grandioziniais darbais. Pavyzdžiui, susitvarkyti savo kambarį. Šiaip šis darbas neįmanomas, bet tokiais kritiniais atvejais verta imtis ir neįmanomų dalykų, kad tik mintys nuo kompiuterio bado nutoltų.
Mano kambarį sutvarkyti, neišmetant bent trečdalio jo turinio, neįmanoma, todėl pradėjau nuo valymo operacijos. Iš pradžių labai bijojau papulti į „atminties spąstus“ – žinote, kai pradedi tvarkytis, ištrauki kokį seniai nematytą žurnalą, knygą, DVD ar kokį suvenyrą, pasiimi pažiūrėti ir nė nepastebi, kaip prabėga valanda, dvi… o tada ir tvarkytis jau nebėra kada. Kitas pavojus – gaišti laiką svarstymui, ar ketinamas mesti daiktas „dar pravers“, ar jau nebe. Dar blogiau – pasigauti smegenų vėją iš Sūduvos ir daiktus pradėti sverti pagal tai, kiek kažkada už juos buvo sumokėta. Vienintelis veikiantis principas (bent jau man) – jei per pastarąjį pusmetį neatsimeni vartojęs daiktą – mesk lauk. Principas negalioja tik sezoniniams rūbams, dokumentams (garantijos lapeliams, sutartims), atminimo dovanėlėms nuo itin brangių žmonių ir elektronikai, nes pastarąją reikia atiduoti EMP. Nepasakosiu smulkiai, kaip tvarkiausi, nes neįdomu, bet galiu pasigirti išmetęs 2/3 viso kambario turinio, neskaitant baldų.
Dabar galiu į svečius kviestis BSA ar LATGA-A žmones, nes kartu su visu šlamštu išmečiau ir visus „archyvinius“ CD/DVD, kuriuose nuo senų laikų buvo likę iš interneto parsisiųstų gėrybių. Dažniausiai su mažais lydinčiais failiukais, kurių autoriai daug kam bus pažįstami: Razor, Defiance Deviance, Paradox ir t.t. Kompiuteriuose jau seniai nebenaudoju šios produkcijos, bet dabar nebeliko ir stalčiuose bei lentynose.
Dar padėjau draugui sutvarkyti užlūžusį kompiuterį. Nebesiimu tokių darbų, nes neturiu laiko, bet dabar sutapo „kompiuterinės išeiginės“. Prisiminiau taisyklę, kad svetimame kompiuteryje daug greičiau yra įdiegti Windows ir visas programas iš naujo, nei aiškintis, kodėl lūžinėja programos, nebeatsinaujina tinklo tvarkyklės, dingo garsas ir pan.
Užsiiminėdamas šiais neįprastais man darbais atradau įdomų dalyką: pasirodo tinklaraščio rašymas ir netgi mano darbas, kuris vyksta daugiausia kompiuteryje ir elektroniniu paštu, visiškai neteikia tokio pasitenkinimo atskiru įveiktu etapu, kaip keliasdešimties kilogramų šiukšlių ištempimas iš irštvos ar kompiuterio atgaivinimas draugui. Kokį rašinuką čia beparašyčiau, kokį projektą darbe beprastumčiau, tokio malonaus darbo pabaigos jausmo nepatiriu. Manau, kad tai susiję su skaitmeninės informacijos neapčiuopiamumu. Ir dar su darbų nepabaigiamumu. Parašai 4173-ią įrašą ir nė nežinai, kuri darbo dalis padaryta. Išsiunti baigtus failus darbe ir imiesi kitų – jokios pabaigos, jokio taško, jokios prasmės kavos puodeliui ir poilsiui. Tokios mintys gali paskatinti ir „I’ll be back“ parašyti…
Nors kitą savaitę tikriausiai vėl viskas grįš į įprastą vagą. Antradienį ar trečiadienį turėčiau nusipirkti naujus komponentus kompiuteriui, o tada jau nebeliks laiko galvoti, malonu man įveikti kurį atskirą Sizifo darbo etapą, ar ne – prie kompiuterio darbas veja darbą, vistiek nieko nespėji. Galvoti irgi.
20 Comments
Oi, o koks man malonumas buvo po vieno tokio tvarkymosi tris dėžes knygų, kurių man jau tikrai nereikės (pvz., mokyklinių) nuvežti į vaikų namus :P Jausmas neapsakomas.
