(quinn.anya nuotrauka)
Prie milijonų ir milijardų BSA, SPA ir kitų programinės įrangos bei muzikos ir kino verslo asociacijų ataskaitose jau pripratome. Žongliravimas tuščiomis sumomis su dideliu nulių kiekiu daro įspūdį nebent visiškai realybės nepažįstantiems. Sprendžiant iš (labai retų) pokalbių su politikais, šiai grupei priklauso ir įstatymų leidėjai. Dailiai įrištais kostiumuotų lobistų pateiktais dokumentais lengviau patikėti nei paprasčiausiai dirstelėti į sūnaus ar dukros kompiuterį. Na, o matematikos ir logikos dalykais paprastai neužsiimama dėl „laiko stokos“.
Kam tuomet belieka tuo užsiimti, jei ne mums? Šiandieninę skaičiuoklę išprovokavo Liutauro pateiktas trečdalis milijardo „lietuviškų piratinių pinigų“. Tiek lietuviškos programinės įrangos kūrėjai norėtų pasiimti iš vartotojų piniginių, nes mano juos prarandą dėl piratavimo. Dalį pinigų jie išties taip praranda, bet kokią? Mano paskaičiavimai labai labai skiriasi nuo Liutauro pateiktų.
Dėl bendro kompiuterių ir interneto vartotojų skaičiaus nediskutuosime – šokime iškart prie programų skaičiaus, pobūdžio, lietuviškos įrangos dalies ir negauto pelno.
Mano programų inventorius teigia, kad kompiuteryje esama 243 programų, 21 valdiklio (widget) ir 8 sisteminių priedų. Ne kiekviename yra tokia gausa, tačiau jei įskaičiuosime visas įrangos tvarkykles, programas, įdiegiamas su skeneriais, skaitmeniniais fotoaparatais, telefonais (sinchronizavimui ir duomenų apdorojimui), sakyčiau, kad be operacinės sistemos vidutiniame vartotojo kompiuteryje rasime dar 20-30 programų. „Minimalų“ programinės įrangos rinkinį turėtų sudaryti bent jau viena papildoma naršyklė (Firefox), išarchyvavimo programa (7-zip), paveikslėlių peržiūros programa (IrfanView), vaizdo ir muzikos grotuvai (WinAmp, VLC), antivirusinė programa, biuro dokumentų programa (MS Office arba OpenOffice), failų mainų programa (LimeWire, uTorrent), PDF peržiūros programa (Adobe Reader arba Foxit Reader), komunikacijos programa (Skype) ir keli žaidimai. Šešios programos viename kompiuteryje?!? Nebent neveikiančiame…
Taigi pirma didelė Liutauro skaičiavimų klaida – bent 5 kartus sumažintas programų viename kompiuteryje skaičius. Antra klaida – vidutinė programos kaina.
Jei dar kartą peržiūrėsime išvardintų programų sąrašą (jis nėra laužtas iš piršto – tai populiariausios programos pagal Download.com ir kitų archyvų duomenis), pastebėsime, kad beveik visos jos, išskyrus antivirusinę (kuri irgi gali būti nemokama, pavyzdžiui, AVG arba Panda Cloud) ir Microsoft Office (tais atvejais, kai nenaudojama OpenOffice) yra nemokamos asmeniniam vartojimui. Daugelis yra atvirojo kodo.
Operacinę sistemą dažniausiai žmonės yra įsigiję kartu su kompiuteriu, atskirai ji kainuoja 333 litus. Microsoft Office Basic – 650 litų, antivirusinė programa – nuo 80 litų vienam kompiuteriui (kainos iš pigu.lt). Išdalinus mokamų programų kainas vienam programinės įrangos vartotojo kompiuteryje vienetui gausime maždaug 30 litų, o ne 100 eurų, kaip rašo Liutauras. Ir tai tik tuose kompiuteriuose, kurie naudoja Microsoft Office – be jo kaina krenta trigubai.
Trečia klaida – pernelyg optimistiškas lietuviškų programų naudojimo scenarijus. Mano namų ūkyje su keturiais kompiuteriais lietuviškos kilmės programos yra tik dvi – Pixelmator mano kompiuteryje (legalus, dovanota licencija) ir Anglonas – sesers kompiuteryje (legalus, pirktas iš tos pačios pigu.lt). Jų dalis bendrame kiekyje – apie 0,5%. Atsižvelgiant į panaudą – gal 1-1,5%. Ar gali būti, kad kitų vartotojų kompiuteriuose lietuviškų programų yra daugiau? Paskambinau porai pažįstamų: vienas sakosi kažkada turėjęs neaiškios kilmės Alkoną (jau ištrintas), kitas turi Tildės Biurą darbe (legalų), bet asmeniniame kompiuteryje – ne, dar vienas teigia niekada jokios lietuviškos programos nenaudojęs. Ar tai nėra arčiau realybės nei 33% Liutauro pateikti procentai?
Skaičiuodamas piratinės programinės įrangos dalį, Liutauras remiasi BSA statistika. Man ji irgi atrodo iš piršto laužta, bet netikrinęs šaltinių, imties ir metodikos dabar nesiginčysiu. Tarkime, kad jos išties yra 54%. Bet čia iškart atsiranda prielaida ketvirtai skaičiavimo klaidai – ne visų piratinių programų paklausa yra vienoda. Labiausiai plinta Microsoft (Windows, Office), Adobe (Photoshop) ir žaidimai. Nors lietuviški elektroniniai žodynai taip pat labai populiarūs, kitos vietinės programinės įrangos piratų „topuose“ nerasime.
Galiausiai, skaičiuojant negautą pelną verta prisiminti ir „kibiro obuolių“ istoriją. Jei sodo kaimynas pasiūlo pilną kibirą obuolių už „ačiū“ – daugelis paims (gal sulčių išspaus ar košės žiemai išsivirs), nors ir savame sode jų sočiai užderėję. Jei norės parduoti – kad ir už dešimtinę, neims niekas. Panašiai yra su programomis internete. Kai gali gauti Photoshop nemokamai, dažnas ir susigundo. Bet už 2500 litukų grynais? Mokėti dabar pat? Ačiū, aš gal kaip nors su Paint.Net išsiversiu… Štai čia ir yra penktoji Liutauro skaičiavimo klaida – kiekvieną parsisiųstą programą skaičiuoti kaip (potencialiai) parduotą.
Klaidas suradome, laikas iš naujo spręsti uždavinį:
700 000 kompiuterių x (54%) nelegalios programinės įrangos (nuo 900 Lt) x lietuviškos koeficientas (apie 2,5%) – gauname nelegalaus lietuviško turinio už maždaug 8,5 milijono litų. Daug? Lyg ir nemažai, tačiau tame pačiame Liutauro rašinyje minima apytikslė Tilde IT 3 milijonų litų per metus pajamų suma. Išeitų, kad suskatę legalizuotis namų vartotojai užtikrintų vienai firmai vos trijų metų pajamas.
