Išmokime užsirašinėti kaip Tomas Edisonas

Kartais pasvajojame apie įvairius žymius pasaulio išradėjus ir mokslininkus, kaip būtų malonu su jais paplepėt, padiskutuot apie realityvumo teoriją ar apie elektros lemputę, be kurios neįsivaizduojame savo dabartinio gyvenimo. Galbūt, netapsime Albertu Einšteinu ar Tomu Edisonu, tačiau bent galime paanalizuoti ir pritaikyti keletą patarimų iš šio garsaus išradėjo užrašų, jų logikos, sistemos.

Ne be reikalo T. Edisonas laikomas vienu genialiausiu užrašų vedėjų pasaulyje, jo dienoraštis, sudarytas iš penkių milijonų puslapių, yra svarbus lygi šių dienų. Jame galime rasti ne vien lemputės sėkmes ir nesėkmes, bet ir užrašus apie 1093 jo išradimus.

Taigi, kaip jis tai darė?

• Kiekviena smulkmena ar eksperimentas buvo aprašomi taip, kad antrą kartą atliekant tą veiksmą nebūtų švaistomas brangus laikas, kad nebūtų kartojamos tos pačios klaidos. Nikola Tesla – kitas garsus išradėjas dirbęs prie T. Edisono darbų, apibūdino šį užrašų metodą kaip „patirties paiešką“ (angl. empirical dragnet).
• Ateities darbų planavimas. Jo užrašai buvo sudaryti iš tam tikrų tolimesnių veiksmų sekos: „to do“ sąrašų, reikalingų kontaktų, susitikimų paskyrimų, išsamių teorijų, tolimesnių apžvalgų aprašymų.
• Atliktų darbų apžvalgos. Jo praeityje aprašyti eksperimentai ir apžvalgos buvo naudingos ne tik įvairioms teisminėms byloms apsiginti, bet ir kaip faktai, įrodantys jo tiesą. T. Edisono konkurentai dažnai neturėdavo tokių puikių užrašų, tad pralaimėdavo įrodinėdami. Taip pat šis „žiūrėjimas per petį atgal“ buvo naudingas ir tuo, kad peržiūrint ankstesnius darbus buvo galima išvengti akligatvių, autorius galėdavo pasitikslinti ką ir kur yra pasakęs. Jam nereikdavo atsiminti daugybės dalykų tol kol galėdavo atsiversti vieną ar kitą lapą ir pasiskaityti dar kartą.
• Buvo sudaryta savotiška paieškos sistema. Tarp tų milijonų puslapių visada buvo lapų, kuriuos pateikiama svarbiausia informacija, užuominos į kitus dalykus. Buvo sudarytos tam tikros kategorijos, aplankai ir rinkmenos, kurios padėdavo greičiau surasti informaciją. Vis dėl to išradėjas praleisdavo nemažai laiko ieškodamas tų pagrindinių dalių, nors turėjo gana neblogą sistemą pagrįstą temomis ir chronologija.
• Kas, kur, kada ir kiek daug. Ši sistema yra tikriausiai aiškiausia visuose Edisono užrašuose. Šis žmogus mėgdavo tokias smulkmenas – jas galėdavai rasti prie kiekvieno jo nagrinėjamo dalyko. Tokia pat sistema jis užrašinėdavo ir savo gaunamas, išleidžiamas pajamas eksperimentams.
• Kaip ir kodėl. Į šiuos klausimus dažniausiai atsakinėdavo užrašinėdamas, kurdamas patentus – išbaigtumui, pagrindimams. Jo eksperimentų aprašymo sistema pasinaudojant šiais klausiamais žodeliais tapo modernaus mokslinio tyrinėjimo pagrindu, kurio sukūrimą kaip autorius dažnai prisiimdavo.
• Stulbinančios atminties turėjimas. T. Edison stebino savo atmintimi, buvo apsišvietęs visomis naujausiomis to meto temomis, atrodė, galįs atpasakoti viską ką anksčiau yra minėjęs pats ar kas jam ką pranešęs, sakęs. Daugelį dalykų patikėdavo savo užrašuose, todėl taip sugebėdavo atsiminti daugiau nei paprastas žmogus. Ši užrašų sistema – pagrindinių faktų užrašinėjimas, kurie padėdavo atkartoti smegenyse „sukrautą“ informaciją, lėmė daugiausiai.

Šiuolaikiniame gyvenime mums nebereikia vargti su plunksna ir rašalu – turime rašiklius, o mūsų galutinis informacijos variantas, padedantis atgaminti informaciją, yra nebūtinai popieriaus lapas. Visa tai neberiboja mūsų galimybių atlikti darbus greičiau, kai nereikia studijuoti kiekvieno puslapio paeiliui.

T. Edisonas naudodavosi visomis naujausiomis technologijomis, kad jo užrašai išlikti kuo ilgiau ir būtų suprantami aiškiausiai, geriausiai, greičiausiai atgaminantys informaciją galvoje, padedantys paprasčiau įsiminti informaciją.

Jeigu verta gyventi, vertą tą gyvenimą užrašinėti – manė išradėjas, Edisonas nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą, iš kurio galime mokytis ir mes.

Parengta pagal Lifehack.org