Defiance , tokio berods nėra yra Deviance :)
@ScrepY:
Tu teisus. Mano klaida. :) Rašau tai iš atminties…
Susitvarkę neskubėkite atiduoti kompiuterių ir jų dalių į EMP – jie dar gali būti naudingi! Kaip? Užsukite į mūsų svetainę.
Restore čia tik Kaune? Ar imat iš įmonių?
„Analoginės pramogos“ – oi patiko terminas :)
Tokios priverstinės progos apsitvarkyti yra labai naudingos, kadangi savo noru to padaryti yra praktiškai neįmanoma.
Net pats nustembi, kiek šlamšto buvai prikaupęs. Jausmas toks, lyg nuo kūno būtum numetęs keliasdešimt kg viršsvorio:).
Ech. O galėjai CD/DVD diskus man paštu atsiūst. Dekoracijas darysim stovykloje, tai laaabai daug reikės. Bet kadangi toli gyveni ir jau šaukštai po naktipiečių, tai… Šiaip sveikinu. Man lygiai taip pat būna kai kompiuteris nedirba/nėr elektros ar t.t.
Panasu kad ir man siandien toks metas kaip ir vienamtokiam :) internetas dingo, iki pietu bandziau gaivinti, bet cia pasirodo ne nuo manes priklauso tai, taigi emiausi ir as namuose tvarkos ieskot :)
Koks siaubas, bet kaip pažįstama :))
Šiuo metu kapstausi su savo kompu, bet dar nenuleidžiu rankų ir bandysiu jį per naktį įveikti. Bent jau dalių pirkti kol kas, tikiuosi, nereikės.
Užtat aprašytoji tuštuma ir neturėjimas kur dėtis apimdavo pasibaigus internetui namuose – anksčiau Rygvedos paskirstytojas profilaktiškai vis nulūždavo. Neteikdavo džiaugsmo nei geras oras, nei akvariumo apsodinimas naujais augalais, nei rastas laisvas laikas spintos kuopimui. Gelbėdavo nebent išvažiavimas kur iš namų.
Negaliu nepastebėti, kad „2/3″ yra ryžtingas kiekis ;)
Kaip ten sako: jei nežinai iš kur tai atsirado, mesk lauk.
O šiaip, dažniausiai žmonės senienų nemeta, nes galvoja, kad vdrug kitas jas susirinks. ;)
Visiems pažystama bėda :). Tokiems atvejams turiu pasidėjęs knygą, kurią skaitau kai ištinka panašios bėdos… Per metus vis dar jos neperskaičiau. Retokai pasitaiko problemos su kompu :)
Tikėkimes greit išspręsi šią bėdą, nes jau greit sienomis pradėsim laipioti be blogoramos :D
O as, kad neatitrukciau nuo realybes skaitau :D va galiu pasigirti, sia savaite per tris dienas perskaiciau knyga. Beje, skaiciau ja jau antrasyk. :) Retkarciais pajuntu knygu bada.
Žaviuosi jūsų aistra IT. Pats jau niekaip negaliu tiek laiko praleisti prie kompiuterio. Po darbo dienos nebent retkarčiais kokį filmą pažiūrėti ar prieš miegą užmesti akį į blogoramą ar skaitomus forumus, nors puikiai pamenu užsisėdėjimus iki ryto studijų metais ką nors krapštant. Perdegiau gal.
Mano subjektyvia nuomone… Nelabai įdomus įrašas. Primena prasto blogo įrašą, kur rašoma apie kiekvieną pirstelėjimą… Bet aš gal nesuprantu blogų prasmės :)
Super įrašas ir kaip visada – puikus rašymo stilius. Mielas Nežinau, you are my hero!:)
„Dažniausiai su mažais lydinčiais failiukais, kurių autoriai daug kam bus pažįstami: Razor, Defiance Deviance, Paradox ir t.t. Kompiuteriuose jau seniai nebenaudoju šios produkcijos, bet dabar nebeliko ir stalčiuose bei lentynose.“
Kodėl nebenaudoji, juk nemokamai. Nejaugi apsimoka pirkti photoshopa ar worda ? Ar net tuos Windows`sus ?
Pritariu tavo žodžiams, kad radus kokį nors daiktą (tvarkant namus), dažniausiai atsisėdi jo apžiūrėt. Ir taip laikas greit praeina :)
@ScrepY:
Apsimoka pirkti tuos įrankius, iš kurių uždirbi. Kadangi grafika ir iliustracija neužsiimu, tai Photoshop man, žinoma, neapsimoka. Todėl ir nenaudoju. Visiškai pakanka Paint.Net. O Windows tai apsimoka vien dėl ramybės.
xD ;D