1. Kūrėjas beveik niekada nenustato kainos. Ją nustato rinka arba kūrėjo produktų pardavėjas, atsižvelgdamas į rinką. Atneškite, kaip kūrėjas, į Topo centrą savo sukurtą antivirusinę ir pareikalaukite ją pardavinėti už 1000 litų. Jus tiesiog pavarys. Štai ir pavyzdys, kad kainą nustato rinka.

2. Gmail yra viena sudėtingiausių masiniam vartotojui prieinamų programų. Ir dėl funkcijų gausos, ir dėl to, kad aptarnauja milijonus vartotojų pakankamai sklandžiai – nežinau, ar įsivaizduojate, kokio sudėtingumo programinių sprendimų reikia tam, kad subalansuotumėme tokias apkrovas. Naršyklės, kurios visos praktiškai nemokamos, irgi yra itin sudėtingos ir nepaprastai daug darbo pareikalavusios programos. Nuo pirmosios Microsoft Internet Explorer versijos iki dabartinės aštuntosios suskaičiavus visą programuotojų įdėtą darbą pigesnės už 100-150 dolerių programos niekaip negautumėme. Bet ji nemokama. Kodėl? Todėl, kad taip diktuoja rinka, kurioje naršyklės yra nemokamos.

Kartais komercinės programos atrodo patrauklesnės, nes jų moko mokykloje (kurioms, beje, nustatomos taip pat visai kitos kainos, nei parduotuvėse) arba apie jas daug išleista mokomosios literatūros. Žmonės dėl to jomis labiau domisi. Mano galva, visiškai be reikalo, bet aš, skirtingai nuo jūsų, visiškai tam neprieštarauju – nes ateityje tai uždirbs kūrėjams pinigų, o man smagu kai technologinės bendrovė klesti. 3DStudio kūrėjai niekada gyvenime iš manęs negaus nė cento, jei aš pradėsiu naudotis atvirojo kodo Blender. Tačiau jei pradėsiu nuo 3DStudio, net jei nelegalios, tai jos kūrėjai vėliau arba uždirbs iš manęs (kai pakankamai išmoksiu, kad projektus už pinigus pradėčiau daryti), arba iš mano darbdavio (kai jis man nupirks programą, kad su ja dirbčiau kaip specialistas). Taigi, kaip matote, primygtinis jūsų siūlymas naudoti nemokamas alternatyvas yra nuostolingas jūsų atstovaujamoms bendrovėms.

3. Neblogas yra jūsų pateiktas policijos pavyzdys. Kadangi policija yra piliečių „samdoma“ ir išlaikoma, tai ji ir užsiima tuo, kas reikalinga visuomenei. Paskui interneto „piratus“ ji nesivaiko – turi rimtesnių darbų. Ir neturėtų, net jei įstatymai surašyti taip, kad tai galima daryti. Mat vadinamoji dėl piratavimo patiriama žala yra iš piršto laužta. Šioje vietoje labai tinka jūsų pavyzdys su pasivažinėjimu automobiliais – tai vyksta kasdien ir vadinama „bandomuoju važiavimu“. Nueikite į bet kurį rimtesnį autosaloną ir galėsite išbandyti jūsų pasirinktą automobilį – jūsų net nepaklaus, ar turite jam pinigų ir ar tikrai ketinate jį pirkti (nors tai, žinoma, pageidaujama). Jei pavėluosite jį grąžinti, sumokėsite baudą, kuri tikrai nėra 10 tūkstančių kartų didesnė už automobilio vertę.

O su programine įranga kaip? Tarkime aš bandau Windows ir kitas pilietis. Tas kitas suspėjo per 29 dienas, aš, deja užtrukau 31 dieną. Abu susiruošėme įsigyti. Tik jis iš parduotuvės išėjo su Windows pakuote, o mane išvedė surakintą 100 tūkstančių baudos mokėti. Čia kažkur logikos yra?

Firmos, kuriančios produkciją, turėtų būti suinteresuotos ją parduoti, suinteresuotos gerais santykiais su vartotoju, taip pat ir potencialiu. O ką duoda karas su jais? Kaip galima vertinti firmos veiksmus, kuri bando pelnytis iš baudų už netaisyklingą savo programų naudojimą? Reketu? Ir kaip reikia nepasitikėti savo produktų privalumais, kad stengtumeis išsikovoti vis didesnes ir didesnes baudas už vartotojų prasižengimus?