Išvada. Jokio trečdalio piratinio milijardo namų vartotojai Lietuvoje neturi. Taip, turi milijonų – piratavimą neigti taip pat bergždžia, kaip bandyti dirbtinai išpūsti jo daromą žalą. Pagrindinė Lietuvos programų kūrėjų rinka yra verslas. Ne vien dėl to, kad versle mažiau piratinės programinės įrangos – patys produktai yra kur kas labiau pritaikyti biurui, o ne namams. Natūralu, kad namuose jų poreikis menkas, o kai jis yra – tai tik toks, kurį gali patenkinti nemokamai gauti produktai. Negautų milijonų skaičiavimas šimtais yra labai apgaulingas: kelia programų kūrėjams aukos sindromą, skatina prievartines akcijas prieš programų vartotojus, iškraipo įstatymus pertekliniais ribojimais ir neadekvačiomis bausmėmis už pažeidimus, jau nekalbant apie nusižengimus matematikai ir logikai…
Komentarų (68)
Labai teisinga matematika, tik nesutikčiau su vienu pareiškimu. T.y., kad Windows licenziją dauguma vartotojų gauna su kompiuteriu. Įskyrus atvejus kai kompiuteris yra firminis (o ne bare bone) nešiojamas, dauguma kompiuterių Lietuvoje parduodami be OS. O tam, kad atsiimt tuos procentus (kol dar tai buvo galima) dažnai prirašoma kokia nors OpenSUSE už 10 litų ar panašiai.
Aš nesutikčiau su teiginiu „dauguma kompiuterių Lietuvoje parduodami be OS“. Suskaičiavau http://pigu.lt/kompiuterine_te.....eriai?w=72 kiek kompiuterių parduodama su Windows’ais ir kiek be. Iš 145 net 92 (63%) parduodami su Windows’ais.
Be to, prieš kelis mėnsius ieškojau kompiuterių su konkrečiais parametrais, tad teko apžiūrėti ne tik nemažai interneto parduotuvių, bet ir „apvažiuoti“ įprastų parduotuvių. Įprastose parduotuvėse šis procentas gerokai didesnis.
Gali būt, kad situacija pasikeitė. Aš senokai stalinių kompiuterių rinka nesidomėjau.
bet susitarus su pardavėjais gali oficialiai įrašyti DOS :) . Kiek teko tartis tiek pavyko
Visada galima susipirkti dalis ir susidėti į dėžę, tada net nereiks su niekuo tartis.
Tačiau norint aukštesnės klasės „firminio“ kompiuterio, teks mokėti ir už OS, nes jie į Lietuvą jau atkeliauja su paruoštais windows vista/7 home premium/business, XP (ar MAC).
Dėl kompų – tai tikrai. Kiek ieškojau, tokių parametrų nešiojamo kokių norėjau švaraus, deja, man taip pat nepavyko rasti. Tai teko dėl visa ko pasidaryti tuos „Restore DVD“ (ir kodėl negali įdėti normalaus OS disko?), išvalyti originalią Vistą ir įsirašyti Ubuntu. Tuo ir baigės mokamos programinės įrangos naudojimas :)
Arba Linux už 5 litus :D
Be komentarų… Puikus įrašas.
Mano manymu realiu piratavimu kaltinti galima būtų tik firmas arba tuos individualius asmenis, kurie užsidirba naudodamiesi nelegaliomis programomis. Paprastas namų vartotojas net jei ir turi kokį Photoshop, tai tikrai ne dėl to, kad jam jo reikia, o dėl to, kad rado parsisiųsti iš piratinio šaltinio ir dabar naudoja gal vos 0,00001% visų programos galimybių, pavyzdžiui mažina nuotraukas. Kitaip sakant, jis galėtų puikiai išsiversti ir su ta pačia Paint.NET tik pats to „nesupranta“. Nebūtų piratinio Photoshop, susirastų kitą piratinę arba nemokamą alternatyvą, bet tai tikrai nereiškia, kad Adobe dabar prarado programos licenciją vien dėl to, kad tas namų vartotojas turi nelegalią Photoshop. Kita kalba būtų jei programa kainuotų ne 2500 Lt, o 25 Lt ir kiekvienas įstengtų ją nusipirkti, bet nepirktų vien dėl to, kad nori naudotis piratine versija.
Aišku, jei reiktų žmogui pradėti skaičiuoti litus, tai jis kas kart galvotų prieš spausdamas download. Dabar visos programos yra „nemokamos“ jam, todėl jis ima tą, kuri daugiau reklamuoja ar pirma pasitaiko…
Dar smagiau, kad iš vis kažkuriuo metu turbūt visi pereitų ant nemokamo soft, kaip nuo mokamo pašto visi perėjo ant gmail ir t.t. Tada visiškas bankrotas toms firmoms, kurios parduoda, kas realiai turėtų būti iš vis nemokama. :)
Ačiū, Džiugai, paknibinėsim iš skirtingų pusių dar vieną temą :)
parašysiu rytoj plačiau, tačiau jau dabar turiu klausimus tolesnei diskusijai:
1) programų skaičius kompiuteryje – rašydamas 3 pas save turėjau minty tokias, kurios mokamos ir kažkiek vertos dėmesio, smulkmės ir shareware tipo – aišku, kad begalės
2) vidutinė rimtos [1] programos kaina tikrai svyruoja tarp 100 USD ir 100 EUR
3) dėl lietuviškų programų – atkreipiu dėmesį, jog kalbu ir apie aufdiovizualinį turinį, ten santykis visiškai kitas
4) dėl BSA statistikos – pritariu, man irgi nėra pakankamai aišku, kaip tie procentai skaičiuojami, bet kito skaičiaus kol kas neturim, ane?
5) dėl „obuolių kibiro“ – senas klausimas, kuriam turim skirtingus išpažįstamų religijų atsakymus :)
Norėčiau pamatyti sąrašą tų programų, kainuojančių apie 100 eurų ir pan. – bent tris, kurias naudotų ir eiliniai vartotojai.
Tai kad ta pati pusė tik vienas moka skaičiuoti, o kitas skaičiuoja kaip patogiau.
Dėl vidutinės programų kainos — pievos visiškos.
Žiūriu savo kompiuteryje:
CSSEdit 2 — €29,95
Transmit 3 — $29,95
Textmate — €48,75
Things — $49,95
Pixelmator — €43,60 (bet mokėjau mažiau nes pasinaudojau ar tik ne nezinau.lt skelbtu nuolaidos kodu)
Brangiausia: VMWare fusion irgi nesiekia 100 dolerių, $79.99.
