Domiuosi jais, dalyvauju ir rašau apie juos tik todėl, kad „reikia“. Bet niekaip nerandu juose racionalaus pagrindo naudojimui. Net emocinės racionalės nerandu. Žinoma, jei socialinį tinklą interpretuosime labai plačiai ir į jį įtrauksime el. paštą, Google Reader, blogeriai.lt, tai randu naudos daug: bendrauju el. paštu, keičiuosi pastabomis apie rašinius Google Reader užrašuose (Notes – šaunus dalykas), skaitau, kuo gyvi kolegos, bendrame mūsų forume.
Anksčiau maniau, kad nesuprantu soc. tinklų dėl to, kad nė viename nedalyvavau (išskyrus Klasę) ir nesigilinau. Net pristatymų konkursą surengiau, pažadėjęs prisijungti prie to, kuris bus pristatytas patraukliausiai. Išėjo taip, kad jei jau jungtis tik prie vieno, tai geriausia – prie Facebook. Taip ir padariau.
Kol turėjau iki 10 draugų ir tebetyrinėjau sąsają bei galimybes, atrodė visai patrauklu. Bet vėliau paaiškėjo, kad Facebook yra „viskas arba nieko“ variantas: arba keliesi ten su daiktais ir daugiau niekuo, išskyrus bendravimą, neužsiimi, arba apsilankai tik naujų draugysčių patvirtinti. O aš gi darbą dirbu ir dar tinklaraštį rašau. Todėl įmečiau RSS srautą iš nežinau.lt (netgi du kartus) ir ėmiau lankytis kartą per 2-3 savaites – susidraugauti ir atsisakyti pasiūlymų šventintis į kažkokius riterius (80% Facebook pramogų – tik tiems, kam dar nėra 16-os).
Galiausiai pabandžiau į naršyklę įsidėti Facebook įrankinę. Ji ne tik praneša apie visus kvietimus draugauti, žinutes ir pan., bet gali rodyti draugų statuso pokyčius šoninėje skiltyje arba, ją uždarius, iškylančiuose virš sistemos dėtuvės pranešimų langeliuose.
Neilgai su ja iškentėjau. Jausmas toks, tarsi vienu metu 80-ies žmonių pokalbių telefonu klausytum. Visiškas chaosas: „valgau kiaušinius… varom į klubą… klausau Last.fm…“ Kas iš to? Pinasi pažįstamų ir nepažįstamų žmonių žinutės, mirga akyse.
Net dėmesio apraiškos, tie draugystės saitai, kuriuos žada tarnyba, yra ne asmeniniai, o masiniu būdu sugeneruoti programų. Jei kas tave pasiūlė į riterius ar pakvietė į krepšinio grupę, tai ne specialiai, o gal net nežiniomis – paspaudus vieną mygtuką „ar kviesti ir visus draugus?“. Taip informacijos trupinių prisirenka daug, o prasmės praktiškai nelieka.
Neketinu uždaryti savo profilio Facebook. Gal kam nors bus įdomu/svarbu mane ten rasti, bet šiaip ketinu kaip nors jį prisitaikyti tik gimtadienių ir kokios rečiau naudojamos, bet reikalingos informacijos paieškai. Netapau nuo jo priklausomas. Neketinu į tinklaraštį dėti Google paleistų Friend Connect dzinguliukų ar stebėti kievieną pažįstamų ir nepažįstamų žmonių krustelėjimą su išpopuliarėjusiu socialiniu agregatoriumi FriendFeed. Jei ramybė ir susikaupimas reiškia asocialumą, tai būsiu asocialas.
Kitoje išpažintyje – apie praleistus skambučius.
