(angermann nuotrauka)
Vieni žmonės dėl visų nesėkmių gyvenime yra linkę kaltinti kitus ir nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, kiti gi dažniau kaltina patys save. Kiek girdėjau patarimų, dažniausiai primenama klaidų ir nesėkmių priežasties ieškoti savo sprendimuose ir poelgiuose – gal dėl to, kad pirmojo tipo žmonių, vengiančių pripažinti savo atsakomybę, yra gerokai daugiau. Tačiau ar būna taip, kad aplinka ir visuomenė, kurios dalimi esame pati yra nesąžininga mūsų atžvilgiu? Nesąžininga nuo pat pradžių, dar prieš mums pelnant vienokią ar kitokią reputaciją?
Stepcase Lifehack radau įdomų dešimties nesąžiningų dalykų gyvenime sąrašą, kurio kelis punktus verta pakomentuoti:
- Žmonės versle remiasi pažintimis, o ne geriausiais pasiūlymais. Faktas, kaip blynas! Ne visada, žinoma, bet ne veltui gi savo gimtinę vadiname „švogerių šalimi“, a? Apmaudžiausia būna, kai tenka labai smarkiai ruoštis visokiems konkursams, įdėti į juos visą širdį, o pralaimėjus po kurio laiko sužinoti, dėl ko vienas ar kitas konkurentas pasiglemžė užsakymą…
- Geriausios darbo vietos į skelbimus nepatenka. Jei firmos taisyklės griežtai nereikalauja viešo skelbimo, tuomet taip – nepatenka. O net ir tais atvejais, kai patenka, dažnai vieta neformaliai jau būna užimta. Pažįstami? Giminės? Seni draugai? Ne visada tai blogai iš samdančiojo požiūrio, bet visada nesąžininga iš pretendentų…
- Gražūs žmonės laikomi gabesniais, mandagesniais ar sąžiningesniais. Niekada negirdėjau tai sakant atvirai, bet skaityti apie tokias problemas teko. Į kai kuriuos darbus žmonės išskirtinai priimami pagal išvaizdą. Nesąžininga, bet jei klientai pageidauja dailių padavėjų, tai gal požiūrį pirmiausiai turėtų keisti patys klientai?
- Dauguma vadovų yra aukšto ūgio. Dar vienas dalykas, dėl kurio nesusimąsčiau, nors JAV statistika įtikinama – iš visų 500 didžiausių bendrovių vadovų 90% yra didesnio už vidutinį ūgio. Ūgis, matyt, reiškia autoritetą. Ne šiaip sau senovės valdovai ropšdavosi ant aukšto sosto. Patys kvailiausi įsakymai, girdimi iš viršaus, skamba kitaip. Nesąžininga, bet taip jau amžių amžius.
- Dauguma žmonių geriau nesirenka nieko, nei renkasi iš dviejų vienodai gerų pasiūlymų. Šią savybę žino, bet dažnai pamiršta verslininkai. Mat ji konfliktuoja su kita – žmonės mėgsta turėti pasirinkimą. Bet kuriuo atveju, jei norite, kad klientas būtinai išsirinktų, turėkite nenugalimų argumentų tik vienam siūlomam variantui, kad neliktų abejonių.
- Geriausios idėjos neįgyvendinamos, nes trūksta pinigų, patirties ar kompetencijos. Painiai skamba. Realybė yra ta, kad skaniausio gaiviojo gėrimo receptą veikiausiai sukūrė koks nors nežinomas maistininkas Paragvajuje ir apie jį nė nesužinojo Coca-Cola ar Pepsi. Geriausią filmo scenarijų galvoje nešiojasi skurstantis poetas Albanijos miestelyje, nė nežinantis, kur kreiptis, kad jį kas paskaitytų. Nemaža dalis mūsų idėjų gerokai lenkia tas, kurios yra rinkoje. Bet mes niekaip jų neįgyvendinsime, nes nesame tose pareigose su tiek atsakomybės ir kapitalo, kad tai įvyktų. Nesąžininga ne tik mūsų, bet ir visos visuomenės atžvilgiu, bet taip jau turtą ir įtaką pasidalinome.
Jei sutiksime, kad šios neteisybės iš tiesų veikia mus „automatiškai“, tai kaip mes jaučiamės? Sugniuždyti? Ar tiesiog filosofiškai jas priimame kaip kitas neišvengiamybes (senėjimo procesą, mirtį)? Ar žemaūgis prastokos išvaizdos žmogus iš nesvarbių žmonių giminės turėtų nuleisti rankas? Ar gali būti taip, kad išorinės aplinkybės mums paskiria vietą gyvenime, kurią mes galime keisti tik santykinai nedidelėse ribose (arba didelėse – tik kino teatre ar po 100 gramų)? Proga pagalvoti…
P.S. Ryžtingiems ir nenuleidžiantiems rankų minėtame rašinyje pateikiami ir galimi problemų sprendimai, tik jie labai nelengvi. Nesąžininga, bet taip jau surėdytas pasaulis.