Na, ir galiausiai dėl tos baimės. Spėju, kad sekate, kas vyksta piratinėje „rinkoje“ ir puikiausiai žinote, kad ją, be abejonės, veikia žinios apie grasinimus persekioti ar realias baudas. Bet kaip ilgai? Ar šiandien, pažiūrėję į jų srautą, galėtumėte teigti, kad 106 istorija išties davė teigiamą efektą? Manote, 1006-ių duotų didesnį? Jungtinėse Valstijose, kuriose panašūs persekiojimai bandomi organizuoti ilgą laiką, teismą pasiekė dvi bylos. Ir tos dar apskųstos. Tiesa, daug reketo (reketu, plačiaja prasme vadinu atvejus, kuriais grasinama susidorojimu nesumokėjus) atvejų pavyko, tačiau net tie atvejai iš esmės nepakeitė interneto. Nesu tikras, kad kada nors pakeis. Kada nors tos bylos užkliudys ne tokį bailų, principingesnį žmogų, kuris ims ir atsikirs tuo pačiu. Jei byla sukels visuomenėje didelį atgarsį, tai gal ir įstatymo spragų, dabar leidžiančių taip aktyviai persekioti nebeliks.

Danijoje štai vienas pilietis tyčia nukopijavo visus nusipirktus DVD ir pasidavė teisėsaugai. Mat jis pažeidė draudimą apeiti DVD įrašyto turinio apsaugą (tą dabar draudžia ir mūsų įstatymai, ar ne?). Tai štai – niekas nenori jo bylos imtis. Nes tai tiesiog juokinga. Kuo daugiau bus persekiojimo, tuo dažniau į visuomenės dėmesio centrą pateks tokie absurdai. Tol, kol rinkėjai pradės savo politikų klausinėti, ką jie apie tai mano. Nes dabar tokios pataisos, kaip neseniai atsiradusi autorių teisių įstatyme, patenka tik dėl to, kad niekas Seime į jas nesigilina.

Pabandysiu padiskutuoti jūsų išdėstyta tema.
1) Kūrėjas, ir tik jis nusprendžia ar sukurtą produktą paleisti nemokamai, ar mokamai. Taip, išbandyti nori visi vartotjai. Bet jei kūrėjas leidžia parsisiųsti beta versiją iš savo serverio, tai dar nereiškia, kad galima tą kūrinį platinti P2P tinkluose. Tai pažeidžia kūrėjo teisę. Galima sakyti atima jo duoną. Aš kaip vartotojas sutinku, kad katės maiše nepirkčiau. Bet turiu paisyti savininko interesų, kurio turtu noriu naudotis.
2) Kaip pavyzdį minite gmail, kitas nesudėtingas programas, kurioms sukurti nereikalingi dideli resursai, ir kurios veikia „ant“ OS, kuriai sukurti reikia didelių investicijų. Be viso šito yra ir firmos prekinis ženklas, kuris rodo OS PĮ vertę. Juk jei neturime pinigų, neperkame MB, o perkame Opel ar kitą „pigesniu“ prekiniu ženklu pažymėtą automobilį. Niekas neverčia pirkti brangaus produkto. Neturi pinigų- prašau naudokis Open source programomis. Nepatogu? Pataupyk patogesniam produktui:) Niekas nenori pripažinti realybės. Neapgaudinėkime savęs, kad Open source nemokama, patogu… Tai kodėl tada visi piratai nesinaudoja Ubuntu, Linux, kt. ? Todėl turbūt, kad brangesnis prekinis ženklas, šiuo atveju OS „MS corp.“ patogesnis.
Nėra jokių sutartinių dalykų, kuriais sukūrus prašoma mokėti. Ne,- tik jei nori naudotis mokamu produktu, būk malonus, mokėk. Ne taip lengva sukurti gerą produktą. Ir didelių investicijų tam reikia. O tam, kad investuoti naujų programų kūrimui, reikia ne tik grąžos, bet ir pelno. Ir ne vartotojas nustato kainą. Rinka sureguliuoja. Aišku kūrėjas tai įtakoja. Juk nepardavinės programos po 10 USD, jei apskaičiavus, kiek galima išplatinti, investicijos neatsipirks. Vartotojo teisė rinktis nemokamą arba mokamą produktą. Kūrėjo teisė- parduoti arba laisvai platinti produktą.
3) Norime ar nenorime to, bet bent sau pripažinkime- visi mintyse keikiame policiją dėl to, kad pasitaiko tarp jų korumpuotų, blogų, ir t.t. Bet yra vienas bet. Turbūt nesutiktumėte, kad policijos nebūtų. Turbūt jau sekančią dieną prasidėtų chaosas. Todėl represinės priemonės yra skirtos ne teisiesiems… Juk ko mums pergyventi jei mes nieko nepažeidžiame. Jei iš jūsų pavogtų, t.y. „pasiimtų išbandyti“ automobilį, o pagavus vagį policijai, jis imtų aiškinti: turiu teisę išbandyti ar geras, nepatiko, būčiau grąžinęs… Aišku gal ir nevykęs palyginimas, neadekvatus, bet puikiai nusakantis esmę. Intelektinis turtas yra tokia pati nuosavybė kaip ir materialus. Juk jei didžiosios kompanijos nesusikrautų kapitalo, nebūtų progreso. Pinigai skirti pinigus daryti. Todėl teisėms apginti represinės priemonės yra vienas iš būdų. Pridėję ranką prie širdies pasakykyime sau: jei policija nubaus jus pvz. 10 000 Lt. bauda ir dar „ateis“ ie6kinys kokia 100 000 Lt., ar jums kils noras dar vogti? Ar paviešinus tai, kitiems nebus kaip pamoka? Tai yra prevencija. Tačiau jei jus tik įspėtų, ar jūs netęstumėte pažeidimų? Juk įstatymų griežtinimas vyksta iš praktikos, ne šiaip sau kam nors sugalvojus. Sutinku su nuomone, kad kalėjimas nieko dar nepataisė. Bet kitiems, neteistiems tai yra pavyzdžiai, kaip nusikaltus galima susigadinti gyvenimą. Ir ši sistema tikrai veikia, patikėkit. Aš ir prieš represines priemones, bet kitos išeities nematau? O jūs? Gal turite ką pasiūlyti?