12 Comments
Pamenu savo profilio one.lt uždarymo dieną, po dviejų metu naudojimuosi juo, kaip gražiausią dieną mano gyvenime :)
Tik va draugai taip ir nesuprato mano žingsnio tada :D
Geriau plačiąją prasme internetas pats būna socialiniu tinklu. Kaip sėkmingai galima būti doru tikinčiuoju nepriklausant jokiai sektai, taip galima būti internete socialiu nepriklausant „socialiniam“ tinklui.
Aš irgi tokio pobūdžio soc. tinklų kai FaceBook ir pan., nesuprantu. Turiu FC paskyrą, bet ja visiškai nesinaudoju, nes nematau jokios prasmės ir reikalo. Gimtadieniai pas mane sužymėti atskiroje paprastoje ir lengvoje tarnyboje (o kas džiaugiasi Google siekiu dominuoti, viską daro tame GKalendoriuje).
Taigi, iki šiol manau, kad tokios tarnybos, kaip minėjo vienastoks, skirtos niolikmečiams.
Banditaz, labai klaidiga nuomonė. Žinoma, jei viss savo draugus sutinki bent kartą per mėnesį – velniop tokius daiktus.
Tačiau man Facebook pagalbos ratas palaikant ryšius su įvairių projektų metu sutiktais užsieniečiais. El. pašto adresai dažnai nusimeta, o ir šiaip, man sėsti rašyti laiško kažkaip pritrūksta laiko/minčių/noro.
Tuo tarpu Facebook man veikia kaip didelė telefonų knyga. Užmatai, kad kažkas svečiuojasi kaimynynėj šali – sutari dėl susitikimo. Kažkas imasi naujo projekto – siūlai pagalbą. Ir viskas vos per kelias minutes.
Na o jei kapstaisi tautiškam darže, tai Facebook niekas kitas, kaip didelis apps’ų šiukšlynas ir nebus.
Gal būtų galima sužinoti autorius Google reader’io shared items nuorodą? :)
Savo Facebooke turiu vien tik tuos, kuriuos bent kartą esu matęs tikrame gyvenime. Dabar tų žmonių gyvenimu duomiuosi ir įdomu sužinot bent po eilutę to, kuo jie gyvena.
Ir pamiršai nuotraukų skiltį. Ji facebooke tikrai gera ir smagu, kai randi draugų nuotraukų :)
Palaikau estetą. Facebook leidžia man be didelių pastangų visuomet žinoti, kas vyksta mano pažystamų gyvenimuose – kas dalyvauja kokiam nors renginyje, kas grįžo iš kelionės, kas susituokė ir pan. Dažnai tokios naujienos būna puiki priežastis paskambinti ar susitikti. Tai skatina bendravimą ir aktyvų ryšių palaikymą, ko tiesiog nepajėgčiau suspėti daryti be Facebook.
Pažystamų, sutiktų darbinėje aplinkoje ar profesiniuose projektuose, tinklą kuriu LinkedIn. Ten viskas labiau orientuota į dalykinius santykius, o ne į bendravimą artimųjų rate.
Manau Vienastoks padarė esminę klaidą įsidėdamas Facebook įrankinę. Tai yra didelis laiko ir dėmesio ėdikas. Lygiai kaip ir Gmail notifier ir visi kiti „reminderiai“. Manau, šiais laikais, kai informacijos kiekiai pastoviai auga, tokių priemonių nauda yra labai abejotina.
Jaučiu pareigą pranešti, kad viskas, ką kažkokiu būdu perleidote per facebook- tampa JŲ NUOSAVYBE ir jie netgi gali pareikšti pretenzijas į jūsų foto. Taip taip. Jū sutartis- vienintelė internete, kurią BŪTINA PERSKAITYTI. Tieiog savišvietos tikslais. Pabandykite. Pažadu- patiks. Jų taisyklės prie pat JAV įstatymų ribos, o vat Europoje filialo ir nsugebėjo atidaryt. Kodėl? Atsakymas taisyklėse ;)
P.S. Prieš mėnesi neradau, kaip panaukinti savo profilį… Kažin ar dabar yra. Tingiu net žiūrėt.