8 Comments
Puikus straipsnis, Džiugai.
Aš perskaitęs jį pagalvojau, kad geresnis pavadinimas jam būtų „sėkmės pagrindai“, nes iš tiesų čia įvardinti žingsniai, kuriuos turi įveikti, norėdamas kažką pasiekti. Kad ir kokie nesąžiningi tai būtų dalykai, tačiau sutikite, kad tiesa tokia ir tiesiog turi būti reikiamoje vietoje reikiamu laiku, neskaitant to, kad dar turi pažinoti nemažai žmonių.
Taip pat, manau, kad internetas ir kai kurie šioje erdvėje realizuojami projektai iš tiesų yra kelias patiems geriausiems Coca-Cola receptams išgarsėti – tereikia pvz. pasileisti savo blog`ą ar e-shop`ą.
Sėkmės!
Štai pirmas įrašas apie realybę lietuviškame internete.
Visi kiti (portalai, žinios, tinklaraščiai) bando rašyti „objektyviai“ – su gražiais žodžiais ir pagal dėsnius, arba pilsto purvą a la liettyrimžurnalistika.
Gyvename tokioje realybėje – gera ji ar bloga. Galim kovoti su ja, pritarti ar visokeriopai skatinti. Bet neigti – kvaila.
Vienastoks toli gražu nesuminėjo VISKO.
Štai įdomių temų nearti arimai ;)
- dauguma diktatorių žemaūgiai. Turbūt galima padaryti išvadą, kad 10% tų vadovų, kurie nepriaugo pakankamai, rizikuoja tapti diktatoriais :)
Beje – kodėl gi ne? Jei ūgis nesuteikė pakankamai autoriteto būti nuosaikiu valdovu, tai imi jį kompensuoti brutalumu, prievarta ir baime, taip tapdamas diktatoriumi. Paika teorija, bet kodėl gi ne? :)
Na, yra teorija, kad žemaūgiai būna ambicingesni būtent dėl žemo ūgio, todėl dažnai daugiau pasiekia. Tik kažkaip nedera ta teorija su čia pateikta statistika. Turbūt daug pasiekęs mažaūgis kelia nusistebėjimą, todėl ir atsirado tokia teorija.
„Geriausios idėjos neįgyvendinamos, nes trūksta pinigų, patirties ar kompetencijos.“
Didžiulis potencialas ateičiai. Kas sugalvos kaip panaudoti tokius kurybiškų žmonių resursus, tikrai praturtės.
1) Manau, verslo žmonės jau seniai išmoko, kaip tvarkytis „švogerių šalyje“. Tiesiog ruošiantys rimtam konkursui reikia numatyti VISUS variantus ir laiku „apsiženytis“ :)
2) Kiek teko susidurti, pažįstamų ir giminių įdarbinimas klestėjo darbovietėse, kur nebuvo normalaus šeimininko priežiūros – pvz. valstybinėse įmonėse.
3) Pasąmonės gražus žmogus iššifruojamas kaip harmoningas, sveikas. Iš tikrųjų norėčiau, kad aptarnaujantys personalas būtų gražus, tai skatina apetitą :)
4) Neteko girdėti apie tokius tyrimus.
5) Rimtas dalykas.Dvi alternatyvos visada duoda peno abejonėms. Buridano asilas, kaip žinia, net nudvėsė nieko nepasirinkdamas. :)
6) O kam apskritai galvoti idėjas, kurių nesieki įgyvendinti? Kam jos tokios naudingos, jei tik sumanytoto galvoje ir teskraido? Kokia jų vertė?
Viskas sąžininga. :)
Tai vien iš pačio teksto aišku, kad tie 90 procentų vadovų yra aukštaūgiai, gražūs ir giminės savininkų (kurie yra žemaūgiai ir ne tokie gražūs, tarkim).
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad aukštaūgiai dažniausiai būna lėti, nuolaidūs, pristabdantys ir neambicingi. Žemaūgiai – atvirkščiai – ambicingi strakalai. :) Bet čia tik mano patirtis.
Ir aš nei aukštaūgis, nei žemaūgis, taigi šiuo klausimu esu nešališkas visiškai :)