Pabandysiu paaiškinti apie nuostolių skaičiavimą ir piratavimo žalą. LR Autorių teisių įstatyme įtvirtinta, kad bet koks kūrinio panaudojimas be leidimo yra pažeidimas. Ir milijardai prarasti dėl piratavimo nėra tuščios kalbos. Teisių turėtojams skaičiai nedaro įtakos. Paprasčiausiai jei jau parsisiuntei kūrinį- reiškia atsigaminai jį be leidimo. O tai yra pažeidimas. Dabar realūs skaičiai dėl piratavimo mąstų: vieno populiaraus lietuviško Torrent tipo puslapio varotojai per metus padaro virš 3,5 mln. parsisiuntimų (2007 m. faktiniai serverio duomenys) pridėkime DC, kitus tinklapius. Vien minimaliais paskaičiavimais nuostoliai yra vertinami daugiau negu 600 mln.lt. O realiai tikrai dar didesni. Tikslios išraiškos negalime nustatyti (skaičiuokime z,eMule’s, DC, kitus tinklapius- Lietuvoje yra apie 50 P2P tinklų). Nuostoliai skaičiuojami paprastai- panaudojai kūrinį- reiškia turėjo autorius ar gamintojas už tai gauti pinigus. Pabandykite įsirašyti studijoje filmą ar išleisti albumą ir turėtų praeiti noras dalinti nemokamai savo kūrinį, į kurį investavote didelius pinigus. Dabar dar keltas faktų apie patį piratavimą- Lietuvoje jau įvyko precedentas- tinklapio http://www.torrent.lt direktorius M.L. nubaustas ir gavo baudą 40 MGL berods. Baudžiamoji byla baigėsi praeitų metų gruodį, nuosprendis apskųstas nebuvo… Dabar teisininkų eilė reikšti ieškinius. Jie tikrai bus. Kitas atvejis- Linkomanija iš Ukrainos perkėlė serverius į Švediją. Na matysim, ten irgi ilgai neturėtų užsibūti. Ir pabaigai- norėtųsi, kad lietuviai suprastų, kad už svetimą darbą reikia mokėti ir jį gerbti. Deja taip nėra. Todėl turbūt tik represinės priemonės gali padėti. Nors ir nesinori to, deja…

Pagaminti kainuoja maždaug tiek pat, tačiau kada tau tai atsipirks ir kiek tu potecialiai gali uždirbti JAV ar Rusijoje ir Lietuvoje skiriasi.

Lietuvoje tu gal iš viso kokį 1000 vienetų tos programos tik parduosi. Tokie pardavimai turi tau ir sąnaudas padengti, ir pelno duoti, ir investicijoms į naujas versijas finansų suteikti.

O didelėje rinkoje tokie pardavimai tik apšilimas :), potencialas kur kas didesnis.

Nuo čia galima būtų pradėti kovą su piratavimu mano kuklia nuomone.
Normaliame pasaulyje puikiausius skaitmeninius produktus galima nusipirkti už grašius. Kažkur skaičiau vieno lietuvio nuomonę, kad JAV kainos yra „nepadoriai žemos“. Vargšai amerikonai turbūt uždirba smarkiai mažiau negu lietuviai…

žiūrėti serialą per teliką galima;
įsirašyti tą patį serialą ir pažiūrėti vėliau galima (kartu su visomis reklamomis);
žiūrėti vietinei rinkai skirtą serialą be vietinės reklamos negalima.

na ir pilkoji zona. nusipirkau serialo DVD. mirė HDD, DVD subraižyti. ar galima parsisiųsti?

O tu ryshkiai su SW pardavimo Lietuvoje ypatybemis nesusidures :) – jeigu hiperbolizuojant – visai Lietuvai 1 egzemplioriu uztenka parduoti :) -paskui paklausa nuline tampa.