Net neskaičiuojant visokios pigesnės smulkmės, vidutinė programų kaina net 50 dolerių nesieks, nekalbant apie šimtą.
Tai čia Mac programos. :) Windows pilna nemokamų alternatyvų.
Liutaurai,jus konkreciai pasakykit kas yra „rimtos“ programos kurias naudoja vidutinis vartotojas ir kaina 100euru doleriu ar dar kazin kokios valiutos
As pirkau Microsoft Office ir mokejau 139Lt trims PC,Adobe Photoshop gavau pirkdamas Lexar atminties kortele,nors ir pasiulymuose is Adobe kainos nera didesnes nei 80 doleriu,kurios jie siuncia i mano e-mail.Visalaik rasi pakaitala toms programoms is OpenOfice.Org,saugumo uztikrinti Avast nemokama namu versija ir nereikia sakyti jog nemokamas suris tik pelekautuose.Visalaik galima rasti nemokamu programu vietoj mokamu ir legaliai.
Trijų programų su €100 kaina namų vartotojų kompiuteriuose nerasime. Juo labiau šešių (jei trys – piratinės). Pagrindinės programos šiandien yra naršyklės ir komunikacijos programos (Firefox, Skype ir pan.). Jos yra nemokamos. Kitos programos yra neesminės, kurių visada galima atsisakyti (kibiro istorija). Lietuviškų programų, skirtų namų vartotojų, už tokią sumą apskritai nežinau. Tildės Biuras? Bet tai jau verslui.
Audiovizualinio turinio čia nevertėtų įtraukti, nes tai visai kito medžio vaisiai. Filmai ir muzika vartotojo kompiuteryje yra „tranzite“ – tarsi trumpam sulaikytas klausymo srautas. Filmai jame dažniausiai ištrinami po peržiūros, o muzika užsibūna ilgiau.
Programos gi skirtos nuolatiniam naudojimui. Jos irgi kartais keičiasi, tačiau įsigijęs programą ir sugaišęs laiko jos mokymuisi, paprastai vengi mesti lauk. Ypač jei esi ją nusipirkęs.
Kadangi tavo pateikti pavyzdžiai buvo apie programinę įrangą ir jos kūrėjų Lietuvoje pajamas, tai apsiribojau šia sritimi. Juo labiau, kad muzikai ir filmams tikriausiai ir BSA procento negalima taikyti.
„Štai čia ir yra penktoji Liutauro skaičiavimo klaida – kiekvieną parsisiųstą programą skaičiuoti kaip (potencialiai) parduotą.“
Auksinė frazė. Tokią klaidą daro visos antipiratinės organizacijos. Aišku, galima suprasti jų tikslą – kuo skaičiai įspūdingesni, tuo labiau verkšlenti ir kaltinti piratus galima.
Iš visų savo pirataujamų programų pirkčiau galbūt tik kelias. Ir tai jos gan pigios, po kelias dešimtis litų. Photoshopą naudoju, bet jo neįpirkčiau – susirasčiau ką nors alternatyvaus. Filmai? Tiesiog jų nežiūrėčiau, jei nebūtų galimybės, o labai trokštamus – pažiūrėčiau kine, ką darau ir dabar.
Vat aš irgi pirkčiau tik vieną programą, nes kitos arba nevertos kainos, arba jos tik nemokamai reklamuojasi mano kompiuteryje.
Karoli, statistikos nežinau, bet manau, kad didžioji dalis parduodamų nešiojamų yra firminiai su Win OS, o stacionaro iškeitimas į nešiojamą irgi seniai žinomas. Taigi, galvoju, kad tai nedidelis paklydimas.
Karoli, be OS pardavinėja tikrai ne visus kompiuterius. Pvz padoresnį DELL modelį be Windows gauti neįmanoma net – sakyk ką nori parduotuvėje, jie pasakys, kad taip parduoda tiekėjas ir jie nieko pakeisti negali. Galbūt kokį HP, kurie turi rimtus atstovus Lietuvoje, bet ir tai abejoju.
Pamenu prieš 5 metus bare bone žmonės pirkdavo, tačiau man rodos visi (tame tarpe ir aš) atsikando jų keliamų problemų, todėl dabar visi griebia kokį klebantį HP/Acer, nes net ir su HP 30% grįžimu garantiniam statistika, galvos skausmo išeina mažiau…
Skaičiuoti čia ką nors nelabai ir galima. Nes piratinis produktas tikrai neprilygs nupirktam. O jei nebūtų tokio dalyko kaip piratavimas, galbūt programų kūrėjai atvirkščiais turėtų dar mažesnes pajamas. Vartotojas naudotų nemokamas alternatyvas, įvaldytų jas ir darbdaviui užtektų suteikti darbuotojui PC su Linux, o kaip Džiugas minėjo pagrindiniai mokamų programų pirkėjai yra įmonės.
Man irgi patiko palyginimas su obuoliu kibiru. Nes dauguma programu studentams galima gauti bandyti ir naudoti su tam tikrais apribojimais nemokamai, arba rasti ju pakaitalu, tiesiog pacios kompanijos taip apsunkina toki vartojima o ypac idiegima, kad dazniausiai lengviau buna parsissiuti nelegaliai.
suskaičiavau aš irgi savo kompiuterio programas ir…….o siaube iš mokamų tik langinės!…..visos kitos freeware arba pridėtos prie hardware (pvz skaitmeninė tv)…
Man tikriausias šiame straipsnyje pasirodė Džiugo „užsidegimas – broliai kurmiai paskaičiuokim“ a la teisėtas pasipiktinimas ir pasakėčia apie obuolių kibirą, super! Maloniai nustebino Liūtauro užuomina, kad abu autoriai išpažįsta skirtingas „skaitmeninies religijas“, true ;)
Visa kita – tai menami paskaičiavimai iš mokslinės fantastikos srities. Tikri džedajai gali ir toliau sėkmingai pliektis savo šviesos kardais, tačiau taip konsensuso neprieis.
Skaitmeninio fronto įrašuose jau seniai minima daugelis konstruktyvių sprendimų, kaip galima realiai LT verslui užsidirbti. Gaila, kad turėdama kamuolį savo vartuose verslo atstovai/tesininkai aka Liutauras mėgina ir toliau trankyti su beisbolo lazda per futbolo kamuolį. Matyt vis dar tikisi, kad tūlas „jūzeris“ susiprotės, pasimokys iš 106 likimo ir taip stipriai išsigąs, kad nubėgs pirmiau susimokėti už LM atsisiųsta žaidimą, o ne už tualetinį popierių.
Labai, LABAI geras įrašas.