Facebook turi galybę įrankių bei labai lankstus ir dėl to, tubūt jam sekasi. nekenčiu visų žaidimų, snowball fight’ų ir taip par nevirškinu VISŲ draugų minčių srauto. taigi gavęs pakvietimus į visokius pasižaidimus, spaudžiu ignore, o ties neįdomiais pažįstamais paprasčiausiai pažymėjau „less about this person“ :)
estete, na tai va, priklauso nuo poreikių. Mano bendravimui visiškai pakanka pašto dėžutės adresų knygos – niekas nepasimeta, viską randu.
Man visiškai neįdomu, jei mano menki pažįstami susituokė ar keliauja į kokį koncertą, kaip minėjo Vytautas. Geri pažįstami apie tai praneša kitais būdais (e-paštu, GTalk), nes jaučia „pareigą raportuoti“ geram draugui.
Jei draugas tik šiaip draugas, tai koks man skirtumas, ką jis konkrečiu metu vikia?
Taigi, man tokio pobūdžio socialiniai tinklai niekuo nepadeda ir jokių galimybių nepraplečia, tik bereikalingai suryja laiką :) Visi aktyvūs draugai ir pažįstami sudėti Skype ir GTalk kontaktuose – ko daugiau bereikia? :)
įdomi diskusija. Negaliu sakyti, kad facebook ir pan. yra nereikalingi, tačiau asmeniškai aš stengiuosi kiek įmanoma mažiau jais naudotis.
Ir taip, man visiškai nerūpi, kad mano menkai pažįstamas asmuo susituokė ar nuėjo į koncertą. Geriau aš paskirsiu savo laiką ir dėmesį draugams, kurie yra šalia manęs, kurie teikiasi mane pakviesti į tokio pobūdžio renginius ir informuoti kai lankosi kaimyninėse valstybėse.
Bet salesman’ams manau tokie įrankiai turi daug vertės. Taip pat tiems, kurių realus socialinis gyvenimas pašlijęs, n-iolikmečiams, kurių populiarumo taškų skaičius kokiame nors one.lt yra vienas iš gyvenimo tikslų. Galų gale tiems, kurie turi per daug laisvo laiko. Nė vieną į iš šių kategorijų netelpu.
Aš irgi iš esmės pritariu tiek esteto tiek Bartulio pasisakymams apie „veidaknygės“ panaudą. Nėra būtina įsitraukti į visus žaidimus ir kitų gyvenimo skaitymą. Tai atima laiko ir dėmesį, tačiau „veidaknygė“ yra gerai norint palaikyti ryšius su pakankamai smagiais žmonėmis. Su kuriais galbūt neturi nuolatinės veiklos, tačiau esi susidūręs ir mielai susidurtum darsykį palankiomis aplinkybėmis susiklosčius. Dažniausiai kolegomis iš buvusių/esamų darbų, mokymosi įstaigų, projektų, susibendravus su užsienio piliečiais ar tiems patiems emigravus į svečią šalį.
„Gal kam nors bus įdomu/svarbu mane ten rasti“. Sutinku. Kodėl gi ne.
Ir dar… „veidaknygė“ elementariai yra naudojama komercijos tikslais, kaip ir bet kuri kitas internetinė komunikacijos platforma. Norime to ar nenorime, bet ten kur vyksta žmonių sujudimas „buzz“, ten ateina ir šie interesai. Aš tai būnu ir gaunu, ir kartais pasinaudoju informacija: „groups“, „event invitation“ ar pan.
2 Trackbacks
[...] nežinau.lt pasirodęs rašinys apie tai, kaip vienastoks neperpranta socialinių tinklų, kaip ir galima tikėtis, sulaukė daug [...]
[...] rašinukas apie soc. tinklus sulaukė ilgo ir išsamaus Aurimo atsakymo (jau neskaitant diskusijos abiejų rašinių [...]