Man asmeniškai naudingas bent jau tuo, kad privertė pasiryžti išmesti lauk „dėl visa“ ko laikytą piratinį M$ Office. Iš tiesų, pusantrų metų tik užėmė ir taip ne guminę HDD vietą – pats savo darbams naudoju Google Docs, o jei kieno nors siuntinio neatidarydavo OOfice, įpratau išsireikalauti normalios, o ne kokios nors übertürbotüned 2007 versijos.
aš paprastai, pavyzdžiais. nesuprantu, kodėl anglonas nekainuoja pvz. 15 Lt? kodėl negaliu nusipirkti alkono už 15 Lt aifounui „just one click“, kur jis reikalingiausias? kodėl softo developeriai galvoja, kad „ai, tokį softą pirks įmonės, tai sumokės ir po 120 Lt, už kiekvieną licenciją vienam „laptopui“"? tai tiesiog neveikia.
iš tiesų, tai apple mane pripratino pirkti softą. ir norite nenorite visi ten judam, o tada jūsų kainodara privalės tvarkytis, reiškia pigs, reiškia mokėsime ir reiškia nepiratausime. aišku, tada bus inkščiama, kad per maža rinka ir „ant kiekio“ neišeina… graudu ;-)
Jei jau kalbėsime apie lietuviškus IT produktus, tai sakyčiau Lietuvoje kol kas tikrai nerasime produktų (apart socialinių portalų), kurie būtų sukurti eiliniams namų vartotojams. Šiaip abejoju ar ateityje situacija žymiai pasikeis, nes Lietuvos rinka yra itin maža, o būtent eiliniai namų vartotojai ir yra tie, kurie ypač nemėgsta mokėti už programinę įrangą, ar ieškoti nemokamų alternatyvų.
Na kai surasi XCode developeri, kuris uz minimuma sutiks dirbi – tada galesi ir alkono uz 15 Lt tiketis :)
reiškia, jei neparduodi nė vienos kopijos, tuomet atsiperka tas brangiai apmokamas programeris?
beje, o kodėl 15 Lt? popierinio žodyno kaina, tarkime ~60 Lt, reikia mąstyti kokį tiražą leisti, ar išpirks, kada ir kokį tiražą kartoti, palikti procentus perpardavinėtojams. gi softo tiražavimas yra nemokamas, pardavinėti galima savo svetainėje, blogiausiu atveju imkime apple appstore 30-70% santykį…
Matai, tas programeris ir taip darba turi – norinti ji pervilioti, reikia pinigu tureti. Outsorcinimas – dar blogesnis variantas.
O tu ryshkiai su SW pardavimo Lietuvoje ypatybemis nesusidures :) – jeigu hiperbolizuojant – visai Lietuvai 1 egzemplioriu uztenka parduoti :) -paskui paklausa nuline tampa.
o kodėl turėčiau pardavinėt odinį rankų darbo fotelį už 200lt, kai iš tikro jo kaina yra keleriopai didesnė? gal tu nori man parduot butą savo (tarkim) už 5000lt? mielai nupirkčiau!
kuom remdamasis teigi, kad anglono kaina būtent tokia – 15lt? suprasčiau, jei toks softas būtų orientuotas į visą ameriką , tada galima tikėtis kažkokio pelno, kitu atveju darant vien tik į LT orientuotą produktą bus sunku – per maža rinka normaliems produktams, ką jau bekalbėti apie tai, kad galima bandyti „varyti“ ant kiekio, o ne ant kokybės.
jei galėčiau leisti atsisiųsti savo butą dar dvidešimčiai tokių pačių naivuolių kaip pats internetu kasdien ir taip ištisus metus — imk!
Tai tipo softwaras susikuria pats ishtarus magishkus zodzius – „Software, susikurk“? – ir jokio darbo ideti nereika? Jokiu sanaudu nera?
butą irgi sunku pastatyti ir įrengti, bet jei galėtum dauginti taip kaip JAU SUKURTĄ SOFTĄ, galėtum pardavinėti ir po 5000 Lt. aš kalbu apie tai, kad jūs teigiate, kad neparduoti po 120 Lt nė vieno egzemplioriaus ir inkšti dėl piratavimo yra geriau nei parduoti 10 egzempliorių po 15 Lt.
Buvau išmetęs irgi MS Ofisą lauk iš kompiuterio, tačiau kai Open ofisas nesugebėjo atidaryti gerai worde esančios lentelės su duomenimis, mečiau laukan jį ir atgal grįžau prie MS Ofiso.
Žinau, žinau – problema ne O Ofise, o MS Ofise, kad naudoja savo superstus formatus, tačiau – man kaip vartotojui – nafik vargintis, norint atsidaryti kelis kartus per MĖNESĮ?
Šiaip gal gali kas patikslint, kokias lietuviškas programas naudoja? Man vertimams per akis užtenka http://www.anglu-lietuviu.com ir http://www.lietuviu-anglu.com , rašybą ir Firefox taiso, ką dar lietuviai priprogramavę naudojamo?
Tai Mac’ui yra jau minėtas Pixelmator.
Na nežinau, nesinaudojų anglų-lietuvių, lietuvių-anglų žodynu, kuris priklauso Antanui Mockui. Tame žodyne trūksta daug žodžių, jis nėra labai patogus. Man geriau naudotis http://www.verciu.lt – vertimai online, nes šiuo žodynu gali tekstą išversti į visas pasaulio kalbas. Tekstas verčiamas žmogui rašant. Tai pats patogiausias žodynas, kokį esu matęs. Gali pasirinkti lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, latvių, danų, suomių ir net japonų kalbas ir išversti norimą teksto pastraipą. Siūlau visiems išbandyti
Nei neabejojame, kad prie piratų, nešančių klaikius nuostolius, priskirtini ir visi nelegalių OS ir kitų programų naudotojai, nes kai programa atviro kodo, tai ji neturi savininko, o todėl bet koks jos naudojimas yra nelagalus! Tai yra didžiausia problema, atnešanti baisius nuostolius programų industrijai!
Neturiu nei vienos lietuviškos programos. Nei legalios, nei nelegalios. Tegu pirma ką nors normalaus ir verto pinigų padaro, o tada verkia, dėl „neuždirbtų pinigų“…
Mano kompiutery taip pat nėra nei vienos lietuviškos programos.
Ir dar vienas pastebėjimas.
Kažkada parsisiunčiau Nero su vaistukais. Vaistukai nesuveikė. Sūnus pasiūlė pasiimti veikiančią versiją iš jo kompo – tam reikėjo nueiti į kitą kambarį, įrašyti į „flašiuką“, nukopijuoti į savo kompą, paskui lašinti vaistukus…
Aš t i n g ė j a u tai daryti!
Vietoj to per kokias dešimt minučių suradau, parsisiunčiau ir suinstaliavau gal penkias nemokamas (arba laikinai nemokamas) CD-DVD įrašymo programas, iš kurių dabar liko dvi – CDBurnerXP ir SCDWriter.exe (va, šitos net instaliuoti nereikia).
Nero užmirštas. Visiems laikams.
Ir tas pats procesas dabar vyksta su kitomis programėlėmis.
Net minties apie m o k ė j i m ą už tokias programas nekyla. Klausimas tik vienas – ar paprasčiau rasti nelegalią programą ir ją „pagydyti“, ar rasti nemokamą atitikmenį.
Ir jei kiltų nors menkiausias pavojus, kad pradės kabinėtis prie naminių langinių – jos tuoj pat būtų išmestos lauk ir kompe suktųsi linuksai.
Šiaip drįstu prognozuoti, kad windows po kokių poros metų irgi gali tapti nemokami…:). Nes dabar bus netbukų ir visokių kitokių mobiliųjų su linuksais, droidais ir kitais žvėriukais bumas, kuris stipriai sulėtins maikrosofto produkcijos paklausą.
viz3, gerai, kad priminei: po to kaip pasikūriau win7 net nepagalvojau apie Nero, irgi suintalinau CDBurnerXP ir daugiau nebeskauda galvos, kad mano „pagydytas“ Nero ne paskutines versijos ;)
o kažin kur Lietuvoj nusipirkt ne OEM Windows’us? smalsauju greita peržiūra internete rezultatų nedavė, vien OEM
o kam tau ne OEM windowsai?
mokėsi 600 Lt už WIN HOME PREM 7 LITHUANIAN DVD? arba 940 už WIN PRO 7 LITHUANIAN DVD vietoje 333 ir 444 atitinkamai? Jei taip, klausk pas bet kurį kompų pardavėją.
Beje, del Photoshop – licencijos sąlygos leidzia legaliai įdiegti antrą kopiją namų (ar nešiojamame) kompiuteryje. O eiliniam piliečiui pilnai pakanka Photoshop Elements, kuriuos dažnai dalina kaip preinstaled laptope (sony), su skaneriais, fotikais ir pan. Taip, kad ne kiekvienas Photoshopas namų kompiuteriuose nelegalus.
OEM gi tik perkant su įranga, aš įrangą jau turiu. O jei „čytint“ ir pirkt OEM kai neperki kompo ar Upgrade kai neturi nuo ko „upgrade’int“ tai tada jau geriau sėdėt ant piratkės.
Tarkim noriu legalizuotis, kokie keliai? Kokios kainos? Win 7 + office 2k7
Idealiu atveju noriu turėt fizinę laikmeną.
Tikrai straipsnis laiku ir vietoj :) Man tik abejotina „vidutinio vartotojo“ sąvoka. Vakar perinstaliavau žmonos laptopą. Daiktas daugiausia naudojamas naršymui internete, receptų rašymui, tv ir filmų žiūrėjimui virtuvėje maisto ruošimo metu, muzikos klausymui. Na dar ten nuotraukų yra, dar kažko… Taigi, instaliavau windows, MS Offisa, AVG antivirusinę, VLC, AIMP2, Adobe Reader, Picasa3, Skype, prie TV tunerio buvusia programą televizijai žiūrėti. Žodynų vienam kitam žodžiui išsiversti pilna internete. Viskas. Ko dar reikia tam „vidutiniam vartotojui“ ? Gaunasi, kad mokamų programų ne tiek daug ir reikia. Ir tai beveik visos gautos perkant „geležis“.
Kita kalba būtu, jeigu kalbėtumum apie filmus ir muziką :) Nes Emiliją (toks serialas per TV3) rodė mums dar nespėjus grįžti iš darbų. Tad tekdavo parsisiųsti. Be reklamų tokia trumputė serija gaudavosi :D Nors ir tai… Galima būtu naudojantis tuo pačiu TV tuneriu įsirašyti ir reklamas prasukti. Ar tai irgi piratavimas ?
berods joa, įrašinėt nelegalu, skambėjo kažkaip panašiai kaip „turinio atgaminimas bet kokiu tikslu(net asmeniniu?), be autoriaus leidimo“.. tikiuosi kad klystu ir TV transliacijas rašinėt galima.
Vat ir as jau pasimeciau sitoj vietoj. Nes is piliecio Simanavaciaus supratau, kad negalima parsisiusti irasytos TV serialo serijos. O didelio skirtumo tarp isirasymo paciam ir parsisiuntimo, kai kas nors kitas iraso, nematau. Na taip, pasidarau skaitmenine kopija, bet ar tai jau nusikaltimas… Kita vertus, reklamos uzsakovas nepasiekia auditorijos… Sudetingais laikais gyvenam :D
Įrašinėti visiškai legalu – nelegalu platinti. Tarpiniai variantai (neturiu įrangos, todėl serialą namuose įrašė pusbrolis ir persiuntė per RapidShare) patenka į pilkąją zoną, bet kol tai skirta asmeniniam naudojimui ir nėra platinama, niekas nesikabintų. Nors skirtumo, kai nėra komercinės naudos, iš esmės nėra jokio. Tiesiog dabar taip pakeisti įstatymai…
o televizninkai neturėtų savo teisių kažkaip prirašyt? ar tai turima žinoti visiems nuo gimimo?
bo dabar neaišku, vienu dalykus
su (C) „kopijuoti ir platinti – draudžiama“, kitus
su (C) „kopijuoti, platinti – draudžiama“
Jei tai būtų nelegalu, tada visas firmas, įmones, gaminančias TV priedėlius, imtuvus, grotuvus ir visokius kitus panašius dalykus, turinčius savyje įrašymo funkciją, būtų galima bausti kaip prisidėjimą prie nelegalaus veiksmo :)
kažkada ieškojau info tuo klausimu, tai pamenu pavyko tokius punktus išknisti.
žiūrėti serialą per teliką galima;
įsirašyti tą patį serialą ir pažiūrėti vėliau galima (kartu su visomis reklamomis);
žiūrėti vietinei rinkai skirtą serialą be vietinės reklamos negalima.
na ir pilkoji zona. nusipirkau serialo DVD. mirė HDD, DVD subraižyti. ar galima parsisiųsti?
Lietuvoje itin daug informacijos, kaip visi yra piratai ir kaip milijardus vogia, tačiau kai pradedi žiūrėti ir skaičiuoti giliau, iš milijardų gaunasi milijonas, iš tūkstančio piratų šimtas ir pan.
Iš tikrųjų, labai džiugu, jog randasi tokių paaiškinamųjų rašinių, nes kaip žinome patys, BSA, LANVA, teisininkų skaičiai bus visada kitokie, nes tai jų biznis.
Visokie BSA, latga, lanva ir Liutaurai taip skaičiavo ir skaičiuos, nes toks jų požiūris, taip yra naudingiau siekti savo tikslų ir t.t. Ir diskutuot ar ginčytis su jais beprasmiška.
Labai geras įrašas, ypatingai man patiko pastebėtos klaidos ir jų išaiškinimas. Pirmiausia, akivaizdu, kad tinkamiausias pavyzdys yra su obuoliais. Jei reikėtų mokėti 650 lt, dauguma pasirinktų OpenOffice, o ne MS ir t.t. Be to, jei už žaidimus reikėtų susimokėti – neabejoju, kad jų kiekis kompiuteriuose akivaizdžiai sumažėtų – vietoje 8 nelabai reikalingų žaidimų atsirastų vienas, gal du atidžiai išsirinkti žaidimai.
Tačiau noriu pastebėti, kad programų skaičius yra diskutuotinas – a) kas naudoja MS Office paketą, kurį autorius skaičiuoja kaip vienetą, tam nereikalingas InfranWiev’as, nes yra MS Picture Manager… Čia tik pavyzdys, bet manau tokių galėtų būti kur kas daugiau. Esmė ta, kad mokant ar nemokant, bet skaičiuojant objektyviai – programų skaičius mažėtų labai smarkiai.
O gerb. Liutaurui linkiu pagaliau imti ir atrasti save, mat jau pradeda atrodyti keistai – žmogus baigia teise, tampa RSV srities darbine bitute, rašo brošiureles apie internetą ir RSV, galiausiai pasineria į interneto teisę, o dar be viso to yra aktyvus piliečių santalkos veikėjas. Liutaurai, be jokio pykčio, draugiškas patarimas – nebūk boba, darančia šimtą darbų vienu metu. Susikoncentruok, nes vienu metu negalima kepti kiaušinienės, skaityti laikraščio ir dar dorai patenkinti moters.
Kopijavimas, siuntimas, skolinimas, įrašymas, atkūrimas ir t.t. – viskas yra nusikaltimas. Dar didesnis nusikaltimas (kapitalizmui) yra abejotinos vertės obuolių NEPARDAVINĖJIMAS už maksimalią kainą. (su ironija)
P.S. Seniai neskaičiau tokio gero įrašo!
Puiki skaičiuoklė.
Povilai, manau daug programų jei reikėtų mokėti net tik kad būtų pakeistos į open source alternatyvas, bet ir išvis nebūtų poreikio tokio tipo programai. Ypač tai galioja visokioms „for fun“ programoms ar „krutoms saugumo iniciatyvoms“.. kurias vartotojai bando naudoti nes turi tokią (deja nelegalią ) galimybę.
Man tai kyla klausimas ar galima pagaminti programas, visiškai apsaugotas nuo piratavimo. Manau, kad norint galima, netgi nesunkiai. Yra visokių priemonių, kad ir į kompiuterį įdedami raktai (panašiai kaip flash atmintinės). Tačiau to dažniausiai nedaroma. Programinės įrangos gamintojai suinteresuoti, kad tos programos kuo labiau paplistų, kad ir piratinės. Dalis vartotojų nusiperka – to ir užtenka, kad koks Microsoftas nebankrutuotų. Dabar tendencija priešinga, pačios geriausios programos – nemokamos.
Nemanau, kad imanoma :) Galima nebent labai apsunkinti nulauzima, bet kas is to, ar programa nulaus per savaite ar per menesi …
Deja, tikrai neįmanoma… Kaip ten bebūtų – programa turi būti veikiančiame pavidale tam kad veiktų :) Čia panašiai kaip mėginti apsaugoti nuo kopijavimo paveiksliuką rodomą tavo kompiuterio ekrane. Aišku, galima mėginti labai apsunkinti nulaužimą visokiais techniniais raktais, bet raktai taip pat kainuoja nemažus pinigus. Įsivaizduokite, jei prie 120lt Alkono jums reiktu sumokėti dar 150lt už raktą.
Kažkada domėjausi lietuviškais produktais, konkrečiai buhalterinės apskaitos programomis. Kas pirmiausia krito į akis, tai kad „Europos centre“ suprograminti produktai yra bent 10 kartų brangesni negu likusiame pasaulyje (gali būti, kad mano žinios jau pasenę).
Paskui esu naudojęs rusišką Quick Sales (CMS), kuria turint vieną darbo vietą galima naudotis nemokamai.
Nuo čia galima būtų pradėti kovą su piratavimu mano kuklia nuomone.
Normaliame pasaulyje puikiausius skaitmeninius produktus galima nusipirkti už grašius. Kažkur skaičiau vieno lietuvio nuomonę, kad JAV kainos yra „nepadoriai žemos“. Vargšai amerikonai turbūt uždirba smarkiai mažiau negu lietuviai…
Atsakymas trumpas. Rinkos dydis įtakoja kainą.
Pagaminti kainuoja maždaug tiek pat, tačiau kada tau tai atsipirks ir kiek tu potecialiai gali uždirbti JAV ar Rusijoje ir Lietuvoje skiriasi.
Lietuvoje tu gal iš viso kokį 1000 vienetų tos programos tik parduosi. Tokie pardavimai turi tau ir sąnaudas padengti, ir pelno duoti, ir investicijoms į naujas versijas finansų suteikti.
O didelėje rinkoje tokie pardavimai tik apšilimas :), potencialas kur kas didesnis.
Nuorodą į ulevicius.lt pataisykite, nes su lt rašmenimis iškraipo ir nenukreipia. Ačiū.
Sveiki,
Pabandysiu paaiškinti apie nuostolių skaičiavimą ir piratavimo žalą. LR Autorių teisių įstatyme įtvirtinta, kad bet koks kūrinio panaudojimas be leidimo yra pažeidimas. Ir milijardai prarasti dėl piratavimo nėra tuščios kalbos. Teisių turėtojams skaičiai nedaro įtakos. Paprasčiausiai jei jau parsisiuntei kūrinį- reiškia atsigaminai jį be leidimo. O tai yra pažeidimas. Dabar realūs skaičiai dėl piratavimo mąstų: vieno populiaraus lietuviško Torrent tipo puslapio varotojai per metus padaro virš 3,5 mln. parsisiuntimų (2007 m. faktiniai serverio duomenys) pridėkime DC, kitus tinklapius. Vien minimaliais paskaičiavimais nuostoliai yra vertinami daugiau negu 600 mln.lt. O realiai tikrai dar didesni. Tikslios išraiškos negalime nustatyti (skaičiuokime z,eMule’s, DC, kitus tinklapius- Lietuvoje yra apie 50 P2P tinklų). Nuostoliai skaičiuojami paprastai- panaudojai kūrinį- reiškia turėjo autorius ar gamintojas už tai gauti pinigus. Pabandykite įsirašyti studijoje filmą ar išleisti albumą ir turėtų praeiti noras dalinti nemokamai savo kūrinį, į kurį investavote didelius pinigus. Dabar dar keltas faktų apie patį piratavimą- Lietuvoje jau įvyko precedentas- tinklapio http://www.torrent.lt direktorius M.L. nubaustas ir gavo baudą 40 MGL berods. Baudžiamoji byla baigėsi praeitų metų gruodį, nuosprendis apskųstas nebuvo… Dabar teisininkų eilė reikšti ieškinius. Jie tikrai bus. Kitas atvejis- Linkomanija iš Ukrainos perkėlė serverius į Švediją. Na matysim, ten irgi ilgai neturėtų užsibūti. Ir pabaigai- norėtųsi, kad lietuviai suprastų, kad už svetimą darbą reikia mokėti ir jį gerbti. Deja taip nėra. Todėl turbūt tik represinės priemonės gali padėti. Nors ir nesinori to, deja…
Šioje logikoje yra aibė klaidų:
1) parsisiuntimas netolygus panaudojimui ir panaudojimas netolygus pažeidimui. Didžioji dalis programų yra platinamos su bandomuoju laikotarpiu. Taigi parsisiųsti ir išbandyti jas galima visiškai legaliai. Lygiai taip legaliai galima pabandyti daiktą ir nesumokėjus arba atsiimti pinigus sumokėjus, jei jis neatitinka poreikių. Būtent todėl nuostolių skaičiavimas vien pagal parsisiuntimus ar jų prilyginimas pažeidimams yra blogas dalykas (ir labai blogai, kad taip dabar surašytas įstatymas).
2) „Už svetimą darbą reikia mokėti“ yra beprasmė frazė. Reikia mokėti už tą vertę, kurią gauni. Ją reguliuoja rinka. Jei mokestis už svetimą darbą būtų privalomas pagal jo sąnaudas, tuomet valstybė reguliuotų komercinę kainodarą, nebūtų nemokamų Gmail ir Firefox, o kiekvienas sukūręs bet kokį produktą, galėtų reikalauti iš visuomenės finansinės satisfakcijos – tai absurdas. Tarkime, parašiau vakar naują programą iš dabar reikalauju, kad jos kūrimo sąnaudas ir laiką man kas nors apmokėtų. Kodėl? Ar yra sutartinis įsipareigojimas tai daryti? Ar aš tą produktą sukūriau laisvai rinkai, kurioje jis bus arba nebus perkamas pagal jo suvokiamą vertę vartotojams?
3) Represinės priemonės gali įbauginti konkretų asmenį, bet iš esmės situacijos nepakeis, nes jos nekeičia prielaidų jai atsirasti. Kaip jūs, kaip represinių struktūrų atstovas, galite kalbėti apie prievartos efektyvumą toje pastraipoje, kurioje cituojate ir augančius milijonus „pažeidimų“, man yra nemenka paslaptis…
Sveiki, Vienastoks,
Pabandysiu padiskutuoti jūsų išdėstyta tema.
1) Kūrėjas, ir tik jis nusprendžia ar sukurtą produktą paleisti nemokamai, ar mokamai. Taip, išbandyti nori visi vartotjai. Bet jei kūrėjas leidžia parsisiųsti beta versiją iš savo serverio, tai dar nereiškia, kad galima tą kūrinį platinti P2P tinkluose. Tai pažeidžia kūrėjo teisę. Galima sakyti atima jo duoną. Aš kaip vartotojas sutinku, kad katės maiše nepirkčiau. Bet turiu paisyti savininko interesų, kurio turtu noriu naudotis.
2) Kaip pavyzdį minite gmail, kitas nesudėtingas programas, kurioms sukurti nereikalingi dideli resursai, ir kurios veikia „ant“ OS, kuriai sukurti reikia didelių investicijų. Be viso šito yra ir firmos prekinis ženklas, kuris rodo OS PĮ vertę. Juk jei neturime pinigų, neperkame MB, o perkame Opel ar kitą „pigesniu“ prekiniu ženklu pažymėtą automobilį. Niekas neverčia pirkti brangaus produkto. Neturi pinigų- prašau naudokis Open source programomis. Nepatogu? Pataupyk patogesniam produktui:) Niekas nenori pripažinti realybės. Neapgaudinėkime savęs, kad Open source nemokama, patogu… Tai kodėl tada visi piratai nesinaudoja Ubuntu, Linux, kt. ? Todėl turbūt, kad brangesnis prekinis ženklas, šiuo atveju OS „MS corp.“ patogesnis.
Nėra jokių sutartinių dalykų, kuriais sukūrus prašoma mokėti. Ne,- tik jei nori naudotis mokamu produktu, būk malonus, mokėk. Ne taip lengva sukurti gerą produktą. Ir didelių investicijų tam reikia. O tam, kad investuoti naujų programų kūrimui, reikia ne tik grąžos, bet ir pelno. Ir ne vartotojas nustato kainą. Rinka sureguliuoja. Aišku kūrėjas tai įtakoja. Juk nepardavinės programos po 10 USD, jei apskaičiavus, kiek galima išplatinti, investicijos neatsipirks. Vartotojo teisė rinktis nemokamą arba mokamą produktą. Kūrėjo teisė- parduoti arba laisvai platinti produktą.
3) Norime ar nenorime to, bet bent sau pripažinkime- visi mintyse keikiame policiją dėl to, kad pasitaiko tarp jų korumpuotų, blogų, ir t.t. Bet yra vienas bet. Turbūt nesutiktumėte, kad policijos nebūtų. Turbūt jau sekančią dieną prasidėtų chaosas. Todėl represinės priemonės yra skirtos ne teisiesiems… Juk ko mums pergyventi jei mes nieko nepažeidžiame. Jei iš jūsų pavogtų, t.y. „pasiimtų išbandyti“ automobilį, o pagavus vagį policijai, jis imtų aiškinti: turiu teisę išbandyti ar geras, nepatiko, būčiau grąžinęs… Aišku gal ir nevykęs palyginimas, neadekvatus, bet puikiai nusakantis esmę. Intelektinis turtas yra tokia pati nuosavybė kaip ir materialus. Juk jei didžiosios kompanijos nesusikrautų kapitalo, nebūtų progreso. Pinigai skirti pinigus daryti. Todėl teisėms apginti represinės priemonės yra vienas iš būdų. Pridėję ranką prie širdies pasakykyime sau: jei policija nubaus jus pvz. 10 000 Lt. bauda ir dar „ateis“ ie6kinys kokia 100 000 Lt., ar jums kils noras dar vogti? Ar paviešinus tai, kitiems nebus kaip pamoka? Tai yra prevencija. Tačiau jei jus tik įspėtų, ar jūs netęstumėte pažeidimų? Juk įstatymų griežtinimas vyksta iš praktikos, ne šiaip sau kam nors sugalvojus. Sutinku su nuomone, kad kalėjimas nieko dar nepataisė. Bet kitiems, neteistiems tai yra pavyzdžiai, kaip nusikaltus galima susigadinti gyvenimą. Ir ši sistema tikrai veikia, patikėkit. Aš ir prieš represines priemones, bet kitos išeities nematau? O jūs? Gal turite ką pasiūlyti?
Na, galim dar pasiginčyti, bet jau esame tai darę, taigi kartojamės:
1. Kūrėjas beveik niekada nenustato kainos. Ją nustato rinka arba kūrėjo produktų pardavėjas, atsižvelgdamas į rinką. Atneškite, kaip kūrėjas, į Topo centrą savo sukurtą antivirusinę ir pareikalaukite ją pardavinėti už 1000 litų. Jus tiesiog pavarys. Štai ir pavyzdys, kad kainą nustato rinka.
2. Gmail yra viena sudėtingiausių masiniam vartotojui prieinamų programų. Ir dėl funkcijų gausos, ir dėl to, kad aptarnauja milijonus vartotojų pakankamai sklandžiai – nežinau, ar įsivaizduojate, kokio sudėtingumo programinių sprendimų reikia tam, kad subalansuotumėme tokias apkrovas. Naršyklės, kurios visos praktiškai nemokamos, irgi yra itin sudėtingos ir nepaprastai daug darbo pareikalavusios programos. Nuo pirmosios Microsoft Internet Explorer versijos iki dabartinės aštuntosios suskaičiavus visą programuotojų įdėtą darbą pigesnės už 100-150 dolerių programos niekaip negautumėme. Bet ji nemokama. Kodėl? Todėl, kad taip diktuoja rinka, kurioje naršyklės yra nemokamos.
Kartais komercinės programos atrodo patrauklesnės, nes jų moko mokykloje (kurioms, beje, nustatomos taip pat visai kitos kainos, nei parduotuvėse) arba apie jas daug išleista mokomosios literatūros. Žmonės dėl to jomis labiau domisi. Mano galva, visiškai be reikalo, bet aš, skirtingai nuo jūsų, visiškai tam neprieštarauju – nes ateityje tai uždirbs kūrėjams pinigų, o man smagu kai technologinės bendrovė klesti. 3DStudio kūrėjai niekada gyvenime iš manęs negaus nė cento, jei aš pradėsiu naudotis atvirojo kodo Blender. Tačiau jei pradėsiu nuo 3DStudio, net jei nelegalios, tai jos kūrėjai vėliau arba uždirbs iš manęs (kai pakankamai išmoksiu, kad projektus už pinigus pradėčiau daryti), arba iš mano darbdavio (kai jis man nupirks programą, kad su ja dirbčiau kaip specialistas). Taigi, kaip matote, primygtinis jūsų siūlymas naudoti nemokamas alternatyvas yra nuostolingas jūsų atstovaujamoms bendrovėms.
3. Neblogas yra jūsų pateiktas policijos pavyzdys. Kadangi policija yra piliečių „samdoma“ ir išlaikoma, tai ji ir užsiima tuo, kas reikalinga visuomenei. Paskui interneto „piratus“ ji nesivaiko – turi rimtesnių darbų. Ir neturėtų, net jei įstatymai surašyti taip, kad tai galima daryti. Mat vadinamoji dėl piratavimo patiriama žala yra iš piršto laužta. Šioje vietoje labai tinka jūsų pavyzdys su pasivažinėjimu automobiliais – tai vyksta kasdien ir vadinama „bandomuoju važiavimu“. Nueikite į bet kurį rimtesnį autosaloną ir galėsite išbandyti jūsų pasirinktą automobilį – jūsų net nepaklaus, ar turite jam pinigų ir ar tikrai ketinate jį pirkti (nors tai, žinoma, pageidaujama). Jei pavėluosite jį grąžinti, sumokėsite baudą, kuri tikrai nėra 10 tūkstančių kartų didesnė už automobilio vertę.
O su programine įranga kaip? Tarkime aš bandau Windows ir kitas pilietis. Tas kitas suspėjo per 29 dienas, aš, deja užtrukau 31 dieną. Abu susiruošėme įsigyti. Tik jis iš parduotuvės išėjo su Windows pakuote, o mane išvedė surakintą 100 tūkstančių baudos mokėti. Čia kažkur logikos yra?
Firmos, kuriančios produkciją, turėtų būti suinteresuotos ją parduoti, suinteresuotos gerais santykiais su vartotoju, taip pat ir potencialiu. O ką duoda karas su jais? Kaip galima vertinti firmos veiksmus, kuri bando pelnytis iš baudų už netaisyklingą savo programų naudojimą? Reketu? Ir kaip reikia nepasitikėti savo produktų privalumais, kad stengtumeis išsikovoti vis didesnes ir didesnes baudas už vartotojų prasižengimus?
Na, ir galiausiai dėl tos baimės. Spėju, kad sekate, kas vyksta piratinėje „rinkoje“ ir puikiausiai žinote, kad ją, be abejonės, veikia žinios apie grasinimus persekioti ar realias baudas. Bet kaip ilgai? Ar šiandien, pažiūrėję į jų srautą, galėtumėte teigti, kad 106 istorija išties davė teigiamą efektą? Manote, 1006-ių duotų didesnį? Jungtinėse Valstijose, kuriose panašūs persekiojimai bandomi organizuoti ilgą laiką, teismą pasiekė dvi bylos. Ir tos dar apskųstos. Tiesa, daug reketo (reketu, plačiaja prasme vadinu atvejus, kuriais grasinama susidorojimu nesumokėjus) atvejų pavyko, tačiau net tie atvejai iš esmės nepakeitė interneto. Nesu tikras, kad kada nors pakeis. Kada nors tos bylos užkliudys ne tokį bailų, principingesnį žmogų, kuris ims ir atsikirs tuo pačiu. Jei byla sukels visuomenėje didelį atgarsį, tai gal ir įstatymo spragų, dabar leidžiančių taip aktyviai persekioti nebeliks.
Danijoje štai vienas pilietis tyčia nukopijavo visus nusipirktus DVD ir pasidavė teisėsaugai. Mat jis pažeidė draudimą apeiti DVD įrašyto turinio apsaugą (tą dabar draudžia ir mūsų įstatymai, ar ne?). Tai štai – niekas nenori jo bylos imtis. Nes tai tiesiog juokinga. Kuo daugiau bus persekiojimo, tuo dažniau į visuomenės dėmesio centrą pateks tokie absurdai. Tol, kol rinkėjai pradės savo politikų klausinėti, ką jie apie tai mano. Nes dabar tokios pataisos, kaip neseniai atsiradusi autorių teisių įstatyme, patenka tik dėl to, kad niekas Seime į jas nesigilina.
Viena citata
[...] mano skaičiavimai pasiekė tikslą – į paryškintą 350 mln. litų sumą sureagavo ne tik Džiugas, bet ir geras tuntas aktyvesnių lietuviškų tinklaraščių [...]